Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-23 · Administracinė byla Nr. I1-1681-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
I1-1681-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04242-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1681-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamajai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas skunde paaiškina, jog 2019 m. liepos 30 d. jis iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Etapavimo metu pareiškėjui trūko vietos automobilyje, be to, automobiliai neatitiko teisės aktų reikalavimų – juose nebuvo saugos diržų. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog buvo etapuojamas kartu su užkrečiama liga sergančiu asmeniu, todėl nurodė, jog kilo pavojus užsikrėsti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala.

II

Atsakovės atstovė VST atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–14).

1. VST konvojuoja konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais, kuriuose yra įrengtos kameros bei individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Automobiliams išduoti jų teisėtai eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl teisės pažeidimų, susijusių su automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Dėl saugos diržų įrengimo

2. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Teisingumo ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Dėl saugos diržų specialiosios paskirties automobiliuose nebuvimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių jam atsiradusių neigiamų padarinių dėl neįrengtų saugos diržų.

Dėl atskiro konvojuojamųjų laikymo konvojavimo metu

3. Organizuojant ir vykdant konvojavimą vadovaujamasi principu, kad visi konvojuojamieji yra lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, turtinės ar socialinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų ir kitų aplinkybių. Sprendimą dėl asmens konvojavimo, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros specialistų išvadas, ir sprendimą dėl asmens perdavimo VST konvojui pagal kompetenciją priima Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai. VST tokių funkcijų nevykdo. Minėtos įstaigos ir priima sprendimus dėl asmens konvojavimo: kada, kokiu būdu ir į kokį paskirties punktą privalu konvojuoti asmenis. Minėtos įstaigos pateikia VST rašytinę paraišką skirti konvojų (nurodant konvojaus rūšį) ir pristatyti konvojuojamąjį į paskirties punktus. Apie priimtą sprendimą dėl asmens konvojavimo fakto ir konvojavimo vykdymo aplinkybes (sąlygas) sprendimą priėmęs subjektas tik informuoja VST, teikdamas paraišką, kad sprendimą privalu vykdyti nurodytomis aplinkybėmis.

VST, organizuodama ir vykdydama konvojų, skiria konvojaus sudėtį ir specialųjį transportą konvojuojamiems pervežti, vadovaudamasi konvojavimo paraiškose nurodytais asmenų konvojavimui poreikiais ir jų konvojavimo ypatumais. VST privalo užtikrinti, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, t. y. tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras, laikantis atskiro nuo kitų konvojuojamųjų pervežimo pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) reikalavimų, užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad konvojavimo paraiškoje turi būti nurodytas konvojuojamųjų skaičius, jų charakteristikos ir kiti duomenys, jeigu asmenis būtina konvojuoti laikantis šių taisyklių 103 punkte nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 103.7 punkte nurodyta, kad sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų. Sprendimus dėl asmens konvojavimo priima pagal kompetenciją, atsižvelgdamas ir į įstaigos gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvadą apie konvojuojamojo sveikatos būklę ir konvojavimo pobūdį, dokumentus rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės. Minėtų įstaigų gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi asmens bylos pažymoje ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį ir režimą. Apie poreikį (būtinumą) atskiram konvojuojamųjų laikymui konvojaus metu minėtos įstaigos privalo informuoti konvojavimo paraiškoje. Savo ruožtu konvojaus viršininkas, perveždamas nepagrįstai atskirtą nuo kitų konvojuojamųjų konvojuojamą asmenį, pažeistų Konvojavimo taisyklių 102 punkte nurodytą principą, kad visi konvojuojamieji yra lygūs. Be to, Konvojavimo taisyklių 38.8 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas, nesant pagrindui nepriimti, privalo priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. VST neturi duomenų, kad konvojuojant pareiškėją būtų pažeisti Konvojavimo taisyklių 103.7 punkto reikalavimai.

VST nepriėmė individualaus sprendimo dėl asmenų lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į tą ar kitą paskirties punktą, todėl jai negali būti taikytina teisinė atsakomybė dėl minėtų sprendimų. Atsakovė teismui pateikia Vilniaus PN ir LAVL konvojavimo paraiškas, kuriose nenurodytas konvojuojamų asmenų atskiras nuo kitų konvojuojamųjų vežimas specialiuoju konvojaus transportu.

