Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Z. M., A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo atnaujinti jam praleistą terminą, po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimui (ne testamentu Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) palikto buto) pagal įstatymą priimti.

Pareiškėjas pareiškime (el.b.l. 1-5) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini) kuris testamentu jį slaugiusiai Z. M. už priežiūrą ir slaugą paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto paveldėtoja priėmė butą ir Kauno m. 24-ojo notaro biuro notaras M. S. 2016 m. gegužės 20 d. išdavė Buto paveldėtojai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Kaip pareiškėją informavo notaras, kitas palikėjo turtas – piniginės lėšos, nėra paveldėtas. Palikėjas ir pareiškėjas yra pirmos eilės pusbroliai. Palikėjo mama O. A., gimusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tėvas P. M. buvo brolis ir sesuo. 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvedė civilinę bylą Nr. e2YT-5432-924/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo užbaigta pareiškėjui atsiėmus pareiškimą, nustačius, jog ne po palikėjo mirties, bet prieš pat jo mirtį, vykdydama palikėjo valią, pareiškėjui palikėjo kaimynė R. D. perdavė 300 Eur grynais pinigais ir laikrodį. Apie palikėjo santaupas, esančias Lietuvos komercinių bankų sąskaitose, pareiškėjas sužinojo tik 2017 metų lapkritį, kai Vėlinių metu, pareiškėjui lankant savo tėvų kapus, jį informavo netikėtai sutikta buto paveldėtojos sesuo A. S.. Pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių – yra senyvo amžiaus, nesuprantantis juridinių dalykų, gyvena užmiestyje, automobilio nevairuoja, o banke pasiteiravus informacijos, ji jam nebuvo suteikta, be to jam nebuvo žinoma apie likusias pinigines lėšas. Sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į Kauno m. 24-ojo notaro biuro notarą M. S., kuris 2017 m. gruodžio 21 d. liudijimu, kurio notarinio registro Nr. MS-7187 informavo pareiškėją, jog kitas palikėjo turtas nėra paveldėtas. Notaras papildomai žodžiu informavo pareiškėją, kad tas kitas turtas yra palikėjo piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Palikėjo apsisprendimą palikti palikimą pareiškėjui nulėmė ta aplinkybė, jog palikėjas daugiau artimųjų neturėjo, ne kartą valią buvo išreiškęs žodžiu, kad po mirties savo santaupas ir kitus vertingus daiktus paliks pareiškėjui.

Pareiškėjo atstovas palaikė reikalavimą, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti, atnaujinti praleistą terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (el.b.l. 27-29), kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė, kad jis laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl to, kad nežinojo apie palikimo atsiradimą, negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas A. B., išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Z. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (el.b.l. 114-116) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. A. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. A. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) J. A. surašė testamentą, 2016 m. gegužės 20 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). R. D. ji nepažįsta. J. A. nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki savo mirties 2016 m. sausio 13 d., daug laiko būdavo ligoninėse dėl sunkios sveikatos būklės ir mirė ligoninėje (duomenys neskelbtini), tačiau jo niekas nelankė nei ligoninėje, nei namuose, prižiūrėjo tik ji. Jokių grynųjų pinigų jis neturėjo bei perduoti jų negalėjo. Iki mirties senatvės pensiją J. A. paimdavo asmeniškai, pasirašydavo, suskaičiuodavo ir pasidėdavo asmeniškai. Apie tai, kad palikėjas J. A. turėjo santaupų, ji ir pati sužinojo tik iš Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaro, tačiau santaupos, t.y. konkreti 11762,35 Eurų pinigų suma atsirado 1994-10-16 ir ji paveldima tik bendrai įstatymu nustatyta tvarka. Pareiškėjas J. S. M. klaidina teismą, teigdamas, kad apie tai jam tapo žinoma tik 2017 m. lapkritį, apie tai pasakiusi jos sesuo A. S., tačiau susitikus prie J. A. kapavietės, ji tik pasakė, kad kapavietė tvarkoma. Buvo žinoma, kad antkapinis akmuo bus tvarkomas. Pareiškėjas J. S. M. per 3 mėnesius nuo velionio J. A. mirties (duomenys neskelbtini), jokių veiksmų neatliko t.y. palikimo nepriėmė, nes palikėjas gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusius daiktus priėmė ji viena – rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius (Civilinio kodekso 5.51 str. l d.), viena, savo lėšomis laidojo J. A., ir toliau pastoviai prižiūri kapą, pastatė paminklą savo lėšomis. Į notarą pareiškėjas nustatytu terminu taip pat nesikreipė. Pareiškėjas J. S. M. iš tiesų yra vienintelis artimas giminaitis, tačiau nėra įrodyta aplinkybė, kad velionio J. A. valia iš tiesų buvo visą turtą, neįtrauktą į 2007-09- 06 testamentą, palikti būtent pareiškėjui. Mirus velioniui J. A. (duomenys neskelbtini), nedelsiant informavo pareiškėją J. S. M. apie mirtį ir jis asmeniškai dalyvavo laidotuvėse, tačiau J. A. laidojo ji, savo lėšomis. Šiuo atveju gali būti pažeidžiami ir kitų asmenų teisėti interesai ar teisės, nes ji priėmė palikimą pagal testamentą po J. A. mirties. Nesutinka, kad velionis J. A. savo valią palikti pinigines lėšas ne kartą išreiškė žodžiu – jis savo ligos laikotarpiu nebuvo lankomas nė vieno iš giminaičių, artimųjų nei namuose, nei ligoninėse, tokiu būdu negalėjo perduoti nei laikytų santaupų, nei laikrodžio, kuris ir liko (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens Z. M. atstovas advokato padėjėjas V. K. palaikė atstovaujamosios nurodytas aplinkybes, prašė atmesti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (el.b.l. 145-146), prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el.b.l. 83). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. R.. Atsiliepimu (el.b.l. 82-83) prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad pareiškėjas yra jos jaunesnysis brolis, kuris pareiškime teisingai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo jos ir pareiškėjo pirmos eilės pusbrolis. Jos ir pareiškėjo tėtis P. M. ir palikėjo mama O. A. buvo brolis ir sesuo. Palikėjas jį slaugiusiai Z. M. už priežiūrą ir slaugą paliko butą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas ir palikėjas labai artimai bendravo, visiems tiek palikėjo, tiek pareiškėjo artimiems žmonėms (įskaitant ir ją) buvo žinoma, jog visas turtas palikėjo valia, išskyrus butą po palikėjo mirties turi atitekti pareiškėjui. Prašė pareiškėjo pareiškimą pilnai patenkinti, nes į palikėjo palikimą ji nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad mirusiojo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mama O. M. ir pareiškėjo J. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas P. M., D., buvo brolis ir sesuo. Kaip matyti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-09-28 pažymos apie santuoką Nr. (P1-6122) P2-9780 (el.b.l. 121) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-09-28 pažymos apie santuoką Nr. (P1-6122) P2-9781 (el.b.l. 124), P. M. ir O. M. turėjo bendrą tėvą D. M., kuris buvo sudaręs dvi santuokas: (duomenys neskelbtini) susituokė D. M., P. sūnus (30 metų) ir A. (A.) D., S. duktė (26 metų) bei (duomenys neskelbtini) susituokė našlys D. M., P. sūnus (47 metų) ir E. V., D. duktė (23 metų). (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė O. M. (e.b.l. 8), kuriai santuokoje su K. A. gimė sūnus (palikėjas) J. A., gim. (duomenys neskelbtini), (el.b.l.6). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017-12-13 pažyma Nr. (P1-8507) P2-12797 (el.b.l. 6) patvirtina, kad K. A. ir O. M. A. turėjo sūnų J., gimusį (duomenys neskelbtini). Pirmoji D. M. žmona A. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 122). Antroje santuokoje D. M. ir E. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus P. M. (el.b.l. 9), kuris 1930 metais susituokė su E. M. ir jiems gimė sūnus, pareiškėjas J. S. M. (el.b.l. 14).

