Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo P. S. ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas raštu patvirtino, kad sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma. Šiame rašte šalys įtvirtina nuomos sutarties nutraukimą nuo 2015-07-01. Atsakovas išsikraustė, tačiau neįvykdė susitarimo bei daugiau kaip mėnesį geranoriškai neatlygino padarytos žalos, todėl ieškovas ėmėsi teisinių priemonių, kad tinkamai užfiksuotų butui padarytą žalą. 2015-07-16 į butą atvyko antstolis bei protokole užfiksavo bute esančius interjero pažeidimus ir daiktų sugadinimus/dingimus. Iš surinktų įrodymų galima nustatyti, jog bute padaryti mechaniški pažeidimai, kurie niekaip negali būti natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Antstolis užfiksavo, kad subraižytos ir ištepliotos sienos, nudaužyti kampai; sulaužytos durys; nudraskyti šviestuvai ir elektros laidai; sienose išgręžtos skylės; nudraskyti roletai, laikantys mechanizmai; mechaniškai subraižyti baldų paviršiai; nulaužytos rankenos ir santechnikos prietaisai.

Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų atstatyti butą į pradinę jo padėtį. Ieškovas kreipėsi į įmonę UAB „Balthas” dėl remonto darbų bute, kuri sudarė būtinų atlikti remonto darbų lokalinę sąmatą, atliko darbus bei pateikė sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Bute buvo atlikti tokie remonto darbai, kurių pažeidimai buvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovo apmokėti remonto darbai yra neatskiriamos ir būtinos išlaidos dėl buto atstatymo į jo normalią būklę, kad šis nekilnojamas daiktas taptų tinkamu naudotis pagal jo paskirtį. Buto remonto darbų išlaidos viso sudaro 1 706,1 Eur.

Kitą ieškovo patirtų nuostolių dalį sudaro bute buvusių sugadintų ir pradangintų daiktų atpirkimo kaina, kuri reikalinga buto atstatymui į pradinę normalią padėtį. Teismui pateikiami sugadintų daiktų įsigijimo dokumentai 2008 metais, o taip pat šiems daiktams įgytų pakaitinių daiktų pirkimo dokumentai 2015 metais. Šie teismui pateikiami dokumentai bei nuomos sutarties priedas, patvirtina, kokie daiktai buvo perduoti atsakovui ir kokia jų vertė.

Buto įrengimo ir apstatymo išlaidos pagal sąskaitas 2008 metais:Buto atstatymo į pradinę būklę išlaidos 2015 metais:Daikto būklė Buto grąžinimo metu:Televizorius 1049,58 EUR (3624 LTL)Baro kėdės 56,47 EUR (198 LTL)Žaliuzės 173,19 EUR (958 LTL)Už baldus 1246,03 EUR (4302,3 LTL)Staliukas 166,80 EUR (575,93 LTL)Šaldytuvas 318,58 EUR (1100 LTL)_nenupirktas (preliminari kaina 800 EUR)Baro kėdė 79,19 EURŽaliuzės 525 EURMinkštų baldų komplektas 400 EURStaliukas 137 EUR_nenupirktas (preliminari kaina 600 EUR)Dušo kabina 205 EURŠviestuvai 337,29 EURPaveikslai 240 EURnebėranebėranebėranebėranebėranebėrasulaužytasulaužytanebėraViso: 3010,65 EURViso: 3323,48 EUR

Nustatyti defektai lemia atsakovo pareigą kompensuoti ieškovui patalpų atkūrimo kaštus Nuostolių dydis įrodytas dokumentais apie buto būklės atkūrimo kaštus. Kilus ginčui, atsakovas kaip nuomininkas dar visą mėnesį gyveno bute, naudojosi juo bei teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau neatsiskaitė su ieškovu už 2015 metų birželio mėnesį. Vadovaujantis nuomos sutarties 6.1. punktu, nuomotojas turi teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti 950 Lt (275,14 EUR) nuomos mokestį. Iš viso ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, sumokėti su skolos išieškojimu susijusias išlaidas bei pilnai atsiskaityti už nuomą (b. l. 1-6).

