- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-2035-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31543-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. J. ieškovo naudai 3 700,19 EUR padarytos žalos atlyginimą, 275,14 EUR nesumokėtą nuomos mokestį, 121 EUR patirtų išlaidų antstolio atlyginimui dėl skolos išieškojimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui sumokėjus dalį ieškovo reikalaujamos priteisti sumos – 126,07 EUR už buto nuomą ir 950 EUR žalos atlyginimui, ieškovas atitinkamai sumažino savo reikalavimus.Nurodė, kad 2013-05-01 su atsakovu sudarė ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Butas atsakovui buvo išnuomotas kartu su jame esančiais būtiniausiais baldais, technika bei įranga. Prieš sudarant nuomos sutartį, buto būklė ir jame esantys perduotini daiktai buvo detaliai aprašyti, nufotografuoti ir nuotraukos pridėtos kaip sutarties priedas. Nuomos laikotarpio pradžioje nuomininkas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, laiku mokėjo nuomos mokestį, tinkamai atsiskaitinėdavo už komunalines paslaugas. Teigia, kad 2014 metų pabaigoje ieškovas pradėjo gauti pranešimus iš kaimynų bei namo butų bendrijos pirmininko, jog nuomojame bute dažnai girdimas didelis triukšmas, garsiai leidžiama muzika, vyksta vakarėliai, girdimi bildesiai ir trukdoma aplinkinių gyventojų ramybė. Ieškovui taip pat pranešta, jog nuomos laikotarpiu kelis kartus buto adresu dėl drumsčiamos ramybės buvo kviečiama policija. Viena iš kaimynių pranešė, kaip matė, jog per buto langą yra mėtomi paveikslai. Netrukus, 2015 metų pradžioje, atsakovas pradėjo vėluoti atsiskaitinėti su ieškovu, todėl ieškovas 2015 metų balandžio mėnesį atvyko į butą apžiūrėti patalpų ir susitikti su atsakovu dėl nevykdomų prievolių. Ieškovas pastebėjo, jog butui yra padaryti mechaniniai tyčiniai sugadinimai: sienose buvo išmuštos skylės, nudaužyti kampai, sulaužyti šviestuvai, durys, vonios kabina, vandentiekio čiaupas ir virtuvės baldai, dingusios žaliuzės, minkštas svetainės baldų komplektas, televizorius, šaldytuvas bei paveikslai. Ieškovas 2015-05-10 elektroniniu laišku geranoriškai nustatė atsakovui mėnesio terminą, per kurį pareikalavo išsikraustyti, atstatyti butą į pirminę būklę arba atlyginti visus atsiradusius nuostolius. Atsakovas neįvykdė šių teisėtų reikalavimų ir tarp šalių kilo ginčas. Atsakovas raštu patvirtino, kad sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma. Šiame rašte šalys įtvirtina nuomos sutarties nutraukimą nuo 2015-07-01. Atsakovas išsikraustė, tačiau neįvykdė susitarimo bei daugiau kaip mėnesį geranoriškai neatlygino padarytos žalos. Bute buvo atlikti tokie remonto darbai, kurių pažeidimai buvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovo apmokėti remonto darbai yra neatskiriamos ir būtinos išlaidos dėl buto atstatymo į jo normalią būklę, kad šis nekilnojamas daiktas taptų tinkamu naudotis pagal jo paskirtį. Buto remonto darbų išlaidos viso sudaro 1 706,1 EUR. Kitą ieškovo patirtų nuostolių dalį sudaro bute buvusių sugadintų ir pradangintų daiktų atpirkimo kaina, kuri reikalinga buto atstatymui į pradinę normalią padėtį. . Kilus ginčui, atsakovas kaip nuomininkas dar visą mėnesį gyveno bute, naudojosi juo bei teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau neatsiskaitė su ieškovu už 2015 metų birželio mėnesį. Vadovaujantis nuomos sutarties 6.1. punktu, nuomotojas turi teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti 950 Lt (275,14 EUR) nuomos mokestį.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktu ieškovas perdavė jam butą ir bute esančius daiktus. Bute esantys daiktai buvo dėvėti, ant kai kurių daiktų – svetainės baldų – buvo matyti akivaizdūs trūkumai. Svetainės baldų komplektas buvo sugadintas – minkštoje dalyje buvo kelios skylės. Taip pat ir butas nebuvo idealios būklės. Kadangi šie trūkumai netrukdė naudoti nuomojamo buto pagal paskirtį, atsakovas šių smulkių trūkumų nefiksavo. Tuo labiau, kad daiktų perdavimo-priėmimo akte ieškovas nenurodė, kad perduodami daiktai yra nauji, geros būklės. Jis, pradėjęs naudotis išnuomotu butu, gavęs žodinį ieškovo sutikimą, atliko keletą buto patobulinimų. Atsakovas mano, kad ieškovas siekia jo sąskaita atlikti buto remonto darbus. 2015-06-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys aptarė, kad buto nuomos sutartis bus nutraukta ne nuo 2015-05-01, kaip buvo numatyta minėtoje nuomos sutartyje, bet nuo 2015-07-01. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovas natūra grąžins ieškovui visus daiktus, kuriuos jis bute pakeitė bei susitarime numatė keičiamų daiktų vertę 1 290 EUR. Be to, šalys minėtame susitarime aptarė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 396 EUR nuomos mokestį už 2015 m. gegužės mėnesį (297 EUR) ir birželio mėnesio 10 dienų (99 EUR), ir 70,07 EUR komunaliniams mokesčiams padengti, bendra mokėtina suma už 2015 m. gegužės mėnesio ir birželio mėnesio 10 dienų buto nuomą su komunaliniais mokesčiais sudarė 466,07 EUR. Ši suma buvo atimama iš atsakovo ieškovui sumokėti 550 EUR avanso. Taip pat šalys susitarė, kad nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-06-30 sudarys 210, EUR, iš kurių bus atimamas 83,93 EUR avanso likutis. Atsakovas liko ieškovui skolingas 126,07 EUR nuomos mokesčio. Gavus ieškinį ir susipažinus su ieškinį pargrindžiančiais rašytiniais įrodymais, atsakovui tapo žinomi ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos duomenys ir 2015-10-23 atsakovas sumokėjo į ieškovo sąskaitą 126,07 EUR nuomos mokesčio. Su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu atsakovas nesutinka dar ir dėl to, kad ieškovas nepagrįstai remiasi 2015 metais įsigytų daiktų kainomis, nors pats pripažįsta, kad atsakovui išnuomoti daiktai buvo įsigyti 2008 metais, t.y. prieš 6 metus. Atsakovas, susipažinęs su ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija bei pateiktais rašytiniais įrodymai, įtaria, kad ieškovas, 2013-05-01 išnuomojęs atsakovui butą, unikalus Nr. 4400-1115-1194:4953, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo verslo liudijimo užsiimti patalpų nuomos verslu. Atsakovas visą 25 mėnesių laikotarpį mokėdavo ieškovui nuomos mokestį grynais pinigais. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas vykdė nelegalią veiklą ir nemokėjo mokesčių valstybei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo J. J. ieškovo P. S. naudai 340 EUR padarytos žalos atlyginimui, 5 % dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 121 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, jog pagrindinis įrodymas byloje yra šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas 2015-06-10 patvirtino, kad sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma, kuri sudaro 1 290 EUR. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui už patalpų nuomą. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo aplinkybės buvo konstatuotos po šalių pasirašyto 2015-06-10 susitarimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl jo nurodytos žalos dydžio. Teismas įvertino tai, kad šalys 2015-06-10 sutarė, jog padarytos žalos dydis sudaro 1 290 EUR, 950 EUR atsakovas sumokėjo šios bylos nagrinėjimo metu, todėl sprendė, kad atsakovas turi atlyginti likusią žalos dalį, kuri sudaro 340 EUR. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjant šią bylą jokių duomenų apie ieškovo nelegalią veiklą nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį, informuojant atitinkamas institucijas apie pažeidimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-22 sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 680,26 EUR padarytos žalos atlyginimui bei išlaidas susijusias su skolos išieškojimu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, kurio pasėkoje teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra ne vienintelis įrodymas. Nors jis atliktas ne teismo pavedimu, tačiau antstolis, atlikdamas įstatymų numatytas funkcijas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamoje byloje pateikta eilė kitų įrodymų, kurie visi patvirtina bylai svarbias faktines aplinkybes, kad atsakovui tenka civilinė atsakomybė dėl padarytų nuostolių atlyginimo;Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pradžioje, aprašomojoje dalyje, antstolis smulkiai išdėsto aplinkybes, kurias, vykdydamas savo funkcijas, atvyko konstatuoti, todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog protokole nepateikti apgadintų baldų ir buto bei buitinės technikos apgadinimų aprašymai. Teismas taip pat neatsižvelgė į byloje pateiktą UAB „Balthas“ dėl remonto darbų, šalinančių nustatytus sugadinimus, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir apmokėjimą už darbus. Be to, 2015-06-10 susitarime tarp šalių atsakovas sutiko su nuomojamo buto pokyčiais;Atsakovui nevykdant pareigos atstatyti butą į normalią jo būklę ir atsisakius bendradarbiauti, ieškovas