Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, su 1000 Eur dydžio užstatu. A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. B. išieškota automobilio Volvo S80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 348 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nėra ginčijamas A. B. kaltės klausimas, todėl apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tik tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu ir neperžengdamas jo ribų.

5. Apeliantas teigia, kad dėl jo sunkios materialinės padėties jo atžvilgiu tikslinga sumažinti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį. Parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės dydį apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes ir paskyrė 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis dydis, remiantis BK 71 straipsniu, yra gerokai mažesnis už šioje teisės normoje nustatytą priemonės vidutinį dydį, nes pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 15 MGL, arba 750 Eur, įmokos dydis mažas pajamas gaunančiam asmeniui gali būti laikomas dideliu, tačiau pabrėžtina, jog apylinkės teismas nustatė 24 mėnesių, t.y. 2 metų įmokos sumokėjimo terminą, kas patvirtina, jog apylinkės teismas įvertino turtinę apelianto padėtį. Be kita ko, sunki asmens materialinė padėtis negali būti esminis ir vienintelis kriterijus sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės dydžio. Būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje byloje A. B. neblaivus, dienos metu vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau tai ignoravo ir tęsė savo veiksmus, veikė tyčia.

6. Pažymėtina, kad spręsdamas valstybinės prievartos priemonių kaltininko atžvilgiu klausimą teismas negali prioriteto teikti vien kaltininko interesams. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią tiek kaltininkui, tiek kitiems asmenims, kad tokie veiksmai nėra toleruojami. Apygardos teismo kolegija taip pat akcentuoja, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl nepatogumų (ar finansinių sunkumų) patyrimas yra natūrali ir logiška baudžiamojo proceso pasekmė. Nustatytas dviejų metų įmokos sumokėjimo terminas yra pakankamas, kad per šį laiką apeliantas arba susirastų darbą, arba rastų kitą pajamų šaltinį, todėl įmokos dydis nėra keičiamas. Be to, apklausiamas apylinkės teisme apeliantas parodė, kad įvykio dieną kaimynas jam padėjo sutvarkyti malkas, po to jie vartojo alkoholį (b. l. 139). Taigi, apeliantas kartu su kaimynu tvarkė malkas, t.y. kaimynas jam padėjo, o ne atliko visą darbą, kas taip pat sudaro pagrindą vertinti, jog apeliantas turi galimybių susirasti darbą ir, nepaisant jam nustatyto nedarbingumo lygio, gauti papildomų pajamų.

7. Apelianto akcentuojami teiginiai dėl jo teigiamos charakteristikos ir pan. yra svarbūs, tačiau į juos buvo atsižvelgta sprendžiant dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra savitikslis, savaiminis ar automatiškai taikomas procesas (baudžiamosios teisės institutas), todėl atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo turi suvokti, kad vien jau tai stipriai palengvina jo teisinę padėtį. Kadangi įmokos terminas yra išdėstytas 24 mėnesiams, apygardos teismas vertina, kad net ir mažas pajamas turinčiam asmeniui yra galimybė palaipsniui sumokėti nurodytą sumą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas yra atmetamas.

8. Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. To neginčija ir apeliantas. Iš apelianto buvo išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau skundo nagrinėjimo kontekste reikalinga nustatyti, ar apskritai tikslinga skirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Šis apeliacinio skundo aspektas taip pat grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir prašymas sumažinti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį. Dėl apelianto turtinės padėties reikšmės apygardos teismo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl tų pačių argumentų nebekartoja. Apylinkės teismas, nuspręsdamas išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą teisės taikymo klaidų nepadarė. Iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad tapataus pobūdžio baudžiamosiose byloje automobilio konfiskavimas taikomas daugeliu atvejų.

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaip minėta, apeliantas akcentuoja jo teigiamą asmenybės charakteristiką bei sunkią materialinę padėtį, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nes apeliantas yra pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, žinojo, kad elgiasi neteisėtai, todėl turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų pasekmes.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui paskirtos pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.