Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2023-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-606/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
1A-19-606/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00208-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Jonas Špelveris
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-606/2023

Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00208-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.23.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Skaistei Petravičiūtei, Aušrai Čybienei, Akvilei Stuopelytei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei,nuteistajam V. K.,gynėjui advokatui Jonui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (viena para, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 22 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plastikiniame gumule narkotinę medžiagą – kokainą, jo masė – 3,728 g, ir 27 vienetus „Bromazepam“ tablečių, bromazepamo kiekis jose – 0,081 g, iš jų dalį turėtų narkotinių medžiagų – 0,742 g kokaino, supakuoto į folijos lankstinuką, 2021 m. liepos 22 d. nešiojosi su savimi rūbų kišenėje, kol 2021 m. liepos 22 d., apie 22.31 val., (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sulaikius V. K. apžiūros metu šią narkotinę medžiagą, taip pat ir narkotinę medžiagą – 2,986 g kokaino – bei psichotropinę medžiagą – 27 vienetus „Bromazepam“ tablečių, jose bromazepamo kiekis – 0,081 g, laikytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 22 d., apie 22.50 val., atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė D. Rudienė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, juo pripažinti V. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Pripažinus, kad nėra nustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių ar BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, ir egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikų recidyvas, skirti jam šešerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje, – konfiskuoti kratos metu iš V. K. paimtus 387,58 Eur. Atskirai nuo bylos saugomas narkotines medžiagas ir įpakavimus sunaikinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. baudžiamoji byla perduota teismui, kaltinant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis neteisėtai įgijo bei laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šių narkotinių medžiagų pardavė, t. y. 2021 m. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. K. įgijo ne mažiau kaip 4,253 g kokaino ir ne mažiau kaip 27 vnt. (0,081 g) bromezapamo tablečių, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir nešiojosi su savimi, kol 2021 m. liepos 22 d. 22.50 val., likusį nerealizuotą šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Dalį turėtų narkotinių medžiagų – 1,267 g kokaino – V. K. dviejuose folijos lankstinukuose 2021 m. liepos 22 d. pardavimo tikslais nešiojosi su savimi, vieną jų su 0,525 g kokaino – 2021 m. liepos 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) už 60 Eur pardavė D. K., R. E. bei Ž. K., kitą – su 0,742 g kokaino – toliau laikė rūbų kišenėje, kol kratos metu šį lankstinuką paėmė policijos pareigūnai.

2.2. Prokurorės teigimu, skundžiamu nuosprendžiu V. K. veika nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę už pastarąją veiką, nors ir pripažinus, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirtos bausmės dydis nustatytas daug mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos bausmės sankcijos vidurkis už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nuosprendyje paminėti, neva V. K. turimi bei kuriami socialiniai ryšiai ar pastangos keistis, negali būti laikomi aplinkybėmis, numatytomis BK 62 straipsnio 2 dalyje. Kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, vadovaujantis BK 60 straipsnio l dalies 13 punktu, kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką, kuria kaltinamas, padarė kaip recidyvistas – turėdamas neišnykusį teistumą už tapataus tyčinio nusikaltimo padarymą. Ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje apskritai nevertinta ir nepaneigta.

2.3. Prokurorė nurodo, kad esmine veikos perkvalifikavimui aplinkybe teismas įvardino tai, kad D. K., Ž. K. ir R. E. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, o kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų (tyrimas dėl šių asmenų veikos atskirtas ir užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu). Tačiau prokurorė pažymi, kad visi minėti asmenys negali būti pripažinti liudytojais, turinčiais pareigą liudyti teisme, kartu ir atsakinėti į kaltinamojo ar jo gynėjo klausimus. Tai asmenys, kurie būtų apklausiami apie savo pačių nusikalstamą veiką, todėl jų apklausai negali būti taikomos įprastinės apklausos taisyklės – priesaika, įspėjimas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, pareiga atsakyti į kaltinamojo ar jo gynėjo klausimus. Prilyginti šiuos asmenis kaltinimo liudytojams ir vertinti šią aplinkybę kaip esminį kaltinamojo teisių į gynybą suvaržymą, neva pažeidžiantį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto reikalavimus, nėra pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teismas savo poziciją grindžia ir kasacinėje byloje Nr. 2K-601/2012 priimtais sprendimais, tačiau kasacinis teismas šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagal įprastas taisykles atliktas tokių liudytojų apklausas kaip tik pripažino pažeidimu. Kaip skundžiamame nuosprendyje pripažįsta jį priėmęs teismas, nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei teismų praktika nedraudžia remtis kitose baudžiamosiose bylose gautais duomenimis. Pripažinęs D. K. parodymus, galinčiais nulemti bylos baigtį, siekdamas objektyviai, nešališkai išnagrinėti bylą ir nustatyti joje tiesą, teismas privalėjo pagarsinti šio ir kitų asmenų ankstesnius parodymus teismo posėdyje ir vertinti juos kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis, juo labiau, kad atsisakydamas duoti parodymus teisme, D. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Teisiamojo posėdžio metu V. K. tvirtino pats įsigijęs narkotinių medžiagų iš D. K. neva skaudančiam dančiui gydyti. Turint omenyje namie turėtą narkotinių medžiagų kiekį, tokia gynybos versija vertintina kritiškai. V. K. turi ilgametę neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų vartojimo patirtį, o duomenų, kad narkotines medžiagas iš jo įgiję asmenys anksčiau jomis disponavo ar jas vartojo, byloje nenustatyta.

2.4. Taip pat prokurorė nurodo, kad tiriamosios veikos padarymo metu V. K. neturėjo pastovaus darbo ir uždarbio, sprendžiant pagal byloje surinktus duomenis siūlė narkotinių medžiagų net menkai pažįstamiems asmenims, todėl mano, kad kratos metu pas jį paimti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, todėl konfiskuotini.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo V. K. gynėjas advokatas J. Špelveris prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Rudienės apeliacinį skundą atmesti, kadangi byloje surinktais įrodymais liko nepaneigta, jog kratos metu surastas narkotines ir psichotropines medžiagas V. K. laikė savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo V. K. veikos kvalifikavimo

6. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. veika nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, esminę aplinkybę dėl veikos perkvalifikavimo nurodant tą, kad D. K., Ž. K. ir R. E. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, o kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. Tačiau, nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei teismų praktika nedraudžia remtis kitose baudžiamosiose bylose gautais duomenimis. Pripažinęs D. K. parodymus, galinčiais nulemti bylos baigtį, siekdamas objektyviai, nešališkai išnagrinėti bylą ir nustatyti joje tiesą, teismas privalėjo teismo posėdyje pagarsinti šio ir kitų asmenų ankstesnius parodymus ir vertinti juos kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis, juo labiau, kad atsisakydamas duoti parodymus teisme, D. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Prokurorė nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu V. K. tvirtino pats įsigijęs narkotinių medžiagų iš D. K. neva skaudančiam dančiui gydyti, tačiau, atsižvelgiant į namie turėtą narkotinių medžiagų kiekį, tokia gynybos versija, prokurorės nuomone, vertintina kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kitos). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Nuteistasis V. K. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai įgijo bei laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šių narkotinių medžiagų pardavė, t. y. 2021 m. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 4,253 g kokaino ir ne mažiau kaip 27 vnt. (0,081 g ) bromezapamo tablečių, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir nešiojosi su savimi, kol 2021 m. liepos 22 d. 22.50 val., likusį nerealizuotą šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Dalį turėtų narkotinių medžiagų – 1,267 g kokaino – V. K. dviejuose folijos lankstinukuose 2021 m. liepos 22 d. pardavimo tikslais nešiojosi su savimi, vieną jų – su 0,525 g kokaino – 2021 m. liepos 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė D. K., R. E. bei Ž. K., kitą – su 0,742 g kokaino – toliau laikė rūbų kišenėje, kol kratos metu šį lankstinuką paėmė policijos pareigūnai.

