- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2-3529-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32599-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
viešame teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Mano Būstas Vakarai“ (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (toliau – atsakovas), 1 071,11 Eur skolos pagal suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą Nr. 10 ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 1 071,11 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo ieškinį.
Atsiliepime nurodė, 2012 m. rugsėjo 27 d. mirus buto savininkei J. Š., po jos mirties palikimui perėjus valstybei, 2020 m. sausio 13 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Atsakovas, paveldėjęs butą, 2020 m. sausio 15 d. atliko šio turto apžiūrą ir nustatė, kad paveldėtame bute gyveno tretysis asmuo. Iki to laiko atsakovas nedisponavo nekilnojamojo turto objektu ir negalėjo gauti ieškovo teikiamų paslaugų. Pažymėjo, kad ieškovas apskaičiuotos skolos nepagrindė ieškinyje nurodytu laikotarpiu mokestiniais dokumentais. 2016 m. birželio 21 d. pradinis pranešimas buvo gautas iš UAB ,,Šilutės būstas“, kuriame nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį įsiskolinimas už šios įmonės suteiktas paslaugas ginčo nekilnojamojo turto objekte sudaro 164,21 Eur. Ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenyse, pagal jo apskaičiavimus 2016 m. birželio mėnesį, yra nurodyta 295,65 Eur skola. Akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai savo apskaičiavimais valstybei didina įsiskolinimą nekilnojamojo turto objekte. UAB ,,Šilutės būstas“ galutinai persitvarkė 2019 m. rugsėjo 19 d., atsakovo nuomone, iki šios įmonės statuso išregistravimo skolos apskaičiavimas turėtų būti pagrįstas UAB ,,Šilutės būstas“ mokestiniais dokumentais ir pranešimais. Be to, skolų valdymo ataskaitos duomenyse nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. ieškovas apskaičiavo remonto 287,06 Eur patirtas išlaidas, tačiau jų nepagrindė dokumentais. Atsakovas teigė, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už buto bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko laiku neišaiškino apie susidariusią skolą ginčo nekilnojamojo turto objekte – ieškovas buvo nerūpestingas. Atsakovo įsitikinimu, tuo ieškovas pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tokiu būdu, nepagrįstai ilgą laiką nesiimdamas aktyvių veiksmų, ieškovas sudarė prielaidas didėti skolai už suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame dublike ieškovas prašo tenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo.
Ieškovas dublike paaiškino, jog atsakovas, priėmęs palikimą, nuo palikimo priėmimo momento tapo atsakingas už palikėjo skolas. Akcentavo, jog buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Atsakovas, teigdamas, jog paveldėtame bute gyveno tretysis asmuo ir iki to laiko atsakovas nedisponavo minėtu nekilnojamojo turto objektu ir negalėjo gauti ieškovo teikiamų paslaugų, to nepagrindė įrodymais. Bet kokiu atveju, kito asmens faktinis naudojimasis nekilnojamojo turto objektu, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, neeliminuoja atsakovo, kaip savininko, pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsakovas tokiais teiginiais tik siekia išvengti atsakomybės atlyginti prievolę. Sąskaitos už ieškovo suteiktas paslaugas yra siunčiamos kiekvieną mėnesį skolos susidarymo adresu. Ginčo dėl suteiktų paslaugų fakto šioje byloje nėra. Paaiškindamas dėl remonto išlaidų, ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio iki 2017 m. gegužės (imtinai) atsakovui buvo priskaičiuotos sumos už elektros tinklų rekonstrukcijos darbus, pritaikytas išsimokėjimas 24 mėn. Paaiškindamas dėl skolos sumų neatitikimo, ieškovas nurodė, kad atsakovo akcentuojamame pranešime ieškovas nenurodė, jog 164,21 Eur įsiskolinimas susidaręs iki 2016 m. birželio mėn., pranešime nurodė, jog įsiskolinimas yra 164,21 Eur, tačiau nenurodė šios sumos įsiskolinimo laikotarpio. Mano, jog tuomet dirbęs UAB „Mano būstas vakarai“ (buv. UAB „Šilutės būstas“) darbuotojas 2016 m. birželio 13 d. siuntė informaciją ir nurodė ankščiau susidariusią skolą, kuri susidariusi iki 2015 m. lapkričio 31 d. Tai matoma atsakovui teikiamose sąskaitose, bei skolų valdymo ataskaitoje. Tai yra galimai apsirikimo klaida. Šie duomenys, be kita ko, parodo, jog atsakovas jau tuomet buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas kiekvieną mėnesį teikė sąskaitas faktūras atsakovui, kuriose aiškiai ir tiksliai pateikiami skaičiuojami tarifai, suteikiamos paslaugos. Atsakovas pilnai naudojasi, disponuoja turtu, tačiau remiasi formaliomis įstatymo nuostatomis ir nemoka mokesčių už suteiktas administratoriaus paslaugas. Atsakovas patikėjimo teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs jau ne vienas panašaus pobūdžio ginčas. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo kreiptis į ieškovą ir pateikti informaciją apie buto savininko pasikeitimą, net jei ši pareiga atsakovui nėra numatyta. Atsakovas, būdamas buto, kuriam susidaręs įsiskolinimas savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko „bonus pater familias“ elgesio standartų.