Dėl neturtinės žalos

4. Pareiškėjas neįrodė dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepaaiškino, kuo pasireiškė neigiami išgyvenimai, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sunkumo. Prašoma atlyginti neturtinės žalos suma (5 000 Eur) yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Be to, atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiąjį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

2. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus PN VST pateikė patikslintą konvojavimo paraišką Nr. 48 (toliau numeris neįskaitomas) 2019 m. liepos 30 d. atsiųsti konvojų dėl: 1) 1-o asmens perkėlimo į Kauno TI; 2) 5-ių asmenų perkėlimo į Pravieniškių LAVL (1-as asmuo linkęs užpulti). Konvojavimo maršrutas: Vilniaus PN – Kauno TI; Vilniaus PN – Pravieniškių LAVL (b. l. 19). Konvojavimo paraišką pateikė taip pat LAVL (b. l. 20).

3. Pareiškėjas 2019 m. liepos 29 d. iš Vilniaus PN buvo konvojuotas į Kauno TI, transporto priemonės valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) (2019 m. liepos 30 d. kelionės žiniaraštis, b. l. 15–18). 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą paaiškinti, kodėl konvojavimo metu automobiliuose nebuvo saugos diržų ir jis buvo vežamas su užkrečiama liga sergančiu asmeniu (b. l. 23). Į šį raštą pareiškėjui VST atsakė 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 47SD-118 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 3).

4. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

5. Pareiškėjo teigimu, konvojavimui skirtoje transporto priemonėje buvo mažai vietos.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus, nes tai yra sudedamoji bausmės atlikimo dalis. Pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas. Pareiškėjo skunde nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad trūkdavo vietos, yra nepagrįstas, nes pagal administracinėje byloje pateiktą kelionės žiniaraštį (b. l. 15–18) ir konvojavimui skirto automobilio (valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimą (b. l. 21), pareiškėjo konvojavimo atvejais nebuvo užfiksuota duomenų, kad pervežamų asmenų skaičius viršytų automobiliuose įrengtų vietų skaičių.

6. Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo teismas pažymi, kad šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.

7. Skunde teigiama, jog kartu su pareiškėju konvojuotas asmuo nurodė, jog serga užkrečiama liga. Teismas pažymi, jog Konvojavimo taisyklių 65 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: „psichikos ligonis“, „sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, „moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita. Konvojavimo taisyklių 103.7 papunktyje nurodyta, jog sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Atkreiptinas dėmesys, jog išlaipinus sergančius pavojinga ir ypač pavojinga užkrečiamąja liga konvojuojamuosius, atliekama kamerų, koridoriaus ir specialiojo vagono (specialiojo automobilio) sanitarinio mazgo dezinfekcija (Konvojavimo taisyklių 138 punktas).

Iš į bylą pateiktų konvojavimo paraiškų (b. l. 19–20) matyti, jog jose nėra žymų, jog konvojuojamieji serga užkrečiama liga, tačiau jose nurodyta, jog vienas linkęs užpulti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apie aplinkybę, jog yra konvojuojamas su užkrečiama liga sergančiu asmeniu, jo teigimu, sužinojo iš pačio sergančiojo ir dėl to bijojo užsikrėsti. Tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik hipotetiniai, rašytiniais įrodymais neparemti teiginiai. Ypač pabrėžtina, jog pretenzijų kelionės žiniaraštyje neužfiksuota, nes pareiškėjas jų nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina pats žiniaraštis (b. l. 15–18) ir pareiškėjui pateiktas minėtas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 47SD-1188 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 3). Esant nurodytoms aplinkybėms, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas galimai atskleidė fizinio asmens duomenis ir prašo įvertinti jo veiksmus paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiąjį asmenį ir jo asmens duomenis be to asmens sutikimo. Pabrėžtina, jog teismui nėra suteikti tokie įgaliojimai. Jeigu atsakovės atstovė mano, jog buvo pažeistos nurodyto asmens teisės, ji įstatymų nustatyta tvarka turi reaguoti ir kreiptis į institucijas, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų veiksmų konvojavimo metu.

9. Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad etapavimo metu būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar kad pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis