Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-23433-1228/2024 pagal S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

14.8. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, pažeidė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1305-1157/2024, išnagrinėtoje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktas).

18. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, teismo posėdyje nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimą suponuojančių pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu pateiktas argumentuojant, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškias proceso teisės normų taikymo klaidas. Pareiškėjos teigimu, buvo padaryta aiški proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių – taikymo klaida, nes byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, teismas nepagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei fikciją; pareiškėja nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei susijusias aplinkybes, nusprendė, kad sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas, siekdamas atsakovei įteikti procesinius dokumentus, dėjo visas pastangas, kad atsakovė būtų tinkamai informuota apie teismo procesą. Todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl padarytos aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie teismo procesą atsakovei tapo žinoma dar telefoninio pokalbio su Tarnybos darbuotojais metu.

23. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias informavimo apie teismo proceso tvarką, nepagrįstai procesiniai dokumentų įteikimas atsakovei viešo paskelbimo būdu buvo pripažintas tinkamu informavimu apie teismo procesą. Pažymi, kad ji nežinojo apie civilinės bylos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iškėlimą, atitinkamai negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir pateikti savo argumentų bei įrodymų. Atsakovė pažymi, kad iš Tarnybos pateiktos išvados negalima identifikuoti su kuo Tarnyba bendravo, galimai buvo bendrauta su visiškai nesusijusiu asmeniu. Nurodo, kad pareiškėja aktyviai naudoja socialinius tinklus. Be to, ieškovo procesiniame dokumentu buvo nurodytas atsakovės (pareiškėjos) telefono numeris, todėl ieškovas apie vykstantį teisminį procesą pareiškėją galėjo informuoti minėtomis priemonėmis. Tačiau to nepadarė. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo teismo, nagrinėjusio bylą iš esmės, padarytos aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos, kaip pagrindo atnaujinti procesą byloje.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 34 punktas). Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

25. Siekiant, kad asmenys būtų tinkamai informuoti apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai (be kitų, įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), taip pat tvarka, kuri yra imperatyvi). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

26. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

27. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų (duomenys neskelbtini), par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų (duomenys neskelbtini), par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1305-1157/2024 ieškovo E. P. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės S. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P. po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki D. P. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – ieškovui E. P.. Priteisė iš atsakovės S. P. nepilnamečio vaiko D. P. naudai 9 436 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 321,90 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

29. Bylą iš esmės nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakovei procesinius dokumentus 2023 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė ieškovo ieškinyje nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. rugsėjo 15 d. procesiniai dokumentai grįžo teismui neįteikti su žyma: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pakartotinai 2023 m. rugsėjo 19 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti kitu ieškinyje nurodytu adresu, t. y. į darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), paviljonas (duomenys neskelbtini), tačiau siunta 2023 m. rugsėjo 28 d. taip pat grįžo teismui neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą su pačios atsakovės nurodytu kitu gyvenamosios vietos adresu, teismas atsakovei 2023 m. spalio 4 d. procesinius dokumentus išsiuntė nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siunta 2023 m. spalio 19 d. grįžo teismui neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria paskirtas parengiamasis posėdis byloje, paskelbė atsakovės paieška per policiją, kartu nurodant atsakovei įteikti procesinius dokumentus, teismui konstatavus, kad tiek ieškovas, tiek teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovės gyvenamajai/buvimo vietai nustatyti. Iki 2024 m. sausio 15 d. žinių apie procesinių dokumentų įteikimą per policiją teisme nebuvo gauta. 2024 m. sausio 15 d. nutartimi teismas pakartotinai paskelbė atsakovės paiešką per policiją, nurodant policijai įteikti atsakovei procesinius dokumentus, tačiau iki 2024 m. kovo 5 d. posėdžio duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei teismas negavo. 2024 m. kovo 5 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad jokiais kitais būdais procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko, teismas nutarė procesinius dokumentus įteikti ir apie kitą parengiamąjį posėdį atsakovei paskelbti viešo paskelbimo būdu. Skelbiant procesinius dokumentus ir informaciją apie posėdį viešo paskelbimo būdu, buvo paskelbta ir prisijungimo į posėdį Zoom nuoroda, taip sudarant atsakovei galimybę jungtis į posėdį nuotoliniu būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1305-1157/2024 buvo išsiųstas atsakovei registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. gegužės 8 d. siunta grįžo teismui neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