Atsiliepimas
Atsakovas tripliku prašo teismo atmesti ieškovės ieškinį.
Triplike atsakovas dėstė, kad ieškovas administravimo paslaugas butui pradėjo teikti nuo 2019 m. spalio mėn., kai iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota UAB ,,Šilutės būstas“. Dėl to ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumui užtikrinti turi pateikti ir dokumentus, kuriuos jis perėmė iš minėtos įmonės. Ieškovas aktyvius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko delsė atlikti dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl įsiskolinimas už komunalines paslaugas valstybės paveldėtame bute iš esmės kaupėsi dėl to, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Be to, ieškovas iki šiol nepateikė informacijos, kokius tarifus ir įkainius taikė 1 071,11 Eur skolai apskaičiuoti. Ieškovas nepateikė detalizacijos ir patvirtintų paslaugų įkainių, kuriuos taikė nuo 2019 m. spalio 31 d. mokesčiams apskaičiuoti, kai butą pradėjo administruoti ieškovas. Pagal ieškovo pateiktus mokesčių apskaičiavimo duomenis, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas į juos įtraukė palūkanų apskaičiavimą, kai atsakovas nevaldė nekilnojamojo turto objekto. Pridūrė, kad dėl susidariusios ginčo situacijos ir netinkamai apskaičiuotų mokesčių valstybei priklausančiame nekilnojamojo turto objekte yra kaltas ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikirto į atsakovo triplike dėstomas aplinkybes ir nurodė, kad vadovaujantis reorganizavimo sąlygomis, prie UAB „Šilutės būstas“ buvo prijungtos UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Tauragės būstas“, todėl po reorganizavimo UAB „Šilutės būstas“ tęsia savo veiklą, o UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Tauragės būstas“ pasibaigė kaip juridiniai asmenys. Ieškovas pabrėžė, jog po reorganizavimo UAB „Šilutės būstas“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Mano Būstas Vakarai“. Ieškovas taip pat pateikė apskaičiavimo formulę, kaip yra apskaičiuojamas mokestis, tenkantis atsakovui už administravimą, kaupiamųjų lėšų mokesčio apskaičiavimą, techninės priežiūros/eksploatacijos mokesčio apskaičiavimą, remonto/keitimo/montavimo išlaidas, palūkanų apskaičiavimą. Nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 1 071,11 Eur (iš kurių 133,18 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir triplike bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad iš esmės atsakovas nėra pateikęs pagrįstų prieštaravimų dėl išlaidų tarifų ir jų skaičiavimo tvarkos, ieškovas pagrindė remonto išlaidas pateikdamas teismui papildomus įrodymus ir konkretizuodamas, kokie remontai ir kada buvo atliekami, atsakovas nėra pateikęs prieštaravimų, kad šie ieškovo pateikti dokumentai, pagrindžiantys remonto išlaidas, būtų nepagrįsti. Atsakovo argumentas, kad butu iki jo perėjimo valstybės nuosavybei, galimai naudojosi kitas asmuo yra nepagrįstas įrodymais, o be to, tai nebūtų pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Tai, kad atsakovas galimai negavo sąskaitų, taip pat negali būti atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, kadangi pats atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nebuvo pakankamai rūpestingas, kaip buto savininkas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į administratorių, prašydamas atitinkamu būdu siųsti jam sąskaitas ar prašydamas paaiškinti mokesčių pagrįstumą. Ieškovas savo pareigas atliko tinkamai, sąskaitas bei raginimus sumokėti skolą siuntė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų bent dalį skolos padengęs, sumokėjęs bent vieną įmoką. Atstovas pabrėžė, kad atsakovo argumentai dėl reorganizavimo nepagrįsti, kadangi pats juridinis asmuo išliko tas pats, tik pasikeitė pavadinimas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai. Prieš teismo posėdį teisme buvo gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui. Byla išnagrinėta atsakovo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Remiantis byloje esančiais duomenimis, rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovo žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas Nr. 10 nuosavybės teise priklausė J. Š., kuri 2012 m. rugsėjo 27 d. mirė. Vadovaujantis Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą nuo 2020 m. vasario 4 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2020 m. sausio 15 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjimo teise valdo atsakovas.
Ieškovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas už minėtam butui per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 1 071,11 Eur.
2015 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilutės būstas (paslaugų gavėjas) ir UAB „Mano būstas“ (paslaugų teikėjas) sutarė dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede, priežiūros ir administravimo, tame tarpe ir dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini).
2019 m. rugsėjo 4 d. pranešimu apie reorganizavimo sąlygų parengimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilutės būstas“ informavo, kad UAB „Šilutės būstas“ pavadinimas pasikeičia į UAB „Mano Būstas Vakarai“.
Ieškovas dėl atsakovo neapmokėtų sąskaitų ir susidariusios skolos atsakovui siuntė pranešimus: 1) 2020 m. liepos 9 d. priminimas dėl 1 032,05 Eur skolos; 2) 2020 m. rugpjūčio 7 d. įspėjimas dėl 1 045,12 Eur skolos; 3) 2020 m. rugsėjo 8 d. pretenzija dėl 1 058,14 Eur skolos.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad už susidariusią skolą būtų atsiskaityta.
Dėl skolos priteisimo
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo teigimu, skola, susidariusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., už ieškovo suteiktas paslaugas, tenka atsakovui. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, teigdamas, 2020 m. sausio 15 d. atliko šio turto apžiūrą ir nustatė, kad paveldėtame bute gyveno tretysis asmuo, iki to laiko atsakovas nedisponavo nekilnojamojo turto objektu ir negalėjo gauti ieškovo teikiamų paslaugų, be to, ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko laiku neišaiškino apie susidariusią skolą ginčo nekilnojamojo turto objekte.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas, taip pat nurodė, kad skola, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., susidarė kai butą faktiškai valdė kiti asmenys po savininkės J. Š. mirties, o valstybė dar negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamojo turto objektą ir nebuvo ieškovo paslaugų gavėju, tad ši suma negalėtų būti priteista iš atsakovo. Teismas sprendžia, kaip jau buvo minėta aukščiau formuojamoje teismų praktikoje, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) – nagrinėjamu atveju atsakovo, prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Vien ta aplinkybė, jog nurodytu laikotarpiu ginčo bute galimai gyveno kiti asmenys – tretieji asmenys, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti butą. Juolab, kad atsakovas neįrodė, jog kažkuriuo skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., bute gyveno kiti asmenys, šioms nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė teismui visiškai jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo pateiktame 2020 m. sausio 14 d. turto apžiūros akte, tokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos. Turto apžiūros akte preliminariai buvo nustatyta valstybei perduotino turto vertė, prie atskirų žymų tik akcentuota, kad buto raktus perdavė mirusiosios sūnus A. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei aprašyti likę baldai ir elektros, vandens rodmenys. Todėl aplinkybė, kad iki turto perėjimo valstybei bute gyveno kiti asmenys, byloje neįrodyta. Pažymėtina, jog atsakovui neatimama galimybė/teisė ateityje reikalauti iš kitų asmenų, kurie galimai naudojosi butu, nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalimi įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Minėta pareiga suponuoja patalpų savininko pareigą domėtis turimu turtu, rūpintis tinkamu prievolių vykdymu. Ieškovas nurodė, kad sąskaitos butui teikiamos siunčiant kiekvieną mėnesį skolos susidarymo adresu, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, pareigas išlaikyti turtą, domėtis kokio dydžio mokesčiai skaičiuojami, kokios paslaugos teikiamos, byloje nepateikta įrodymų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad atsakovas bendradarbiavo su administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikiančiu administratoriumi. Atsakovas teigė, kad nepagrįstai ilgą laiką nesiimdamas aktyvių veiksmų, ieškovas sudarė prielaidas didėti skolai už suteiktas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas atsakovui siuntė pranešimus: 1) 2020 m. liepos 9 d. priminimas dėl 1 032,05 Eur skolos; 2) 2020 m. rugpjūčio 7 d. įspėjimas dėl 1 045,12 Eur skolos; 3) 2020 m. rugsėjo 8 d. pretenzija dėl 1 058,14 Eur skolos. Tačiau net ir po šių pranešimų atsakovas už ieškovo teikiamas paslaugas nemokėjo, skolos sumažinti nesiekė. Teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė aplinkybės, kad jis bendradarbiavo su ieškovu, domėjosi turimu turtu, rūpinosi tinkamu prievolių vykdymu.
Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, tačiau nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė skolos detalizacijos, iš kurios būtų matyti, iš ko susideda reikalaujama suma, nesutiko su reikalaujama suma už remontus, taip pat pabrėžė, jog ieškovas ginčo objektui paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota UAB „Šilutės būstas“. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, 2019 m. rugsėjo 4 d. pranešime apie reorganizavimą nurodyta, prie UAB „Šilutės būstas“ buvo prijungtos UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Tauragės būstas“, todėl po reorganizavimo UAB „Šilutės būstas“ tęsia savo veiklą, o UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Tauragės būstas“ pasibaigė kaip juridiniai asmenys. Po minėto reorganizavimo UAB „Šilutės būstas“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Mano Būstas Vakarai“. Nustatyta, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Mano Būstas Vakarai“ paskyrimo pratęsimo“ Nr. A1-25, buvo pratęstas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A1-1596 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo“ paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Mano Būstas Vakarai“ paskyrimą kitų penkerių metų laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 21 d. Taigi, atsakovo argumentas, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumui užtikrinti turi pateikti ir dokumentus, kuriuos jis perėmė iš UAB „Šilutės būstas“, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nustatyta, kad po reorganizavimo UAB „Šilutės būstas“ tęsia savo veiklą, tik kitu pavadinimu, t. y. UAB „Mano Būstas Vakarai“.
Iš byloje pateiktų sąskaitų, atliktų darbų priėmimo aktų, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčių suvestinės nustatyta, kad įsiskolinimą sudaro už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Šioms išlaidoms ir mokesčiams pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus, paaiškino, kad sąskaitos, kurios pateiktos į bylą, yra atspausdintos iš buhalterinės programos, todėl jos yra su ieškovo, o ne UAB „Šilutės būstas“ logotipu. Pažymėtina ir tai, kad teismas akcentavo, jog atsakovui kilo pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjos J. Š. palikimo atsiradimo momento, t. y. jos mirties 2012 m. rugsėjo 27 d. Iš skolos susidarymo laikotarpio matyti, kad ieškovo prašoma priteisti skola susidarė po palikėjos J. Š. mirties, taigi minėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjos skola.
