Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Julijai Grinko, nedalyvaujant ieškovui A. G., dalyvaujant ieškovo A. G. atstovei advokatei Asta Jakei, nedalyvaujant atsakovui UAB E projektai atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą priteisimo pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB E projektai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašo priteisti iš atsakovo 7118,61 Eur negrąžintos paskolos, 162,30 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniu nurodė, kad Ieškovas A. G. ir atsakovo UAB “E projektai” akcininkas ir direktorius E. B. buvo draugai ir verslo partneriai, juos siejo draugiški santykiai. 2015 m. birželio mėnesį atsakovo UAB “E projektai” vadovas E. B., jo vadovaujamai bendrovei pritrūkus lėšų, kreipėsi į ieškovą A. G. dėl 10000 Eur dydžio paskolos (toliau – Paskola) Bendrovei suteikimo. Šalys žodžiu susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų, t.y. paskolos dydžio (10000 Eur), jos grąžinimo termino (2016 m. gegužės 1 d.) ir būdų (pavedimu į banko sąskaitą), palūkanų (3 proc. mėnesio arba 300 Eur/ mėn.) bei netesybų dydžio (0,02 proc.) ir sudarė paskolos sutartį Nr. 2015-07 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovas A. G. 2015 m. liepos 2 d. bankiniu pavedimu išmokėjo atsakovui UAB “E projektai” 10000 Eur paskolos sumą. Nurodė, jog Paskolos sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo metu, t. y. 2015 m. liepos 2 d., šalys neįformino savo susitarimo raštu (buvo draugai ir vienas kitu pasitikėjo), visgi vėliau, 2015 m. spalio 1 d. Ieškovas ir Atsakovas pasirašė Paskolos sutartį Nr. 2015-07, į kurią surašė ankščiau aptartas Paskolos suteikimo sąlygas, pagal kurias ieškovas A. G. įsipareigojo atsakovui UAB “E projektai” suteikti 10000 Eur paskolą, o Atsakovas įsipareigojo Paskolos sutartyje numatyta tvarka ir terminais Paskolą grąžinti bei už naudojimąsi Paskola mokėti Ieškovui 3 % (tris procentus) mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos Paskolos dalies, jas mokant kiekvieną mėnesį (Paskolos sutarties 1.1. punktas). Teigia, jog šalys Paskolos sutartimi susitarė, jog paskola kartu su paskola susijusiais mokėjimais (t.y. palūkanomis ir delspinigiais) turi būti grąžina iki 2016 m. gegužės 1 d. (Paskolos sutarties 1.1. punktas). P. P. sutarties 3.1. punktą, paskola su visais susijusiais mokėjimais turi būti sumokėta į Ieškovo banko sąskaitą, nurodytą Paskolos sutartyje. Atsakovas, nors Paskolos sutartimi buvo įsipareigojęs, tačiau palūkanų už naudojimąsi Paskola kiekvieną mėnesį nemokėjo. Teigia, jog Atsakovas žinojo, jog tokiu atveju gali būti skaičiuojami ir delspinigiai (Paskolos sutarties 4.1. punktas), tačiau, kaip nurodo, netesybų dydis (0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) Atsakovo nemotyvavo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles. Nurodo, jog jis, Ieškovas, tikėjosi, jog suėjus Paskolos sutarties terminui, Atsakovas viską grąžins, tačiau A. P. sutartyje nurodytą Paskolos grąžinimo dieną Paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo. Papildomai paaiškino, kad Ieškovas nedelsdamas susisiekė su Atsakovu ir šiam priminė, jog Paskolos terminas jau yra suėjęs ir jis privalo grąžinti Ieškovui visą Paskolą kartu su palūkanomis, priešingu atveju būtų skaičiuojami ir visi delspinigiai. Nurodė, jog 2016 m. gegužės 4 d. Atsakovas pavedimu Nr. 186 sumokėjo 5000 Eur sumą, o 2016 m. gegužės 26 d. pavedimu Nr. 205 sumokėjo 1000 Eur sumą, t. y. viso Atsakovas pagal Paskolos sutartį Ieškovui sumokėjo 6000 Eur sumą. Nurodo, jog Ieškovas, gavęs dalinį apmokėjimą pagal Paskolos sutartį, susisiekė su Atsakovu ir šiam priminė, jog kreditorius privalo grąžinti tiek palūkanas pagal Paskolos sutartį, kurios užskaitomos iš gautų mokėjimų pirmiausiai, tiek ir visą Paskolą, o taip pat ir delspinigius. Ieškovas A. G. priminė Atsakovui, jog Paskolos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., t.y. 10 mėnesių, yra priskaičiuota 3000 Eur palūkanų (3% per mėn. = 300 Eur; 10 mėn. x 300 Eur = 3000 Eur) bei 84,66 Eur delspinigių. Vadinasi, 2016 m. gegužės 1 d. Atsakovas UAB “E projektai” turėjo grąžinti Ieškovui viso 13084,66 Eur sumą. Teigia, visgi, Atsakovas likusios Paskolos sumos taip ir nesumokėjo. Ieškovas, gavęs 6000 Eur mokėjimą iš Atsakovo, 3000 Eur sumą įskaitė palūkanoms padengti, 84,66 Eur įskaitė delspinigiams padengti (delspinigių skaičiavimai pateikti ieškinio 18 ir 21 punktuose), tačiau likusios Paskolos sumos, t.y. 7000 Eur gražiuoju iš Atsakovo nesugebėjo išsireikalauti – Atsakovas atsisako vykdyti prievolę geruoju. Pasak ieškovo, anksčiau nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai patvirtina, kad Atsakovui buvo suteikta 10000 Eur dydžio Paskola už 3 proc. mėnesines palūkanas (po 300 Eur per mėnesį arba 3000 Eur už visą Paskolos terminą), nustatant 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną, kurios didelės dalies Atsakovas negrąžino. Ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 – 6.873 straipsniais, kitomis minėtame kodekse įtvirtintomis normomis, Lietuvos A. T. praktika; pateikė delspinigių paskaičiavimo paaiškinimą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė A. G. Ieškinio reikalavimus dalyje dėl 900 Eur palūkanų ir delspinigių, skaičiuojamų nuo šių palūkanų, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (t. y. už tris mėnesius), taip pat delspinigių nuo jau apskaičiuotų delspinigių už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. ir nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. priteisimo iš atsakovo UAB „E projektai", atmesti. Iš dalies nesutikdamas su pareikštu ieškiniu atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d., ieškovas A. G. mokėjimo pavedimu į atsakovo UAB „E projektai" atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10000 Eur dydžio paskolą. Prieš atliekant mokėjimo pavedimą ieškovas ir atsakovo direktorius E. B. žodžiu susitarė, kad paskola suteikiama bendro Ieškovo ir Atsakovo verslo vystymui, todėl bus neatlygintina (t. y. nenustatomos palūkanos už naudojimąsi pinigais) ir neterminuota. Tokios paskolos suteikimo sąlygos buvo nustatytos atsižvelgiant į tai, kad Ieškovą ir Atsakovo direktorių E. B. siejo pasitikėjimu grįsti verslo santykiai. Nurodo, jog vėliau, siekdamas įgyti daugiau suteiktos paskolos atgavimo garantijų, Ieškovas 2015 m. spalio 1 d. pasiūlė Atsakovui susitarti dėl naujų paskolos grąžinimo sąlygų, galiosiančių nuo rašytinės paskolos sutarties pasirašymo momento. 2015 m. spalio 1 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė rašytinę paskolos sutartį (toliau - „Paskolos sutartis"), pagal kurios sąlygas Atsakovas 2015 m. liepos 2 d. gautą 10000 Eur dydžio paskolą Ieškovui turėjo grąžinti iki 2016 m. gegužės 1 d. Be to, kaip paskolos grąžinimą skatinančios priemonės Atsakovui buvo nustatytos papildomos paskolos grąžinimo sąlygos: 3 proc. dydžio mėnesinės palūkanos už naudojimąsi pinigais ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną paskolos ar palūkanų sumokėjimo termino praleidimo dieną. 2016 m. gegužės 4 d. Atsakovas mokėjimo pavedimu į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą grąžino 5000 Eur dydžio paskolos dalį, o 2016 m. gegužės 26 d. - 1000 Eur dydžio paskolos dalį. Atlikęs nurodytus mokėjimus, Atsakovas informavo Ieškovą, kad galutinai paskolą pagal Paskolos sutartį galės grąžinti dalimis (mokėdamas po 1000 Eur kas mėnesį), tačiau su Ieškovu su tokiomis sąlygomis taikus susitarimas pasiektas nebuvo. Atsakovas nurodė, jog iš Vilniaus rajono apylinkės teismo (toliau - „Teismas") 2016 m. rugpjūčio 31 d. gavo pranešimą apie tai, kad Teisme yra priimtas Ieškovo pareikštas ieškinys Atsakovui dėl 7000 Eur skolos, 280,91 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Paskolos sutartį priteisimo iš A. I. naudai (toliau - „Ieškinys"). Atsakovas nurodo, jog nesutinka su Ieškovo pareikšto Ieškinio reikalavimais dalyje dėl 900 Eur palūkanų ir delspinigių, skaičiuojamų nuo šių palūkanų, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (t.y. už tris mėnesius), taip pat delspinigių nuo jau apskaičiuotų delspinigių už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. ir nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. priteisimo iš Atsakovo. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. rašytinė Paskolos sutartis tarp Ieškovo ir Atsakovo dar nebuvo sudaryta, todėl iš Atsakovo už trijų mėnesių laikotarpį palūkanų ir sudubliuotų delspinigių Ieškovas reikalauja nepagrįstai. ATSAKOVO ATSILIEPIMO Į IEŠKOVO IEŠKINĮ TEISINIS PAGRINDAS. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - „LR CK") 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodo, jog Ieškovas 10000 Eur dydžio paskolą Atsakovui pervedė 2015 m. liepos 2 d. Taigi turi būti laikoma, kad mokėjimo nurodymo su atitinkama paskirtimi pagrindu paskolos teisiniai santykiai tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė būtent 2015 m. liepos 2 d. Susitariant dėl paskolos suteikimo Atsakovui, nei palūkanos už naudojimąsi pinigais, nei delspinigiai už prievolės mokėti palūkanas pažeidimą jokiu dokumentu nebuvo nustatyti. Dėl papildomų Atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo sąlygų (t.y. 3 proc. dydžio mėnesinių palūkanų ir 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną paskolos ar palūkanų sumokėjimo termino praleidimo dieną) Ieškovas ir Atsakovas susitarė tik 2015 m. spalio 1 d. sudarydami rašytinę Paskolos sutartį. Tai patvirtina ir Paskolos sutarties 6.1. punktas, pagal kurį Paskolos sutartis (t.y. jos sąlygos) įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento. Todėl I. I. nepagrįstai skaičiuoja Atsakovui palūkanas pagal Paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d. (t.y. už 3 mėnesius). Vadinasi, Ieškovas iš A. I. nepagrįstai reikalauja 900 Eur (300 Eur x 3 mėn.) palūkanų sumos. Atitinkamai, I. I. taip pat nepagrįstai iš Atsakovo reikalauja 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių nuo neteisėtai priskaičiuotos 900 Eur palūkanų sumos. Dar daugiau, Ieškovas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. Atsakovui neteisėtai priskaičiuodamas 84,66 Eur delspinigių, nuo šių delspinigių dar kartą skaičiuoja delspinigius už 21 kalendorines dienas (t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d.). Analogiškai, delspinigius už jau nepagrįstai priskaičiuotus 118,61 Eur delspinigius I. A. neteisėtai skaičiuoja ir už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. Pasak atsakovo, aukščiau nurodyti motyvai aiškiai patvirtina, kad I. I. iš Atsakovo reikalauja neteisėto dydžio palūkanų ir delspinigių.

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, prašymo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant nepateikė, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė A. J. paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl paskolos suteikimo atsakovo verslo vykdymo tikslais; susitarė dėl kitų paskolos sąlygų, t.y. palūkanų, delspinigių mokėjimų, grąžinimo termino. Šalys buvo pažįstamos, todėl nesudarė raštu. Suteikta ieškovo paskola buvo pervesta atsakovui bankiniu pavedimu. Pirmus du mėnesius nesumokėjus atsakovui palūkanų, ieškovas paprašė įforminti susitarimą dėl paskolos raštu, ką ir padarė spalio mėn. 1 dieną. Atsakovas nesutinka todėl, kad paskolos suteikimas buvo tikslu dėl bendro verslo vykdymo, tačiau ieškovas nesutinka su atsakovu, nes niekada ieškovas neturėjo jokių verslo santykių su atsakovu, tik paskolinius. Paskolos mokėjime yra nurodyta paskirtis. Ieškovas sutinka, kad turėjo sudaryti raštu sutartį. Suėjus terminui, ieškovas pareikalavo visos sumos, taip pat kitų mokėjimų. Atsakovui sumokėjus dalį paskolos (5000 Eur), iš šios sumos įskaityti delspinigiai, palūkanos ir tik likusi dalis liko paskolos padengimui. Paskui buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas 1000 Eur, kada jis sumokėjo antrą įmoką 1000 Eur. Nurodo, jog atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais savo pozicijos dėl bendrų verslo reikalų, net neatvyko į posėdį. Be to, atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu, o nesutinka dėl dviejų aspektų: dėl 900 Eur palūkanų (t.y. už pirmus tris mėnesius) ir delspinigių (kurių atsakovas atskirai neišskaičiuoja). Atstovė teigia, kad pirmiausia įskaitoma delspinigiai, palūkanos ir tik tada pagrindinė prievolė. Neatitikimas atsakovo su ieškiniu susijęs tuo aspektu, kad atsakovas neįsivertina palūkanų ir delspinigių įskaitymo; atsakovas nepripažįsta palūkanų ir mokamų delspinigių, nors atsakovas neginčija įsipareigojimų dėl paskolos. Atsakovė teigia, jog negalima užginčyti fakto, kad atsakovas pinigais naudojasi nuo 2015 metų liepos mėnesio pradžios. Šalys įformino sutartį tarsi ji įvykdyta po sutarties sudarymo, pavyzdžiui 1.2 punkte. Ieškovas manė, kad užteks tokios sutarties, todėl ir neįformino dėl trijų mėnesių (07, 08, 09 mėnesių). Be to, šalys juk neįrašė nuostatos, kad tik nuo sudarymo sutarties įforminamos palūkanos ir delspinigiai. Prašo tenkinti ieškinį pilnai, prašo remtis pagrįstais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko į posėdį, nesiteikė paaiškinti situacijos. Prašo ieškinį patenkinti pilnai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą, nurodydamas, jog pateikė visus paaiškinimus reikšmingus bylai, suformulavęs atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, todėl bylą prašo nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant; byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-377/2009, Nr. 3K-3-368/2011).