30. Minėta, kad, pagal EŽTT praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 15722/05, par. 23; (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Bendrasis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos. Nors nei Konvencijos 6 straipsnio išraiška, nei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui. Taip pat esminė atsisakymo sąlyga – asmens žinojimas apie tokią teisę ir atitinkamai – apie susijusį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

31. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teismo, nagrinėjusio civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, rūpestingumo pareigos, informuojant atsakovę apie procesą atitikties Konvencijos reikalavimams, darytina išvada, kad teismas dėjo pastangas informuoti atsakovę apie teismo procesą (skelbė atsakovės paiešką, dokumentus bandė įteikti tiek ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tiek jos darbo vietos adresu, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nuodytu paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu). Tačiau šios teismo pastangos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepripažintinos pakankamomis sprendžiant, ar teismas buvo rūpestingas.

32. Nustačius bylos faktines aplinkybes ir vadovaujantis EŽTT išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad teismui būtų pagrindas spręsti, jog atsakovė žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Vien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta aplinkybė, kad mobiliuoju telefonu buvo bendrauta su moterimi, kuri nurodė, kad nėra gavusi ir susipažinusi su ieškinio reikalavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buvo tinkamai ir visapusiškai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą bylos nagrinėjimą. Juolab, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad teismas būtų detaliau aiškinęsis su Tarnybos specialistais, kokios apimties ir pobūdžio informacija apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo suteikta moteriai, su kuria jie, kaip nurodyta išvadoje, bendravo telefonu.

33. Apeliantė tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde pažymėjo, kad ieškovui buvo žinoma jos kontaktai socialiniuose tinkluose, todėl apie užvestą civilinę bylą ieškovas turėjo galimybę ją informuoti per socialinius tinklus.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad programėlė „Messenger“ gali būti vienas iš informavimo būdų, ypač kalbant apie elektroninį bendravimą. Tai nereiškia, kad teismų procesiniai dokumentai turi būti įteikiami naudojantis socialiniais tinklais, tačiau bylos šalys gali viena kitą informuoti naudodamosi socialiniais tinklais apie pradėtus ar tęsiamus veiksmus teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

35. Šiuo atveju bylą iš esmės nagrinėjęs teismas neįsitikino, jog ieškovas išnaudojo visas priemones atsakovės kontaktiniams duomenims išsiaiškinti ir ją apie pradėtą civilinę bylą informuoti, naudojantis kontaktais socialiniuose tinkluose. Be to, nors ieškinyje buvo nurodytas atsakovės telefono numeris, byloje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų bandęs susisiekti su atsakove, siekiant tiek ją informuoti apie bylos nagrinėjimą, tiek išsiaiškinti faktinę atsakovės buvimo vietą, tikslu įteikti procesinius dokumentus, juolab, kad jų nepavyko įteiki jokiomis kitomis priemonėmis.

36. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, kurioje buvo nurodytas kitas atsakovės gyvenamosios vietos adresas, 2023 m. spalio 4 d. atsakovei procesinius dokumentus išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo sprendimą byloje išsiuntė ne šiuo (vėliausiai paaiškėjusiu) adresu, o ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu siųstų procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko. Teismo sprendimas atsakovei įteiktas tik 2024 m. gegužės 29 d., jai pačiai atėjus į teismą atsiimti sprendimo. Apeliantė nurodo, kad apie sprendimo priėmimą sužinojo iš vaikų. Bylos duomenys patvirtina, kad gavusi teismo sprendimą, atsakovė operatyviai kreipėsi teisinės pagalbos, siekiant apginti galimai pažeistas savo teises.

37. Atsižvelgiant į byloje spręstų klausimų pobūdį (turtinio pobūdžio reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu), priimto teismo sprendimo reikšmę apeliantei ir iš to kylančias turtines pasekmes, sutiktina su apeliante, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas turėjo užtikrinti, jog visa apimtimi būtų laikomasi Konvencijos 6 straipsnio garantijų dėl asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to nebuvo padaryta visapusiškai.

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos. Dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1305-1157/2024 dėl aiškios proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio – taikymo klaidos ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstu pareiškėjos prašymą ir jį tenkinus bei atnaujintą bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1305-1157/2024 ir perduoti atnaujintą civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.