9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad vieninteliai duomenys, tvirtinantys, kad 2021 m. liepos 22 d. kaltinamasis V. K. pardavė narkotines medžiagas D. K., yra kitoje baudžiamojoje byloje nuteisto D. K. ikiteisminiame tyrime įtariamojo apklausos metu duoti parodymai, kurių net nebuvo galima patikrinti ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje. Visi kiti duomenys šiuo atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti narkotinių medžiagų pardavimo 2021 m. liepos 22 d. fakto, bei padarė išvadą, kad V. K. kratos metu surastą narkotinę medžiagą – kokainą – ir psichotropinę medžiagą – bromazepamą – laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), bei narkotinę medžiagą – kokainą – nešiojosi su savimi rūbų kišenėje, neturėdamas tikslo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti.

10. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

11. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-594/2022).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, neturi pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad vieninteliai duomenys, tvirtinantys, jog 2021 m. liepos 22 d. kaltinamasis V. K. pardavė narkotines medžiagas D. K., yra kitoje baudžiamojoje byloje nuteisto D. K. ikiteisminiame tyrime įtariamojo apklausos metu duoti parodymai, kurių, kaip teigiama, net nebuvo galima patikrinti ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo baudžiamojo proceso numatytų priemonių tam, kad būtų tinkamai patikrintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nevertino byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos, permanentiškai nesujungė visų faktų į loginę visumą, o iš esmės tikėjo tik nuteistojo V. K. duotais parodymais, kad jis surastos narkotinės medžiagos – kokaino – neturėjo tikslo platinti ir jos nepardavė, ir tai nulėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl V. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

13. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. K. parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad juos duos teismo metu (t. 1, b. l. 151, 156). Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies, tvirtindamas, kad narkotines medžiagas laikė namuose ir jas vartojo savo reikmėms, kad narkotinių medžiagų niekam neplatino. Teigė, kad suskaudus dančiui, jis paskambino pažįstamai ir paprašė asmenų kontaktų, kurie galėtų parduoti narkotinių medžiagų. Tada su kažkuo susiskambino ir savo reikmėms už 200 Eur nusipirko 12 gramų kokaino. Jis narkotines medžiagas vartoja savaitgaliais, įsigytos dozės būtų užtekę savaitei. Dalį įsigytų narkotinių medžiagų pasidėjo namuose, o dalį pasiėmė pabandymui ir nešiojosi su savimi. Namuose nenorėjo vartoti narkotinių medžiagų, kad nesužinotų mama, todėl išėjo į lauką. Po dviejų valandų jį sulaikė policijos pareigūnai. Nuteistasis iš pradžių teigė, kad įvykio dieną jis jokio kontakto su byloje nustatytais trimis asmenimis neturėjo, jų nepažįsta, vėliau jau teigė, kad juos matė pirmą kartą (duomenys neskelbtini), su jais susitiko ir nusipirko iš jų kokaino. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jokių akistatų su jais, nebuvo leista užduoti jiems klausimų, o pareigūnai jo nenorėjo klausytis. Namuose per kratą buvo surastos tabletės, bet jos yra ne jo, o jo močiutės, kuri yra mirusi (t. 2, b. l. 115–116).

14. Nagrinėjamu atveju iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. G. 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Chevrolet Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo trys asmenys, kaip buvo nustatyta – R. E., D. K. ir R. K.. Priėjus prie minėtų asmenų, vienas iš jų – R. E. išmetė folijos lankstinuką prie tvoros, esančios namo vidiniame kieme – (duomenys neskelbtini). Sulaikius minėtus tris asmenis ir patikrinus numestą folijos lankstinuką, jo viduje buvo surasta baltos spalvos medžiaga, galbūt narkotine medžiaga – kokainu. Turimais duomenimis buvo nustatyta, kad asmenys galbūt narkotinę medžiagą – kokainą – įgijo iš V. K. (t. 1, b. l. 29).

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jau iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai priėjo prie R. E., D. K. ir R. K. ne atsitiktinai, bet turėdami informacijos apie tai, kad V. K. galbūt platina narkotines medžiagas, ir dėl to V. K. jau buvo stebimas. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojas policijos pareigūnas R. J..

16. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymų nustatyta, kad buvo gauta informacija, jog V. K. (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines medžiagas. Siekiant patikrinti šią informaciją, 2021 m. liepos mėnesio pradžioje su kolegomis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo V. K. gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo mėlynos spalvos automobilis su užrašu „Bolt“, sustojo netoli V. K. namų, iš automobilio išlipo du vaikinai, tuo metu iš namų išėjo V. K. ir jie susitiko. Susitikimas truko neilgai, matėsi, kad pastarieji kažką iš rankų į rankas perdavė, ką perdavė jis nematė. Jam vienas iš jo kolegų pasakė, kad matė kaip vienas asmuo kažką numetė į žolyną. Priėjus prie tos vietos buvo surastas folijos lankstinukas, o jį pradarius matėsi baltos spalvos biri medžiaga, kaip įtarė – narkotinė medžiaga. Surastą medžiagą paėmė, kolegos visus tris asmenis sulaikė. Apie 20 val., lauke, prie jo gyvenamosios vietos, buvo sulaikytas ir V. K.. Asmens apžiūros metu pas jį kelnių kišenėje surado lankstinuką. Kratos metu V. K. kambaryje buvo aptiktas mėlynos spalvos sportinis kilimėlis, jo viduje buvo iš lipnios juostos susuktas gumulas, jame buvo baltos spalvos medžiaga, identiška surastai medžiagai krūmuose. Stalčiuje taip pat buvo aptiktas vaistų krepšelis, jame buvo surasta psichotropinių medžiagų – trys pakeliai tablečių, iš viso 27 vienetai. Atlikus kratą V. K. buvo sulaikytas ir atvežtas į policijos komisariatą. Su V. K. nekalbėjo dėl jo būklės, nes jis galbūt buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Kiti sulaikyti asmenys iš karto prisipažino, kad įsigijo narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 62–63). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. iš esmės parodė analogiškas įvykio aplinkybes, skirtingai nurodė tik V. K. sulaikymo laiką, t. y. kad jis tikslaus laiko neprisimena, kad V. K. buvo sulaikytas apie 22 val., taip pat tiksliai nurodė asmenų susitikimo ir sulaikymo vietas bei asmenų pavardes, kurios buvo nustatytos sulaikius minėtus tris asmenis. Kaip ir teisiamajame posėdyje, liudytojas parodė, jog prie V. K. namų – (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Bolt“ išlipo du vaikinai, t. y., kaip buvo nustatyta, D. K. ir R. E., jie susitiko su V. K., vieni kitiems kažką perdavė ir išsiskyrė. D. K. ir R. E. grįžo atgal į automobilį „Bolt“, kuris jų laukė prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis nuvažiavo ir sustojo prie (duomenys neskelbtini). Tada iš jo išlipo trys vaikinai, t. y., kaip buvo nustatyta, trečias buvo Ž. K.. Juos einančius į (duomenys neskelbtini) kiemą sulaikė kolegos M. G. ir T. Ž.. M. G. pasakė, jog matė, kaip vienas iš vaikinų, kaip vėliau buvo nustatyta, R. E., kažką išmetė į žolę. Liudytojas nuėjęs į tą vietą surado folijos lankstinuką, jame buvo baltos spalvos biri medžiaga (t. 1, b. l. 38–41).

17. Tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. R. parodymų nustatyta, kad jis teikė vairuotojo paslaugą per programėlę „Bolt“, įvykio dieną vežė tris vaikinus iki (duomenys neskelbtini) namo. Nuvažiavus, vienas vaikinas liko sėdėti ant galinės sėdynės, kiti du kažkur nuėjo. Grįžo po kokių 10 minučių, prašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Vaikinų pokalbio nesiklausė, narkotinių medžiagų pas juos nematė (t. 1, b. l. 32–35, t. 2, b. l. 60).

18. Nagrinėjamu atveju liudytojas R. R. apie narkotinių medžiagų įsigijimą jokių aplinkybių parodyti negalėjo. Tačiau liudytojo R. R. parodymai sutampa su liudytojo R. J. parodymais dėl to, į kurią vietą D. K., R. E. ir Ž. K. buvo atvežti automobiliu „Bolt“, kad du asmenys iš automobilio išlipo, o vienas liko sėdėti automobilyje, po to abu vaikinai grįžo į automobilį ir paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Ir tai patvirtina liudytojo R. J. parodymus, kad V. K. gyvenamoji vieta buvo stebima, kaip liudytojas R. J. parodė, dėl to, kad turėjo informacijos, jog V. K. (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines medžiagas.

19. Tai, kad policijos pareigūnai stebėjo ir matė V. K. bei D. K., R. E. ir Ž. K. veiksmus, šiuo atveju užfiksuotus ir Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. G. 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime, t. y. kad po to, kai D. K. ir R. E. išlipo iš automobilio ir nuėjo susitikti su V. K., o jiems grįžus ir liudytojui R. R. nuvežus visus tris asmenis prie (duomenys neskelbtini), ir prie minėtų asmenų priėjus policijos pareigūnams, vienas iš jų – R. E. – išmetė folijos lankstinuką prie tvoros, esančios namo vidiniame kieme – (duomenys neskelbtini), patvirtina apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotolentelėse užfiksuoti duomenys. Iš jų objektyviai nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą – vidinį kiemą, (duomenys neskelbtini), jame, dešinėje nuo vartų, buvo surastas ant žemės gulintis folijos lankstinukas su baltos spalvos medžiaga. Šis lankstinukas paimtas, įdėtas į paketą Nr. 423119 (t. 1, b. l. 23–28).

20. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 423119), paimtos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė yra 0,525 g (t. 1, b. l. 70–74). Ir šiuo atveju, specialisto išvadoje užfiksuoti ir aptarti duomenys objektyviai patvirtina kad R. E. išmetė folijos lankstinuką prie tvoros, esančios namo vidiniame kieme – (duomenys neskelbtini), kuriame buvo narkotinė medžiaga – kokainas (t. 1, b. l. 70–74).

21. Kaip nustatyta bylos duomenimis, sulaikius D. K., R. E. ir Ž. K., toliau buvo stebima V. K. gyvenamoji vieta, ir tą patį vakarą V. K. išėjus iš namų, (duomenys neskelbtini) namo kieme jis buvo sulaikytas taip pat (t. 1, b. l. 139–140).

22. Iš kratos, kurios teisėtumas patvirtintas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 24 d. nutartimi, protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, jos metu V. K. priekinėje kairėje šortų kišenėje surastas ir paimtas folijos lankstinukas su baltos spalvos medžiaga, jis patalpintas į paketą Nr. 423118. Kambaryje, esančiame toliausiai nuo įėjimo į butą, šalia stalo aptiktas susuktas žalios spalvos kilimėlis, jo viduje surastas ir paimtas juodos spalvos lipnios juostos gumulas su baltos spalvos medžiaga, jis patalpintas į policijos paketą Nr. 423117. Spintelėje prie lovos surastas „Gintarinės vaistinės“ maišelis, jo viduje trys tablečių „Bromazepam“ lapeliai, iš viso 27 tabletės, jie patalpinti į paketą Nr. 423117. Kratos metu toje pačioje šortų kišenėje taip pat buvo surasta juodos spalvos piniginė su joje buvusiais 387,58 Eur, pinigai paimti ir supakuoti į paketą ir perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (t. 1, b. l. 47–58, 63–64, 83).

23. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 423118), paimtos kratos metu pas V. K., (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė – 0,742 g; baltos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 423117), paimtos kratos metu pas V. K., (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė yra 2,986 g; 27 vienetų rausvos spalvos tablečių iš trijų plastikinių pakuočių „Bromazepam“, paimtų kratos metu pas V. K., (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – bromazepamo, jos bendroji masė yra 0,081 g (t. 1, b. l. 70–74).

24. Specialisto išvadoje užfiksuoti ir aptarti duomenys patvirtina, kad tiek R. E. išmestame prie tvoros, esančios namo vidiniame kieme – (duomenys neskelbtini), folijos lankstinuke su baltos spalvos medžiaga, pažymėtina, po susitikimo su V. K., tiek ir asmens kratos metu V. K. kelnių kišenėje surastame folijos lankstinuke su baltos spalvos medžiaga bei atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje metu surastame ir paimtame juodos spalvos lipnios juostos gumule su baltos spalvos medžiaga, jų sudėtyse yra narkotinės medžiagos – kokaino.

25. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš aptartų liudytojo R. J. parodymų nustatyta, kad asmens kratos metu V. K. kelnių kišenėje buvo surastas folijos lankstinukas. Taip pat ir įtariamojo sulaikymo protokole užfiksuota, kad 2021 m. liepos 31 d., tačiau akivaizdu, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. buvo sulaikytas 2021 m. liepos 22 d., 22.31 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, sulaikant V. K., atlikus asmens kratą, jo kairės pusės kelnių kišenėje surastas folijos lankstinukas su baltos spalvos medžiaga (t. 1, b. l. 139). Tačiau šiuo atveju atskiras asmens kratos protokolas surašytas nebuvo, o apie tai, kad V. K. šortų priekinėje kairėje kišenėje surastas ir paimtas folijos lankstinukas su jame buvusia baltos spalvos medžiaga, užfiksuota kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), protokole. Nagrinėjamu atveju, nors buvo surašytas tik vienas kratos protokolas, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą abejoti tokios kratos teisėtumu ir kratos protokole užfiksuotų duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų (BPK 145 straipsnio 1 dalis). Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma, be kita ko, sulaikant ar suimant asmenį (BPK 145 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip jau aptarta, šios kratos teisėtumas patvirtintas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 24 d. nutartimi, nuteistasis V. K. šios nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjusi. Be to, nuteistasis V. K. teisiamajame posėdyje ir pats neneigė aplinkybės, kad kratos metu iš jo paimtą narkotinę medžiagą – kokainą – jis nešiojosi su savimi kelnių kišenėje, kitą dalį laikė namuose, tvirtindamas, kad narkotinę medžiagą – kokainą – buvo įsigijęs savo reikmėms, neturėdamas tikslo jos platinti.

26. Nors nuteistasis V. K. neigia pardavęs narkotinės medžiagos – kokaino – D. K., R. E. ir Ž. K., teigdamas, kad pats iš jų įsigijo kratos metu surastą narkotinę medžiagą, tačiau tokie nuteistojo V. K. parodymai prieštarauja kitoje byloje nuteisto D. K. bei iš dalies nuteistųjų R. E. ir Ž. K., apklausiant juos kaip įtariamuosius atskirtame ikiteisminiame tyrime, duotiems parodymams.

27. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Rudienės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, į kitą ikiteisminį tyrimą, kadangi tyrimo metu D. K., R. E. ir Ž. K., surašius jiems pranešimus apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, jie prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 17). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu R. E., Ž. K. ir D. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš V. K. asmeniniam naudojimui už 60 Eur nusipirko 0,525 g kokaino (t. 2, b. l. 79–85).

Žemesnės instancijos teismas

28. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacine praktika, ir pats teisingai nurodė, jog BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015 ir kitos). Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo D. K. parodymais negalima, nes jo parodymų nebuvo galima patikrinti ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis) bei užtikrinti kaltinamajam pakankamą ir tinkamą galimybę ginčyti tokius parodymus ir pateikti liudytojams klausimų bylą nagrinėjant teisme.

29. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką ir vadovaujantis ja formuojama Lietuvos teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2015, 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-48-788/2018), siekiant naudoti kitoje baudžiamojoje byloje duotus liudytojo (be kita ko, ir asmens, nuteisto toje byloje) parodymus, turi būti užtikrintos kaltinamojo teisės, susijusios su, be kita ko, kaltinimo liudytojų apklausa (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis). Šios garantijos yra konkretūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis) aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant proceso teisingumą (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Pažymėtina, kad vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rosin prieš Estiją, peticijos Nr. 26540/08; 2017 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Cafagna prieš Italiją, peticijos Nr. 26073/13, par. 51–52). Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio asmens parodymus bei pateikti šiam klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje.

30. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, dėl D. K., R. E. ir Ž. K. procesas buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jie nuteisti, t. y. byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka (BPK 418 straipsnis). Pagal BPK 41 straipsnį teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme, todėl kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės apklausti minėtų asmenų ar užduoti jiems klausimų. Šioje byloje neapklaustų asmenų, nuteistų kitoje byloje baudžiamuoju įsakymu, parodymai būtų pakankamai reikšmingi, todėl jie turi būti patikrinti teisiamajame posėdyje, sudarant galimybę gynybai užduoti klausimų neapklaustiems asmenims. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nenustatyta proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti įgyvendinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Unterpertingeris prieš Austriją, Delta prieš Prancūziją). Pažymėtina, kad jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tokie asmenys tik neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad nebuvo galima patikrinti ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, pažymėtina, ne tik nuteistojo D. K., bet ir nuteistųjų D. K., R. E. duotų parodymų.

31. Nagrinėjamu atveju nuteisti D. K., R. E. ir Ž. K. kviečiami kaip liudytojai į teisiamąjį posėdį atvyko. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje teismas, prieš apklausdamas minėtus liudytojus, jiems neišaiškino pilietinės priedermės ir pareigos teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, bet priešingai, teismas pats liudytojams neteisingai išaiškino, kad jie turi teisę neduoti parodymų, neleido liudytojams iš esmės užduoti ir klausimų. Todėl teismui suklaidinus liudytojus, kad jie turi teisę atsisakyti duoti parodymus, liudytojai šia teise ir pasinaudojo. Tačiau teismui, netgi ir neišaiškinus pilietinės priedermės ir pareigos teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, kaip liudytojas D. K. atsakė į teismo klausimą, t. y., kad kaltinamąjį V. K. pažįsta labai mažai. Taip pat atsakė į prokuroro klausimus, kad jis buvo apklaustas ir, pažymėtina, patvirtino, kad apklausiamas davė teisingus parodymus. Taip pat atsakė ir į gynėjo klausimus, kad šioje byloje apklaustas nebuvo. Pažymėtina, kad atsakydamas į gynėjo klausimą, D. K. patvirtino, kad V. K. visgi pažįsta nuo mažens. Gynėjui paprašius teismo leisti liudytojui užduoti dar kelis klausimus, liudytojas pareiškė, kad atsisako duoti parodymus, o teismas nepagrįstai suklaidino liudytoją, kad tai liudytojo teisė, bei gynėjui užduoti klausimų neleido (t. 2, b. l. 110). Analogiškai ir R. E. kaip liudytojui neišaiškinus pilietinės priedermės ir pareigos teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, bet paklausus, ar jis sutinka duoti parodymus, R. E. pareiškė, kad parodymus duoti atsisako. Kartu pažymėtina, kad liudytojas nurodė, kad parodymus jau yra davęs ir nieko daugiau pasakyti negali (t. 2, b. l. 109). Taip pat ir Ž. K. kaip liudytojui neišaiškinus pilietinės priedermės ir pareigos teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, bet paklausus, ar jis sutinka duoti parodymus, Ž. K. pareiškė, kad nesutinka duoti parodymų, nurodydamas, kad įvykis buvo prieš metus, todėl jis jau neprisimena, teigė, kad buvo neblaivus. Tačiau liudytojas, netgi ir atsisakęs duoti parodymus, atsakė į prokuroro klausimą, kad jo duoti parodymai „greičiausiai“ yra teisingi. Taip pat Ž. K. atsakė ir į gynėjo klausimą (t. 2, b. l. 110). Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad teisiamajame posėdyje teismas turėjo visas galimybes patikrinti ir tiesiogiai ištirti visų trijų asmenų duotus parodymus kitame ikiteisminiame tyrime, o jų parodymus vertinti su kitais byloje surinktais įrodymais ir priimant skundžiamą nuosprendį. Tačiau, kaip jau aptarta, prieš apklausdamas minėtus liudytojus, teismas jiems neišaiškino pilietinės priedermės ir pareigos teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, bet priešingai, teismas pats liudytojams neteisingai išaiškino, kad jie turi teisę neduoti parodymų, ir dėl to visiškai nepagrįstai teisiamajame posėdyje liudytojų neapklausė ir neištyrė jų parodymų, duotų atskirtame ikiteisminiame tyrime.

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, nutaręs atnaujinti įrodymų tyrimą, į apeliacinį teismo posėdį iškvietė ir nuotoliniu būdu kaip liudytojus apklausė D. K., R. E. bei Ž. K..

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. K., kuriam buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, parodė, jog 2021 m. liepos 22 d. buvo (duomenys neskelbtini) su Ž. K. ir R. E., buvo neblaivūs. Neprisiminė, ar V. K. sutiko prie jūros, tvirtindamas, kad jo vardo ir pavardės neprisimena. Tą asmenį, kurį sutiko prie jūros, žinojo jį iš ankščiau, susitikę prie jūros kalbėjo apie kokaino pirkimą, dėl kokios sumos tarėsi, neprisiminė. Jis ne vienas mokėjo už narkotines medžiagas, o kiek mokėjo kiekvienas, neprisiminė. Važiavo visi 3, bet paimti narkotinių medžiagų nuėjo jis vienas, bet gali būti, kad kartu ėjo ir R. E.. Narkotines medžiagas paėmė iš to žmogaus, su kuriuo šnekėjo prie jūros. Vėliau buvo sulaikyti policijos pareigūnų prie išnuomoto namo, kur buvo apsistoję (t. 2, b. l. 192–193).

34. Iš apeliaciniame teismo posėdyje perskaitytų D. K. parodymų, duotų 2021 m. liepos 23 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 94–95) nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie jūros susitiko V. K., jį pažinojo „nuo stovyklos“ laikų. V. K. pasiūlė pirkti kokaino už 60 Eur. Susitarė su juo susitikti 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Su R. E. ir Ž. K. grįžę į išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini), susitarė, kad kokainui visi trys „susimes“ po 20 Eur. Apie 19.50 val. Ž. K. per mobiliąją programėlę iškvietė „Bolt“ pavėžėją ir visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) namo. Kartu su R. E. išlipo iš automobilio, Ž. K. liko sėdėti automobilyje. Pamatęs nuo (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių pareinantį V. K., prie jo priėjo, padavė jam 100 Eur. V. K. jam padavė folijos lankstinuką su kokainu ir 40 Eur. Lankstinuką atidavė E. E.. Tuo pačiu pavėžėjo automobiliu grįžę į (duomenys neskelbtini), ėjo pro vartus, kai prie jų priėjo policija ir juos sulaikė. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus D. K. davė ir 2021 m. lapkričio 17 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 102–105).

