Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. C. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovams V. V., A. V., N. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pakeisti (panaikinti) 2004 m. gruodžio 10 d. susitarimą Nr. 14943, patvirtintą Vilniaus m. 16-ojo notarės biuro, notarinio registro Nr.14943, ir nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pridedamą schemą; 2) patvirtinti buto (duomenys neskelbtini) naudotojui (savininkui) atskirai naudotis schemoje pažymėta A/187 dalimi, buto (duomenys neskelbtini) ir 12 -2 ir patalpų 12- 5 naudotojui (savininkui) atskirai naudotis schemoje pažymėta C/234 ir D/76 dalimis bei buto (duomenys neskelbtini) naudotojui (savininkui) atskirai naudotis schemoje pažymėta B/282 dalimi; 3) įsiteisėjus sprendimui, perkelti (duomenys neskelbtini) ir 4 priklausinį – pagalbinį pastatą (T, metalinis garažas) į A/187 dalies teritoriją; 4) priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ieškovo naudai, kurių dydis bus nurodomas bylos eigoje. Ieškinyje nurodė, kad prie ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės išnuomoto socialinio buto yra žemės sklypas, kurį valdo bendraturčiai atsakovai V. V., A. V., N. K. bei Lietuvos Respublika. 2004-12-09 buvo sudarytas ir įregistruotas tuometinių bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tačiau nebuvo įvertintos visos aplinkybės dėl visų žemės sklype esančių daiktų priklausinių. Sklypo plane ir Susitarime nepažymėta veranda, kurią atstačius, priėjimas ir privažiavimas prie ieškovo naudojamo ir jam suteikto metalinio garažo, bei pačios verandos tapo neįmanomas pagal dabartiniu metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią veranda suskaldoma į dvi dalis ir liečiasi su atsakovo V. V. sklypo dalimi. Toks naudojimasis žemės sklypu, koks numatytas 2004-12-09 susitarime nėra racionalus, neatitinka faktinės situacijos. Gražiuoju nesutarimų nėra galimybės išspręsti, todėl sklypo naudojimosi tvarka keistina teismo tvarka.Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį, bei patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes naudojimosi tvarka yra nustatyta 2004-12-09 bendraturčių susitarimu ir nėra jokio pagrindo keisti šį susitarimą.Atsakovė N. K. atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka, kad 2004-12-10 susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos būtų pakeistas, nes pasikeitė sklypo dalių santykis, tačiau ieškovo pateiktoje žemės sklypo schemoje (pasiūlyme) dėl naujo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo dalis žemės sklypo priklauso atsakovui V. V., schemoje netiksliai nurodyta žemės sklypo „B“ dalies konfigūracija, nėra galimybės atsakovei privažiuoti prie žemės sklypo dalies, kur ji laiko kietąjį kurą. Atsakovė sutinka leisti pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad nebūtų pažeisti jos interesai.Atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo žemės priklauso bendraturčiams: 158/940 priklauso V. V. ir A. V., 190/940 – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, 282/940 – N. K., 310/940 V. V.. Ieškovas nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo dalies, todėl neturi teisinio pagrindo naudojimosi tvarkos nustatymui. Ieškovo pateikta siūloma Schema apskritai neatitinka reikalavimų keliamų tokio pobūdžio dokumentams, dalys neatitinka dabartinių faktinių duomenų, iš pateiktos siūlomos schemos nėra įmanoma tiksliai ir vienareikšmiškai nustatyti, kuri tiksliai žemės sklypo dalis tenka kiekvienam iš žemės sklypo savininkų, todėl pateiktas planas yra ydingas, prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia žemės sklypo naudotojų interesus, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo L. C. atsakovo V. V. naudai 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas pabrėžė, kad susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo galimi tik tarp šio objekto bendraturčių. Kiti asmenys, kurie nėra šio objekto savininkais, neturi teisinio pagrindo naudojimosi tvarkos nustatymui. Teismas nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais yra N. K., V. V., A. V. ir Lietuvos Respublika. Teismas konstatavo, jog ieškovas L. C. nėra šios žemės sklypo dalies savininkas, todėl vien tik tuo pagrindu jo reikalavimas negali būti tenkinamas.Teismo vertinimu, ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas turėtų kreiptis į žemės sklypo savininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo).Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, neatitinkantį žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, – nenurodyta ir neišskirta, kokį žemės plotą kiekvienas iš bendraturčių naudos atskirai, o kokį bendrai, nurodomi ne visi žemės sklypo bendraturčiai, nebuvo pateikta žemės sklypo išsidėstymo schemos, nenurodytas atskirai naudojamo žemės sklypo ploto dydis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikai tenkanti dalis pažymėta indeksu ,,A“, yra 187 kv.m. tačiau nėra aišku kokiais taškais yra pažymėta riba atskirianti šią žemės sklypo ribą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrų išrašais valstybinės žemės dalies plotas yra 190 kv. m. Plane ir Schemoje nėra žymos, kad apskritai išorinė žemės sklypo riba yra suderinta su Nacionaline žemės tarnyba. Teismas pažymėjo, kad Plane pažymint Lietuvos Respublikai tenkančios dalies koordinates turėtų būti aiškiai nurodyta, kurios sklypo dalys nepriskirtinos atskirai naudotis Lietuvos Respublikai, bet išskiriamos naudotis visiems asmenims bendrai ar atskirai naudotis kiekvienam iš bendraturčių. Schemoje nėra nurodyta bei išskirta A. V. ir V. V. tenkanti žemės sklypo dalis 158/940, neužtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, tam kad būtų galimybė turėti susisiekimą su viešaisiais keliais, nėra numatytas patekimas kitiems žemės sklypo bendrasavininkams į jiems numatytas atskirai naudojamas žemės sklypo dalis (indeksai ,,B“, ,,C“ ). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikta siūloma Schema neatitinka reikalavimų keliamų tokio pobūdžio dokumentams, dalys neatitinka dabartinių faktinių duomenų, iš pateiktos siūlomos schemos nėra įmanoma tiksliai ir vienareikšmiškai nustatyti, kuri tiksliai žemės sklypo dalis tenka kiekvienam iš žemės sklypo savininkų, taigi prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia žemės sklypo naudotojų interesus.Teismas konstatavo, kad atsakovas V. V. pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokato pagalbai sudaro 780 Eur. Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad ši byla nėra sudėtinga, vertinant atsakovo atstovo pateiktus procesinius dokumentus advokato darbo sąnaudos negalėjo būti didelės.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl naudojimosi pagal paskirtį išsinuomotu daiktu tvarkos neatitinka nei CK, nei aprobuotos teismų praktikos nuostatų. Ieškovas teisę pareikšti ieškinį turi pagal 2015-05-12 valstybinės žemės nuomos sutartį. Išnuomota sklypo dalimi apeliantas naudotis pagal paskirtį negali eilę metų dėl atsakovo V. V. veiksmų. Ieškinys pareikštas ir sklypo dalies savininko – valstybės atžvilgiu, nes valstybė neužtikrina išnuomoto turto naudojimo pagal paskirtį galimybės ir nesiima teisinių veiksmų tam klausimui išspręsti. Ieškovo teigimu, byloje neatskleista ginčo esmė. Ieškinio pareiškimo faktas patvirtina, kad yra kreipimasis į sklypo savininką, kuris turi įstatyminę pareigą užtikrinti, prižiūrėti teisėtą valstybinės žemės naudojimą, o taip pat kaip turto savininko atstovas tinkamą 2015-05-12 valstybinės žemės nuomos sutarties su apeliantu dalyko naudojimą. Valstybės prieštaravimas ieškiniui, tik patvirtina, kad kilęs teisinis ginčas yra ne tik su privačiais bendraturčiais, bet ir su valstybe, todėl tik teismine tvarka gali būti išspręstas. Ieškovo teigimu, ikiteisminė privaloma tvarka kreiptis į sklypo savininką šiuo atveju neegzistuoja. Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sklypo planas atitinka visus teisės aktų reikalavimus sprendžiant klausimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, jis susietas su sklypo kadastriniais matavimais ir jų koordinatėmis. Ieškinio reikalavimo esmė buvo naudojimosi tvarką nustatyti tokią, kad bendros naudojimosi dalies, kaip yra pagal galiojantį 2004-12-10 bendraturčių susitarimą, nebūtų ir paskirstyti plotus tik atskiram kiekvieno bendraturčio naudojimui pagal atitinkamas turimas gyvenamojo namo dalis, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad plane nenurodyta bendrai ir atskirai naudojamos kiekvieno bendraturčio dalys. Apelianto teigimu, kriterijus, žymintis sklypo išorinę ribą, yra skirtas žemės sklypų kadastrinių matavimų planų sudarymo procedūroms, tačiau ir jose nėra privalomas. Ieškovui nesuprantama teismo išvada, kad nėra nurodyta ir išskirta A. V. ir V. V. tenkanti žemės sklypo dalis 158/940, neužtikrintas priėjimas. Ieškinio reikalavime yra nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) ir 12 -2 ir patalpų 12- 5 naudotojui (savininkui) atskirai naudotis schemoje pažymėta C/234 ir D/76 dalimis, kurių savininkais NTR įrašyti V. V. ir A. V., daiktus valdantys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o jų tarpusavio atidalinimas nėra šios bylos ginčo dalyku. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovas negali naudotis išsinuomota sklypo dalimi. Taip pat nepasisakė apie tai, kad 2004-12-10 bendraturčių susitarimu nustatyta tvarka dėl bendraturčių dalių dydžio pasikeitimo sklype dabar jau nebegali būti bendraturčių vadovaujamasi.

Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 780 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nemotyvavo savo sprendimo. Atsakovui buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos – kaip atsiliepimas į ieškinį, atstovavimas teismo posėdžiuose, teisinės konsultacijos bei gautų procesinių dokumentų ir jų priedų nagrinėjimas, todėl pagrįstai teigtina, kad 780 Eur suma nėra neadekvati ir prieštaraujanti tiek Rekomendacijai, tiek teismų praktikai. Šioje byloje buvo reikalingos specialiosios žinios, nes byloje sprendžiami klausimai, susiję su bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymu, byloje buvo nagrinėjami žemės teisės specialieji klausimai.

Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti visas apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nėra pagrindo vadovautis, kadangi joje nebuvo nagrinėjamas šiai bylai aktualus klausimas. Apeliantas savo pretenzijas dėl veiksmų, kuriais neva kliudoma jam naudotis turtu, privalo reikšti nuomotojui. Apelianto teiginiai, kad planas atitinka visus jam keliamus reikalavimus nėra pagrįsti, kadangi jo pateiktame plane, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra taškų, kurie nustatytų žemės sklypo ribas. Susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo galioja nuo 2004-12-10, todėl ieškovas sudarydamas nuomos sutartį, apie jį žinojo. Jam skirtina vieta naudotis žemės sklypu turėtų būti skirta būtent valstybinei žemės sklypo dalies tenkančioje teritorijoje.Ieškovo pateiktoje naudojimosi tvarkos schemoje nėra aišku kokiomis tiksliai dalimis naudosis bendraturčiai, taip pat nėra aiški jų lokalizacija. Ieškovui yra išnuomota 163 kv.m., plane nurodyta, kad jis naudosis 187 kv.m. Atsakovui V. V. priklauso 310 kv.m., o bendrai atsakovams V. V. ir A. V. 158 kv.m., plane nėra visai išskirta tenkanti dalis atsakovams V. V. ir A. V.. Taip pat nenurodyta ir valstybei tenkanti neišnuomota sklypo dalis 0,27 kv.m. Pagal ieškovo planą atsakovams V. V. ir A. V. užkertamas kelias patekti į butą, nes ši dalis priskiriama atsakovei N. K..

Ieškovas atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Ieškovo nuomone, teismas argumentavo priteistino advokato pagalbai išlaidų dydį. Tas pats atstovas apeliantui teikia pagalbą įvairiose kitose bylose, tame tarpe ir bylose su ieškovu. Pateiktuose advokato išlaidų dokumentuose nebuvo išskirtas būtent paslaugų teikimas konkrečiai šioje byloje, todėl atsižvelgiant į labai didelę jų trukmę, galimai susijusios ir ne su šia byla.

Atsakovė N. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka visiškai.

Atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)) priklauso bendraturčiams: 158/940 V. V. ir A. V., 190/940 – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, 282/940 – N. K. ir 310/940 V. V. (1 tomas, b.l.129).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesusitariama, tada kilęs ginčas yra sprendžiamas teismo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka yra patvirtinama kokiomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Bendraturčiui paskiriamos naudojimosi dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu žemės sandoris registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas. Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, šiuo atveju – naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos.Ginčo atveju ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pareiškė valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkas L. C., kuriam pagal 2015 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra 15 metų išnuomota 163 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti 940 kv.m. ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas L. C. nėra šios žemės sklypo dalies savininkas, todėl vien tik tuo pagrindu jo reikalavimas negali būti tenkinamas, visiškai netyrė ir nesiaiškino ar ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, pasinaudojo teise kreiptis į žemės sklypo savininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) ir ar dar gali šia teise pasinaudoti, taip pat nesiaiškino, ar valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsisakė ginti ieškovo, kaip nuomininko, interesus, įvertinant ir faktą, kad byloje yra duomenys, kad ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri ieškovui yra išnuomojusi socialinį būstą, yra pripažinusi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004-12-20 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi ginčo sklypu nebeatitinka esamos situacijos. Lietuvos Respublikai priklausiusi 348/940 kv.m. ploto žemės sklypo dalis yra sumažėjusi iki 190/940 kv.m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios siekiant tinkamai apibrėžti ieškinio ribas, kadangi iš ieškinio turinio yra akivaizdu, kad ieškovas savo reikalavimą kildina dėl pažeidžiamų jo tiek kaip socialinio būsto, tiek ir kaip valstybinės žemės sklypo nuomininko teisių naudotis sutarties objektu pagal paskirtį. Nagrinėjant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, visi bendraturčiai turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad tokiu atveju turi būti paruoštas specialus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, kuriame turi būti nurodytas mastelis (pvz: M 1:500) su jame esančiu koordinačių žiniaraščiu, kurį paruošia matininkas ar geodezininkas, turintis atitinkamai galiojantį kvalifikacinį pažymėjimą ir kuriame turi būti nurodyta (susitarta), kad žemės sklypo savininkas A ar jo teisių turėtojas, perėmėjas, (atitinkamai savininkas B, savininkas C, savininkas D) naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta atitinkama raide ir apibrėžta atitinkamais taškais, turinčiais nurodytą konkrečią kvadratinių metrų bendro ploto žemės sklypo dalį.Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė teismui tinkamo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, nors bylą nagrinėjantis teismas privalo tirti tokio pobūdžio aplinkybes ir siūlyti pašalinti trūkumus per procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Kaip matyti, ieškovas pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos schemą M1:500, kuriame nurodyta, kad savininkas A naudosis 348 kv.m. ploto, savininkas B naudosis 282 kv.m. ploto, savininkas 3 naudosis 234 kv.m. ploto ir savininkas D naudosis 76 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi (1 tomas, b.l.34). Patikslintu ieškinio pareiškimu (1 tomas , b.l.123-127) ieškovas prašė patvirtinti jog patvirtinti buto (Kreivasis skr.12-3 ir 12-4 savininkas (naudotojas) atskirai naudosis schemoje pažymėta A/187 dalimi, buto ((duomenys neskelbtini) ir 12-2 ir patalpų 12-5 naudotojas (savininkas) atskirai naudosis schemoje pažymėta C/234 ir D/76 dalimis bei buto ((duomenys neskelbtini) naudotojas (savininkas) atskirai naudotis schemoje pažymėta B/282 dalimi. Tačiau šioje schemoje nenurodyta ir neišskirta, kokį žemės plotą kiekvienas iš bendraturčių naudos atskirai, o kokį bendrai, nurodomi ne visi žemės sklypo bendraturčiai t.y. N. K., V. V., A. V., Lietuvos Respublika, nebuvo pateikta žemės sklypo išsidėstymo schemos, nenurodytas atskirai naudojamo žemės sklypo ploto dydis, Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės dalies plotas pažymėtas indeksu ,,A“ yra 187 kv. m, nors remiantis Nekilnojamojo turto registro centrų išrašais yra 190 kv. m. taip pat pateiktoje schemoje nėra išskirta 158/940 priklausanti atsakovams V. V. ir A. V.. Taigi, toks planas negali būti pripažįstamas tinkamu projektu, kad būtų galima tinkamai išspręsti nagrinėjamą šalių ginčą (CPK 177, 185 str.).Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė N. K. taip pat pateikė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį siekiant užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą, ji siūlo suformuoti bendrą sklypą E – kelią, kuriuo galėtų naudotis visi bendraturčiai. Kelias turėtų būti 19,45 m. ilgio ir 2 m. pločio, t.y. 40 kv.m. Kadangi V. priklauso 158/940 ir 310/940 (t.y. 50 proc. sklypo), jie turėtų skirti bendram plotui E apytiksliai 20 kv.m., N. K. 282/940 (t.y. 30 proc. sklypo), ji turėtų skirti bendram plotui E – 12 kv.m., L. C. išnuomota 190/940 (t.y. 20 proc. sklypo), jis turėtų skirti bendram plotui E – 8 kv.m. Atsakovės nuomone, toks sprendimas turėtų tenkinti visus bendraturčius. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismas šio pasiūlymo netyrė, nevertino ir išvis nepasisakė, taigi išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 327 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šis atsakovės planas taip pat negali būti pripažįstamas tinkamu projektu, kad būtų galima tinkamai išspręsti nagrinėjamą šalių ginčą, kadangi jame nėra nurodytas koordinačių žiniaraštis, be to, jis parengtas ieškovo L. C. plano, kurio trūkumai išdėstyti aukščiau, pagrindu. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ieškinio nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir nepasisakęs dėl atsakovės N. K. pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos pasiūlymo galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o ieškovo ir atsakovės N. K. pateikti pasiūlymai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti tikslinami, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme panaudojant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovo V. V. apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.