Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-167-890/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-353-963/2021Nutartis · 2021-07-23Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
1-167-890/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10291-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
T. S.
Nukentėjusysis
I. S., R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-167-890/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10291-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;1.2.4.6.2.1;1.2.4.6.2.2;1.2.5.4.1; (S) 1.2.5.4.2;1,1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei (nuotoliniu būdu),kaltinamajam T. S. (nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini)),kaltinamojo gynėjai advokatei N. F.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems I. S., R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2001 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Žemesnės instancijos teismas

2. 2002 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 45 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalimi, pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2002 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio veika perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 4 dalimi, pagal 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metai 1 mėnesiui;

3. 2003 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL (625 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bauda 5 MGL (625 Lt). Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

4. 2004 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2002 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bauda 5 MGL (625 Lt). 2004 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2003 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 625 litų bauda, nustatyta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas su 625 litų bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 d. ši bausmė subendrinta su 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bausme. Paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams, 5 MGL (625 Lt) bauda;

5. 2010 m. liepos 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

6. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. 2010 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2010 m. liepos 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius;

6. 2010 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

7. 2011 m. lapkričio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkias) laisvės atėmimo dienas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 45 l(keturiasdešimt penkių) parų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta su 2010 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

8. 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas bei pagal 2010 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis. 2012 m. kovo 1 d. priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui;

9. 2013 m. balandžio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimties) parų areštu;

10. 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

11. 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi pagal 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytas suėmimo, sulaikymo bei kalinimo laikas: nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 14 d., nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 8 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos 2015 m. gegužės 28 d. bei 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais atliktos bausmės. 2015 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

Žemesnės instancijos teismas

12. 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

13. 2019 m. lapkričio 5 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2500 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bauda šiuo metu yra išieškoma;

Žemesnės instancijos teismas

14. 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis, 2020 m. kovo 10 d., apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu peiliu dūrė R. M. į galvą, tuo padarydamas jam pjautinę pakaušio žaizdą, sukėlusią nežymų sveiktos sutrikdymą.

Taip pat T. S. terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, tai yra jis, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., ateidamas prie I. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daužydamas į buto duris, grasindavo I. S. padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, taip pat, sistemingai baugino I. S. naudodamas psichinę prievartą, tai yra ateidamas prie (duomenys neskelbtini) buto durų, jas spardydavo, reikalaudamas atidaryti, atjungdavo bute elektrą, bei nuolat skambindavo ir rašydavo trumpąsias žinutes I. S. išsakydamas pasikartojančius įžeidinėjimus, grasinimus susidoroti su ja, atimti vaiką bei kitaip jai pakenkti. Tai yra jis, 2020-05-13, apie 09:30 val. atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, jas daužė, spardė, reikalavo I. S. atidaryti duris grasindamas suleisti I. S. narkotikų ir atimti vaikus, peršauti jai kojas, atjungė bute elektrą, bei grasino, kad jo draugai padegs jos butą, jeigu ji kreipsis į policiją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-14, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val. atėjęs prie to paties buto durų, jas vėl trankė, spardė grasindamas I. S. peršauti kojas, vadindamas ją „šliundra, kurva, prostitute“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-15, apie 11.00 val., atėjęs prie minėto buto durų vėl trankė, draskė duris, keikdamas I. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei atjungė bute elektrą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-16, laikotarpiu nuo 08.00 iki 09.00 val., vėl, atėjęs prie I. S. buto durų jas trankė ir spardė, reikalavo įsileisti į vidų, vadindamas I. S. necenzūriniais žodžiais, šaukdamas „kurva, atidaryk duris“ bei vėl atjungė bute elektrą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-06-28, apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai tą pačią dieną panaudojo smurtą I. S. ir mažametės dukters A. S. atžvilgiu, grasino I. S., kad jeigu ji apie įvykį praneš policijai, jis susidoros su ja, suleis jai mirtiną narkotikų dozę, nuskus plaukus, išdurs jai akis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020-08-07 iki 2020-08-30, iš savo mobiliojo ryšio telefonų abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuolat skambindavo į I. S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kai į skambučius buvo neatsakoma, o taip pat nurodytu laikotarpiu iš savo mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė I. S. grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes: 2020-08-07, 23:10 val. „Tau viskas“; 2020-08-07, 23:25 val. „Nepakelsi bus blogai“; 2020-08-08, 18:42 val. „Sulauzysiu, patikek“; 2020-08-09, 21:56 val. „Tas vaikas pas tave jau nebeilgai bus“; 2020-08-09, 22:06 val. „Supisiu tave kaip slepa, atsakau“; 2020-08-09, 22:08 val. „Nuopisa tau nebeliko daug“; 2020-08-09, 22:19 val. „Db tavo eile ateina“; 2020-08-10, 19:56 val. „Jau greitai lb greitai“; 2020-08-10, 20:16 val. „Bomzara tau nebe daug liko“; 2020-08-24, 19:42 val. „Nuopisa pas tave policija vaziuoja, reikia prasipusti.“; 2020-08-25, 01:18 val. „Bijai net pakelti, aukele buvai tokia ir likai“; 2020-08-25, 03:36 val. „Bijok auka“; 2020-08-29, 15:01 val. „[...] pas tave vaikas bus paimtas, pamatysi auka tu,.“; 2020-08-30, 14:36 val. „Taves ir laukia kalejimas“, siekdamas sukelti I. S. baimę, nesaugumo jausmą, psichologinę įtampą. Tokiu būdu T. S., sistemingai grasindamas I. S. ją sužaloti suleidžiant mirtiną dozę narkotikų, peršauti kojas, išdurti akis, padegti butą, taip pat sistemingai skambinėdamas ir rašydamas grasinančio turinio trumpąsias žinutes, įžeidinėdamas, keikdamas I. S. necenzūriniais žodžiais, grasindamas atimti vaiką bei visokiais būdais susidoroti su ja, terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai bei turtui veiką, bei naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją.

Be to, T. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui ir savo šeimos nariui, tai yra jis 2020 m. birželio 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pastūmė mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko pastaroji nukrito ant laiptų ir patyrė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje bei dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, T. S. įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dukra A. S. ir sutuoktine I. S., ne mažiau kaip 10 kartų koja mindė I. S. dešinę koją bei spyrė į kairės kojos blauzdą, padarydamas jai susiliejančias poodines kraujosruvas dešinės pėdos-čiurnos srityje ir poodinę kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo mažametės dukters A. S. bei sutuoktinės I. S. sveikatą.

Be to, T. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui bei grasino jį nužudyti, tai yra jis 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 10.50 val., Klaipėdoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), delnu trenkė sutuoktinei I. S. į kairįjį skruostą, padarydamas jai kairiojo skruosto sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, išsitraukęs peilį ir sukdamas jį tarp pirštų grasino I. S. ją supjaustyti gabalais, kartodamas, kad ji gyva neliks, tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1. Dėl 2020 m. kovo 10 d. įvykdyto nukentėjusiojo R. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis T. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies. Parodė, kad 2020 m. kovo mėnesį buvo pas I. mamą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitiko su R. ir susimušė, nes dėl kažko susipyko. Konfliktas kilo, nes R. jam kažką pasakė. Pirmas muštynes pradėjo jis, užgriuvo ant R., tačiau su jokiu peiliu jam nedūrė. Susimušė, pasivartė ir viskas. Virtuvė buvo labai mažytė, kai krito, stalas apsivertė ir buvo daug šukių. Nėra niekada jokio žmogaus padūręs. Jis neatsimena, kur sudavė R. smūgius, konfliktas baigėsi greitai. Jis išėjo ir viskas. R. pats puolė ant jo ir pats jį išprovokavo, negerai gavosi, todėl ir išėjo. Jie abu buvo pargriuvę ant grindų, jis buvo stipriai apkabinęs R., gal ir nenorėdamas galėjo jį spausti prie grindų. Įvykio metu šiek tiek vartojo alkoholio. Nukritus ant žemės, jis nenaudojo šukių, gal R. pats galėjo susižaloti su tomis šukėmis, ant stalo buvo daug stiklinių daiktų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Sužalojo žmogų užgriūdamas, to nenorėdamas.

Apklaustas įtariamuoju T. S. parodė, kad 2020-03-10, apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jo ir žmonos pusbrolio R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis pradėjo R. gąsdinti ir varyti lauk iš namų. Po žodinio konflikto kilo muštynės. Jie mušėsi rankomis ir stumdėsi. Jis yra daug didesnis už R., konflikto metu jis R. pastūmė, R. pargriuvo ant stalo, o krisdamas sudaužė indus ir susižalojo. Peiliu R. nedūrė (4 t., b.l. 47).

Nukentėjusysis R. M. teisme parodė, kad 2020-03-10 įvykį prisimena, bet ne viską. T. S. yra jo pusseserės I. S. vyras. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo jie trys ir I. dukra. Jie su T. buvo virtuvėje, o I. su dukra buvo kambaryje, alkoholį vartojo dviese su T. virtuvėje. Jis T. klausinėjo, kodėl jis nedirba, todėl kilo konfliktas. Jie grūmėsi ant grindų, mano, kad T. pradėjo grumtynes, nes jam nebuvo ko grumtis. Ant grindų abu nukrito. Neatsimena, kaip atsirado sužalojimai jo galvoje. I. pradėjo šaukti, T. išėjo, o jis, pridėjęs ranką prie galvos, pamatė kraują. T. jam dūrė į galvą, neatsimena su kuo dūrė, ligoninėje sesutės pasakė, jog jam į pakaušį durta su peiliu, bet jis nematė su kokiu daiktu T. jam dūrė. Pajuto dūrio skausmą vėliau, kai atsisėdo. Virtuvėje mėtėsi šukės, buvo peilių, kraujo buvo visur. Kai T. išėjo, pajuto, kad pakaušyje šilta. I. pamačiusi kraują, iškvietė policiją ir greitąją. Su T. S. iki įvykio buvo susitikę, nebūdavo konfliktų, santykiai buvo normalūs. Policijoje sakė tiesą, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie tikslesni. Iš pradžių nenorėjo pakenkti šeimai, bet šiandien tvirtai gali pasakyti, kad T. jam dūrė peiliu. Nors peilio nematė, bet pajuto dūrį. Nemano, kad nuo šukių galėjo būti tokia žaizda. Su peiliu T. jam dūrė du kartus. Galvoje buvo žaizda apie 1 cm.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2020-03-10, apie 21:00 val. jis atėjo į svečius pas pusseserę I. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartu su jos vyru T. S. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. I. kartas nuo karto užeidavo į virtuvę išgerti. Išgertuvių metu tarp jo ir T. kilo ginčas dėl to, kad jis paklausė T., kada šis pradės dirbti, o T. dėl to supyko ir tarp jų įvyko muštynės. Muštynių metu virtuvėje, jiems abiem nukritus ir gulint ant grindų, T. nuo grindų pagriebė peilį ir du kartus dūrė jam į galvą. Jis pajuto skausmą galvos srityje. Tuomet T. atsistojo ir pasišalino iš buto. Išgirdusi triukšmą, į virtuvę atbėgo I., kuri konflikto metu buvo kitame kambaryje. I. telefonu paskambino skubios pagalbos tarnybos telefonu, po ko atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Po šio įvykio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuota 1,5 cm dydžio plaukuotos dalies galvos žaizda (1 t., b.l. 1-3). 2020-07-28 papildomai apklaustas policijos įstaigoje nukentėjusysis R. M. parodė, kad patikslina, jog 2020-03-10, apie 22:30 val. (duomenys neskelbtini), jis buvo gerokai apsvaigęs ir ne viską gerai prisimena, bet prisimena, kad jie su T. susistumdė ir nugriuvo ant stalo. Ant žemės nukrito ir sudužo ant stalo buvę įvairūs indai, buvo daug šukių, stalo įrankių, maisto. Pamena, kad I. prie stalo pjaustė maisto produktus su peiliu. Susigrūmus, T. jam pradėjo delnu spausti žandikaulį, dėl ko jo pakaušis buvo prispaustas prie žemės. T. sugriebė nuo žemės peilį, kurio apibūdinti negali, nes nepamena, ir peiliu dūrė jam maždaug du kartus, bet gali būti ir vieną kartą į pakaušį. Dėl girtumo ir streso jis galėjo ne taip viską suprasti. Tuomet T. išėjo, o jis atsisėdo ir pajuto, kad svaigsta galva ir šyla pakaušis. Su ranka palietė ir pamatė, kad bėga kraujas. I. taip pat sakė, kad T. jam dūrė peiliu į galvą ir ji dėl to iškvietė greitąją ir policiją. Jį apžiūrėję medikai pasakė, kad žaizda durtinė. Civilinio ieškinio jis nereikš, tik nori, kad T. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Apklausiamas telefonu jis buvo nurodęs, kad nematė, ar T. jam dūrė peiliu, nes tiesiog žino, kad T. yra ūmaus būdo ir nenorėjo pakenkti T. ir I. šeimai, nes manė, kad jie toliau gyvens kartu, todėl nenorėjo su juo turėti jokių reikalų. (1 t., b.l. 50-51).

Liudytoja I. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad matė konfliktą tarp T. ir R., viskas įvyko labai greitai. Matė, kaip jie abu susimušė. Girdėjo, kaip R. pasakė, kad T. nesirūpina šeima, nedirba, tuo metu buvo virtuvėje, stovėjo ir ruošėsi išeiti, nes ateidavo į virtuvę tik parūkyti. Visą vakarą jie bendravo draugiškai, o paskui R. T. paklausė, kodėl jis nesirūpina šeima, tada T. išėjo į koridorių ir vaikščiojo pirmyn atgal, tada grįžęs į virtuvę pasakė R. nešdintis iš buto per 5 minutes. Po to ji išgirdo triukšmą, įlėkė į virtuvę, pamatė kaip jie mušasi. T. puolė R. su kėde, paskutinį vaizdą matė, kaip T. su savo ranka apglėbė R. galvą, R. sakė „T., baik, aš pasiduodu“, tada T. iš galo išsitraukė peilį ir dūrė R. į galvą, prie kriauklės stovėjo peiliai. T. išsitraukė peilį ir dūrė R. į galvą, o ji išbėgo į kambarį. Tada R. atbėgo į kambarį ir laikė kambario duris, pasakė jai „kviesk policiją ir greitąją“.

Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė iš esmės tokius pačius tik detalesnius parodymus, nurodydama jog namuose, (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktinis T. S., vėliau į svečius atėjo jos pusbrolis R. M.. Jam atėjus, T. S. kartu su juo gėrė alkoholį. Jie gėrė virtuvėje, o ji buvo kambaryje, alkoholio su jais negėrė, užsukdavo į virtuvę parūkyti. Vienu metu, jai būnant virtuvėje, pastebėjo kaip tarp T. S. ir R. M. kilo žodinis konfliktas. Prisimena, kad jos pusbrolis įžeidė T. S., sakydamas, kad šis niekur nedirba, nepadeda išlaikyti šeimos. Pusbrolis nesikeikė, viską T. S. pasakė ramiai. Po šių žodžių T. S. išėjo iš virtuvės ir pradėjo bute vaikščioti pirmyn atgal. Matėsi, kad T. S. yra susinervinęs. Po to T. S. įėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo, tačiau netrukus atsistojo ir pasakė R. M., kad jis dingtų iš buto per 5 min., o pusbrolis ramiai atsisakė palikti butą, todėl tarp jų prasidėjo muštynės, kurias pradėjo T. S.. Atsistojęs T. S. paėmė ant stalo buvusį 1 litro talpos brendžio butelį (buvo likę apie pusę butelio brendžio) ir juo trenkė R. M. į galvą. Po smūgio R. M. nukrito ant grindų, visur virtuvėje pabiro stiklo šukės. R. M. dar gulint, T. S. ranka griebė R. M. už galvos ir jo galvą pasikišo po savo ranka bei ją spaudė. Matėsi, kad R. M. skaudėjo ir jam trūko oro. R. M. prašė jį paleisti, sakė T. S., kad viskas gerai ir jis nebekalbės, sakė viską baigiam. T. S. jo nepaleido ir prispaudęs R. M. galvą peiliu dūrė jam į pakaušį. Ji matė tik vieną dūrį. Iš kur T. S. išsitraukė peilį, nematė, tačiau mano, kad T. S. jį galėjo išsitraukti iš savo drabužių ar paimti iš plautuvės, kadangi virtuvės plautuvėje buvo vienas nešvarus peilis. Iškart po dūrio ji matė, kad R. M. per visą veidą stipriai bėgo kraujas. Tuomet pusbrolis išbėgo iš virtuvės ir prašė iškviesti policiją. Ji iškvietė policiją, o T. S., išsigandęs išėjo iš namų. Po įvykio T. S. telefonu jos klausinėjo, ar policija jau išvykusi, ji pasakė T., kad išvykusi, nors taip nebuvo, todėl netrukus pareigūnai jį sulaikė. Į klausimą, kodėl skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112, nurodė, kad buvo du dūriai į galvą, atsako, kad tuo metu buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, todėl galėjo būti ir du dūriai peiliu į galvą, arba šiuos du dūrius ji galėjo paminėti, kadangi T. S. R. M. buteliu trenkė į galvą, o po to dūrė peiliu (1 t., b.l. 64-65). 2020-08-31 papildomos apklausos metu liudytoja I. S. patikslino, kad peilio, kuriuo T. S. dūrė R. M. apibūdinti negali ir negali tiksliai nurodyti, iš kur T. S. išsitraukė peilį. Viskas vyko labai greitai, todėl peilio atpažinti ji negalėtų (1 t., b.l. 68).

2020-03-11 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-03-10 sulaikius T. S., jo rūbų kišenėje buvo rastas peilis. Apžiūrėjus peilį, kraujo pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 71, 77-81).

Kaip matyti iš laikino sulaikymo protokolo bei pristatyto asmens kortelės išrašo, T. S. dėl šio įvykio laikinai sulaikytas 2020 m. kovo 11 d., 00.20 val., sulaikius asmenį, jam 00.50 val. nustatytas 0,71 promilių girtumas (t. 1, b.l. 52,57-62).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame 2020-03-10 garso įraše užfiksuotas I. S. skambutis, kurio metu ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vyras puolė jos pusbrolį, buvo du dūriai į galvą (1 t., b.l. 116-117).

2020-03-11 įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje ant grindų buvo užfiksuotos kraujo dėmės, plautuvėje rasti ir paimti du peiliai (1 t., b.l. 2).

Specialisto išvadoje Nr. G 1107/2020 (03) nurodyta, kad R. M. nustatyta pjautinė pakaušio žaizda. R. M. pakaušio žaizda padaryta aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu - vienu poveikiu, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizda galėjo gautis R. M. nugriuvus ant stiklo šukių (1 t., b.l. 125). Papildomoje, patikslintoje specialisto išvadoje Nr. G 1887/2020 (03), konstatuota, kad pjautinė pakaušio žaizda R. M. padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu arba daiktu, galimai, peilio geležte. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota žaizdos požymių, iš kurių būtų galima būtų tiksliai spręsti, ar žaizda padaryta peilio geležte, ar stiklo šuke. Taip pat negalima spręsti, kokio ilgio, pločio ir storio galėjo būti peilio geležtė (1 t., b.l. 129).

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis T. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigdamas, jog kilusio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu, jie susistumdė, susimušė ir jis užgriuvo ant nukentėjusiojo, tačiau tvirtino, kad jokiu peiliu (ar kitu aštriu daiktu) nukentėjusiajam jis nedūrė ir jo nežalojo, o nukentėjusysis galimai pats susižalojo nukritęs ant stiklo šukių. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir jais netiki, kadangi ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. S. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. M. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos I. S. parodymai, specialisto išvados, bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir kiti duomenys, kuriuos ištyręs teismas pripažįsta įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek pats kaltinamasis T. S., tiek nukentėjusysis R. M. ir liudytoja I. S. neneigė, jog įvykio dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vartojamas alkoholis, pats kaltinamasis neneigė, jog buvo išgėręs, minėtą aplinkybę be nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų taip pat patvirtina pristatyto asmens kortelės išrašas. Nukentėjusysis R. M. neneigė, jog ir jis buvo išgėręs, tačiau tiek apklaustas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką surašymo metu, pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, tiek apklausiamas teisme, išsamiai ir nuosekliai nurodė 2020 m. kovo 10 d. įvykio aplinkybes, paaiškindamas, jog jam svečiuojantis pas pusseserę I. S., tarp jo ir T. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis paklausė T. S., kada šis pradės dirbti. T. S. supyko ir tarp jų įvyko muštynės, kurių metu nukentėjusiajam R. M. nugriuvus ant žemės, T. S. dūrė peiliu į pakaušį, po ko kaltinamasis iš karto iš buto pasišalino. Nors 2020-06-01 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog telefoninio pokalbio su vyresniąja tyrėja metu R. M. teigė, jog nebeatsimena, ar jam buvo durta peiliu, ar ne, jog galėjo ir pats susižaloti į šukes (t. 1, b.l. 47), tačiau papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis R. M. patvirtino savo pirminius parodymus, jog kaltinamasis T. S. jam dūrė peiliu. Nukentėjusysis paaiškino, kad norėjo pašvelninti kaltinamojo T. S. padėtį tik dėl to, kad nenorėjo pakenkti T. ir I. šeimai, nes T. S. ūmaus būdo, be to, manė, kad T. su I. susitaikys ir norės toliau gyventi, todėl nenorėjo jiems pakenkti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. M. parodymais ar jų patikimumu, jis aiškiai, išsamiai ir nuosekliai apibūdino įvykio aplinkybes: apibūdino kaltinamojo atliktus veiksmus ir įvykio vietą, datą ir laiką. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad iki įvykio su kaltinamuoju bendravo normaliai, jokių konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Netikėti nuosekliais ir logiškais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Juolab, kad tokias pačias įvykusio konflikto ir nukentėjusiojo R. M. sužalojimo aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė I. S., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog matė, kaip virtuvėje, po kilusio žodinio konflikto, kaltinamasis T. S. ir nukentėjusysis R. M. mušėsi. I. S. patvirtino, jog matė kaip dar gulint ant žemės T. išsitraukė peilį ir dūrė R. į galvą. Nors I. S. skambučio į bendrosios pagalbos centrą metu nurodė, jog matė du dūrius peiliu į galvą, bet ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos apklausos metu patikslino, kad skambindama numeriu 112, buvo išsigandusi ir du dūrius galėjo paminėti, kadangi T. S. R. M. buteliu trenkė į galvą, o po to dūrė peiliu. Liudytojos I. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Pirminė specialisto išvada patvirtina, jog R. M. nustatyta vienu poveikiu padaryta pjautinė pakaušio žaizda, kuri galėjo gautis nugriuvus ant stiklo šukių (t. 1, b.l. 125), tačiau papildomoje specialisto išvadoje nurodoma, kad pjautinė žaizda R. M. padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, galimai peilio geležte (t. 1, b.l. 129). Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, daryto 2020-03-10 girdėti, kad susijaudinusi I. S. prašo iškviesti greitąją pagalbą ir nurodo, kad jos vyras peiliu sužalojo jos pusbrolį, buvo du dūriai į galvą, o vyras pasišalino (t. 1, b.l. 116-117, garso įrašas kompaktinėje plokštelėje voke prie I-ojo tomo). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos kraujo dėmės ant virtuvės grindų, plautuvėje rasti ir paimti du peiliai (t. 1, b.l. 2, nuotraukos kompaktinėje plokštelėje voke prie I-ojo tomo). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis T. S. iš karto po R. M. sužalojimo pasišalino iš buto, kuriame gyveno, nors apklausiamas teisme teigė, jog pats R. M. išprovokavo konfliktą ir pats susižalojo, todėl nelogiška, kad kaltinamasis skubėtų pasišalinti iš savo namų, jei dėl kilusio konflikto būtų kaltas nukentėjusysis, kuris negyveno minėtame bute. Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas konkretus daiktas – peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis R. M., tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis buvo sužalotas būtent peiliu, kadangi nukentėjusysis R. M. ir liudytoja I. S. sutartinai tvirtino, jog T. S. nukentėjusiajam dūrė peiliu, tokius jų parodymus iš dalies patvirtina ir papildomos specialisto išvados teiginys, jog pakaušio žaizda R. M. padaryta aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai peilio geležte, be to, įvykio vietoje buvo rasti du peiliai, o po įvykio sulaikius T. S. ir pas pastarąjį buvo rastas ir paimtas peilis. Net jei kaltinamasis T. S. nukentėjusįjį būtų sužalojęs kitokiu aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu (pavyzdžiui, stiklo šuke), tai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus, ir patvirtina, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiojo R. M. sveikatą, tai yra, T. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu peiliu dūrė R. M. į galvą, tuo padarydamas jam pjautinę pakaušio žaizdą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš to teismas daro išvadą, kad T. S. pirmiau aptarti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

2 . Dėl I. S. terorizavimo ir sistemingo bauginimo

Kaltinamasis T. S. teisme savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat pripažino iš dalies. Parodė, kad pripažįsta, jog rašė I. S. žinutes, bet ir I. jam rašė panašaus turinio žinutes, grasindama jį sužaloti. Nepripažįsta, kad daužydavo duris, kad atjungdavo bute elektrą. Jis jau sakė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kad išimtų telefoninių žinučių išklotines, bet kaip supranta, jų nėra. 2020-05-13 iki 2020-08-30 jo santykiai su I. buvo tokie – tai pykdavosi, savaitę gyvendavo, savaitę negyvendavo, kai būdavo kartu, viskas buvo gerai. Yra parašęs grasinančių žinučių. Kai dėl šio epizodo davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu - jį neblaivų apklausinėjo tyrėja, jis nebuvo jokioje Švedijoje, parodymai neteisingi, Švedijoje buvo 2019 metais.

Dėl šios veikos apklaustas įtariamuoju T. S. nebuvo nuoseklus, apklaustas 2020-07-03 jis parodė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi minimu laikotarpiu jo nebuvo Lietuvoje, jis vienas atostogavo Švedijoje, Stokholme. Iš Lietuvos buvo išvykęs 2020 gegužės mėnesio pradžioje, o sugrįžo 2020 m. gegužės mėnesio gale. Į Švediją vyko keltu (duomenys neskelbtini). I. S. niekada negrasino, prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų atėjęs nebuvo, elektros neatjunginėjo ir jokių kitų veiksmų neatliko. I. S. myli ir gerbia. Šiuo metu su I. S. kartu negyvena, kodėl nurodyti negali, jų santykiai yra puikūs (4 t., b.l. 100). Pakartotinai apklaustas įtariamuoju 2020-09-02 T. S. jau teigė, kad I. S. iš mobiliojo ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio žinutes, tačiau nesutinka su tuo, kad nuo 2020-05-13 iki 2020-05-16 grasino I. S. ateidamas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes minimu laikotarpiu jai negrasino, prie buto atėjęs nebuvo, jokių buto durų netrankė, nurodytu laikotarpiu su I. S. nebendravo, su ja galimai galėjo bendrauti tik 2020 m. gegužės mėn. pradžioje. Mano, kad I. S. taip nurodė, kadangi ji jam pavydėjo, jog jis gyvena su kita moterimi. Nuo 2020-05-13 iki 2020-05-16 buvo Lietuvoje, niekur išvykęs nebuvo. Dėl rašytų trumpųjų žinučių gailisi, jos įbauginti nenorėjo (4 t., b.l. 178-179).

Nukentėjusioji I. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju T. S. nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio kartu negyveno. Kaltinamasis pastoviai trankydavo buto duris, jai buvo gėda prieš kaimynus, jos sūnus N. E. bandė kaltinamąjį nufilmuoti per durų akutę, bet nieko nesimatė. Kai T. S. trankydavo duris, pastoviai įžeidinėdavo, norėdavo patekti į butą, buvo įpuolęs į butą, nes buvo neužsirakinusi durų. Net su vaiku yra bėgusi į balkoną, kad jos nemuštų. Buvo labai daug kartų atjungta elektra, su sūnumi pirko spynas elektros skydinei, nes elektros atjungimai trukdė sūnui mokytis. Ji girdėdavo, kai lįsdavo į elektros skydinę ir tada atjungdavo elektrą. Iš pradžių kaltinamasis trankydavo duris, o paskui atjungdavo elektrą. Ji kaltinamajam nėra rašiusi garsinančių žinučių, nes jai nėra ko jam grasinti. Kai gaudavo grasinančias žinutes, labai išsigąsdavo, labai blogai jautėsi. Kaltinamasis yra ne kartą smurtavęs prieš ją, jai grasino suleisti narkotikų su švirkštu į koją, yra smaugęs ją prie jos mamos. Kaltinamasis ją vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasindavo invalide padaryti. Po to, kai kaltinamajam buvo apribota teisė prie jos artintis, ji niekada nėra inicijavusi susitikimo su juo, kaltinamasis nuolat pažeisdavo tą tvarką.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. davė detalesnius parodymus ir nurodė, kad 2020-05-16 visą dieną (duomenys neskelbtini), jos vyras T. S., su kuriuo ji negyvena jau metus, atėjęs pas ją prie buto durų, tranko ir drasko duris reikalaudamas įsileisti į vidų. Ji į vidų jo neįsileido, todėl jis nesužalojo jos, jis visą laiką stovėjo už buto durų ir naudodamas psichologinį smurtą prieš ją smurtavo. T. S. ją persekioja, atjungė buto elektrą, savo tokiu elgesiu gąsdina ją ir nepilnamečius vaikus, sūnui trukdo mokytis. T. S. atėjęs prie jos buto durų visada būna neblaivus, įtaria, kad jis gali būti ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. T. S. ne vieną kartą yra ją užsipuolęs ir bandęs sužaloti, yra bandęs atimti ir jų vieną bendrą mažametį vaiką. T. S. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo močiute. Kadangi T. S. kiekvieną dieną vaikšto aplink jos namus, ji baiminasi dėl savo ir vaikų saugumo, bijo išeiti į lauką, nes išėjus juos gali užpulti ir sužaloti. Nuo tokių vyro veiksmų jos sūnui N. E. atsirado psichosomatiniai susirgimai (1 t., b.l. 161). Papildomų apklausų metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2020-05-16, nuo 8.00 iki 9.00 val. ryto prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų atėjo jos sutuoktinis T. S. ir nuolat beldė į duris, jas trankė, spardė, draskė durų rankeną, ją kilnojo aukštyn žemyn, reikalavo įsileisti į vidų. Buto durų ji neatidarė. Būdamas už durų jis įžeidinėjo ją, sakydamas „kurva, atidaryk duris“, kalbėjo garsiai, tačiau nerėkė, kad būtų grasinęs neprisimena. Būdama su mažamete dukra namie, ji labai išsigando. Tuo metu namie buvo tik jos mažametė dukra A. S.. Netrukus ji pastebėjo, kad bute dingo elektra, iš karto suprato, kad elektrą atjungė T. S.. Kaip jis atjungė elektrą nematė. Tai jis daro ne pirmą kartą. Atjungęs elektrą, T. S. iš laiptinės išėjo apie 9.00 val. ryte. Elektros skydinė yra palipus aukščiau laiptais, virš buto durų. Mano, kad jeigu jis būtų patekęs į butą minėtą dieną, būtų prieš ją naudojęs smurtą. Tą pačią dieną, apie 16.00 val. T. S. vėl vaikščiojo po jos buto langais, po to nuėjo pas kaimynus ir paprašė jai iškviesti policiją, sakydamas, kad neva pas ją bute kažkas konfliktuoja. Atvykę policijos pareigūnai pas ją namuose rado tik ją ir mažametę dukrą. Mano, kad T. S. taip suorganizavo, kadangi buvo supykęs, kad ji neatidarė jam buto durų. Dėl šio įvykio (neva vykusio konflikto jos namuose) buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, naktį, ji parašė pareiškimą per (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2020-05-16 T. S. trankė buto duris ir atjungė elektrą. Su ja susisiekę pareigūnai sakė, kad jie pas ją atvyks, kad ji parašytų normalų pareiškimą. Jiems atvykus 2020-05-17 ji parašė pareiškimą, kuriame taip pat nurodė, kad dėl tokio T. S. elgesio jos sūnus N. E. negalėjo mokytis, bet ne dėl 2020-05-16 įvykio, o dėl ankstesnių įvykių, dėl kurių jau buvo rašiusi pareiškimus policijoje. Pareiškimus policijoje rašė nuo 2020-05-12 iki 2020-05-15. Kiek jai žinoma, dėl šių įvykių gavo atsakymą, kad tyrimas nebus pradėtas. 2020-05-13 T. S. 09:30 val. atėjęs prie jos buto durų, jas trankė, spardė, ištisai draskė durų rankeną, reikalavo jį įleisti į vidų, keikėsi, ją įžeidinėjo. Šią dieną jis grasino jai, sakė, kad suleis jai narkotikų ir atims abu vaikus. Sakė, kad peršaus jai kojas, sakė, kad jo draugai padegs jos butą, jeigu ji kreipsis į policiją. Dėl šių grasinimų ji ir sūnus labai išsigando. Mano, kad šie grasinimai yra realūs. Ji T. S. labai bijo. Tą dieną, t.y. 2020-05-13 jis vėl atjungė jos buto elektrą. Elektrą jis atjungė keršydamas, kad jo neįsileidžia į butą. 2020-05-14, nuo 20 val. iki 22 val. T. S. atėjęs prie jos buto durų, jas vėl trankė, spardė, ištisai draskė durų rankeną, norėjo patekti į butą, vėl sakė, kad peršaus jai kojas, žemino, vadino „šliundra, kurva, prostitute“. Ji ir sūnus labai išsigando. 2020-05-15, apie 11 val. T. S. atėjęs prie jos buto durų, jas vėl trankė, draskė, vėl atjungė elektrą. Atjungus elektrą, ji bijojo išeiti į koridorių ją įjungti, tokiu būdu sūnui N. E. buvo sutrukdyta mokytis. Mano, kad T. S. prie buto durų dažnai ateina apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir būdamas neblaivus. Jis vartoja amfetaminą. 2020-05-17 apklausoje ji buvo nurodžiusi, kad jis ne vieną kartą buvo ją užsipuolęs ir bandęs sužaloti. Tai sakydama turėjo omenyje 2019 rugpjūčio mėn. pradėtą bylą, kai ji kreipėsi į policiją dėl to, kad jis ją stumdė ir pan., tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas. Po šio įvykio ji gyveno moterų krizių centre. Taip pat T. S. yra grasinęs, kad atims jų vieną bendrą mažametį vaiką, dukrą A. S., yra liepęs aprengti ir duoti jam vaiką. Kiek jai žinoma, T. S. šiuo metu slapstosi nuo policijos dėl narkotinių medžiagų platinimo. Paskutinį kartą jį matė 2020-05-16. Dėl T. S. elgesio ir grasinimų ji ir jos vaikai bijo išeiti į lauką, kadangi T. S. jiems nuolat grasina, ji mano, kad T. S. gali sužaloti ją ir jos sūnų. Ankstesniame pareiškime buvo nurodžiusi, kad dėl tokių vyro veiksmų (būtent dėl grasinimų, durų trankymo) jos sūnui N. E. atsirado žaizdos galvoje ir burnoje. Apie visus įvykius, kuomet jai grasindavo T. S., ji yra pasakojusi savo mamai S. N. ir socialinei darbuotojai, dirbančiai (duomenys neskelbtini) g., S. (1 t., b.l. 191-193, 197). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad patikslina, jog T. S. prie jos buto, (duomenys neskelbtini), durų buvo atėjęs būtent 2020-05-13, apie 09:30 val., 2020-05-14, laikotarpiu nuo 20-22 val., 2020-05-15 apie 11:00 val. bei 2020-05-16, nuo 8 val. iki 9 val. ryte. Kuomet jis ateidavo, visas dienas ir laikus ji užsirašydavo, todėl nurodytos dienos ir laikai yra tikslūs. Kiek prisimena, 2020-05-16 T. S. prie jos namo buvo atėjęs keletą kartų, t.y. apie 8-9 val. ryte, o vėliau vakare į jos butą bandė patekti priešgaisrinės apsaugos darbuotojai dėl neva vykusio konflikto jos bute. T. S. prie jos buto durų ateidavo ir kitomis nei nurodyta dienomis, tačiau tikslių dienų ji neprisimena. Nuo 2020-05-13 iki 2020-05-16, kai prie buto durų ateidavo T. S. namuose dažniausiai būdavo ir jos nepilnametis sūnus N. E.. Dėl 2020-05-14 įvykio, kuomet T. S. atėjęs prie buto durų grasino peršauti jai kojas patikslina, kad jis buvo atėjęs maždaug tarp 20-22 val. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją, dėl ko buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl tos dienos įvykio pareigūnams ji buvo nurodžiusi, kad T. S. 2020-05-14 buvo atėjęs ir dieną, tačiau dieną jis buvo pagrobęs buto raktus, dieną jis jai negrasino, o atėjęs 20-22 val. grasino, spardė buto duris. Ar savo mamai ji pasakojo būtent apie 2020 m. gegužės mėn. 13, 14, 15, 16 dienos įvykius tiksliai neprisimena. Mamai galėjo pasakoti ir apie kitų dienų įvykius, kai T. S. tiesiog ateidavo ir belsdavo į duris, tačiau jai negrasindavo ir neatjungdavo elektros. Sutuoktinis ir anksčiau ateidavo prie buto durų, jas spardydavo (2 t., b.l. 1-2 ). Apklausta 2020-08-31 I. S. parodė, kad nori papildyti savo parodymus ir nurodė, jog anksčiau nepaminėjo, kad T. S. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini), jai į mobilųjį telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), rašė įvairias žinutes, tarp kurių yra ir grasinimų. Taip pat iš minėto mobiliojo telefono numerio T. S. daug kartų jai skambino, tačiau dažniausiai ji neatsiliepdavo, o kartais jo skambučius, paėmęs telefoną, blokuodavo jos sūnus N. E.. Kažkada ji buvo pakėlusi telefono ragelį, T. S. jai kažką grasino, tačiau ką tiksliai, neprisimena, kada tiksliai tai galėjo įvykti neprisimena taip pat. T. S. jai grasina nuolat, rašo žinutes, kartą yra bandžiusi įrašyti pokalbį, tačiau jai nepavyko, kažkada anksčiau pokalbį yra bandęs įrašyti ir jos sūnus N. E., tačiau jam taip pat nepavyko.T. S. kartais skambina per dieną po 5,10 ar net daugiau kartų. T. S. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) jai rašinėjo maždaug nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžios. Pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio mėn. 7 d. T. S. jai rašė, kad jeigu ji nepakels telefono ragelio, jai bus blogai. Sekančią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. 8 d. jis rašė, kad ją sulaužys. 2020 m. rugpjūčio 9 d. T. S. jai rašė, kad „supisiu tawe kaip slepa, atsakau“, taip pat rašė: „Nuopisa tau nebeliko daug“, „Db tawo eile ateina“. Sekančią dieną, t.y. 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis vėl rašė, kad jai nebedaug liko. Šiuos T. S. žodžius ji suprato kaip grasinimą, kad jai liko nebedaug gyventi. Rašydamas žinutes, T. S. ją nuolat negražiai vadina, rašo necenzūriniais žodžiais. 2020 m. rugpjūčio mėn. 29 d. T. S. per žinutes klausė, su kuo ji gyvena, mano, kad jis iš kažko išgirdo, kad ji neva gyvena su nauju draugu, todėl jis parašė, kad ir jam( draugui) bus blogai, nors su jokiu draugu ji negyvena. Taip pat T. S. per žinutes rašė, kad nueis pas jos mamą, tokiu būdu grasindamas, kad ji bijotų jo. Jis žino, kad jos mama yra serganti. 2020 m. rugpjūčio 29 d. T. S. jai rašė, kad iš jos bus paimtas vaikas. Šį grasinimą ji suvokia kaip realų, kadangi mano, kad jis gali pamatęs ją gatvėje su mažamete dukra A. S., per prievartą atimti dukrą. Ji šito labai bijo. Anksčiau, kai su T. S. sutardavo gerai, jis jai nuolat primindavo, kad neleis, jog kitas vyras augintų jo dukrą. Kai kurias T. S. rašytas žinutes yra matęs ir jos sūnus N. E.. T. S. ne kartą melagingai yra kvietęs pareigūnus, nurodydamas, kad neva pas ją vyksta baliai, muštynės ir kt. Mano, kad jis taip elgiasi iš keršto. Dėl nuolat rašomų žinučių, grasinimų bei nuolatinių skambučių ji jaučiasi nesaugi. T. S. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) grasinančias žinutes pradėjo rašyti nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Anksčiau T. S. yra jai rašęs ir iš kito telefono numerio, tačiau jos mobiliojo ryšio telefonas buvo sudaužytas ir nieko išsaugojusi nebeturi. Kiek jai žinoma, T. S. šiuo metu naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jis dažnai keičia telefono numerius, taip pat neretai naudojasi draugų/pažįstamų telefonais. Be to, 2020-07-02 apklausiama apie 2020-06-28 įvykusį smurtą jos ir mažametės dukters A. S. atžvilgiu, ji taip pat nurodė, jog T. S. jai grasino susidorojimu. Tai yra, 2020-06-28, iš karto po panaudoto smurto prieš ją ir mažametę dukrą, T. S. jai grasino, kad jeigu ji apie šį įvykį (smurtą) praneš policijai, jis su ja susidoros, suleis jai narkotikų mirtiną dozę, sakė, kad nuskus jai plaukus, išdurs akis. Tuo metu po įvykio ji kelias dienas niekur nesikreipė, kadangi labai bijojo T. S. (2 t., b.l. 6-7).

Liudytojas R. F. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. I. S. jo kaimynė, ji turi du vaikus, matė, kad ateidavo kažkoks vyras apie 35 metus. Tame name butą turi apie 13 metų. Suprato, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai šeimyniški, nes kartu su jais eidavo ir vaikas. Teko girdėt, kad kaimynų durys, jo laiptinės aikštelėje buvo stipriai daužomos, bet per akutę nežiūrėjo, nes laiptinė nėra apšviesta. Kai buvo atvykusi priešgaisrinė tarnyba, iš kažkur grįžo ir matė, kad tos kaimynės I. vyras stovėjo kieme, nežino, ar jis tuo metu daužė duris, ar ne. Durys buvo daužomos ne vieną kartą. Apie elektros atjungimą – tada irgi buvo tas durų daužymas ir dingo šviesa, jis pabandė įjungti, bet buvo tamsu ir kabėjo spyna, todėl įjungti nepavyko, tada ryte ranką užkišo ir įjungė elektrą.

Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo metu davė detalesnius parodymus ir nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) namo gyventojas. Tame pačiame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynė moteris, apie 35 metų amžiaus, su dviem vaikais. Prie šio buto nuolat ateina kažkoks vyras, dažniausiai vakare, kai būna tamsu. Kiek jam žinoma, pas (duomenys neskelbtini) bute gyvenančią moterį į svečius ateidavo apie 35 metų amžiaus, apie 1.80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis. Kaip supranta, ten yra tos moters vyras ar sugyventinis. Ar tai tas pats asmuo, kuris trankė (duomenys neskelbtini) buto duris, nurodyti negali. Ar kažkas buvo sakoma trankant buto duris, pasakyti negali, nes per buto duris sunkiai girdisi. 2020 m. gegužės mėn., tikslios dienos neprisimena, jis girdėjo kaip kažkas trankė (duomenys neskelbtini) duris, kas trankė, jis nežiūrėjo. Po to pastebėjo kieme (duomenys neskelbtini) bute gyvenančios moters vyrą, kuris tiesiog stovėjo kieme. Tą kartą į kiemą buvo atvykusi policija ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojai. Kaip suprato, jie norėjo patekti į (duomenys neskelbtini) butą, tačiau po to visi išvyko. Ar tą dieną (duomenys neskelbtini) buto duris trankė tos moters vyras, nežino. 2020 m. birželio mėn. gale, tikslios dienos neprisimena, kažkas vėl daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, tačiau kas, nematė, nes laiptinėje buvo tamsu. Po to pastebėjo, kad atjungta visų ketvirtame aukšte esančių butų elektra, kituose aukštuose elektra buvo. Kai pastebėjo, kad elektra atjungta, laiptinėje nieko jau nebuvo. Šviesa jo bute buvo atjungta pirmą kartą (2 t., b.l. 21).

2020-07-07 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. F. atpažino T. S. kaip asmenį, kurį 2020 m. gegužės mėn., tikslios dienos nežino, matė netoli (duomenys neskelbtini) namo (2 t., b.l. 27-28).

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, jau 10 metų. Kaimynų vardus ir pavardes sužinojo, kai buvo pakviesta į policiją apklausai, juos pažinojo tik iš matymo. Žino, kad I. gyveno su tuo vyru, jie prasilenkdavo laiptinėje, naudojosi bendru rūsiu, pasisveikindavo ir viskas. Kadangi gyveno daugiabutyje, bet ji gyvena trečiame aikšte, jie gyvena ketvirtame aukšte, praėjusių metų pavasarį buvo prasidėję durų spardymai, girdėdavosi, kad kaimynai pykdavosi, sklisdavo garsai iš viršutinio aukšto, girdėjosi kažkoks bildesys, kažkoks durų spardymas, girdėdavosi buitinis triukšmas. Ji matydavo, kad policija atvažiuoja į jų laiptinę, kad pareigūnai lipa į viršų, girdėjosi kažkokie konfliktai, bet galima buvo tik nutuokti, kad tai sklido iš nukentėjusiosios buto. Kaimynės sūnus buvo atėjęs skolintis rūsio raktų, jis norėjo paimti savo dviratį. Paskui jis atėjo ir sakė, kad negali atidaryti rūsio, todėl su juo nuėjo kartu į rūsį, buvo užstrigusi spyna. N. pasiėmė savo dviratį, o jos dviračio nebuvo. Tada ji paskambino I., ji nežinojo, kur buvo jos dviratis. Ji iškvietė policiją, o paskui dviratis atsirado. Dviratis dingo 2020-05-14, tą pačią dieną dviratis buvo grąžintas, jį grąžino I. šeimos draugas. Tą dieną matė ir T. S., prasilenkė laiptinėje. T. jai pasakė, kad įvyko nesusipratimas dėl jos dviračio. T. S. nuėjo į viršų. Triukšmas ir bildesys sklisdavo iš viršutinio aukšto. Buvo girdėjusi kažką sakant „atidaryk duris“, tai taip pat sklido iš viršaus. Negali pasakyti, kas spardė tas duris, bet būdavo lakstymas iš viršaus į apačią, konkretaus žmogaus nematė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) namo gyventoja. Vienu aukštu aukščiau yra (duomenys neskelbtini) butas, kuriame gyvena kaimynė I. su savo sūnumi N. ir mažamete dukra. Šiame bute anksčiau gyveno I. vyras - T. S.. Su šiais kaimynais ji bendraudavo kartais, kadangi jie turėjo bendrą rūsį, kuriame laikydavo savo įvairius daiktus. Maždaug prieš pusmetį ji ne kartą girdėjo kaip I. su T. S. ginčijasi laiptinėje ar bute. Dėl ko jie ginčydavosi ji nežino. 2020 m. gegužės 14 d. pastebėjo, kad iš bendro rūsio yra dingęs jai priklausantis dviratis. Nuėjusi pas kaimynę I. paklausė, kur gali būti jos dviratis, I. atsakė, kad nežino, tačiau paklausus I., ar dviratį galėjo paimti jos vyras, I. pasakė, kad tai gali būti jis ir vėliau atsiuntė jai žinutę su T. S. duomenimis. I. minėjo, kad T. S. pas ją bute jau kurį laiką negyvena. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 14 d. į telefonspynę jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris nurodė, kad atvežė jos dviratį ir kad įvyko nesusipratimas. Nusileidusi į apačią, prie rūsio pamatė ne tik nepažįstamą vyrą, bet ir T. S.. Grąžinus jai dviratį, T. S. nuėjo į viršų, kaip suprato jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Tvirtina, kad 2020 m. gegužės 14 d. T. S. matė prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Maždaug prieš dvi savaites, tikslios dienos ir laiko nepasakys, būnant namuose ji išgirdo kaip kažkas spardo apačioje esančio buto duris, iš karto suprato, kad spardo į (duomenys neskelbtini) buto duris. Triukšmas buvo stiprus, tačiau jokių riksmų ar kažko panašaus negirdėjo. Išėjusi į laiptinę nebuvo, tačiau suprato, kad duris gali spardyti būtent T. S., kadangi ji ne kartą matė jį besipykstantį su I. Sekantį rytą vėl išgirdo kaip kažkas spardo (duomenys neskelbtini) buto duris, suprato, kad jas vėl galimai spardo T. S.. Kiek girdėjo, jis šaukė, kad jį įleistų į butą. Po spardymų į duris, ji išėjo į balkoną ir pamatė asmenį, vilkintį sportiniais drabužiais, iš aprangos suprato, kad ten yra T. S.. Elektra jų bute niekada dingusi nebuvo, tačiau girdėjo, kad kai kuriems kaimynams kažkas buvo ją atjungęs (2 t., b.l. 36-37).

Liudytojas V. B. (V. B.) teisme parodė, kad 2020 metais gyveno (duomenys neskelbtini) name, žino, kad tame pačiame name gyvena kaimynė I. S., ji turi mažą dukrą ir vyresnį sūnų. Nežino, ar ji susituokusi, žino, kad turėjo draugą. Tą vyrą matė labai mažai. Žiūrėdamas į kaltinamąjį per televizoriaus ekraną, negali pasakyti tiksliai, bet gal ir šitas vyras. Neprisimena, ar šį vyrą matė 2020 metų rugpjūčio mėnesį. Vieną kartą girdėjo, kad į I. duris ranka stipriai trankė kažkas ir dingo šviesa. Jo butas yra toje pačioje aikštelėje kaip ir I. butas, tuo metu, kai dingo šviesa, pažiūrėjo per akutę, bet buvo tamsu ir jis nematė, kas ten buvo, ir beldimas ir šviesa dingo vėlai vakare kažkur 22:00 – 24:00 val. Tą patį vakarą šviesa neatsirado, tik ryte nuėjo prie skydinės ir įjungė šviesą. Gali patvirtinti, kad jis su rankomis beldė į duris. Tas žmogus, kuris beldėsi į duris, keikėsi keiksmažodžiais. Dabar neatsimena ar kitą dieną vėl atėjo tas pats vyras. Tą dieną, kai beldė, tas vyras buvo agresyvus. Kitomis dienomis, kai susitikdavo gyvai prasilenkdami laiptinėje, jis buvo normalus. Nežino, ar I. piktnaudžiavo alkoholiu ar narkotikais.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, gyventojas. Tame pačiame aukšte yra (duomenys neskelbtini) butas, kuriame gyvena jauna moteris, jos sūnus ir maža dukra. Su kaimyne jis nebendrauja, tik pasisveikina. Kiek žino, anksčiau tame bute gyveno vyras, sportiško kūno sudėjimo, apie 1.80 cm ūgio. Kaip suprato, tas vyras buvo (duomenys neskelbtini) bute gyvenančios moters vyras. Galimai nuo birželio 29 d. iki liepos 5 d., tikslios dienos nurodyti negali, vakare, būdamas namuose išgirdo kaip šis vyras spardė (duomenys neskelbtini) buto duris, sakydamas: „atidaryk“ ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Šį vyrą matė pro durų akutę. Po to pastebėjo, kad jo bute dingo elektra. Elektros skydinė yra puse aukšto aukščiau. Buvo pagalvojęs, kad elektrą galėjo atjungti būtent tas vyras, kadangi niekas kitas to padaryti negalėjo. Po to viskas aprimo. Sekančią dieną, ryte, tas vyras vėl beldė į (duomenys neskelbtini) buto duris, prašė jį įleisti į butą, po to išėjo. Šis vyras (duomenys neskelbtini) buto duris spardo jau ne pirmą kartą. Vyras visuomet atrodo piktas, agresyvus bei išgėręs alkoholio (2 t., b.l. 42-43).

Liudytoja S. B. teisme parodė, kad S. šeima yra Šeimos ir gerovės centro žinioje nuo 2019-03-22. Ji yra ta darbuotoja, kuri važiuoja į namus. Pirmasis atvejis buvo, kai I. kreipėsi dėl smurto šeimoje. Ji bendravo ir su T., jie abu neigė apie smurtą šeimoje, pirmą kartą I. apie smurtą papasakojo tik 2019-06-10. Ji papasakojo, kad buvo T. gimtadienis, jis buvo išgėręs, ir smurtavo prieš I. Kai ateidavo į namus, matė, kaip T. guli, ji dangstydavo jį, kad jis yra pavargęs. Bet matydavo, kad I. pati yra išsekusi ir pavargusi. Kai kalbėdavo telefonu su I., girdėdavo, kaip draskomos ir daužomos durys. Pačioje pradžioje, šeimoje viskas buvo tvarkinga, namai tvarkingi, vaikai tvarkingi ir prižiūrėti. Bet jau pirmo posėdžio metu matėsi perdėta I. kontrolė, T. S. pasakė „kad po posėdžio galėsiu tave išleisti iš namų“. 2019-08-12 susiekė su I. ir ji ją informavo, kad 2019-08-09 ją gąsdino nužudyti, stumdė, iki tos dienos ji jau metus pati bijojo eiti į šeimą. Bijojo, ką ten pamatys, nes nežinojo, ar ras gyvus. N. iš pradžių bijojo patėvio, bet paskui jis pradėjo ginti mamą, pergyveno dėl N., kad nieko nenutiktų. T. S. nereagavo į pastabas. Jis tiesiog neadekvačiai darė ką nori. Po skambučio, tą dieną I. išvyko į moterų krizių centrą. Kai I. atsidūrė moterų krizių centre, N. buvo pas gimines. I. sakė, kad jai skambinėja T., grasina, kad atims vaiką. Gruodį šeimoje buvo pastebėtas keistas elgesys, atrodė, kad kažką slėpė, durų neatidarydavo. 2020 metų sausio mėnesį buvo posėdis, kuriame dalyvavo ir socialinė darbuotoja iš mokyklos, ji papasakojo, kad N. nervingas, pradėjo nelankyti pamokų, pasirodo, kad pertraukų metų jis eidavo pažiūrėti, ar mama saugi. Ji N. paklausė, kas vyksta, tai jis pasakė „yra grįžęs T. ir mes vėl negalime normaliai gyventi“. 2020-03-12 gavo informaciją, kad T. 2020-03-11 smurtavo prieš I. pusbrolį, A. buvo atvežta į centrą vienai dienai, nes tėvai buvo neblaivūs, kitą dieną I. pasiėmė A. Su I. apie 2020-03-11 kalbėjosi, kad T. sužalojo jos pusbrolį peiliu į galvą. Po to įvykio I. nebegyvo su T. 2020-05-11 nerado I. namuose, telefonu atsiliepė ir pasakė, kad bijo būti namuose. Tada ji nuvyko į I. buvimo vietą, I. drebėdama papasakojo, kad T. psichologiškai smurtavo, spardė duris, grasino, atjunginėdavo elektrą, švirkštu puolė grasino apsvaiginti narkotikais ir kad atims vaiką. I. buvo įbauginta, jos kalbėdavosi po valandą laiko ir pokalbio metu girdėdavo, kaip kažkas klibina durų rankeną, policija nevažiuodavo, jeigu jie buvo užsirakinę, sakydavo, kad jie saugūs. I. vasarą negalėjo net išeiti į parduotuvę ar į lauką su vaikais, nes T. S. ją sekdavo. 2020-05-11, 2020-05-12, 2020-05-13 skambino I. ir sakė, kad jai grasino, spardė duris, pavogė jos rūsio ir buto raktus, čia viskas vyko 2020 metų gegužės mėn. 2020-07-07 dieną atvyko į I. namus. I. papasakojo, kad 2020-06-29 ji ėjo laiptinėje su mergaite ir ją užpuolė, tampėsi, stumdė, grasino nužudyti. Ji matė I. koją, ant čiurnos buvo plaštakos dydžio didelė mėlynė. I. sakė, kad nukentėjo ir A., N. nenukentėjo, nes jo nebuvo namuose. Kadangi buvo praėjusi savaitė nuo įvykio, ant A. kūno mėlynių nematė. 2020-09-02 I. paskambino ir sakė, kad rugsėjo 1-ąją T. S. atėjo net į darželį, sakė, kad jai didžiulė gėda, kad jis atėjo su draugu, kad nusigyvenęs, apdegusiu veidu, kad grasino susidoroti. Intervencijos metu į šeimą, buvo pastebėtas netinkamas elgesys su N. E., jis nuolat buvo menkinamas, buvo naudojamas psichologinis smurtas. T. eidavo į darbą, o I. privalėjo sėdėti namuose, ji negalėjo išeiti į lauką su mergaite, negalėjo pavėluoti nei kelių minučių. Teko pradžioje bendrauti su T., jis ateidavo su dukra nešyklėje, paskui kai pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) namuose, pastebėjo, kad T. gulėdavo su rūbais, netvarkingas. Kai buvo išsiaiškinta apie jo smurtavimą prieš I., T. dingo. Viską teismui papasakojo iš I. pasakojimų, šeimos namuose lankėsi pagal poreikį. Vaiko nepriežiūros atvejų nėra fiksuota. Jos parodymuose, teiginiai, kad I. buvo išgėrusi du kartus, tie atvejai buvo – T. gimtadienis ir kai buvo sužalotas I. pusbrolis, kitų duomenų apie tai, kad I. S. vartojo alkoholį, nėra.

Liudytojas N. E. teisme parodė, kad I. S. yra jo mama. T. S. iš pradžių gyveno su jais, galvojo, kad jis yra geras žmogus ir negalvojo, kad jis gali taip pasielgti. Šiuo metu gyvena trise - mama, jis ir sesutė. T. S. nustojo gyventi su jais, kai pradėjo elgtis neatsakingai, nustojo išlaikyti šeimą ir rūpintis. Būdavo, kad T. S. tiesiog įsibraudavo. Kai jau negyveno su jais, T. S. bandė įvairiais būdais patekti į butą, naudodavosi savo vaiku, kad tik galėtų patekti į butą. T. S. elgėsi netinkamai su mama ir su juo. T. S. netinkamai elgdavosi, kai pavartodavo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jis pradėdavo smurtauti, mėtydavo jo motiną po visą butą, motina bandydavo kviestis pagalbos, T. S. jai neleisdavo kviestis pagalbos. Po tokių T. S. veiksmų, pas mamą matydavo mėlynes. Vieną kartą, kai nebuvo namuose, matė pas mamą mėlynę ant kojos ir pas sesutę guzą ant kaktos. Mama jam papasakojo, kad jai T. S. užmynė ant kojos. Jis negalėdavo išeiti į mokyklą, nes T. S. sėdėdavo prie durų, daužydavo duris ir bandydavo įsibrauti, atjungdavo elektrą. T. S. jam ir mamai grasino ne vieną kartą, grasindavo susidorojimu – „sulaužysiu“, „pasigausiu gatvėje“, motinai sakė „supjaustysiu į gabalus“, grasinimai pasireiškė ir žodžiu, ir raštu, skambinėdavo. Kai T. S. spardydavo, duris irgi grasindavo, vien dėl to negalėdavo išeiti iš namų. Per durų akutę pažiūrėdavo ir matydavo T. S.. Ir jam asmeniškai T. S. yra grasinęs. Jam irgi skambindavo ir grasindavo, jis jam pastoviai skambindavo, bet jis neatsiliepdavo. T. S. būdavo neadekvatus, jo neįsileisdavo į butą, nenorėjo rizikuoti savo šeimos saugumu. Savo akimis nėra matęs, kad mama vartotų alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas. Vaikų teisių tarnyba yra kalbėję su mama.

I. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ apžiūros protokole užfiksuota, kad asmuo, pavadintas (duomenys neskelbtini), kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) rašė SMS trumpąsias žinutes ir skambino I. S. nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 4 d. iki rugpjūčio mėn. 30 d. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d. į I. S. mobilųjį telefoną rašė asmuo, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos momentinės ekrano kopijos ir įrašytos į CD laikmeną (2 t., b.l. 69).

Iš CD laikmenos su momentinėmis ekrano kopijomis, kuriose užfiksuotos trumposios SMS žinutės bei praleisti skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-08-07 iki 2020-08-30 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į I. S. mobilųjį telefoną buvo siųstos grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumposios SMS žinutės bei nuolat sistemingai skambinama, kai į skambučius nebuvo atsakoma. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į I. S. telefoną 2020-08-07, 23:10 val. buvo siųsta žinutė „Tau viskas“; 2020-08-07, 23:25 val. „Nepakelsi bus blogai“; 2020-08-08, 18:42 val. „Sulauzysiu, patikek“; 2020-08-09, 21:56 val. „Tas vaikas pas tave jau nebeilgai bus“; 2020-08-09, 22:06 val. „Supisiu tave kaip slepa, atsakau“; 2020-08-09, 22:08 val. „Nuopisa tau nebeliko daug“; 2020-08-09, 22:19 val. „Db tavo eile ateina“; 2020-08-10, 19:56 val. „Jau greitai lb greitai“; 2020-08-10, 20:16 val. „Bomzara tau nebe daug liko“; 2020-08-24, 19:42 val. „Nuopisa pas tave policija vaziuoja, reikia prasipusti“; 2020-08-25, 01:18 val. „Bijai net pakelti,aukele buvai tokia ir likai“; 2020-08-25, 03:36 val. „Bijok auka“; 2020-08-29, 15:01 val. „[...] pas tave vaikas bus paimtas, pamatysi auka tu“; 2020-08-30, 14:36 val. „Taves ir laukia kalėjimas“ (2 t., b.l. 74-76).

2020-09-01 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota kad 2020-09-01 iš T. S. buvo paimtas mobilusis telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Pildyk“, SIM kortelė „Labas 4G“, Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Mezon“ bei sulankstomas peilis (4 t., b.l. 198).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus pateiktų 2 DVD-R diskų, kuriuose įrašyti nuskaityti mobiliojo ryšio telefonuose, paimtuose iš T. S., duomenys, apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus informaciją iš CD laikmenų nustatyta, kad iš mobiliojo telefono "Samsung GSM_GT-I9250 Galaxy Nexus" 2020-08-29, 00:58:31 val., 2020-08-28, 21:34:15 val., 2020-08-24, 20:00:02 val., 20:01:41 val., 2020-08-19, 22:14:00 val., 2020-08-08, 11:52:22 val., 2020-08-08, 11:49:36 val., 2020-08-08, 11:42:58 val., 2020-08-08,11:37:08 val., 2020-08-08, 11:32:28 val., 2020-08-08, 11:31:52 val., 2020-08-08, 11:28:03 val., 2020-08-08, 11:27:51 val., 2020-08-08, 11:27:41 val., 2020-08-08, 07:09:38 val., skambinta asmeniui, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) ( t.y. į I. S. telefono numerį) į visus skambučius buvo neatsakyta; 2020-08-08, 07:09:01 val. skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 00:00:07 sek. (2 t., b.l. 81-82).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus mobiliųjų telefono IMEI patikrinimą nustatyta, kad į mobilųjį telefoną, kurio IMEI1 yra (duomenys neskelbtini), IMEI2 yra (duomenys neskelbtini), buvo dėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), t.y. telefono numeris, kuriuo nuolat naudojasi I. S.. Atlikus mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybės patikrinimą, nustatyta, kad telefono numeryje nuo 2020-08-04, 12:13:29 val. yra įjungta išankstinio apmokėjimo paslauga. Šios SIM kortelės (Tele2-Pildyk) Nr. yra (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini). Minėta SIM kortelė 2020-09-01 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimta iš T. S.. Atlikus telefono kontrolę nustatyta, kad SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 2020-08-04, 12:12:38 val. iki 2020-09-01, 13:21:23 val. buvo naudota mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) (atliekant užklausas ir gaunant atsakymus paskutinis IMEI skaičius nenurodomas). Mobilusis telefonas, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu 2020-09-01 buvo paimtas iš T. S. (2 t., b.l. 91-92; 94; 95; 96).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020-07-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad LKPB Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas Interpolo Latvijos nacionalinio biuro pranešimas dėl T. S. gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019-09-12 pil. T. S., gim. (duomenys neskelbtini), keliavo keltu (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir 2019-09-13 sugrįžo atgal į Švediją. Nuo 2020-03-16 iki 2020-08-09 įprasti laivo (duomenys neskelbtini) kruizai maršrutu (duomenys neskelbtini) sustabdyti (2 t., b.l. 110).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. S. apklausų metu nurodė, jog naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat, tyrimo eigoje T. S. skambino tyrėjai į tarnybinį telefoną iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu nurodė, kad tai yra kitas jo telefono numeris. Atlikus mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nustatyta, kad abonentinis numeris priklauso V. L. (2 t., b.l. 124-125).

Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinių analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) aktyvuota ir veikė visą išklotinės užklausimo laikotarpį. Kortelė buvo naudojama mobiliųjų ryšių telefonuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išklotinės laikotarpiu šie mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių Klaipėdos m. sav. Duomenų, kad abonentinio numerio naudotojas išklotinės laikotarpiu būtų išvykęs į užsienį, negauta. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020-04-30 iki 2020-05-08 minėtas abonentinis numeris kontaktavo su I. S. priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai. Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinių analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)Baktyvuota nuo 2020-05-22 ir veikė iki 2020-07-01. Kortelė buvo naudojama mobiliųjų ryšių telefonuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išklotinės laikotarpiu šie mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių Klaipėdos m. sav., Neringos m. sav. Duomenų, kad abonentinio numerio naudotojas išklotinės laikotarpiu būtų išvykęs į užsienį negauta. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020-05-24 iki 2020-06-28 abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavo su I. S. priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai. Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) aktyvuota nuo 2020-04-24 ir veikė iki 2020-05-22. Kortelė buvo naudojama mobiliųjų ryšių telefonuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išklotinės laikotarpiu šie mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos r. sav. Duomenų, kad abonentinio numerio naudotojas išklotinės laikotarpiu būtų išvykęs į užsienį negauta. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020-05-01 iki 2020-05-18 abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)kontaktavo su I. S. priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. L.. 2020-05-16, 23:43 val. minėtas abonentinis numeris bandė susisiekti su I. S. priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau išklotinėje nenurodyta, jog būtų įvykęs sujungimas. Nuo 2020-05-17, 07:00 val. Numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). sav. ( 2 t., b.l. 117-118).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK pareigūnų priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020-05-07 policijoje registruotas I. S. pranešimas, apie tai, kad jos vyras T. S. triukšmauja prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, išjunginėja šviesą, nori patekti į vidų. 2020-05-14 I. S. taip pat kreipėsi į policiją pranešdama, jog ją persekioja T. S., įsibrovė į jos butą, stumdėsi, grasino peršauti jai kojas, atėmė telefoną, užrakino ją su vaikais bute. Ji yra įbauginta ir prašo užtikrinti saugumą jai ir jos vaikams (2 t., b.l. 141-142, 156-157).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šis tyčinis apysunkis nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie šiuos grasinimus sužinojo nukentėjusysis.

Kaltinamasis T. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tai yra neneigė rašęs bauginančio ir grasinančio turinio žinutes sutuoktinei I. S., tačiau teigė, kad ir žmona jam rašė grasinančio turinio žinutes. Be to, kaltinamasis kategoriškai neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, jog jis ateidamas prie I. S. buto, daužydamas, spardydamas į buto duris, grasindavo padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, atjunginėdavo bute elektrą. Tokius kaltinamojo T. S. parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir jais netiki, kadangi ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamojo T. S. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios I. S. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų R. F., V. B., S. B., N. E. parodymai, nuotraukos su SMS žinutėmis, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, skambučių išklotinių analizė ir kiti duomenys, kuriuos ištyręs teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji I. S. nuosekliai nurodė, jog jos sutuoktinis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ateidamas prie jos buto, kuriame ji gyvena su mažamete jos ir kaltinamojo dukra bei savo sūnumi, ir daužydamas bei spardydamas į buto duris, reikalaudamas įleisti į butą, grasindamas padaryti jos sveikatai ir gyvybei pavojingas veikas, atjunginėdamas bute elektrą, įžeidinėdamas, ją sistemingai baugino ir terorizavo. Taip pat nukentėjusioji I. S. tvirtino, kad kaltinamasis jai nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 30 d. nuolat skambindavo ir siuntė grasinančio bei bauginančio turinio žinutes, dėl ko ji jautėsi nesaugi, kreipėsi į pareigūnus, apie kaltinamojo elgesį papasakojo ir (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai S. B..

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. S. parodymais ar jų patikimumu, jos parodymai išsamūs ir nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apibūdino konkrečius kaltinamojo atliktus veiksmus, nurodė dienas ir laiką, kada kaltinamasis ateidavo prie jos buto, apibūdino kaltinamojo pasakytus ir jai parašytus bauginančius bei grasinančius žodžius, žinutes. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusioji I. S. kaltinamojo atliktus terorizavimo ir sistemingo bauginimo veiksmus bemaž vienodai apibūdino ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tokius pat parodymus ji patvirtino teisme. Nukentėjusiosios I. S. nurodomas aplinkybes, apie elektros atjunginėjimą bute, buto durų daužymą, konfliktus, grasinimus patvirtino ir teisme apklausti daugiabučio namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, kaimynai. Liudytojas R. F. nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį girdėjo, kaip kažkas trankė (duomenys neskelbtini) buto (kuriame gyvena nukentėjusioji) duris, po to kieme pastebėjo (duomenys neskelbtini) bute gyvenančios moters vyrą, birželio mėnesį ir vėl kažkas daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, po to buvo atjungta elektra. Liudytojas R. F. atpažino T. S., kaip asmenį, kurį matė 2020 m. gegužės mėnesį netoli jų daugiabučio. Liudytoja L. R. 2020 m. gegužės 14 d. matė T. S. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, o prieš dvi savaites išgirdo kaip kažkas spardo, kaip suprato, 13-o buto duris, suprato, kad tai gali būti T. S., kadangi ne kartą matė jį besipykstantį su I. S.. Kitą rytą ir vėl išgirdo, kaip kažkas spardo (duomenys neskelbtini) buto duris, šaukė, kad įleistų į butą. Liudytojas V. B. nurodė, kad tarp birželio 29 d. iki liepos 5 d. išgirdo kaip vyras spardo (duomenys neskelbtini) buto duris, šaukdamas jas atidaryti ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais, vyrą matė pro durų akutę, po to dingo elektra, kitą rytą tas vyras vėl beldė į (duomenys neskelbtini) duris, prašydamas jį įleisti, liudytojas nurodė, kad tas vyras (duomenys neskelbtini) buto duris spardo ne pirmą kartą.

Apie nuolatinį nukentėjusiosios I. S. terorizavimą, bauginimą, apie kaltinamojo T. S. grasinimus I. S. teisme patvirtino liudytoja S. B., kuriai apsilankymų ir telefoninių pokalbių metu nukentėjusioji I. S. papasakojo tiek apie T. S. nuolatinį persekiojimą, durų trankymą, elektros atjungimus, tiek ir atskleidė grasinimų bei įžeidimų turinį. Liudytoja S. B. nuosekliai nurodė, jog I. S. būklė išduodavo, jog ji labai įbauginta, bijo dėl savo ir vaikų ateities, verkdavo, atrodė išsekusi, be to, pati liudytoja S. B. matė išdraskytą I. S. durų akutę. Apie sistemingus bauginančius kaltinamojo T. S. veiksmus teisme patvirtino ir liudytojas N. E., nukentėjusiosios I. S. sūnus. Liudytojas N. E. nurodė, kad T. S. sistemingai ateidavo į jų namus, atjunginėdavo elektrą, dėl ko jis negalėdavo mokytis, daužydavo duris, grasindavo jo mamai. Nukentėjusiosios I. S. sistemingo bauginimo bei terorizavimo faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – I. S. naudojamo telefono apžiūros metu rastos bauginančio ir grasinančio turinio SMS žinutės, taip pat skambučių išklotinių analizė, iš kurios nustatyta daug skambučių iš T. S. telefono į I. S. telefoną. T. S. naudotų abonentinių numerių išklotinių analizė taip pat patvirtina faktą, jog tiriamu laikotarpiu T. S. buvo prie I. S. namų, skambindavo jai. Toks kaltinamojo T. S. skambučių bei trumpųjų žinučių intensyvumas, jų turinys taip pat patvirtina terorizavimo ir sistemingo bauginimo pobūdį. Nors kaltinamasis pirmosios apklausos metu mėgino šias aplinkybes neigti, aiškindamas, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jis buvo išvykęs keltu į Švediją, tačiau jo keliamą versiją paneigė byloje esantis 2020-07-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, jog kaltinamojo nurodytu keltu kaltinime nurodytu laikotarpiu kruizai į (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti (t. 2 , b.l. 110). Kaltinamasis T. S. paskesnėje apklausoje nurodė, kad išvykęs į (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu nebuvo.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis T. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją I. S., tai yra jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., ateidamas prie I. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), daužydamas į buto duris, grasindavo I. S. padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, taip pat, sistemingai baugino I. S. naudodamas psichinę prievartą, tai yra ateidamas prie (duomenys neskelbtini) durų, jas spardydavo, reikalaudamas atidaryti, atjungdavo bute elektrą, bei nuolat skambindavo ir rašydavo trumpąsias žinutes I. S. išsakydamas pasikartojančius įžeidinėjimus, grasinimus susidoroti su ja, atimti vaiką bei kitaip jai pakenkti. Tai yra jis, 2020-05-13, apie 09:30 val. atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, jas daužė, spardė, reikalavo I. S. atidaryti duris grasindamas suleisti I. S. narkotikų ir atimti vaikus, peršauti jai kojas, atjungė bute elektrą, bei grasino, kad jo draugai padegs jos butą, jeigu ji kreipsis į policiją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-14, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val. atėjęs prie to paties buto durų, jas vėl trankė, spardė grasindamas I. S. peršauti kojas, vadindamas ją „šliundra, kurva, prostitute“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-15, apie 11.00 val., atėjęs prie minėto buto durų vėl trankė, draskė duris, keikdamas I. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei atjungė bute elektrą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-05-16, laikotarpiu nuo 08.00 iki 09.00 val., vėl, atėjęs prie I. S. buto durų jas trankė ir spardė, reikalavo įsileisti į vidų, vadindamas I. S. necenzūriniais žodžiais, šaukdamas „kurva, atidaryk duris“ bei vėl atjungė bute elektrą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-06-28, apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai tą pačią dieną panaudojo smurtą I. S. ir mažametės dukters A. S. atžvilgiu, grasino I. S., kad jeigu ji apie įvykį praneš policijai, jis susidoros su ja, suleis jai mirtiną narkotikų dozę, nuskus plaukus, išdurs jai akis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020-08-07 iki 2020-08-30, iš savo mobiliojo ryšio telefonų abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuolat skambindavo į I. S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kai į skambučius buvo neatsakoma, o taip pat nurodytu laikotarpiu iš savo mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė I. S. grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes: 2020-08-07, 23:10 val. „Tau viskas“; 2020-08-07, 23:25 val. „Nepakelsi bus blogai“; 2020-08-08, 18:42 val. „Sulauzysiu, patikek“; 2020-08-09, 21:56 val. „Tas vaikas pas tave jau nebeilgai bus“; 2020-08-09, 22:06 val. „Supisiu tave kaip slepa, atsakau“; 2020-08-09, 22:08 val. „Nuopisa tau nebeliko daug“; 2020-08-09, 22:19 val. „Db tavo eile ateina“; 2020-08-10, 19:56 val. „Jau greitai lb greitai“; 2020-08-10, 20:16 val. „Bomzara tau nebe daug liko“; 2020-08-24, 19:42 val. „Nuopisa pas tave policija vaziuoja, reikia prasipusti.“; 2020-08-25, 01:18 val. „Bijai net pakelti, aukele buvai tokia ir likai“; 2020-08-25, 03:36 val. „Bijok auka“; 2020-08-29, 15:01 val. „[...] pas tave vaikas bus paimtas, pamatysi auka tu,.“; 2020-08-30, 14:36 val. „Taves ir laukia kalejimas“, siekdamas sukelti I. S. baimę, nesaugumo jausmą, psichologinę įtampą. Tokiu būdu T. S., sistemingai grasindamas I. S. ją sužaloti suleidžiant mirtiną dozę narkotikų, peršauti kojas, išdurti akis, padegti butą, taip pat sistemingai skambinėdamas ir rašydamas grasinančio turinio trumpąsias žinutes, įžeidinėdamas, keikdamas I. S. necenzūriniais žodžiais, grasindamas atimti vaiką bei visokiais būdais susidoroti su ja, terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai bei turtui veiką, bei naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją. Tokie T. S. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

3. Dėl 2020 m. birželio 28 d. nežymaus mažametės A. S. sveikatos sutrikdymo bei sutuoktinės I. S. sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis T. S. teisme neigė padaręs šias nusikalstamas veikas. Parodė, kad su I. turi bendrą dukrą A. S., 2020-06-28 dukros ir I. S. kojos nežalojo, negali pasakyti, ar tą savaitę buvo kartu su I., nes tai gyvendavo kartu, tai negyvendavo. Nepamena, ar buvo, ar nebuvo tą dieną atėjęs. Jis prieš dukrą nėra smurtavęs, nėra smurtavęs ir prieš I. S., jos nežalojo. I. mėgsta alkoholį. A. dar yra mažas vaikas, dažnai griūna, niekada prieš vaiką nėra rankos pakėlęs.

Įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Teigė, kad 2020-06-28 nuo 17.00 val. iki 2020-06-29 ryto buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2020-06-28, apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jis išvis 2020-06-28 dieną (duomenys neskelbtini), nebuvo, I. S. sutikęs nebuvo, su ja nebendravo. Kodėl jį kaltina, kad prieš ją smurtavo, nežino (4 t., b.l. 136).

Nukentėjusioji I. S. teisme parodė, kad 2020-06-28 ėjo su vaiku. T. pastūmė vaiką į laiptinės sieną sakydamas „suka lipk greičiau“, mergaitė apvirto, bet ji lipo toliau. T. S. norėjo greičiau įstumti jas į butą ir jas toliau žaloti. A. sužalojimai nepasimatė iš karto, mergaitė keturpėsčiomis lipo toliau. T. ištraukė iš jos buto raktus ir atrakino butą. Ji šaukėsi pagalbos, bet neatsimena, ką šaukė. Ji bute nusiavė batus, T. jai mindė koją sakydamas: „aš atsėdėsiu už viską“. T. jai daug kartų užmynė ant kojos, visa koja buvo mėlyna, sužalota. Sūnus N. vėliau pamatė, kad A. sužalota, buvo petys mėlynas, ant kaktos guzas. Petį dukra susižalojo krisdama ant laiptų. T. tą kartą buvo labai apsvaigęs, neatsimena, ar sklido alkoholio kvapas nuo jo.

Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-28, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, vežimėlyje vežė mažametę dukrą A. S. Tuo metu prie jos pribėgo sutuoktinis T. S., paėmė vežimėlį ir jėga ją bei dukrą įstūmė į namo laiptinę. 1-oje laiptinėje 1 aukšte pastūmė laiptais lipančią dukrą A. S., kuri apvirto ant laiptų, ko pasekoje ant dukters dešinio peties ir kaktos srityje atsirado kraujosruvos. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. savo koja daug kartų mindė jos dešinę koją, dėl ko ant jos kojos atsirado kraujosruvos ir patinimas. T. S. grasino, kad su ja susidoros, suleis narkotikų mirtiną dozę, jeigu ji kreipsis į policiją. Šio įvykio metu ji bei jos mažametė duktė patyrė fizinį skausmą (2 t., b.l. 191). Papildomos apklausos metu I. S. parodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nori papildyti, kad 2020-06-28, apie 21 val., laiptinėje T. rankomis pastūmė jų dukrą A. S., kuri nugriuvo ant laiptų ir susitrenkė kaktą ir dešinį petį. Dukters kakta iš karto pamėlo, o ant peties mėlynė atsirado kitą dieną. Dukra po nugriuvimo pradėjo verkti. Tuomet T. atrakino jos buto duris, nes jis turi raktą iš anksčiau, ir įėjus į butą pradėjo jai mindyti dešinę koją, užmynė ne mažiau 10 kartų ir vieną kartą įspyrė jai į kairę blauzdą. Konflikto nei koridoriuje, nei bute niekas nematė. Po to, kai T. jai įspyrė, jis išėjo iš buto. Kadangi išėjus T., dukra A. nurimo ir ant kaktos buvo tik mėlynė, mergaitė jautėsi gerai, todėl į medikus ji iš karto nesikreipė, stebėjo jos būklę. Ji T. labai bijo, jis ją terorizuoja, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. T. vartoja narkotikus ir ją dažnai persekioja, grasina, kad jai suleis narkotikų, padarys jai narkotikų „perdozavimą“, nupjaus kojas, nuskus galvą. Todėl ji bijodama iš karto į policiją nesikreipė, nes tyrime dėl jos terorizavimo pareigūnai T. niekaip negalėjo surasti ir apklausti, o jis toliau ją terorizavo. Po to įvykio ji pasitarė su socialine darbuotoja, kuri jai pasiūlė rašyti pareiškimą dėl T. veiksmų. 2020-07-02 ji nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, jai ir dukrai davė siuntimus pas ekspertus ir jos abi 2020-07-03 nuvyko apžiūrai. Apie šį įvykį pasakojo socialinei darbuotojai S. ir sūnui N. E., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų. 2020-07-03 teismas paskyrė T. S. kardomąją priemonę, tyrime dėl jos terorizavimo, nustatydamas, kad T. negalėtų prie jos artintis nustatytu atstumu. Ji apie tą priemonę buvo informuota (2 t., b.l. 194-195).

Liudytoja R. S. – B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. S. yra jos anūkas. Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). T. S. pas ją į namus ateina apie 3-4 kartus į savaitę, dažniausiai ateina pernakvoti. Namuose būna kiekvieną dieną. Paskutinį kartą T. S. pas ją buvo 2020-07-08, o prieš tai buvo atėjęs gal 2020-07-05. Galimai 2020-06-28, nors to tvirtinti negali, vakare, apie 19.00 val. T. S. pas ją buvo atėjęs su savo sutuoktine I. S., T. pasiėmė drabužių, o I. stovėjo apačioje laukė su dukra A., kuri buvo vežimėlyje. Jie sakė, kad važiuos pas I. į namus. Jokių sužalojimų ant I. ar A. nematė. Prisimena, kad tai buvo sekmadienis, todėl mano, jog galėjo būti 2020-06-28. Šią dieną T. S., kiek prisimena, pas ją atvykęs nakvoti nebuvo, kur jis nakvojo nežino. Kiek pamena, po šios dienos T. S. 2020 m. birželio mėnesio gale ar liepos pradžioje, buvo atėjęs pas ją į namus ir sakė, kad susipyko su I. Dėl ko susipyko nepasakojo. Ji jo klausė, tačiau T. tik pasakė, kad tai yra jo asmeninis reikalas. Su anūko sutuoktine I. S. ji kartais pasikalba telefonu, tačiau I. apie jokį konfliktą užsiminusi nebuvo. Kiek žino, I. su T. nesutaria, dėl ko jie konfliktuoja nežino (3 t., b.l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. G 1061/2020 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus I. S., rastos susiliejančios poodinės kraujosruvos dešinės pėdos-čiurnos srityje ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga. Dešinės pėdos-čiurnos kraujosruvos galėjo gautis daug kartų minant pėdą iš viršaus. Poodinė kairės blauzdos kraujosruva galėjo atsirasti spiriant (vienu poveikiu). I. S. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b.l. 41).

Specialisto išvadoje Nr. G 1062/2020 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus mažametę A. S., rastos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje. Rastos poodinės kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytos buka jėga, galėjo gautis atsitrenkus, griūnant ant laiptų, nuo dviejų poveikių, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b.l. 44).

Policijos duomenų registruose užfiksuota kad 2020-07-09 ir 2020-07-14, adresu (duomenys neskelbtini) buvo kviesta policija. Policijos registruojamų įvykių registre 2020-07-09, 21:06 val. užregistruotas pranešimas, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyras spardo duris, bando patekti į vidų, paskirta kardomoji priemonė nesiartinti, pranešėja I. S.. Policijos registruojamų įvykių registre 2020-07-14, 22:25 val. užregistruotas pranešimas, kad į namus, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo patėvis, kuris namuose yra nepageidaujamas, nurodė, kad vyras galimai turi peilį, namuose liko mama, baiminasi dėl saugumo, pranešėjas N. E. (3 t., b.l. 45-53).

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019).

Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Nors kaltinamasis T. S. neigė, jog 2020-06-28 buvo atėjęs prie I. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sužalojo savo sutuoktinę I. S. ir mažametę dukrą A. S., ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad tą dieną nuo 17 val. iki kitos dienos ryto buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, teisme aiškindamas, kad tą dieną pas I. S. tikrai nebuvo ir jos su dukra nežalojo, tačiau kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios I. S. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino, kad 2020-06-28, apie 21 val., laiptinėje T. rankomis pastūmė jų dukrą A. S., kuri nugriuvo ant laiptų ir susitrenkė kaktą ir dešinį petį. Tuomet T. S. atrakino jos buto duris ir įėjęs į butą pradėjo jai mindyti dešinę koją, užmynė ne mažiau 10 kartų ir vieną kartą įspyrė jai į kairę blauzdą, o po to, T. išėjo iš buto. Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusioji papasakojo ir socialinei darbuotojai S. B., kuri teisme apklausiama kaip liudytoja patvirtino, jog 2020-07-07 dieną atvyko į I. namus ir I. jai papasakojo, kad ji ėjo laiptinėje su mergaite ir ją užpuolė, tampėsi, stumdė, grasino nužudyti. Liudytoja S. B. teisme teigė, jog pamatė I. koją, ant čiurnos buvo plaštakos dydžio didelė mėlynė. I. sakė, kad nukentėjo ir dukra A., o sūnus N. nenukentėjo, nes jo nebuvo namuose. Kadangi buvo praėjusi savaitė nuo įvykio, ant A. kūno mėlynių nematė. Aplinkybę, jog jo mama I. S. ir jo sesutė buvo sužalotos, teisme patvirtino ir liudytojas N. E.. Nors liudytojas įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog vieną kartą, kai jo nebuvo namuose, jis matė pas mamą mėlynę ant kojos ir pas sesutę guzą ant kaktos. Mama jam papasakojo, kad jai T. S. užmynė ant kojos. Abiem nukentėjusiosioms padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. G 1061/2020 (03) nurodyta, kad I. S. dešinės pėdos-čiurnos kraujosruvos galėjo gautis daug kartų minant pėdą iš viršaus, o poodinė kairės blauzdos kraujosruva galėjo atsirasti spiriant (vienu poveikiu). Specialisto išvadoje Nr. G 1062/2020 (03) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos A. S. kaktos dešinėje pusėje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje padarytos buka jėga, galėjo gautis atsitrenkus, griūnant ant laiptų, nuo dviejų poveikių. Abi specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiosioms buvo nežymiai sutrikdytą sveikata. Kaltinamojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, jog 2020-06-28, nuo 17 val. iki kitos dienos ryto buvo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra pas savo močiutę, paneigė ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. – B., kuri teigė, kad minėtą dieną T. S. pas ją buvo atėjęs su I., pasiėmė rūbus ir išėjo, sakydamas, jog važiuos pas I. Minėtą dieną T. S. pas ją vienas atėjęs nebuvo ir jos namuose nenakvojo. Nors kaltinamasis T. S. teigė, kad nukentėjusioji galimai išsigalvoja aplinkybes, nes pati vartoja alkoholį, tačiau tokias kaltinamojo nurodomas aplinkybes paneigia tiek teisme apklaustos liudytojos S. B. parodymai, kad bendravimo ir lankymosi I. S. šeimoje metu nustatyti tik du atvejai, kai I. S. buvo pavartojusi alkoholio – tai yra per vyro gimtadienį ir dieną, kai buvo sužalotas I. S. pusbrolis R. M., tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-03-15 raštas, iš kurio matyti, jog Skyrius nėra gavęs jokių pranešimų dėl I. S. piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis.

Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus ir patvirtina, jog kaltinamasis T. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo žmonos I. S. bei mažametės A. S. sveikatą, tai yra jis 2020 m. birželio 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pastūmė mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko pastaroji nukrito ant laiptų ir patyrė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje bei dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, T. S. įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dukra A. S. ir sutuoktine I. S., ne mažiau kaip 10 kartų koja mindė I. S. dešinę koją bei spyrė į kairės kojos blauzdą, padarydamas jai susiliejančias poodines kraujosruvas dešinės pėdos-čiurnos srityje ir poodinę kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo T. S. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

4. Dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. grasinimo nužudyti ir nežymaus I. S. sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis T. S. teisme neigė padaręs abi šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2020-09-01 susitiko su I. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jai reikėjo pinigų. Jis buvo su draugu, o I. atvažiavo su dukra. Jis I. davė pinigų, kartu nuvedė vaiką į darželį. Kartu neišėjo iš darželio, nes I. stogas važiuoja, geria vaistus, I. jam padarė gėdą - pradėjo kviesti policiją. Jis niekada nėra I. sudavęs. 2020-09-01 su savimi turėjo peilį, bet jo nerodė I., negrasino jai peiliu. Jis nuolat su I. susitikdavo jos iniciatyva, nors ir buvo nustatyta nesiartinti mažiau kaip 50 metrų. I. pastoviai vartoja alkoholį, stiprius psichinius vaistus, todėl jai stogas važiuoja. Jis tik norėjo palydėti vaiką į darželį. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes T. S. nurodė ir apklaustas įtariamuoju (4 t., b.l. 169-170).

Nukentėjusioji I. S. dėl šio įvykio apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad 2020-09-01 susitiko su T. stotelėje. T. jai prieš tai skambino, klausė, kaip vaikas, tada pradėjo rašyti grasinančias žinutes. Mano, kad T. apie darželio vietą pasakė jo mama, ji T. neprašė pinigų. Kai susitiko stotelėje, ramiai ėjo į darželį, buvo dar T. draugas, kurį prieš tai buvo mačiusi vieną kartą. T. eidamas jai pagrasino „paliksi vaiką, o tu atsiimsi šiandien už viską“. T. jai trenkė staigiu smūgiu į skruostą. Kai ėjo į darželį, T. rankose voliojo peilį ir sakė, kad „supjaustysiu tave gabalais“. Kai atėjo ir įėjo į darželį, atidavė vaiką auklėtojai, pradėjo drebėti ir paprašė auklėtojos iškviesti policiją, pasakė jai, kad yra patyrusi nuo T. smurtą ir jis ją gali nužudyti“, tada auklėtoja pakvietė administracijos darbuotoją, kuri atėjo ir T. pasakė „kas čia per cirkai, kad mama negali ramiai vaiką atvesti į darželį“. T. nenorėdamas išėjo. Po to, kai kaltinamajam buvo apribota teisė artintis, ji niekada neinicijavo susitikimo su juo, o T. nuolat pažeisdavo tą tvarką.

Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, detaliau nurodydama, eidamas šalia T. S. pradėjo ją įžeidinėti, klausti, kodėl ji neįsileidžia jo į namus, klausinėti su kuo šiuo metu ji gyvena. Jai atsakius, kad gyvena su vaikais, T. S. vieną kartą delnu trenkė jai į kairįjį skruostą. Po smūgio T. S. ją pradėjo įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir išsitraukęs peilį pradėjo sakyti, kad šiandien ją išpjaustys gabalais. Peilis buvo „peteliškės“ tipo, lankstomas. T. S. jai grasino sukdamas tą peilį tarp pirštų. Toliau einant link darželio įėjimo, T. S. jai sakė, kad šiandien padarys jai narkotikų perdozavimą, kad ji neliks gyva. Įvykio metu ji tylėjo, nieko jam nesakė, bijodama, kad jis toliau nesmurtautų. Pasiėmus vaiką iš vežimėlio, ji įėjo į darželio vidų, į darželį T. S. neįleido darželio auklėtoja. Jai įėjus T. S. su draugu D. dar stovėjo koridoriuje. Ji paprašė auklėtojos iškviesti policijos pareigūnus. Atėjus darželio administracijos darbuotojams, šie T. bei D. nurodė, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis ir po šių žodžių T. su D. iškart pasišalino (3 t., b.l. 55). Taip pat apie įvykį nukentėjusioji pasakojo ir papildomų apklausų metu (3 t., b.l. 91-92, b.l. 95-96).

Liudytoja N. M. teisme parodė, kad dirba lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja. I. S. savo dukrytę atvedė į jos grupę rugsėjo mėnesį. Jie atėjo visi trys, I., vyras ir jo draugas. Kadangi tuo metu galiojo taisyklė, kad gali būti vienas tėvas su vaiku, paprašė kaltinamojo su draugu pasilikti rūbinėje, paskui priėjo prie I., nes reikėjo duomenų. I. buvo labai išsigandusi ir visa drebėjo, prašė iškviesti policiją. Ji prašė tų vyrų palikti rūbinę ir išeiti, bet vyrai neklausė ir niekur nėjo iš rūbinės, tada paprašė direktoriaus pavaduotojos, kad padėtų išprašyti tuos vyrus. Kai direktoriaus pavaduotoja liepė jiems išeiti, tada jie išėjo, bet prieš tai tie vyrai prašė pakviesti I. „mums reikia mamos“. Jie laukė I. ir neišėjo, kol neatėjo pavaduotoja, tada I. kažkiek laiko pabuvo su vaiku, tą dieną dirbo tik iki pietų ir išėjo namo su vaiku. Nematė, ar tie vyrai dar laukė I. I. sakė, kad tie vyrai jai grasino ir gali ją sumušti, ji pasakė, kad dukros tėvas yra ieškomas policijos, tada ir ji išsigando. I. buvo pasislėpusi tualete, kvietėsi policijos pagalbos, girdėjo kaip I. kalbėjo telefonu, nes paskui atvažiavo policininkai. Tą dieną nepastebėjo jokių sužalojimų ant I., I. sakė, kad jai grasino, kad sumuš.

Liudytojas D. G. teisme parodė, kad T. S. yra jo draugas, pažįstami apie dvejus metus, mažai bendraudavo, susipažino (duomenys neskelbtini). I. buvo sutikęs kelis kartus, mažai pažįsta. Prisimena, kai sutiko I. su vaiku, kai ėjo į darželį. Susitiko su T. prie turgaus, pirko gėlių, saldainių. Atvažiavo I. su vaiku su autobusu prie (duomenys neskelbtini). T. sakė, kad nori kartu su I. nuvesti vaiką į darželį rugsėjo 1 dieną. Jie buvo susitarę, kad kartu ves vaiką į darželį, I. vėlavo. Eidami bendravo, bet jis daugiau kalbėjo telefonu. T. I. davė pinigų, ji nuėjo į turgų nupirkti gėlių, o jie su vaiku ir T. laukė I. Nepastebėjo, kad tarp T. ir I. kažkas būtų įvykę. Nuėjo į darželį, atėjo auklėtoja ir paprašė jų išeiti, bet neprisimena kodėl, gal I. kažko išsigando, gal ji paprašė, kad juos išprašytų. Tarp I. ir T. buvo įtempti santykiai, jie buvo ant skyrybų slenksčio. Kai auklėtoja paprašė išeiti, jie išėjo, o I. liko grupėje. Tada jis grįžo vienas į darželį, bandė I. prisikviesti ir paklausti, nes kai juos su T. išvarė iš darželio, pasakė, kad iškviesta policija. Jis norėjo I. pasakyti, kad jai nėra ko bijoti. Tą dieną pas T. aštrių daiktų nematė. Į darželį nuėjo prašyti I. išeiti, nes visada žiūri į viską pozityviai, kad nebijotų, nežino, gal einant įvyko tarp I. ir T. koks ginčas, bet jis jo negirdėjo. Kadangi vyko skyrybos, gal I. pabijojo, kad T. ją sužalos, jeigu jis būtų norėjęs, būtų sužalojęs. I. galimai bijojo, gal žinojo, koks yra T. charakteris, gal perdėtai išsigando. Jis T. taip gerai nepažįsta. Nežino, kodėl T. jam pasiūlė eiti į darželį, gal jis neturėjo su kuo eiti iš ryto, jis nieko neveikė, o T. pasiūlė „davai einam su manim į darželį, reikia surasti darželį, nupirkti gėlių“. T. tiesiog norėjo kompanijos, jis su I. buvo susitarę. Kai ėjo į darželį, beveik visą laiką kalbėjo telefonu, jis ėjo šiek tiek priekyje T. ir I., jie ėjo šiek tiek atsilikę. Kadangi ėjo šiek tiek priekyje ir kalbėjo telefonu, nelabai girdėjo jų pokalbių. Nebuvo, kad I. užbėgo jam už nugaros ir prašė pagalbos. Nepastebėjo, kad I. būtų išsigandusi, ar kad keistai elgtųsi. Kai išėjo iš darželio, o I. liko darželyje, kalbėjosi su T., kas čia įvyko, pats T. neatviravo pasakė „kad susisuko makaulė“. T. neprašė jo pakviesti I. iš darželio.Tą dieną nevartojo su T. alkoholio, jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Darželio auklėtoja gal ir paaiškino, kad dėl koronos viruso prevencijos darželyje su vaiku gali būti tik vienas iš tėvų. T. yra garsiakalbis, jo būna pakeltas tonas, gal dėl to galimai galėjo suprasti kaip agresyvumą. Kodėl išsigando I. ir darželio auklėtoja, negali atsakyti, gal dėl to kad T. kažką garsiau pasakė, bet kitų agresyvių veiksmų T. neatliko. T. apie savo santykius su I. nelabai pasakojo, tik pasakė, kai išėjo iš darželio „kad ji susirado kitą, įstatė ragus“. Tą dieną, kai su T. ir I. ėjo į darželį, gali būti, kad I. galėjo būti apsvaigusi, nes atrodė lėtesnė ir pavargusi. Darželyje filmavo mergaitę tik grupėje, mergaitė buvo aprengta kažkokiomis drapanomis.

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. G. nurodė, kad ėjo priekyje, o I. su T. buvo šiek tiek atsilikę, T. su I. galimai kalbėjosi, tačiau apie ką, nežino. Nepastebėjo, kad tarp T. ir I. būtų kilęs kažkoks konfliktas. Einant link darželio jis nepastebėjo, kad T. būtų kažką padaręs I. Pas T. ne visai senai buvo matęs peilį, tačiau ar jis 2020-09-01 turėjo kažkokį peilį nematė Į grupę su dukra nuėjo I., o jis su T. liko laukti rūbinėje. Kurį laiką matė I. grupėje, po to ji nuėjo į kažkokį kambariuką. Netrukus darželio darbuotoja pradėjo prašyti, kad jie išeitų lauk. Kiek prisimena, T. kažkuriuo metu kvietė I. ateiti, tačiau I. neatėjo. Po to atėjo darželio direktorė ir paprašė jų išeiti. Jis su T. išėjo iš darželio ir nuėjo prie netoliese esančių suoliukų, alėjoje. Jis T. klausė, kas yra I., bet T. atsakė, kad pats nežino. Jis pasakė T., kad nueis pas I. paklausti, kas atsitiko ir nuėjo vėl į darželį, paprašė darželio darbuotojos pakviesti I., tačiau ji atsakė, kad I. nenori su niekuo kalbėti, todėl jis iš darželio išėjo ir ten daugiau nebegrįžo. Jis I. norėjo paklausti, kas jai yra, kodėl juos darželio darbuotojai varo lauk. Nesuprato, kodėl viskas taip vyko (3 t., b.l. 115-116).

2020-09-17 akistatos tarp I. S. ir D. G. metu nukentėjusioji I. S. patvirtino savo parodymus, kad 2020-09-01 kartu su T. S. ir D. G. ėjo link vaikų darželio, netoli darželio T. S. trenkė jai per veidą ir išsitraukęs peilį mosikavo prieš ją grasindamas išpjaustyti ją gabalais. D. G. nuo jų stovėjo apie 2 metrų atsumu. T. S. pradėjus pulti ji pasislėpė už D. G. nugaros. D. G. taip pat liko prie savo parodymų, teigdamas, kad ėjo priekyje nuo T. S. ir I. S., maždaug 5 metrų atstumu, kalbėjo telefonu ir jokio konflikto negirdėjo. Į klausimą ar I. S. buvo pasislėpusi už jo nugaros atsakė, jog neprisimena (3 t., b.l. 134-135).

Liudytoja G. G. teisme parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbos moterims padalinio socialine darbuotoja. Ji su kolege (duomenys neskelbtini) susiskambina, ji dirba su moterimis, patyrusiomis smurtą. 2019-08-09 I. S. kreipėsi į jų centrą dėl patirto smurto nuo sutuoktinio T. S., kuris nukentėjusiosios teigimu jai grasino nukapoti pirštus, teigė, kad jis vartoja narkotikus. I. S. apsigyveno pas juos. T. S. buvo namuose, jai buvo nesaugu, 2019-08-20 pakeitė spynas, ir 2019-08-31 ji grįžo namo. Jai grįžus namo ir toliau bendravo, nuo 2019-09-02 I. S. buvo teikiama parama ir psichologinės ir teisinės konsultacijos. 2019-12-30 I. pasakojo, kad vyras brovėsi į namus, kvietė policiją, bet kol jie atvyko jis pabėgo, 2020-01-13 sulaukė grasinančių žinučių iš T. S., vasarį, kovą, balandį buvo ramu, o gegužės mėnesį vėl trankė duris, užpuolė einančią iš kirpyklos, ją smaugė. Viską sužinojo iš telefoninių pokalbių su I. I. visada buvo išsibalansavusi, sutrikusi, pasimetusi, susigraudinusi, buvo įbauginta, bijojo išeiti iš namų. 2020-07-10 pokalbio metu papasakojo, kad ją ir dukrą užpuolė, kad mindė koją, kad pastūmė dukrą ir nestipriai ją sužalojo. Tai girdėjo tik telefonu iš I. pasakojimų. 2020-09-01 I. paskambino, buvo stipriai susijaudinusi, kad nuvedusi dukrą į darželį, buvo užpulta, I. pasakojo, kad T. buvo išsitraukęs peilį, trenkė jai per veidą, per skruostą, nestipriai, bet skaudėjo, ji sakė „tuoj palūšiu“. Ji užsiminė, kad bijo, kad net jei T. bus uždarytas, jis jai pasakė „kai išeisiu užmušiu“.

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. S. parodė (duomenys neskelbtini) namą, nurodydama, kad netoli šio namo, iš kito galo įvyko įvykis. I. S. parodė tikslią vietą, kur T. S. jai trenkė jai per veidą bei grasino (3 t., b.l. 140).

Specialisto išvadoje Nr. G 1476/2020 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus I. S. nustatytas kairiojo skruosto sumušimas, pasireiškęs nežymiu patinimu ir odos paraudimu. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus per kairį skruostą delnu (vienu poveikiu), sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b.l. 170).

Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pateiktame 2020-09-01 vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kad 11:00:29 val. į darželio teritoriją įeina du vyrai ir moteris, kuri stumia vežimėlį su jame esančiu vaiku, t.y. T. S., D. G. bei I. S., o 11:09:41 val. tie patys du vyrai išeina iš darželio (3 t., b.l. 160-161).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nors kaltinamasis T. S. neigė smurtavęs prieš I. S. bei grasinęs jai peiliu, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios I. S. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų N. M. bei G. G. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir duodama parodymus teisme, nukentėjusioji I. S. nurodė, kad T. S. eidamas šalia jos ir mažametės dukros, kartu su savo draugu D. G. link vaikų darželio, sudavė jai per veidą bei išsitraukęs sulankstomą peteliškės formos peilį ir sukdamas jį tarp pirštų, grasino ją supjaustyti gabalais, kartodamas, kad ji neliks gyva, dėl ko nukentėjusioji labai išsigando. Atėjusi su vaiku į darželį, nukentėjusioji paprašė darželio administracijos pagalbos ir iškviesti policiją. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos metu su liudytoju D. G. metu. Nukentėjusioji nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes ir viso tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie jai padarytą sužalojimą, jai išsakytus grasinimus. Aplinkybę, jog I. S. atvedusi vaiką į darželį buvo labai išsigandusi ir paprašė pagalbos, nuosekliai patvirtino darželio darbuotoja, liudytoja N. M.. Liudytoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog 2020-09-01 I. S. paskambinusi pasakė, kad T. S. ją užpuolė, sudavė per veidą ir grasino peiliu. Specialisto išvada patvirtina, jog I. S. konstatuotas skruosto sumušimas, kuris galėjo gautis sudavus per kairį skruostą delnu ir šis sužalojimas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors liudytojas D. G. nurodė, kad kartu su T. S., I. S. ir jų vaiku eidamas link darželio nematė, kad T. būtų mušęs I. ar kad būtų grasinęs jai peiliu, teigė ėjęs priekyje jų ir kalbėjęs telefonu, tačiau neneigė, kad iki to įvykio, buvo matęs pas T. peilį. Be to, liudytojas D. G. patvirtino, kad I. S. slėpėsi darželyje, nenorėjo išeiti ir kad jis ėjo į darželį, kalbėjo su darbuotoja, kurios prašė pasakyti I., kad ji išeitų ir su jais pakalbėtų. Kaltinamojo T. S. teiginius, jog nukentėjusioji vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir įvykio aplinkybes išsigalvoja, paneigia teismo jau anksčiau aptarti įrodymai - liudytojos S. B. parodymai bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-03-15 raštas.

Įvertinęs faktą, kad nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė į veido sritį (skruostą), į tai, kad nukentėjusioji smurtą nuo kaltinamojo patyrė nebe pirmą kartą, o bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir iki šio įvykio nukentėjusiąją terorizavo ir sistemingai baugino bei persekiojo, teismas daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis sudarė realią situaciją, kurioje nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad tą situaciją ji įvertino kaip pavojų savo gyvybei ir netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra T. S. 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 10.50 val., Klaipėdoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), delnu trenkė sutuoktinei I. S. į kairįjį skruostą, padarydamas jai kairiojo skruosto sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, išsitraukęs peilį ir sukdamas jį tarp pirštų grasino I. S. ją supjaustyti gabalais, kartodamas, kad ji gyva neliks, tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo T. S. kaltė padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas, civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Jo atsakomybę dėl nežymaus R. M. sveikatos sutrikdymo sunkina tai, jog minėtą nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, anksčiau daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, kurių objektas yra žmogaus sveikata. Teistumas kaltinamajam nėra išnykęs. Kaltinamasis T. S. padarė penkis nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, visų nusikalstamų veikų objektas - žmogaus sveikata ir gyvybė. Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narius – žmoną ir mažametį vaiką, taip pat sužalojo sveikatą žmonos pusbroliui. Kaltinamasis T. S. iki sulaikymo nedirbo, nors yra vedęs, tačiau, kaip pats nurodė teisme – skiriasi su žmona. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, iš esmės neigdamas smurto naudojimo aplinkybes, pripažindamas tik tai, jog žmonai rašė grasinančio turinio žinutes. Dėl nežymaus R. M. sveikatos sutrikdymo teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, kurios dydis, parenkamas mažesnis nei šios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-09-01 I. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) paskirtos bausmės T. S. bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Likusios bausmės su apėmimo būdu subendrintąja bausme T. S. bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į panašų veikų pavojingumą, pobūdį ir intensyvumą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pridedant po dalį (po tris mėnesius laisvės atėmimo) už likusias veikas paskirtų bausmių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Nors kaltinamasis T. S. šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas padarė iki 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nuosprendis šio nuosprendžio priėmimo dieną nėra įsiteisėjęs, todėl siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo bei suėmimo) laikas nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. kovo 12 d. (t. 4, b.l. 63), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi nepasikeitė jos taikymo sąlygos ir pagrindai.

Byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 132,52 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo T. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 149-151). Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo R. M. gydymo dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo išlaidos sudaro 132,52 Eur. Nors kaltinamasis T. S. neigė tyčia sužalojęs R. M., tačiau teisme civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino, ieškinio pagrįstumą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamąjį T. S. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – tyčinio nežymaus R. M. sveikatos sutrikdymo - padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą civilinei ieškovei priteisiant iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – dešimt kompaktinių plokštelių su garso, vaizdo įrašais, nuotraukomis ir kitais dokumentais, paliktinos saugoti voke prie bylos, o keturi peiliai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (trys peiliai pagal 2020-10-27 kvitą Serija BBB Nr. 039201 20/657 ir vienas peilis pagal 2020-10-27 kvitą Serija BBB Nr. 039206 20/662, (1 t., b.l. 109, 3 t., b.l. 179), paimti įvykio vietos apžiūros metu bei T. S. sulaikymo metu, kaip menkaverčiai, sunaikintini.

2021 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo T. S. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirta advokatė N. F.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 356,94 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 94 ct). Pateiktame pranešime detalizuotos patirtos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam T. S. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje numatytu pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis suimtas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus R. M. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-06-28 nežymaus I. S. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2020-06-28 nežymaus mažametės A. S. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-09-01 nežymaus I. S. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-09-01 nežymaus I. S. sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. S. paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, T. S. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-06-28 nežymaus I. S. sveikatos sutrikdymo), BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2020-06-28 nežymaus mažametės A. S. sveikatos sutrikdymo) ir subendrintąją bausmę tarpusavyje subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį likusių bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę T. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. S. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jo kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laiką nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. kovo 12 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš T. S. priteisti 132,52 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus, 52 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. S. valstybei 356,94 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - 10 (dešimt) kompaktinių diskų, palikti saugoti bylos medžiagoje, o keturis peilius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė