- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-826-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09468-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- J. S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Z. M., A. R.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.5.23pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantės) Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-416-962/2019 pagal pareiškėjo J. S. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Z. M., A. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą palikimo priėmimui po J. A. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. mirė J. A., kuris testamentu Z. M. paliko butą, kuri priėmė palikimą ir 2016 m. gegužės 20 d. jai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Kitas palikėjo turtas – piniginės lėšos, nėra paveldėtas. Palikėjas ir pareiškėjas yra pirmos eilės pusbroliai. 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjas Kauno apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. e2YT-5432-924/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo užbaigta pareiškėjui atsiėmus pareiškimą, nustačius, jog ne po palikėjo mirties, bet prieš pat jo mirtį, vykdydama palikėjo valią, pareiškėjui palikėjo kaimynė R. D. perdavė 300 Eur grynais pinigais ir laikrodį. Apie palikėjo santaupas, esančias Lietuvos komercinių bankų sąskaitose, pareiškėjas sužinojo tik 2017 metų lapkritį, kai jį informavo buto paveldėtojos sesuo A. S. Sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į notaro biurą ir 2017 m. gruodžio 21 d. liudijimu pareiškėjas informuotas, jog kitas palikėjo turtas nėra paveldėtas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė, jog jis laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl to, kad nežinojo apie palikimo atsiradimą, negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Z. M. su pareiškimu nesutiko ir nurodė kad 2016 m. gegužės 20 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į mirusiojo J. A. nekilnojamąjį turtą – butą. Jokių grynųjų pinigų jis neturėjo bei perduoti jų negalėjo. Apie tai, kad palikėjas turėjo santaupų, ji sužinojo tik iš notaro biuro, tačiau santaupos atsirado 1994 m. spalio 16 d. ir jos paveldimos bendrai įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties jokių veiksmų neatliko, nes palikėjas gyveno kartu su ja, o po jo mirties likusius daiktus priėmė ji viena – rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius viena, savo lėšomis laidojo J. A., pastatė paminklą ir toliau prižiūri jo kapą. Nurodė, kad nors pareiškėjas yra vienintelis artimas palikėjo giminaitis, tačiau nėra įrodyta aplinkybė, kad palikėjo valia iš tiesų buvo visą turtą, neįtrauktą į testamentą, palikti būtent pareiškėjui.
5. Suinteresuotas asmuo A. R. prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad pareiškėjas yra jos brolis, o palikėjas yra jos ir pareiškėjo pirmos eilės pusbrolis. Palikėjas Z. M. už priežiūrą ir slaugą paliko savo butą. Kadangi pareiškėjas ir palikėjas labai artimai bendravo, visiems buvo žinoma, jog visas turtas, išskyrus butą, palikėjo valia po jo mirties turi atitekti pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui J. S. M. įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, po J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra vienintelis palikėjo artimas giminaitis – pirmos eilės pusbrolis, palikėjo sutuoktinė yra mirusi, vaikų ir kitų gyvų brolių bei seserų palikėjas neturi, o pareiškėjo pusseserė A. R. į palikimą nepretenduoja.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus (83 metų), gyvena užmiestyje (duomenys neskelbtini), teisiškai neišprusęs ir nežinojo, kad yra terminas, per kurį reikia susitvarkyti paveldėjimo klausimą. Pareiškėjas buvo nuvykęs į banką, siekiant gauti informacijos apie J. A. pinigines santaupas, tačiau informacijos jam nesuteikė. Be to, pareiškėjas galimai buvo suklaidintas Z. M., kuri nurodė, kad visą paveldėjimą ji susitvarkė. Apie tai, jog piniginės lėšos nėra paveldėtos, pareiškėjas nurodė sužinojęs 2017 metais per Vėlines. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta A. S. bei suinteresuoto asmens Z. M. sesuo, todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti.
9. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. lapkričio 6 d. medicininės pažymos matyti, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. diagnozuoti įvairūs susirgimai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškimas paliktas nenagrinėtas, o 2018 m. birželio 11 d. užvesta byla dėl termino atnaujinimo.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą po J. A. mirties praleido dėl objektyvių aplinkybių. Jokie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Z. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
11.1. Nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą, paaiškėjus aplinkybei, kad J. A. turėjo santaupų, tai patvirtino ir AB „Swedbank“ pažyma, tačiau nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas. Papildomai gavus 2018 m. rugsėjo 3 d. pažymas iš VĮ Registrų centras apie O. A., K. A. ir J. A. šeimyninę padėtį, kreipėsi į teismą, tačiau pareiškimas buvo laikomas nepaduotu. Tik tuomet jai tapo žinoma, kad pareiškėjas buvo iškėlęs civilinę bylą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad jos teisės buvo suvaržytos, nes apie pareiškimo priėmimą sužinojo tik 2018 m. spalio 22 d. ir pateikė atsiliepimą.
11.2. Nurodė, kad tik 2019 m. vasario 22 d. susipažinusi su visa bylos medžiaga, įsitikino, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. jos sesuo A. S. dalyvavo teismo posėdyje (apie kurį ji nebuvo informuota) ir davė teismui parodymus, kurių pagrindu pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas, tačiau ji neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojai.
11.3. Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą, nes kaip suinteresuotas asmuo, gali teikti ir savarankišką reikalavimą, tačiau pareiškimas buvo atsisakytas priimti teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, nebuvo vertinama aplinkybė, kad teismo procesas nebus vilkinamas, proceso šalims faktinės aplinkybės yra žinomos ir nuomonės (atsiliepimų) pateikimas neužvilkintų civilinės bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas J. S. M., atstovaujamas advokatės V. G., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti apeliantės Z. M. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; priteisti pareiškėjo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.
Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo profesionalų atstovą, advokato padėjėją, kuris naudojosi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu e.teismas.lt ir laisvai, atstovaudamas apeliantės interesus, susipažino su visa nagrinėjamos bylos medžiaga, tame tarpe ir su A. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. nagrinėjamoje byloje duotais parodymais. 2018 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame atstovavo ir apeliantės atstovas, buvo minimi ir apeliantės sesers A. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymai, kas neabejotinai patvirtina apeliantės atstovo žinojimą apie duotus parodymus.
1.2. Apeliantė, žinodama apie sesers A. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. duotą pirmosios instancijos teismui liudijimą bei jo turinį, teismui nepareiškė prašymo ar kitaip neišreiškė noro dar kartą apklausti A. S. ir/ar papildyti jos duotus parodymus, todėl apeliantės versija dėl neva nebuvusios galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga ir A. S. duotais parodymais iki 2019 m. sausio 17 d., neatitinka byloje esančių įrodymų.
1.3. 2018 m. lapkričio 7 d. nagrinėjamos bylos teismo posėdis buvo atidėtas išimtinai dėl apeliantės atstovo prašymo leisti apeliantei tinkamai pasiruošti savo procesinių teisių įgyvendinimui, kad būtų pašalinti civilinės bylos trūkumai, tačiau iš nagrinėjamos bylos akivaizdu, jog apeliantė sąmoningai net daugiau nei du mėnesius absoliučiai nieko nedarė, jog įgyvendintų savo neva pažeistas teises.
1.4. Tiek pati apeliantė, tiek kiti byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog pareiškėjas yra vienintelis palikėjo artimas giminaitis, patenkantis į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
16. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).
17. Byloje nustatyta, kad palikėjas J. A., miręs (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas J. S. M. yra pirmos eilės pusbroliai. Palikėjas testamentu Z. M. paliko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Kaip matyti iš bylos duomenų ir „Swedbank“, AB pažymos, palikėjui priklauso piniginės lėšos, kurios nėra paveldėtos, nebuvo įtrauktos į testamentą, todėl turi būti paveldimos pagal įstatymą.
18. CK 5.22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
19. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas J. S. M. yra vienintelis palikėjo J. A. artimas giminaitis – pirmos kartos pusbrolis. Palikėjo sutuoktinė yra mirusi, vaikų, tėvų, vaikaičių, senelių, brolių bei seserų, prosenelių, sūnėnų, dukterėčių, dėdžių ir tetų, palikėjas neturi, o pareiškėjo pusseserė A. R. į palikimą nepretenduoja.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas J. S. M. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui atsiradusiam po jo pusbrolio J. A. (duomenys neskelbtini) mirties priimti atnaujinimo. Pareiškime nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad jis yra senyvo amžiaus (83 metų), yra teisiškai neišprusęs ir nežinojo, kad yra terminas, per kurį reikia susitvarkyti paveldėjimo klausimą, be to buvo suklaidintas Z. M., kuri nurodė, kad paveldėjo visą turtą po J. A. mirties. Apie tai, jog palikėjo vardu yra piniginės lėšos, kurios nėra paveldėtos, pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėn. Sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į notarą ir 2017 m. gruodžio 21 d. liudijimu buvo informuotas, kad kitas palikėjo turtas pagal įstatymą nėra paveldėtas.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau byla 2018 m. gegužės 17 d. buvo užbaigta pareiškėjui atsiėmus pareiškimą. Pareiškimą palikėjas atsiėmė, nes buvo nustatyta aplinkybė, kad palikėjo daiktus (laikrodį ir grynus pinigus) jis perėmė ne po palikėjo mirties, o prieš pat jo mirtį. Taigi, pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laikos teisiškai pagrįstais. Pareiškėjas teikė teismui paaiškinimus, neprieštaringus byloje esantiems įrodymams, kad po palikėjo mirties nebuvo pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi palikėjas savo nekilnojamąjį turtą - butą testamentu buvo palikęs Z. M., o apie kitą palikėjo turtą – pinigines lėšas, pareiškėjui nebuvo žinoma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apie kitą palikėjui priklausantį turtą, kuris gali būti paveldimas pagal įstatymą sužinojo tik 2017 m. gruodžio 21 d. notaro išduotu liudijimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas netrukus kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau atsiėmus pareiškimą ir bylą nutraukus, jis nedelsiant kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybes, į bylą pateikti įrodymai bei teikti paaiškinimai patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiojo J. A. turtą. Darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas gana nežymiai, o pareiškėjas sužinojęs apie teisę paveldėti elgėsi atidžiai bei rūpestingai įgyvendino savo teises. Taip pat nustatyta, kad termino palikimui priimti atnaujinimas niekaip nepaveiks ir neturės neigiamų pasekmių suinteresuotų asmenų interesams, kadangi Z. M. paveldėjo kitą palikėjo turtą, kuris jai buvo paliktas testamentu, o palikėjui priklausančios piniginės lėšos paveldimos bendra tvarka įstatyminių įpėdinių.
24. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kad palikėjo mirties metu įpėdiniui nebuvo žinoma apie teisę paveldėti turtą, kuris nebuvo paliktas testamentu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie pinigines lėšas, priklausančias palikėjui, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl turto paveldėjimo, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir pirmosios instancijos teismas nutartimi tenkindamas pareiškėjo pareiškimą ir atnaujindamas pareiškėjui J. S. M. įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, po J. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
26. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai išsprendė šio termino atnaujinimo klausimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjas J. S. M. prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatyto dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis ir, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos pareiškėjui J. S. M. iš suinteresuoto asmens (apeliantės) Z. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui J. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (apeliantės) Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.