Taigi, nėra abejonės byloje dėl to, kad palikėjas ir pareiškėjas yra pirmos eilės pusbroliai, t.y. palikėjo mama O. A. (iki santuokos M.), gimusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tėvas P. M., buvo brolis ir sesuo. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuotas asmuo Z. M. bei teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S..

Bylos duomenys patvirtina, jog J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), testamentu jį slaugiusiai Z. M. paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto paveldėtoja priėmė butą ir Kauno m. 24-ojo notaro biuro notaras M. S. 2016 m. gegužės 20 d. išdavė Buto paveldėtojai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (el. b.l. 16, 17-20). Kaip matyti iš banko Swedbank, AB pažymos, mirusiojo J. A. sąskaitoje yra piniginių lėšų (el.b.l. 21), kurios nėra paveldėtos. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra vienintelis Palikėjo artimas giminaitis – palikėjo sutuoktinė yra mirusi, o vaikų ir gyvų brolių bei seserų palikėjas neturi, pareiškėjo sesuo A. R. į palikimą nepretenduoja (el.b.l. 11-12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Be to, kaip matyti iš 2018-11-06 medicininės pažymos (el.b.l. 130-131) pareiškėjui J. S. M. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. diagnozuoti įvairūs susirgimai – neurologinė patologija, kardiologinė patologija, urologinė patologija, akių patologija, kaulų sąnarių patologija, dėl galvos kraujagyslių sutrikimo gydytas stacionare, po ko sunkiai adaptavosi, lankėsi pas gydytojus specialistus (neurologą, urologą, kardiologą, ortopedą – traumatologą), buvo stebimas specialistų ir gydomas.

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą po J. A. mirties praleido dėl objektyvių aplinkybių. Jokie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjo sesuo A. R. neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo Z. M., kuriai palikėjas J. A. testamentu paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad mirusiojo J. A. visas turtas priklauso jai, kadangi ji po velionio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

CK 5.22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Suinteresuotas asmuo Z. M. neteikė teismui duomenų, be to ir neginčijo, kad ji neįeina į asmenų, numatytų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje ratą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo Z. M. Kauno apylinkės teismui 4 kartus teikė pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti, nustatymo, tačiau nešalino jai nustatomų trūkumų – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad patenka į asmenų, nurodytų CK 5.22 straipsnio 1 bei 2 dalyse, ratą. Tuo pagrindu, kad Z. M. kreipėsi į teismą, šioje byloje buvo atidėtas 2018-11-07 teismo posėdis, Z. M. atstovui pareiškus prašymą sujungti nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. 2YT-29583-959/2018, kuri buvo užvesta Z. M. pareiškimo pagrindu, tačiau civilinėje byloje Nr. 2YT-29583-959/2018 nustatyti trūkumai nebuvo šalinami. Z. M. nurodo, kad pareiškėjas per 3 mėnesius nuo velionio J. A. mirties jokių veiksmų neatliko, t.y. palikimo nepriėmė, tačiau pažymėtina, jog dėl šios priežasties pareiškėjas ir kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, sveikatos būklę, teismo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus, liudytojos A. S. parodymus, konstatuotina, kad terminą palikimui priimti pagal įstatymą, pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui (ne testamentu Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikto buto) priimti, po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.