35. Teismui perskaičius liudytojo D. K. parodymus, duotus apklausiant jį kaip įtariamąjį, liudytojas teigė, kad parodymuose neteisingai nurodyta aplinkybė, kad jis V. K. nepažinojo „nuo stovyklos“. Liudytojas patvirtino, kad V. K. pasiūlė jiems nusipirkti kokaino už 60 eurų, ir jis su draugais susigundė nusipirkti narkotinių medžiagų, nes niekada nebuvo bandę. Neprisiminė, ar jam buvo pasiūlyta nusipirkti narkotinių medžiagų, ar jis pats paprašė, nes gerai neprisiminė, teigdamas, kad buvo neblaivus. Susitikimo metu prie jūros su V. K. iš anksto susitarė, kur susitiks, kad jis galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Į tą vietą, kur susitarė susitikti su V. K., nuvažiavo taksi. Nuvažiavus ir susitikus su V. K., iš jo pasiėmė narkotines medžiagas. Į gynėjo klausimą atsakė, kad prieš susitikdamas su V. K., su savimi narkotinių medžiagų neturėjo, V. K. nieko nepardavė. Nieko negalėjo atsakyti į tai, kodėl V. K. pasakė, jog kokainą pirko iš jo.

36. Pažymėtina, kad liudytojas D. K., apklausiamas kaip įtariamasis, davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kur susitiko V. K., kad narkotines medžiagas nusipirko iš V. K., kurioje vietoje buvo susitarę susitikti su V. K. tam, kad įsigytų narkotinių medžiagų, kokiu būdu į sutartą vietą nuvyko, kiek už narkotines medžiagas sumokėjo. Pažymėtina, kad D. K. parodė net tą aplinkybę, kokia kupiūra jis sumokėjo už narkotines medžiagas, t. y. kad V. K. padavė 100 Eur, o V. K. jam padavė folijos lankstinuką su kokainu ir 40 Eur grąžos. Iš apeliaciniame teismo posėdyje duotų liudytojo D. K. parodymų nustatyta, kad liudytojas, praėjus ir pusantrų metų nuo įvykio, aiškiai patvirtino, kad narkotines medžiagas pirko iš V. K., kad už jas sumokėjo 60 Eur, taip pat vienodai, kaip ir apklausiant jį įtariamuoju, parodė, kad V. K. sutiko prie jūros, kad susitarė susitikti su V. K. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, ir į tą vietą nuvažiavo taksi. Kartu liudytojas paneigė aplinkybę, kad V. K. iš jo pirko narkotines medžiagas, ir iš esmės nesuprato, kodėl V. K. parodė, kad jis iš jo pirko narkotines medžiagas. Liudytojas tik negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybės, ar V. K. pats pasiūlė jiems įsigyti narkotinės medžiagos ar jis paprašė pats. Tačiau ši aplinkybė visiškai nekeičia iš liudytojo parodymų nustatytos esminės aplinkybės, kad liudytojas narkotines medžiagas nusipirko būtent iš V. K.. Taip pat liudytojas teigė, kad parodymuose neteisingai nurodyta aplinkybė, kad jis V. K. pažinojo „nuo stovyklos“. Tačiau šios aplinkybės neigimas nėra esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti liudytojo išsamių ir nuoseklių parodymų teisingumu. Pažymėtina, kad liudytojas apeliaciniame teismo posėdyje neneigė to, kad apskritai nepažinojo V. K., jis patvirtino, kad žinojo V. K. iš ankščiau. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad V. K. visgi pažįsta nuo vaikystės, taip pat liudytojas jau teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausiamas įtariamuoju, jis davė teisingus parodymus, tačiau, kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jų neištyrė. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja tyrėja D. J., kuri atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus su V. K., D. K., R. E. ir Ž. K., parodydama, kad ji šių asmenų apklausų gerai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, prisiminė ir patvirtino aplinkybę, kad kažkuris iš apklaustų asmenų, tikriausiai D. K., davė parodymus, kad narkotines medžiagas įsigijo iš V. K., jis pats nurodė ir V. K. pavardę, nurodydamas, kad jį pažinojo „nuo kažkokios stovyklos laikų“ (t. 2, b. l. 160–161).

37. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. E., kuriam buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, parodė, jog 2021 m. liepos 22 d. buvo (duomenys neskelbtini) su Ž. K. ir D. K.. Jis nematė su kuo tą vakarą susitiko prie jūros D. K., nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. D. K. prie jūros sutiko kažkokį žmogų ir susitarė dėl narkotikų nusipirkimo. Nuvažiavo prie kažkokios mokyklos, D. K. nuėjo, o jis išlipo iš taksi parūkyti. D. K. pasiėmė narkotines medžiagas ir sugrįžo. Kadangi tuo metu D. K. buvo su gipsu, paprašė jo palaikyti. Jis paėmė, nesuprasdamas, ką jis jam davė. Visi grįžo taksi namo, o išlipant, juos sustabdė policija. Jis išsigando, ir tai, ką jam davė D. K. palaikyti, išmetė. Liudytojas neprisiminė, už kiek nusipirko narkotines medžiagas, gal metėsi po 20 eurų (t. 2, b. l. 193–194).

38. Iš apeliaciniame teismo posėdyje perskaitytų R. E. parodymų, duotų 2021 m. liepos 23 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 111–112) nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 16 val., kartu su Ž. K. ir D. K. iš (duomenys neskelbtini) savaitgaliui atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apsigyveno (duomenys neskelbtini). Prie jūros D. K. sutiko pažįstamą vaikiną. Vaikinas buvo neaukštas, tamsaus gymio, su trumpa juoda barzda. Pakalbėjęs su vaikinu, D. K. jiems visiems trims pasiūlė nusipirkti vieną dozę „kokso“. Sakė, kad kainuos 60 Eur, nusipirks su kažkuo susitikę prie kažkokios mokyklos. Jis davė D. K. 20 Eur. Išsinuomotame bute Ž. K. telefonu iškvietė „Bolt“ pavėžėją. Visi sulipę nuvažiavo prie kažkokios mokyklos. Kur važiuoti, nurodė D. K.. Nuvažiavę, abu su D. K. išlipo, o Ž. K. liko automobilyje. D. K. paėjo į priekį ir greitai grįžo. Su kuo jis ten susitiko, nebematė, nes užstojo krūmai. Grįžęs padavė folijos lankstinuką. Kad lankstinuke narkotikai, suprato. Su tuo pačiu „Bolt“ pavėžėju grįžo į išsinuomotą butą. Išlipęs iš automobilio ėjo pirmas. Įžengęs į kiemą, išgirdo šaukiant „stokit, policija“. Folijos lankstinuką tuoj pat išmetė į žolyną. Tą dieną, prieš pirkdamas narkotines medžiagas, buvo gėręs alaus ir sidro, buvo neblaivus. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus R. E. davė ir 2021 m. lapkričio 17 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 119–122).

39. Teismui perskaičius liudytojo R. E. parodymus, duotus apklausiant jį kaip įtariamąjį, liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Į gynėjo klausimą atsakė, kad negali tiksliai pasakyti, ar kartu su D. K. stovėjo, kai buvo tartasi dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Su kuo susitiko D. K. tam, kad įsigytų narkotinių medžiagų, nežinojo, nes to asmens nepažįsta ir nėra jo matęs. Liudytojas patvirtino, kad D. K. perdavė jam lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, nes jis buvo su gipsu ant rankos, jam buvo sunku atidaryti automobilio duris, todėl paprašė jo palaikyti lankstinuką (t. 2, b. l. 193–194).

40. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Ž. K., kuriam buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, parodė, jog su D. K. ir R. E. buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas neprisiminė, ar D. K. sutiko ką nors prie jūros (duomenys neskelbtini). Jam buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl kokaino. Prisiminė, kad davė parodymus po įvykio, buvo nemiegojęs visą parą, todėl nežino, ką pasakė, viską skaitė tyrėja, jis vos ne linksėjo galva, nes buvo labai pavargęs ir šoke. Baudžiamąjį įsakymą perskaitė, suprato dėl ko jam buvo skirta bauda, sutiko su aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos baudžiamajame įsakyme (t. 2, b. l. 194).

41. Iš apeliaciniame teismo posėdyje perskaitytų Ž. K. parodymų, duotų 2021 m. liepos 23 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 127–128) nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 15 val., su R. E. ir D. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. buvo išgėręs apie 5 bokalus alaus, buvo girtas. Parėjusiam iš tualeto, draugai pasakė, kad kažkoks vyras pasiūlė jiems pirkti kokaino. Nei jis, nei draugai nebuvo vartoję narkotinių medžiagų, todėl susigundė nusipirkti, sutarė, kad pirks bendrai, visi susimetę 60 Eur. Parėjus į išsinuomotą butą, apie 19.50 val., išsikvietė „Bolt“ pavėžėją ir nuvažiavo prie kažkokio namo. R. E. su D. K. išlipo, grįžo po kokių 5-10 min. Parvažiavę prie išsinuomoto buto, išlipo. Tik uždarius automobilio duris, priėjo du policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus Ž. K. davė ir 2021 m. lapkričio 17 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį (t. 1, b. l. 135–138).

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismui perskaičius liudytojo Ž. K. parodymus, duotus apklausiant jį kaip įtariamąjį, liudytojas parodė, kad detaliai visko neprisimena, negalėjo parodyti, kuris paėmė narkotines medžiagas, nes jis sėdėjo mašinoje, iš automobilio išlipo D. K. ir R. E.. Prisiminė, kad pasirašė, jog „protokolą perskaičiau, surašytas teisingai“. Į gynėjo klausimą atsakė, kad to asmens, su kuriuo D. K. tarėsi dėl narkotinės medžiagos, nematė (t. 2, b. l. 194).

43. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad D. K., R. E. ir Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kitą dieną po sulaikymo, t. y. 2021 m. liepos 23 d., todėl nekyla jokių abejonių, kad jie davė parodymus būdami blaivūs. Kartu pažymėtina, kad D. K., R. E. ir Ž. K. buvo sulaikyti iš karto po to, kai automobiliu grįžo į išnuomoto buto kiemą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jie neturėjo jokios galimybės suderinti parodymų, tačiau jų parodytos aplinkybės visiškai sutampa tarpusavyje. Be to, jie buvo apklausti ir antrą kartą, ir jų parodymai sutapo tiek su jų pačių duotais parodymais pirmos apklausos metu, tiek ir tarpusavyje. Kaip jau aptarta, D. K. ir R. E. parodymus, duotus juos apklausiant atskirtame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais, patvirtino ir apeliaciniame teismo posėdyje, todėl abejoti apeliaciniame teismo posėdyje jų ištirtų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, nors ir perskaičius Ž. K. parodymus, Ž. K. teigė, kad detaliai visko neprisimena, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti ir Ž. K. apeliaciniame teismo posėdyje ištirtų parodymų, duotų apklausiant jį kaip įtariamąjį, teisingumu, nes, kaip jau aptarta, Ž. K. davė išsamius ir nuoseklius parodymus net du kartus, o jo parodytos įvykio aplinkybės visiškai sutampa ir su liudytojų R. E. bei D. K. aptartais parodymais dėl to, kad jie pirko kokaino, kad sutarė, jog pirks jo bendrai, kad visi susimetė 60 Eur, kokiu būdu nuvažiavo iki narkotikų įsigijimo vietos. Kartu pažymėtina, kad liudytojų D. K., R. E. ir Ž. K. parodymai dėl to, kokiu transportu ir į kurią vietą atvyko, kaip vyko susitikimas su V. K., iš esmės sutampa ir su V. K. gyvenamąją vietą stebėjusio liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymais.

44. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K., neigdamas, jog pardavė liudytojams narkotinės medžiagos ir teigdamas, kad pats jos įsigijo iš liudytojų D. K., R. E. ir Ž. K., netgi tame pačiame teisiamajame posėdyje iš pradžių teigė, kad įvykio dieną jis jokio kontakto su byloje nustatytais trimis asmenimis neturėjo, jų nepažįsta, vėliau jau teigė, kad juos matė pirmą kartą (duomenys neskelbtini), su jais susitiko ir iš jų nusipirko kokaino, nes skaudėjo dantis. Apeliaciniame teismo posėdyje tvirtino, kad narkotines medžiagas, kurios buvo surastos jo namuose kratos metu, gavo iš nepažįstamų veikėjų, iš (duomenys neskelbtini) bei teigė, jog nežino, ar tie asmenys, kurie buvo šiandien apklausiami, galėjo būti tie patys asmenys, iš kurių gavo narkotinės medžiagos, jų nepažįsta. Teisiamajame posėdyje tvirtino, kad nusipirko 12 gramų kokaino už 200 Eur, o apeliaciniame teismo posėdyje jau nežinojo įsigyto kokaino kiekio.

45. Kaip jau buvo aptarta, įvykio vakarą V. K. sulaikius prie jo namų, jo šortų kišenėje buvo surastas folijos lankstinukas su joje buvusia baltos spalvos medžiaga, kaip konstatuota Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, jos sudėtyje buvusia narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė – 0,742 g, bei toje pačioje kišenėje surasta piniginė su joje buvusiais 387,58 Eur, o atlikus kratą V. K. namuose, buvo surasta, ir kaip konstatuota Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, dar tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė – 0,742 g, taip pat ir 27 vienetai rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – bromazepamo (t. 1, b. l. 70–74). Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog D. K., R. E. ir Ž. K. būtų anksčiau disponavę narkotinėmis medžiagomis, priešingai, nei V. K., kuris ne kartą teistas už narkotinių medžiagų disponavimą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamos veikos padarymo metu V. K. nuolatinio darbo ir pajamų neturėjo, todėl nėra pagrindo tikėti tuo, kad jis galėjo savo reikmėms leisti nusipirkti kratos metu surastą kiekį narkotinių medžiagų. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. teigė, kad jos sūnus jai patikėdavo savo uždirbtus pinigus. 2021 m. liepos 21 d. sūnus paprašė iš sutaupytų pinigų duoti jam 400 Eur rūbams ir avalynei nusipirkti, ir ji jam davė (t. 2, b. l. 61–62). Tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. pats teigė, kad įvykio dieną sumokėjo už narkotinę medžiagą 200 Eur, kurią neva ir pirko iš D. K., R. E. ir Ž. K., o kratos metu jo kišenėje buvusioje piniginėje surasta net 387,58 Eur. Ir šios aptartos aplinkybės jau sudaro pagrindo daryti išvadą, kad V. K. neteisėtai įgijo bei laikė kratos metu surastą narkotinę medžiagą – kokainą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir būtent iš šios neteisėtos veikos gaudavo ir pajamas, o, vertinant byloje surinktus ir aptartus tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius įrodymus atskirai ir jų visumą, visą įvykių eigą sujungiant nuoseklia ir logiška grandine, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad V. K. neteisėtai įgytos bei laikytos narkotinės medžiagos – kokaino – dalį, ir pardavė D. K., R. E. bei Ž. K..