ėmėsi žalos likvidavimo veiksmų. Buto remonto darbų išlaidos viso sudarė 1 706,10 EUR, taigi butui padaryti sužalojimai turi aiškią ir pagrįstą piniginės vertės išraišką. Ieškovo patirti nuostoliai pripažintini būtinais, realiais ir protingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008);Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių nuostolių. Atsakovas priežastinį ryšį pats patvirtino, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Atsakovas, kaip turto naudotojas, turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo, kilo ieškovui žala, todėl atsakovas turi atsakyti. Atsakovo kalti veiksmai ir tinkamas pareigų neatlikimas nulėmė atsiradusią žalą;Atsakovas, perimdamas nuomos objektą ir visą nuomos laikotarpį absoliučiai nenurodė jokių buto ir turto trūkumų. Nuomos sutarties 5.4. punktas aiškiai nustatė, kad bet koks remontas ar pakeitimai galimi tik gavus raštišką nuomotojo sutikimą. Ieškovui butas ir jame esantis turtas buvo grąžintas su akivaizdžiais sugadinimais, o vien ta aplinkybė, jog atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, neatvyko faktiškai perduoti turto kaip šalys buvo susitarusios, nesudarė priėmimo-perdavimo akto ir nevykdė kitų savo prievolių, negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovui;Teismas didžiąją dalį ieškovo į bylą pateiktų įrodymų atmetė arba vertino juos kritiškai, tačiau visiškai nepagrindė dėl kokių priežasčių šiais įrodymais nesivadovavo arba kodėl jie, teismo vidiniu įsitikinimu, nepatvirtina tam tikrų bylai svarbių faktinių bei teisinių aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl nuostolių dalies, susijusios su buto remonto darbais, neatsižvelgė į buto sugadinimų nustatymo lokalinę sąmatą ir šalinimo darbų aktą, nevertino aplinkybė, jog 2015-06-10 susitarime atsakovas sutiko su buto pokyčiais ir nuostoliais;Sprendime nepaaiškinta, kurių iš civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodė, kad nebuvo patenkinti jo reikalavimai: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ar žalos ir nuostolių;Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtina realias ir objektyviai pagrįstas ieškovo išlaidas dėl daiktų pasisavinimo/pradanginimo. Teismas nepasisakė dėl šių įrodymų ir jų įrodomosios galios, jų nevertino ir atmetė kaip nereikšmingus pagrįsti patirtai žalai. Jeigu šalių susitarimo metu aptarti daiktai dar buvo bute ir šalys galėjo tartis dėl sugadinimo pašalinimo vertės, tai ieškovui susigrąžinus savo būstą daiktai apskritai buvo dingę, ką pripažino atsakovas, ir ieškovui teko įsigyti naujus daiktus, kad apstatyti iš naujo būstą. Vien ta aplinkybė, jog šalys sudarė rašytinį susitarimą bei preliminariai aprašė trūkstamų daiktų vertę, nepaneigia ieškovo tikrųjų ir neginčytinų išlaidų šių daiktų įsigijimui ir tokių daiktų atpirkimui;Teismas nepagrįstai nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius išskaičiavo iš atsakovo sumokėto 550 EUR avanso, kadangi jokios nuomos sutartyje nuostatos neįtvirtina avansinio mokėjimo bei nenumato, kad galėtų būti skirta tokia suma. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis tai turi būti įvykdyta. Ieškovo manymu, teismas atliko šalių reikalavimų įskaitymą, tačiau atsakovo reikalavimas nėra nei galiojantis, nei vykdytinas. Nuomos sutartis apskritai nereglamentuoja, kaip tokiu atveju, jeigu būtų konstatuota, kad ieškovas yra gavęs avansą, ši suma grąžintina atsakovui, ar ji apskritai privalo būti grąžinta ir kokiomis sąlygomis. Praktikoje tipinėse nuomos sutarčių sąlygose paprastai yra numatoma, kad tokiais atvejais sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir padengia nuomotojo minimalius nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo;Ieškovo patirtos išlaidos antstolio veiksmams apmokėti yra tiesioginis atsakovo veikos padarinys, todėl šios išlaidos yra priskirtinos prie tiesioginių išlaidų, kurios susijusios su žalos atlyginimo išieškojimu ir būtent šiuo pagrindu turi būti atlygintos ieškovui. Teismas nepagrįstai 121 EUR išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą prilygino bylinėjimosi išlaidoms ir priteisė jas ieškovui;Ginčo dalis tarp šalių išspręsta ieškovo naudai, kas sudaro 34,57 % bendro pareikšto reikalavimo, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, jog patenkintų patikslintų reikalavimų dalis sudaro 11,33 proc. Nors teismas procesiniu sprendimu ir neįformino ieškovo reikalavimų sumažinimo, tačiau faktiškai pripažino, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas buvo sumažintas, bet ne atmestas. Todėl ieškovui turi būti sugrąžintas už patenkintą reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama. Nutraukus bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo visos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog atsakovas iki ginčo teisenos atsisakė geranoriškai įvykdyti ieškovo reikalavimus, privertė ieškovą kreiptis į teismą bei pradėti teisminį procesą. Kadangi atsakovas dalį reikalavimo įvykdė tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl šioje dalyje ieškovui turi būti atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodymų vertinimo ir mano, kad teismas tinkamai ištyrė bei įvertino rašytinį įrodymą – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą - ir pagrįstai vertino, kad šis teismui pateiktas rašytinis įrodymas nepatvirtina apgadinimų masto ir jų atsiradimo pagrindo bei žalos dydžio. Antstolis nefiksavo esamos buto būklės ir jo paties matomų pažeidimų, bet protokole fiksavo paties apelianto dėstomas aplinkybes;Teismas tinkamai tyrė ir vertino visus pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadas dėl reikalavimo pagrįstumo. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;Atsakovas neneigė, kad yra skolingas apeliantui, tačiau dėl apelianto nenoro bendradarbiauti, atsakovas negalėjo šios pinigų sumos sumokėti apeliantui;Susitarimas buvo sudaromas apelianto iniciatyva ir visi buto apgadinimai buvo fiksuojami abiejų šalių, apžiūrint butą. Atsakovas nuo susitarimo sudarymo – 2015-06-10 -neturėjo rakto ir negalėjo patekti į butą;Nei apeliantas, nei jo atstovas nėra statybos ekspertai ir negali vertinti, kokie iš sužalojimų yra natūraliai atsiradę naudojantis butu, o kokie dėl mechaninių pažeidimų;Ieškinyje nėra nurodytas nei vienas kaltas atsakovo veiksmas, taip pat teismo proceso metu nebuvo nustatytas nei vienas atsakovo kaltas veiksmas, tuo labiau nebuvo įrodytas ir veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Apelianto išdėstyti bendro pobūdžio pasisakymai dėl netinkamo ir nerūpestingo turto naudojimo, tačiau konkrečių veiksmų nenurodyta, tuo labiau neįrodyta;Apeliantas nepagrįstai neigia, kad gavo 550 EUR avansą iš atsakovo, kadangi 2015-06-10 susitarime tai yra nurodyta;Teismas tinkamai įvertino šalių elgesį, atsižvelgė į apelianto netinkamą ir paties sudarytiems susitarimams prieštaraujantį veikimą bei į atsakovo norą užbaigti kilusį ginčą ir šiuo pagrindu bylinėjimosi išlaidas skirstė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nepaaiškino, kurių iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tam, kad vienai šaliai atsirastų pareiga kitai šaliai atlyginti nuostolius, būtina konstatuoti civilinės teisės pažeidimo sudėties visetą: neteisėtus veiksmus; priežastinį ryšį; kaltę ir žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima visiškai sutikti su apelianto nurodytais argumentais, nes aplinkybė, jog teismas detaliai dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė, nesuponuoja išvados, kad teismas jų netyrė ir nevertino. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog teismas pripažino, kad atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo tam tikrų nuostolių atsiradimą ir kad tarp veiksmų bei tokių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė viso prašomos atlyginti žalos dydžio, todėl pareikštą ieškinį tenkino tik iš dalies.Iš esmės su skundžiamu sprendimu apeliantas nesutinka dėl nustatytų nuostolių dydžio. Apelianto apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ir netinkamai įvertino nuostolių pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus.Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog byloje pagrindinis įrodymas yra 2015-06-10 šalių susitarimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma – 1 290 EUR. Į bylą pateiktą antstolio 2015-07-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas vertino nepatikimu įrodymu, išdėstydamas tokio vertinimo motyvus, ir padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visą reikalaujamų nuostolių dydį.Apeliacinis instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalių 2015-06-10 pasirašytas susitarimas yra reikšmingas ir svarbus įrodymas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad abi ginčo šalys pripažįstą jį sudarę, nėra keliamas ginčas dėl jo turinio ir abi šalys juo remiasi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015-07-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimu, t. y. kad šiame protokole nėra smulkaus aplinkybių, paties buto ir jame esančių daiktų būklės aprašymo, o vien iš esančių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti ginčui reikšmingų aplinkybių apie turto būklę ir galimai padarytus sužalojimus, kad į atliekamą faktinių aplinkybių konstatavimo procedūrą nebuvo pakviestas atsakovas ir kad pats veiksmas buvo atliktas praėjus tam tikram laikui po atsakovo išsikėlimo iš buto. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu bute užfiksuotas juodos spalvos šaldytuvas ir skalbimo mašina, kuriuos, kaip teigia ieškovas, jis nusipirko tik 2015-07-09 ir pastatė bute jau po atsakovo išsikėlimo. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina išvadą, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina tos buto būklės, kokia ji realiai buvo atsakovui išsikėlus. Tuo pačiu galimai ši aplinkybė patvirtina kažkurios iš ginčo šalių nesąžiningumą, nes šalys šaldytuvo ir skalbimo mašinos atsiradimo bute laiką ir aplinkybes nurodo skirtingai.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-05-01 sudarė gyvenamųjų patalpų – 39,57 m² ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2013/01, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti turtą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui nuomos mokestį. Todėl tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 str. 1–2 d.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios sutarties pagrindinių vykdymo sąlygų, o dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 str.); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (LR CK 6.245–6.249 str.).Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro dvi dalys – buto remonto darbų ir sugadintų/prarastų daiktų atkūrimo išlaidos. Ieškovas pateikė ieškinį ir įrodymus, jog 2015-08-13 UAB „Balthas“ už buto remonto darbus sumokėjo 1 706,10 EUR, 2007-12-20 už televizorių Sharp - 1 050 EUR (3 624 Lt), 2008-06-06 už 2 baro kėdes - 57 EUR (198 Lt), 2008-05-27 už žaliuzes - 278 EUR (958,80 Lt), 2008-05-21 už šaldytuvą - 318,58 EUR (1 100 Lt), 2008-02-11 už baldus - 1 246 EUR ir 2008-06-23 SBA idėjos namams už pirkinį - 167 EUR, 2015-07-31 už vieną baro kėdę - 79,20 EUR, 2015-07-30 už vieną baro kėdę - 79,20 EUR, 2015-07-10 UAB „Ardena“ už elektros instaliacijos prekes - 337,29 EUR, 2015-07-16 už dušo kabiną - 205 EUR, 2015-07-27 už žurnalinį staliuką - 137,59 EUR, 2015-07-10 sumokėjo 150 EUR avansą už plisuotas žaliuzes (bendra suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą 525,68 EUR).Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti suma už buto remonto darbus yra per didelė, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, sienų sugadinimo mastas nėra ypatingai didelis, tik keliose vietose matosi mechaniniai pažeidimai. Tuo tarpu iš UAB „Bathas“ lokalinės sąmatos matyti, jog buvo glaistomas 85 m² ploto sienų paviršių nelygumų ir įdaužų, kampų atstatymų. Taip pat sąmatoje nurodoma, jog buvo demontuoti pažeisti elektros laidai, įrengiama naujų laidų instaliacija, tačiau byloje duomenų, jog elektros laidų instaliacija būtų pažeista, nėra. Bylos duomenys patvirtina tik apie kelių šviestuvų demontavimą ir išmetimą. Lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, jog keista dušo kabina, tačiau teismui nepateikta įrodymų apie būtinybę keisti dušo kabiną, atsakovas nurodė, jog dušo kabinoje nulaužta tik rankelė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomą priteisti buto remonto išlaidų sumą. Atsižvelgus į darbų pobūdį ir kiekį, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė 960 EUR remonto išlaidų sumą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovas įrodė tik dalį išlaidų, skirtų sugadintų/prarastų daiktų atkūrimui. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas įrodė nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl televizoriaus, baro kėdės, 2 žaliuzių, sofos ir fotelio, stiklinio staliuko, 2 šviestuvų bei paveikslų isigijimo, kurios teismo skaičiavimais sudaro 1 280,08 EUR. Ši suma apskaičiuota, atsižvelgus į kainų skirtumus, sugadintų/prarastų daiktų kiekį ir pobūdį. Teisėjų kolegija, nustačiusi aplinkybę, kad iš buto buvo išmesti du ieškovui priklausantys paveikslai, kurios atsakovas nepaneigė, nepaisant to, kad byloje nėra rašytinių įrodymų dėl paveikslų kainos, priteisia ieškovo naudai 144 EUR dydžio išlaidas už išmestus 2 vnt. paveikslų. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė išlaidų dėl šaldytuvo, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole šaldytuvas užfiksuotas, tuo tarpu nuotraukose prie šalių nuomos sutarties šaldytuvo nėra, dėl dušo kabinos teismas pasisakė anksčiau.Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog patyrė nuostolių bendrai 2 240,08 EUR sumai. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu sumokėjo ieškovui 950 EUR nuostolių, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1 290,08 EUR.
Dėl atlyginimo už nesumokėtą nuomą bei komunalinius mokesčius
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl atsakovo įsiskolinimo už buto nuomą bei komunalinius mokesčius įskaitymo į atsakovo sumokėtą 550 EUR avansą. Pažymi, kad jokios nuomos sutarties nuostatos neįtvirtina avansinio mokėjimo bei nenumato, kam galėtų būti skiriama tokia suma.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendra buto nuomos su komunaliniais mokesčiais suma už 2015 m. gegužės mėn. ir birželio 10 dienų sudarė 466,07 EUR, o už laikotarpį nuo 2015-06-10 iki 2015-06-30 sudarė 210 EUR. Teismas įvertino, jog atsakovas yra sumokėjęs 550 EUR avanso, 126,07 EUR nuomos ir padarė išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui už patalpų nuomą.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atlyginimo už nesumokėtą nuomą bei komunalinius mokesčius. Apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti įskaitymo yra nepagrįsti, kadangi teismas neatliko įskaitymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad avansas nuomos teisiniuose santykiuose įprastai padengia nuomos mokestį, todėl teismas pagrįstai vertino, jog dviejų mėnesių avansas padengia ieškovo įsiskolinimus už nuomą ir komunalinius. Iš ieškovo teiktų procesinių dokumentų matyti, kad avanso sumokėjimo fakto neginčija, taigi darytina išvada, kad avanso sumokėjimą jis pripažįsta. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde taip pat neginčija aplinkybės dėl avanso sumokėjimo, o tiesiog nesutinka, jog teismas avansu padengė atsakovo įsiskolinimus. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas už buto nuomą ir komunalinius mokesčius.
Dėl nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 121 EUR dydžio išlaidų už antstolio suteiktą paslaugą – faktinių aplinkybių konstatavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu prašomos priteisti išlaidos atitinka protingas išlaidas, kadangi įtakotos atsakovo veiksmų, priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.
Dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 850 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai ir 92 EUR žyminio mokesčio.Atsakovas bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančių įrodymų nepateikė.Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 58 proc., todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 493 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti ir 53 EUR sumokėto žyminio mokesčio.Priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius.
Dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 60 EUR žyminio mokesčio išlaidų, 850 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą.Atsakovas bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančių įrodymų nepateikė.Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 75 proc., todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 637,50 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 45 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio, kuris yra keičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti jį išdėstant sekančiai:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 290,08 EUR (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų, 8 ct) padarytos žalos atlyginimo, 121 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 1 411,08 EUR, 5 % dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. J. iekovo P. S. naudai 493 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) išlaidų, advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 53 EUR (penkiasdešimt tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
Priteisti iš atsakovo J. J. iekovo P. S. naudai 637,50 EUR (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus, 50 ct) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 45 EUR (keturiasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.