CK 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiai apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-486/2005, Nr. 3K-3-558/2007).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis), o pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta, nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Nagrinėjamos bylos atveju šalys neginčijo paskolos santykių tarp šalių buvimo, pinigų gavimo ir paskolos dalies grąžinimo fakto, šalių ginčas kilo dėl paskolos pobūdžio: ieškovo teigimu, jog ginčo šalių sutartis yra atlygintinė nepaisant to, jog ji rašytine forma sudaryta vėliau, t. y. tik 2015-10-01, o atsakovo teigimu – paskolos sutartis nuo 2015-07-02 iki 2015-10-01 laikytina neatlygintine.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-02 ieškovas A. G. bankiniu mokėjimu pervedė į atsakovo UAB E projektai 10000 Eur sumą, nurodant paskirtyje “paskola pagal sutarties Nr. 2015-07”. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 1 d. tarp A. G. ir UAB E projektai buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. G. paskolino 10000 Eur. Atsakovas UAB E projektai įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. gegužės 1 d., mokant 3 procentus mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies, jas sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę dieną už einamąjį mėnesį (Sutarties 1.1. punktas). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu šalys neginčija paskolos sutarties sudarymo ir to fakto, kad pinigai buvo perduoti atsakovui UAB E projektai bei paskolos iš dalies grąžinimo fakto. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti palūkanas ir delspinigius už 2015 metų liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpį, t.y. iki įforminant paskolos sutarties sudarymą 2015-10-01 raštu; kitoje dalyje atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka.

Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, sudarant paskolos sutartį, iš pradžių šalys jos neįformino kaip to reikalauja įstatymai. Kaip jau minėta, CK 1.73 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokie sandoriai turi būti sudaromi rašytine forma, tai: fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500 Eur, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; juridinių asmenų steigimo sandoriai; prekių pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartys; draudimo sutartys; arbitražiniai susitarimai; kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; preliminarinės sutartys; asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; taikos sutartys; motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys; kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenuosekliai laikėsi pozicijos, kartu ieškinyje nurodydamas, jog ieškovas ir atsakovo atstovas buvo draugai (vienas kitu pasitikėjo) ir verslo partneriai, kad juos siejo draugiški santykiai, o bendrovei pritrūkus apyvartinių lėšų, atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovą dėl paskolos ir todėl šalys neįformino savo susitarimo raštu, kartu savo paaiškinimuose teigdamas, jog ginčo šalių nesiejo jokie verslo santykiai, šalis siejo tik paskoliniai santykiai. Atsakovo atstovas atsikirsdamas į ieškinį, atsiliepime nurodė, jog ieškovo paskola buvo suteikta bendram ginčo šalių verslo vystymui, todėl buvusi neatlygintina (t. y. nenustatomos palūkanos už naudojimąsi pinigais) ir neterminuota, šalis siejo pasitikėjimu grįsti verslo santykiai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovui vėluojant mokėti palūkanas nuo pat pinigų pervedimo, ieškovas būtų reiškęs jam pretenzijas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nagrinėjant ginčus dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo yra pripažįstama, kad pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-203/2008, Nr. 3K-3-235/2009, Nr. 3K-3-377/2009). Kaip jau minėta, byloje pateiktame mokėjimo pavedime nurodyta, jog 2015-07-02 A. G. banko mokėjimu pervedė į UAB E projektai 10000 Eur sumą, nurodydamas paskolos paskirtimi paskolą pagal sutarties Nr. 2015-07. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo metu ir jų elgesį po sutarties sudarymo (t.y. po 2015-07-02 pinigų pervedimo), vertinant kartu su 2015-10-01 paskolos sutarties tekstu, kuriame atsakovas nurodo, jog jis pasiskolino iš ieškovo 10000 Eur ir įsipareigoja pinigus grąžinti 2016 m. gegužės 1 d., yra pagrindas konstatuoti, jog šalių išreikštas paskolos sumos perdavimo faktas atitinka susiklosčius tarp ginčo šalių neatlygintinės paskolos santykius. Dėl šios priežasties atmestini ieškovo argumentai, jog paskolos sutartis laikotarpiu nuo pinigų pervedimo iki rašytinio jos įforminimo yra atlygintinė ir tuo pagrindu nepagrįsta 900 Eur (3 mėn. x 300 Eur) ieškinio reikalavimų dalis, t.y. prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos A. T. Civilinių nutartis Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos A. T. Nr. 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-7-367/2006, Nr. 3K-3-12/2009). Kaip matyti, ginčo šalys paskolos sutartie 4 punktu susitarė dėl netesybų: paskolos gavėjas už kiekvieną Paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną Paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų (punktas 4.1.); delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta (ją įskaitant) iki tos dienos, kurią prievolė įvykdoma. Už prievolės įvykdymo dieną delspinigiai neskaičiuojami. Delspinigiai sumokami kartu su laiku negrąžinta Paskolos suma ar nesumokėtomis palūkanomis arba kitą Paskolos davėjo nurodytą dieną (punktas 4.2.); netesybų sumokėjimas neatleidžia Paskolos gavėjo nuo Sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo, neatideda pradelstų mokėjimų terminų ir neapriboja Paskolos davėjo teisės nutraukti Sutartį (punktas 4.3.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas atsakovui paskaičiavo 2700 Eur mokėjimo palūkanų (nuo 2015-07-31 iki 2016-05-05) (ieškinio 18 punktas), tačiau kartu nurodo, jog palūkanų suma yra 3000 Eur (ieškinio 20 punktas); delspinigiai, kaip matyti iš sutarties, galėjo būti skaičiuojami ir mokami iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2016 m. gegužės 5 d. Pagal ieškovo pateiktą skolos apskaičiavimo dokumentą, delspinigių suma nuo 2015-07-31 iki 2016-05-05 buvo 84,66 Eur už laiku nesumokėtas palūkanas, o nuo 2016-05-05 iki 2016-05-26 – 33,95 Eur už nesumokėtas palūkanas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tarp šalių ginčo, jog atsakovas liko skolingas ieškovui 4000 Eur paskolos, nėra. Mažintinos negrąžintos mokėjimo palūkanos: vietoj ieškovo nurodytos 2700 Eur sumos lieka 1800 Eur mokėjimo palūkanų (2700 Eur – (300 Eur x 3 mėn.)). Sumažėjus mokėjimo palūkanoms, nuo šios (1800 Eur) mažesnės sumos turėtų būti skaičiuojami ir delspinigiai. Delspinigiai nuo 2015-10-31 iki 2016-05-05 (nuo 11800 Eur sumos) sudaro 39,96 Eur, nuo 2016-05-06 iki 2016-05-26 (nuo 6839,96 Eur sumos) sudaro 28,72 Eur ir nuo 2016-05-27 iki 2016-07-03 (nuo 5868,68 Eur sumos) sudaro 82,16 Eur. Taip atsakovo skola (paskola, mokėjimo palūkanos ir delspinigiai) ieškovui liko negrąžinta 5950,84 Eur. Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnis).

Ieškovas patyrė 1204,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 124 Eur žyminis mokestis ir 1080 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (81,73 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteistina 984,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (101,35 Eur žyminio mokesčio ir 882,68 Eur advokato pagalbos išlaidų).

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, 3,99 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB E projektai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 5868,68 Eur skolos (paskolos ir mokėjimo palūkanų), 82,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (5950,84 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 984,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB E projektai (įmonės kodas 300647414) 3,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Vilniaus rajono apylinkės teisme.