Pažymėtina, kad ieškovas, reaguodamas į atsakovo argumentus dėl netinkamai detalizuotų suteiktų paslaugų, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-58618), kuriuose itin detaliai išdėstė, kokios paslaugos buvo suteiktos, kokie tarifai ir apskaičiavimo formulės taikomi. Lyginant ieškovo nurodytus tarifus ir atliktus paskaičiavimus, matyti, kad jie sutampa su paskaičiavimais, nurodytais mokesčių suvestinėje bei išrašytose sąskaitose. Todėl nėra pagrindo laikyti juos nepagrįstais, juolab, kad ir pats atsakovas nepateikė jokių argumentų ar prieštaravimų dėl ieškovo pateiktos mokesčių detalizacijos.
Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentu, kad 287,06 Eur remonto išlaidos nepagrįstos dokumentais. Teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas yra deklaratyvus, nemotyvuotas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio iki 2017 m. gegužės (imtinai) atsakovui buvo priskaičiuotos sumos už elektros tinklų rekonstrukcijos darbus, pritaikytas išsimokėjimas 24 mėn. Ieškovas pridėjo defektinį ir atliktų darbų aktą (DOK-58618 priedai). Ieškovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-58618) nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d. atliktus statinio apžiūrą Nr. DA42896 buvo nustatyta, „susidėvejusi, sena el. Instaliacija, yra matomų kaitimo žymių“, todėl buvo būtina atlikti elektros tinklo rekonstrukcijos darbus iškeliant gyventojų apskaitas į prie išorinės namo sienos pritvirtinto el. skydo. Šio pagrindu 2015 m. birželio mėn. atlikti elektros tinklų rekonstrukcijos darbai 2 540,23 Eur sumai. Šio atlikto darbo tenkančios sumos atsakovui paskaičiuotos vadovaujantis formule (darbų suma / namo ploto * atsakovui priklausantis buto plotas). Namo (visų butų ir kitų patalpų plotų suma) plotas, pagal kurį skaičiuojami remonto darbai yra 573,61 kv. m. Taigi atsakovui nuo 2015 m. birželio iki 2017 m. gegužės (imtinai) yra priskaičiuota 299,30 Eur su PVM už atliktus elektros tinklų rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad atsakovas šių ieškovo papildomai pateiktų paskaičiavimų neginčijo, papildomų nesutikimo su remonto išlaidomis motyvų teismui nepateikė, o teismas nenustatė, kad šios remonto išlaidos būtų nepagrįstos.
Atsakovas ginčijo ieškovo teisę skaičiuoti palūkanas, kurios įskaičiuotos į skolos sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 metų sausio 01 d. iki 2020 metų rugsėjo 30 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 1 071,11 Eur (iš kurių 133,18 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.). Sutiktina su ieškovo pozicija, kad ieškovas turi teisę tokias palūkanas skaičiuoti vadovaujantis
CK 6.210 bei 6.261 straipsniais, kuriuose įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi atsakovo argumentai dėl palūkanų įtraukimo į skolos sumą atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir rašytinių įrodymų visumą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo motyvai, susiję su netinkamu ieškovo pareigų vykdymu, nesavalaikiu vykdymu, nesąžiningumu, neinformavimu apie skolas palikimo priėmimo metu, netinkamų sąskaitų pateikimu, be to, ieškovas senaties termino kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai teismo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrindžiantys ir nepaneigiantys susidariusios atsakovui skolos fakto. Akivaizdu, kad atsakovas, paveldėjęs patalpas gyvenamajame name, veikdamas kaip bonus pater familias (lot. apdairus ir atidus asmuo) ir rūpestingas nekilnojamojo turto objekto savininkas, turėjo pareigą domėtis apie nekilnojamajam turtui teikiamas paslaugas ir už jas atsiskaityti. Nors atsakovas disponuoja ne vienu paveldėtu nekilnojamuoju turtu, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės nemokėti už teikiamas ieškovo paslaugas ar kitus mokesčius, teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Visos šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Dėl nurodyto iš atsakovo ieškovui priteistina 1 071,11 Eur skola (CK 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Remiantis minėtu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 071,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas – 256,29 Eur, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 30,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 199,65 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovo patirtos 256,29 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Mano Būstas Vakarai“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 1 071,11 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą 11 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 071,11 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 256,29 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.