Jis, pradėjęs naudotis išnuomotu butu, gavęs žodinį ieškovo sutikimą, atliko kelis buto patobulinimus, iš anksto suderinęs su ieškovu, pakeitė ieškovo bute esančius svetainės baldus – už savo lėšas įsigijo ir pastatė ieškovo bute antikvarinę sofą bei fotelį, kurių vertė yra 300 Eur, pakeitė bute apšvietimo lempas už savo lėšas, sugedus senam bute buvusiam televizoriui nusipirko už savo lėšas kitą televizorių, kurio vertė yra 200 Eur, išgabeno seną šaldytuvą iš buto, kadangi jis buvo netinkamas naudoti. Apie tai žodžiu kiekvieną kartą informuodavo ieškovą apie planuojamus atlikti pokyčius bute ir gaudavo žodinį jo pritarimą.

2015 m. balandžio mėnesį ieškovas įsigijo naują šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Atsakovas savo lėšomis įmontavo bei pajungė šiuos buitinius prietaisus. Šie prietaisai yra likę bute, jie yra užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – nuotraukose matyti juodos spalvos šaldytuvas ir skalbimo mašina.

Pasirašius susitarimą, ieškovas užkirto atsakovui galimybę patekti į nuomojamą butą ir atsiimti jam priklausančius daiktus. Šiuo metu ieškovo bute liko šie atsakovui priklausantys daiktai – antikvarinė sofa ir fotelis, 300, Eur vertės; televizorius 200, Eur vertės, gėlė – 50, Eur vertės. Nuo 2015 m. birželio 10 d. Atsakovas faktiškai butu nesinaudojo, t.y., faktiškai 2013 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 2013/01 buvo nutraukta 2015 m. birželio 10 d., kai šalys užfiksavo bute trūkstamų daiktų vertę bei atsakovo įsipareigojimą sumokėti nuomos mokestį už birželio mėnesį, nors atsakovas butu nesinaudojo.

Atsakovas pažymi, kad ieškovas nepasiūlė atsakovui dalyvauti buto apžiūroje, tuo užkirsdamas atsakovui kelią taikiai išspręsti kilusį ginčą. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovas pažeidė 2013 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2013/01 sąlygas, kadangi butas buvo iš atsakovo perimtas nesudarius buto perdavimo-priėmimo aktą atsakovas jau pareiškė, kad sutiko atlyginti ieškovui 2015 m. birželio 10 d. susitarimu nustatytą ir aptartą buto pokyčių ir atstatymo išlaidų kainą.

Su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu atsakovas nesutinka dar ir dėl to, kad ieškovas nepagrįstai remiasi 2015 metais įsigytų daiktų kainomis, nors pats pripažįsta, kad atsakovui išnuomoti daiktai buvo įsigyti 2008 metais, t.y. prieš 6 metus. Šį faktą ieškovas pripažino ir aptarė šalių sudarytame 2015 m. birželio 10 d. susitarime, kuriame ieškovas nurodė, kad daiktų, kuriuos atsakovas pakeitė savo daiktais, vertė 2015 m. birželio 10 d. yra 1290, Eur. Be to, jie natūraliai nusidėvėjo atsakovui naudojantis šiais daiktais. Už šių daiktų nusidėvėjimą atsakovas ieškovui mokėjo nuomos mokestį. Dėl šių priežasčių daiktų vertė negali būti nustatoma remiantis 2015 metais įsigytų daiktų kainomis, nes pats ieškovas nurodo, kad 2015 metais įsigytų daiktų vertė yra didesnė negu 2008 m., t. y., ieškovas bando nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip pat ieškovas turi nurodyti kokia pinigų suma iš atsakovo mokamo nuomos mokesčio buvo skiriama buto nuomos mokesčiui, o kokia daiktų nuomos mokesčio nuomai. Tik nustačius šią aplinkybę būtų įmanoma nustatyti tikrąją daiktų vertę, kurią ieškovas turėtų gauti iš atsakovo pasibaigus nuomos santykiams. Taip pat atsakovas pažymi, kad nuomos mokestį ieškovui yra sumokėjęs. Taip pat atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo. Iš esmės po sutarties nutraukimo atsakovas liko skolingas ieškovui 126,07 Eur įsiskolinimą, nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai už 2015 m. gegužės ir birželio 10 dienų mėnesius buvo padengtas iš atsakovo ieškovui sumokėto 550 Eur dydžio avanso. Atsakovas, susipažinęs su ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija bei pateiktais rašytiniais įrodymai, įtaria, kad ieškovas, 2013 m. gegužės 1 d. išnuomojęs atsakovui butą, unikalus Nr. 4400-1115-1194:4953, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo verslo liudijimo užsiimti patalpų nuomos verslu. Atsakovas visą 25 mėnesių laikotarpį mokėdavo ieškovui nuomos mokestį grynais pinigais. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas vykdė nelegalią veiklą ir nemokėjo mokesčių valstybei

(b. l. 79-84).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

2013-05-01 ieškovas sudarė jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su atsakovu J. J.. Butas atsakovui buvo išnuomotas kartu su jame esančiais baldais, technika bei įranga. Prieš sudarant nuomos sutartį, buto būklė ir jame esantys perduotini daiktai buvo aprašyti, nufotografuoti ir nuotraukos pridėtos kaip sutarties priedas (b. l. 11-14).

Ieškovas nurodo, kad jis 2015-05-10 elektroniniu laišku nustatė atsakovui mėnesio terminą, per kurį pareikalavo išsikraustyti, atstatyti butą į pirminę būklę arba atlyginti visus atsiradusius nuostolius. Ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė šių teisėtų reikalavimų ir tarp šalių kilo ginčas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad tokio turinio įspėjamojo elektroninio laiško byloje nėra, tačiau yra šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas 2015-06-10 raštu patvirtino, kad jis sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma, kuri sudaro 1 290 Eur. Šiame rašte šalys įtvirtina nuomos sutarties nutraukimą nuo 2015-07-01; rašte nurodyta, kad atsakovas butą perduoda 2015-06-30 (b. l. 34). Ieškovo teigimu, atsakovas išsikraustė, tačiau neįvykdė susitarimo bei daugiau kaip mėnesį geranoriškai neatlygino padarytos žalos, todėl 2015-07-16 antstolis protokole užfiksavo bute esančius interjero pažeidimus ir daiktų sugadinimus (dingimus), kurie nurodyti ieškinyje pateiktoje lentelėje (b. l. 2).

Ieškovas pateikia antstolio suteiktų paslaugų PVM sąskaitą-faktūrą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie pagrindžia 121 EUR išlaidas (b. l. 62-63). Šių išlaidų atlyginimo ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo.

Ieškovas pateikė duomenis, kad už buto remontą po nuomos sutarties nutraukimo UAB „Balhas“ sumokėjo 1 706,10 Eur (b. l. 16, 35), pateikti įrodymai apie bute buvusių ir esančių daiktų pirkimo kainas (b. l. 17-31). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo ieškovui už buto nuomą 126,07 Eur ir 950 Eur nuostolių atlyginimą (b. l. 115).

Motyvai ir teisiniai argumentai.

LR CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Ieškovas nurodo, kad įvertina tai, jog atsakovui kartu su butu perduoti naudotis daiktai, per visą nuomos laikotarpį galėjo nuvertėti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovas reikalauja atlyginti tik 60% daiktų vertės, kurie buvo naujai nupirkti atstatant butą į pradinę padėtį naudojimui pagal tikslinę paskirtį (3 323,48 EUR x 60% = 1 994,09 Eur).

Tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje ir patalpų perdavimo-priėmimo akte, nebuvo užfiksuota kokie nors buto bei jame esančių daiktų apgadinimai. Atsakovo teigimu, smulkūs trūkumai nebuvo fiksuojami, o pateiktos buto fotonuotraukos buvo padarytos po buto remonto, o ne tuo metu, kai jam buvo perduotas butas (b. l. 11-14).

Pagrindinis įrodymas, teismo vertinimu, yra šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas 2015-06-10 patvirtino, kad sutinka su nuomojamo buto pokyčiais ir bendrai aptarta atstatymo išlaidų suma, kuri sudaro 1290 Eur. Šiame rašte šalys susitarė nuomos sutarties nutraukimą nuo 2015-07-01, o buto perdavimas numatytas 2015-06-30. Šalys minėtame susitarime aptarė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 396 Eur nuomos mokestį už 2015 m. gegužės mėnesį (297 Eur) ir birželio mėnesio 10 dienų (99 Eur), ir 70,07 Eur komunaliniams mokesčiams padengti, bendra mokėtina suma už 2015 m. gegužės mėnesio ir birželio mėnesio 10 dienų buto nuomą su komunaliniais mokesčiais sudarė 466,07 Eur.

Atsakovo teigimu, ši suma buvo atimama iš ieškovui sumokėto 550 Eur avanso (ieškovas neneigė, kad tokio dydžio avansas jam buvo sumokėtas, šį faktą nutylėjo). Buvo nustatyta, kad nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudarys 210, Eur, iš kurių minusuojamas 83,93 Eur avanso likutis. Atsakovas liko ieškovui skolingas 126,07 Eur nuomos mokestį, kurį, iškėlus šią bylą teisme, jis ieškovui sumokėjo (b. l. 34). Iš to darytina išvada, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui už patalpų nuomą.

Nuomos sutarties 5.3. p. nustatyta nuomininko (atsakovo) pareiga tinkamai ir pagal paskirtį naudotis patalpomis, laikyti jas geroje būklėje, naudoti jas pagal paskirtį (b. l. 8). Kaip minėta, atsakovas 2015-06-10 raštu patvirtino aptartas buto atstatymo išlaidas, kurios sudaro 1 290 Eur. Tai, kad buvo toks susitarimas ieškovas neginčija ir juo remiasi. Tačiau jau po to ieškovo prašymu antstolis 2015-07-16 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, jame nurodyta ieškovo prašymu konstatuoti faktines aplinkybes kad užfiksuoti jog sugadintos ir demontuotos žaliuzės, nuimtas televizorius, sugadinti baldai, išvežti baldai, pakeisti šviestuvai, sudaužytos durys, nulaužtas čiaupas, sugadinta dušo kabina, išvežti paveikslai. Kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos fotonuotraukos. Šis ieškovo įrodymas apie padarytos žalos dydį yra vertintinas kritiškai. Pirma, LR Antstolių įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis <......> Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas teismo pavedimu, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Antra, kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nepateikti apgadintų baldų ir buto beri buitinės technikos apgadinimų aprašymas, buvo daromos tik fotonuotraukos iš kurių nėra galimybės nustatyti ar ieškovo nurodyti apgadinimai buvo (b. l. 37-52). Trečia, atliekant šiuos veiksmus atsakovas nedalyvavo, įrodymų, kad jis buvo kviečiamas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nėra, šie veiksmai atlikti jau po to kai atsakovas nebegyveno nuomojamame bute. Ketvirta, prieš tai, 2015-06-10 ieškovas pateikė atsakovui išsiusto elektroninio laiško kopiją kuriame nurodoma kokių daiktų trūksta ir kokie daiktai apgadinti nuomotame bute. Nurodyta dėl papildomos apžiūros, kuri turėtų įvykti 2015-06-12. Įrodymų., kad atsakovas priėmė šį pranešimą nepateikta. Kaip minėta būtent tą dieną prieš tai šalys pasirašė nurodytą susitarimą, kurio ieškovas neneigia (b. l. 34). Penkta, 2013 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2013/01 8.4 punkte numatyta, kad pasibaigus Sutarties terminui, nuomininkas, t. y., atsakovas privalo per 3 dienas atlaisvinti patalpas ir grąžinti nuomotojui tokios būklės, kokios jos buvo sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Patalpų grąžinimas turi būti įforminamas perdavimo-priėmimo aktu, kurį privalo pasirašyti abi šalys. Atsakovas pažymi, kad toks aktas sudarytas nebuvo, jis pats nuo 2015-06-10 susitarimo pasirašymo neturėjo galimybės patekti į nuomotą butą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų kviečiamas buto perdavimo-priėmimo akto surašymui. Atsakovo teigimu, pas ieškovą jam nuosavybės teise priklausančiame bute liko dalis jo daiktų, tačiau priešieškinio šioje byloje ieškovui nereiškė. Dėl šių reikalavimų atsakovas gali kreiptis į teismą bendra tvarka. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl jo nurodytos žalos dydžio (CPK 178 straipsnis). Įvertinant tai, kad šalys sutarė 2015-06-10, kad padarytos žalos dydis sudaro 1 290Eur, 950 Eur atsakovas sumokėjo šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovas turi atlyginti likusią žalos dalį, kuri sudaro 340 Eur. Už buto nuomą atsakovas nėra skolingas.

Dėl LR CPK 299 straipsnio taikymo.

Atsakovas įtaria, jog ieškovas, 2013 m. gegužės 1 d. išnuomojęs jam savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo verslo liudijimo užsiimti patalpų nuomos verslu, ieškovas galimai vykdė nelegalią veiklą ir nemokėjo mokesčių valstybei. LR CPK 299 str. numatyta, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjant šią bylą jokių duomenų apie ieškovo nelegalią veiklą nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį, informuojant atitinkamas institucijas apie pažeidimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimus tenkinus iš dalies šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkintų patikslintų bylos eigoje reikalavimų dalis sudaro 11.33 proc. (2 998,26 : 340).

Ieškovo išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro 850 Eur (b. l. 115), išlaidos už antstolio paslaugas (b. l. 62-63), žyminis mokestis 92 Eur (b. l. 33).

Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Remiantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos 2,14EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos nesiekia 3 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-268, 270, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) padarytos žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.