46. Pažymėtina, kad jau iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad būtent pagal turimą informaciją V. K. buvo stebimas kaip narkotinių medžiagų platintojas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas R. J. patvirtino, kad buvo gauta informacija, jog V. K. (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines medžiagas, todėl, siekiant patikrinti šią informaciją, 2021 m. liepos mėnesio pradžioje su kolegomis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo V. K. gyvenamąją vietą bei matė, kaip atvažiavo automobilis ir sustojo netoli V. K. namų, kad iš jo išlipo du vaikinai, bei tuo metu iš namų išėjus V. K., jie susitiko. Matė, kad susitikimo metu pastarieji kažką iš rankų į rankas perdavė, o vėliau sulaikant, vienas iš jo kolegų pasakė, kad matė, kaip vienas asmuo kažką numetė į žolyną. Ir ši aplinkybė pasitvirtino, nes, priėjus prie tos vietos, buvo surastas folijos lankstinukas, o jį pradarius matėsi baltos spalvos biri medžiaga, kaip įtarė – narkotinė medžiaga. Šiuo atveju liudytojo R. J. įtarimas pasitvirtino ir dėl to, kad surastame folijos lankstinuke galėjo būti narkotinė medžiaga, nes Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 423119), paimtos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė yra 0,525 g (t. 1, b. l. 70–74). Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. E. patvirtino aplinkybę, jog jis išmetė D. K. įsigytą ir perduotą jam lankstinuką su narkotine medžiaga, o šiuo atveju apeliaciniame teismo posėdyje duoti kaip liudytojo D. K. bei ištirti jo duoti parodymai kaip įtariamojo atskirtame ikiteisminiame tyrime sutampa su R. J. parodymais ne tik dėl jo matytų aplinkybių V. K. stebėjimo metu, t. y. kaip D. K. susitiko su V. K. ir vieni kitiems kažką perdavė, bet liudytojas D. K. patvirtino ir patį narkotinės medžiagos – kokaino – įsigijimo iš V. K. faktą, aiškiai nurodydamas ir visas jau aptartas narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes. Pažymėtina, kad, nors liudytojai R. E. ir Ž. K. tiesiogiai narkotinių medžiagų iš V. K. nepaėmė – liudytojas R. E. parodė, kad jis išlipo iš automobilio kartu su D. K., bet su V. K. tiesiogiai nesusitiko, o Ž. K. parodė, kad jis pasiliko automobilyje, tačiau iš jų aptartų parodymų nustatyta, kad jie taip pat iš anksto žinojo, kokiu tikslu važiuoja pas jiems nepažįstamą asmenį – V. K., t. y., kad įsigytų narkotinės medžiagos – kokaino, nurodė ir kiek kiekvienas davė pinigų narkotikų įsigijimui ir jų įsigijo. Šiuo atveju aptarti liudytojo D. K. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jis su draugais įsigijo narkotinių medžiagų būtent iš V. K., kartu paneigia ir pirmosios instancijos teismo manymą, kad esant skirtingai R. E. į krūmus išmestos bei kratos metu pas V. K. kelnių kišenėje ir namuose surastos narkotinės medžiagos – kokaino – koncentracijai, narkotinę medžiagą – kokainą – D. K., R. E. ir Ž. K. galėjo įsigyti ir ne iš V. K.. Be to, nagrinėjamu atveju skyrėsi ne tik R. E. numestame ir įvykio vietos apžiūros metu surastame folijos lankstinuke buvusios narkotinės medžiagos – kokaino – koncentracija nuo surastos V. K. šortų kišenėje, bet ir surastos jo namuose, t. y. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant žemės numestame lankstinuke surastos baltos spalvos medžiagos sudėtyje esančios narkotinės medžiagos – kokaino – koncentracija yra 31,5 procento, pas V. K. rūbų kišenėje surastos narkotinės medžiagos – kokaino – koncentracija yra 29,1 procento, o surasto juodame plastikiniame gumule – 29,9 procento (t. 1, b. l. 72).

47. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ištirtų ir aptartų įrodymų visumą, nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. K. ir pats vartojo narkotinę medžiagą – kokainą, neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad V. K. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, ir jų dalį, t. y. narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė – 0,525 g – pardavė D. K., R. E. ir Ž. K., pirkimo metu ją tiesiogiai duodamas į rankas D. K..

48. Kaip jau nustatyta, V. K. namuose atliekant kratą buvo surasta ir psichotropinė medžiaga – 27 vnt. (0,081 g ) bromazepamo tablečių. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad 27 vienetų rausvos spalvos tablečių iš trijų plastikinių pakuočių „Bromazepam“, paimtų kratos metu pas V. K., (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – bromazepamo, jos bendroji masė yra 0,081 g (t. 1, b. l. 70–74).

49. Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. tvirtino, kad jo gyvenamojoje vietoje surastos tabletės yra ne jo, jos buvo jo močiutės, kuri yra jau mirusi, be to, akcentavo, kad jų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. tvirtino, kad kratos metu surastos tabletės maišelyje priklausė jos mamai, kuri mirė 2018 m. gegužės 10 d. Ji nesidomėjo vaisto sudėtimi, bet manė, kad tai raminantys vaistai (t. 2, b. l. 61). Tačiau šią iškeltą versiją, kurią atmetė ir pirmosios instancijos teismas, paneigia byloje esantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rašytinis išaiškinimas apie preparato „Bromazepam Lannacher 3mg“ galiojimo laiką, kuriame nurodyta, kad vaistinio preparato serija 8G172A, yra pagaminta 2018 m. liepos mėnesį, o didmeninio platinimo įmonės šią seriją 8G172A gavo 2019 m. birželio –rugpjūčio mėnesiais (t. 1, b. l. 89), t. y. nuteistojo V. K. namuose surastos tabletės „Bromazepam Lannacher 3 mg“ buvo pagamintos ir didmeninio platinimo įmonėms perduotos jau po nuteistojo močiutės mirties, todėl akivaizdu, kad šių vaistų nuteistojo močiutė neįsigijo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kratos metu V. K. namuose surasti medikamentai yra griežtai ribotos civilinės apyvartos vaistai, kurie vaistinėse parduodami tik pagal gydytojo receptą, taigi šią psichotropinę medžiagą leidžiama vartoti medicinos tikslams. Tai reiškia, kad vaistą „Bromazepam“ teisėtai įsigyti ir laikyti gali tik asmuo, kuriam toks vaistas yra paskirtas gydytojo. Byloje esančiame S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro rašytiniame pranešime nurodyta informacija patvirtina, kad V. K. nebuvo skirti ir išrašyti psichotropiniai vaistai „Bromazepam“ (t. 1, b. l. 190). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kiti gydytojai V. K. ar jo motinai gydymo tikslais būtų paskyrę šių vaistų, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis bei liudytoja E. K.. Tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo patirtį tiek vartojant, tiek praeityje ir platinant narkotines medžiagas, taip pat įvertinus kitus byloje surinktus duomenis, kad pas V. K. surasta tiek narkotinių medžiagų – kokaino, tiek psichotropinės medžiagos – bromazepamo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog nuteistasis V. K. bendrais bruožais žinojo, kad jo laikomame vaiste „Bromazepam“ yra psichotropinės medžiagos, bei konstatavo, kad kratos metu V. K. namuose surastas psichotropines medžiagas V. K. laikė, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

50. Pažymėtina, kad, nors teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. tvirtino, kad jo namuose surasti psichotropiniai vaistai yra jo močiutės, tačiau atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas jau sutiko su skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad minėti vaistai buvo V. K., kuriuos laikė savo reikmėms (t. 2, b. l. 145–148). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. K. namuose surastas psichotropines medžiagas – bromazepamą – V. K. laikė, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

51. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-7-173/2014, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018).

52. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tabletės nebuvo sukarpytos į atskiras dalis, taip pat, kad nebuvo kaip nors paslėptos, o buvo padėtos V. K. kambaryje laisvai prieinamoje vietoje, esančiame spintelės stalčiuje, visiškai nepaneigia aplinkybės, kad V. K. jas laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Be to, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. K. ir neslėpė aptariamų vaistų, tikėdamas, jog bus patikėta jo versija, kad vaistai buvo skirti jo mirusiai močiutei. Pažymėtina, kad kratos metu nuteistojo V. K. namuose surastos net 27 „Bromazepam Lannacher 3 mg“ tabletės. Kartu akcentuotina, jog psichotropiniai vaistai buvo įsigyti ne gydytojo nurodymu, kuriuos būtų privaloma vartoti nuolat, ir jie vaistinėje supakuoti bei parduodami atitinkamais didesniais kiekiais, bet neteisėtai, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad V. K. neteisėtai įsigytas psichotropinių vaistų kiekis nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jie buvo skirti platinimui, bei priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jų pakuotę iš anksto sukarpyti ar kitaip paruošti platinimui, nereikia. Tai, kad minėtų vaistų nuteistasis V. K. pats nevartojo, patvirtina VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorinių tyrimų duomenys, iš kurių nustatyta, kad V. K. šlapime 2021 m. liepos 23 d. buvo surastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos – kokainas (COC), kanabinoidai/marihuana (THC) (t. 1, b. l. 167), bei nesurasta psichotropinė medžiaga – bromazepamas. Tačiau aplinkybė, kad nuteistasis V. K. linkęs disponuoti ne vienos rūšies kvaišalais, turint tikslą juos platinti, parodo ir ankstesni jo teistumai.

53. Vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nustatymo kriterijų, atsižvelgdamas į surastų vaistų, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – bromazepamo – kiekį, ir kitas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis V. K. laikė namuose surastą psichotropinę medžiagą – bromazepamą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

54. Esant nustatytų ir aptartų duomenų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. neteisėtai įgijo bei laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šių narkotinių medžiagų pardavė, t. y. 2021 m. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 4,253 g kokaino ir ne mažiau kaip 27 vnt. (0,081 g) bromezapamo tablečių, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir nešiojosi su savimi, kol 2021 m. liepos 22 d. 22.50 val., likusį nerealizuotą šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Dalį turėtų narkotinių medžiagų – 1,267 g kokaino – V. K. dviejuose folijos lankstinukuose 2021 m. liepos 22 d. pardavimo tikslais nešiojosi su savimi, vieną jų – su 0,525 g kokaino – 2021 m. liepos 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė D. K., R. E. bei Ž. K., kitą – su 0,742 g kokaino – toliau laikė rūbų kišenėje, kol kratos metu šį lankstinuką paėmė policijos pareigūnai. Ir ši nuteistojo V. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

55. Perkvalifikavus nuteistojo V. K. padarytą nusikalstamą veiką, turi būti išspręstas ir skirtinos bausmės klausimas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Apeliaciniu skundu nuteistajam V. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, prašoma skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

55.1. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

55.2. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

55.3. Skirdamas bausmę V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat į nusikalstama veika padarytos žalos dydį bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

55.4. V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), teistumui neišnykus, nes po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), atlikimo 2014 m. liepos 10 d., nepraėjus penkeriems metams (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis, 5 dalis), 2018 m. balandžio 24 d., t. y. turėdamas teistumą, padarė naują baudžiamąjį nusižengimą, už kurio padarymą buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, bei paskirtą arešto bausmę atliko 2019 m. sausio 17 d. (t. 1, b. l. 176–181, 182–184), o pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo, t. y. šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką penkerių metų išnykimo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. sausio 17 d., todėl, esant nustatytai aplinkybei, nuteistasis V. K. laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 1, b. l. 185–187), taip pat teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir 2018 m. gegužės 11 d. Kuržemės rajono teismo, Latvijoje (t. 1, b. l. 180–181), tačiau šiuo metu dirba (t. 2, b. l. 57).

55.5. Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nors ir nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad V. K. įsigytos ir laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei asmenims parduotos narkotinės medžiagos įvykio vietos apžiūros ir kratos metu buvo paimtos, nespėjus padaryti žalos asmenų sveikatai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaiko laikas nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (vieną para).

Dėl kratos metu surastų pinigų konfiskavimo

56. Kaip jau buvo aptarta, kratos metu pas nuteistąjį V. K. buvo surasti ir paimti pinigai – 387,58 Eur (t. 1, b. l. 49–53). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neįrodytu, jog V. K. 2021 m. liepos 22 d. pardavė D. K., R. E., bei Ž. K. 0,525 g narkotinės medžiagos – kokaino, nenustatė, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, todėl nesant pagrindo juos pripažinti uždraustos veikos rezultatu ir konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, kratos metu pas V. K. surastus pinigus – 387,58 Eur – grąžino V. K..

56.1. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

56.2. Nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, gali būti atsižvelgiama į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad jis nenurodo šio turto įgijimo aplinkybių (ar pateikia neteisingą informaciją apie jas), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pan.

56.3. Šioje byloje nustatyta, kad V. K. neteisėtai įgijo bei laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šių narkotinių medžiagų pardavė, t. y. nusikalstamą veiką nuteistasis darė siekdamas gauti finansinės naudos. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. teigė, kad jos sūnus jai patikėdavo savo uždirbtus pinigus. 2021 m. liepos 21 d. sūnus paprašė iš sutaupytų pinigų duoti jam 400 Eur rūbams ir avalynei nusipirkti, ir ji jam davė (t. 2, b. l. 61–62). Tačiau, kaip jau buvo nustatyta ir aptariant nuteistojo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. pats teigė, kad įvykio dieną sumokėjo už narkotinę medžiagą 200 Eur, kurią neva ir pirko iš D. K., R. E. ir Ž. K., o kratos metu jo kišenėje buvusioje piniginėje surasta dar 387,58 Eur. Šiuo atveju, nors nustatytas tik vienas D. K., R. E. bei Ž. K. narkotinių medžiagų pardavimo atvejis už 60 Eur, tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad V. K. gavo naudą iš uždraustos veikos, o, atsižvelgiant į surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagų kiekius bei pas V. K. surastų pinigų sumą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ši gauta nauda nebuvo vienkartinė. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. jokio legalaus darbo neturėjo, o teisiamajame posėdyje liudytojos E. K. nurodyta versija, kad sūnui pinigų davė ji, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai neįtikinama. Be to, pinigai buvo surasti V. K. kelnių kišenėje kartu ir su narkotine medžiaga – kokainu. Todėl darytina išvada, jog kratos metu pas V. K. surasti visi pinigai – 387,58 Eur – buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, minėti pinigai laikytini uždraustos veikos rezultatu ir konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį dėl V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį bei V. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudos.

V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaiko laiką nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (vieną parą).

V. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, 2021 m. liepos 22 d. kratos metu pas V. K. surasti ir paimti pinigai – 387,58 Eur, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių, grąžinti V. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 2021 m. liepos 22 d. kratos metu pas V. K. surastus ir paimtus pinigus – 387,58 Eur, perduotus saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių, konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas