- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1-291-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59403-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2018 m. gruodžio 16 d. apie 16.38 val., Širvintų r., Gelvonų sen., Gelvonų mstl., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO S80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas.
Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. kaimynas jam padėjo sutvarkyti malkas. Po to jie išgėrė alkoholio. Praėjus porai valandų nutarė važiuoti namo į Vilnių, jautėsi gerai, todėl nesitikėjo, kad pripūs daugiau nei leistina alkoholio norma. Savo poelgį vertina labai blogai. Automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo sūnui A. B., kuris šiuo metu gyvena Anglijoje, o jis šiuo automobiliu naudojasi. Jis turi sveikatos problemų su stuburu, sunku vaikščioti, šąla kojos. Anksčiau neblaivus nėra vairavęs. Jis gyvena kartu su sugyventine, šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje. Alkoholį vartoja per šventes. Su laiduotoju jie pažįstami apie 5 metus, susitinka maždaug tris kartus per savaitę, susiskambina beveik kasdien.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. ji dirbo kartu su tyrėju Ž. R.. Apie 16.38 val. per radijo ryšį gavo pranešimą apie sulaikytą automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo A. B. neblaivumas viršija 1,5 promilės. L. P. kartu su tyrėju Ž. R. atvyko į Gelvonų miestelį ir minėtą automobilio vairuotoją nuvežė į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių, alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Bendraujant su A. B., šis atsisakė paaiškinti, su kuo gėrė ir kokį kiekį alkoholio išgėrė. Jis stengėsi kuo mažiau kalbėti, kalbėjo trumpomis frazėmis, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ligoninės priėmimo skyriuje jis atsisakė duoti kraują, kadangi bijo adatų. Paaiškinimą rašyti atsisakė, nes neblaivus (b. l. 48-51).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. A. 2018 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 16 d., 16.25 val., dirbant tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. JRM 388, kartu su Širvintų rajono Policijos komisariato vyriausiąja tyrėja A. D., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš Širvintų r., Mančiušėnų k., automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo neblaivus vairuotojas. Vilniaus g., Gelvonų mstl., Širvintų r., buvo pastebėtas minėtas automobilis, kurį sustabdžius ir bendraujant su vairuotoju matėsi, jog jis neblaivus. Nustatė, kad tai A. B.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu girtumą, jam nustatytas 1,80 promilių (vidutinis) girtumas (b. l. 11).
2018 m. gruodžio 16 d., 16.38 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, A. B. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 12).
Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus 2018 m. gruodžio 16 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 16 d. apžiūrint A. B., nustatytas jo nenuoseklus mąstymas; kad jis yra neblaivus ir vairuoti negali. Taip pat A. B. prašė neimti iš jo kraujo mėginio alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, nes jis bijo adatų. (b.l. 15)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 16 d. sprendime, nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo nurodyta, kad vairuotojas A. B. yra neblaivus; jam nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 16).
Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijime Nr. F 134000 nurodyta, kad automobilio, VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B. (b. l. 21-22).
Šalies argumentai
A. B. 2018 m. gruodžio 17 d. prašyme nurodė, kad jis šiuo metu gyvena Anglijoje ir neturi galimybės atvykti atsiimti automobilio. Taip pat nurodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. jis automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė neblaiviam savo tėvui A. B. vairuoti, nes šiuo metu gyvena Anglijoje (b. l. 36).
VšĮ „Emprikis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės Volvo S80 kaina Lietuvoje yra 1 348 Eur (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymai (b. l. 48-51); Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 11); alkoholio kiekio matuoklio parodymai, iš kurių matyti, jog A. B. nustatytas 1,80 promilių girtumas, t. y. ženkliai viršija 1,50 ribą (b. l. 12); Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus 2018 m. gruodžio 16 d. medicininės apžiūros aktas, kuriame nustatytas A. B. neblaivumas (b. l. 15); Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 16 d. sprendimas A. B. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 16). Teismas sprendžia, kad A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas B. L. prašymas, perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Jis paaiškino, kad kaltinamasis yra geras jo draugas, kurį seniai pažįsta. Jis padeda jų šeimai. Kaltinamasis pirmą kartą per gyvenimą taip suklydo, yra įsitikinęs, kad daugiau tai nepasikartos. Jis gali kaltinamajam padaryti teigiamą įtaką, nes jis atsižvelgia į jo nuomonę.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad A. B. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. B. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau už nesunkius KET pažeidimus, nesusijusius su alkoholio vartojimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 76), registruojasi darbo biržoje, turi sveikatos problemų. Teismo posėdyje A. B. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo draugas B. L.. Jis yra įsitikinęs, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi su kaltinamuoju jie yra užmezgę tvirtą ryšį. Jie nuolat bendrauja, kaltinamasis padeda prižiūrėti jo vaikus, jie kartu leidžia laisvalaikį ir labai dažnai bendrauja. B. L. neteistas (b.l. 119), administracine tvarka baustas tik kartą už smulkų pažeidimą, už kurį buvo paskirta 6 eurų bauda, dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip pavyzdingas darbuotojas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas B. L. yra vertas teismo pasitikėjimo. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis kritiškai vertina A. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, į laiduotojo pareigas žiūri atsakingai, galės daryti A. B. teigiamą įtaką, nes palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eurų užstatu vienerių metų terminui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,80 prom. girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis anksčiau administracine tvarka baustas už teisės pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, tačiau jie nesusiję su girtumu, galiojančių nuobaudų neturi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam sunku vaikščioti, negali ilgai stovėti, tirpsta kojos, o jo sugyventinė yra neįgali, t.y. jai nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (b.l. 130), teismas kaltinamajam kartu su bausme skiria ir minimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamo atveju, automobilis Volvo S80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo sūnui A. B., kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje. Automobilis yra paliktas tėvo (kaltinamojo) žinioje. Įvykio metu automobilio savininkas A. B. negalėjo žinoti, jog kaltinamasis jo automobilį vairuos neblaivus ir negalėjo įtakoti kaltinamojo sprendimų, todėl šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė, kurios kaltinamasis neginčijo, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 1 348 Eur (b. l. 35).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis gauna mažas pajamas jam nustatomas 24 mėnesių terminas sumokėti šią įmoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo B. L. atsakomybei su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti laiduotojui B. L., kad 1000 eurų užstatą jis turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. B. automobilio Volvo S80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 348 Eur.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B. automobilį Volvo S80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00714249 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.