Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo ir trečiojo asmens M. K. prisidėjimą prie ieškovės K. K. apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui bei šios paramos įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. K.: 1) 600 Eur paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2026 m. birželio 12 d., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) 10 600 Eur paramos įsiskolinimą, skaičiuojant po 600 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.; 3) 378,90 Eur palūkanas nuo 600 Eur/mėn. paramos įsiskolinimo sumų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., atitinkančias metinių 5 procentų dydį; 4) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 600 Eur išlaikymo paramos sumos už laikotarpį nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis:

1.1. Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-778-735/2007 patvirtinta ieškovės tėvų sudaryta taikos sutartis, kuria šalys buvo susitariusios, kad atsakovas savo tuo metu dar nepilnametei dukrai teiks 300 Eur per mėnesį išlaikymą.

1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-272/2019 patvirtinta ieškovės tėvų taikos sutartis ir padidintas išlaikymas iki 400 Eur per mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (atsakovo sutikimu ir su jo žinia nepilnametei ieškovei su mama jau gyvenant ir mokantis Jungtinėje Karalystėje (atsakovas tuo metu ir pats jau seniai gyveno ir dirbo Švedijos Karalystėje)).

1.3. Ieškovei 18 metų suėjo 2023 m. spalio 11 d. Nuo tos dienos atsakovas jokio išlaikymo nei ieškovei, nei ieškovės mamai už ieškovę nebeteikia, nors ieškovė vis dar savo pajamų ir turto neturi, yra studentė.

1.4. Ieškovė mokosi Londono miesto universitete (angl. University of London City, t. y. „UCL“, https://www.ucl.ac.uk/), Pedagogikos studijų programos (angl. Education Studies (Honours)) antrame kurse. Jos mokymasis pagal šią aukštojo mokslo (bakalauro) programą tęsis dar mažiausiai iki 2026 m. birželio 12 d.).

1.5. Ieškovė turi itin didelį užimtumą, siekia kuo geresnio išsilavinimo, dėl to neturi nei pareigos, nei laisvo laiko papildomai dirbti ir gauti kokių nors pajamų pati save išsilaikyti. Ieškovė jokio nuosavo turto ir pajamų neturi, nedirba.

1.6. Tapus pilnamete ieškovės poreikiai tik padidėjo, nes jai reikia didesnių lėšų įsigyjant suaugusiųjų drabužius, avalynę, geriau maitintis, apmokėti keliones viešuoju transportu į universitetą ir pietums jos buvimo universitete metu, prisidėti prie būsto nuomos mokesčių, apmokėti vairavimo kursų lankymą, ieškovės naudojamo kambario trūkstamiems baldams įsigyti, kompiuterio atnaujinimui ir pan.

1.7. Ieškovė gyvena mamos nuomojamame bute, ieškovės mama dėl patirtos sunkios traumos jau senokai yra nedarbinga, iš Jungtinės Karalystės vyriausybės gauna tik nedarbingumo pašalpas. Atsakovas yra sveikas, darbingas, 45 metų amžiaus vyras, turintis darbą ir nuosavą verslą Švedijos Karalystėje.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei K. K.: 300 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos, 2025 m. gegužės 8 d., iki 2026 m. birželio 12 d., priteistos paramos sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant ją į ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini), IBAN (duomenys neskelbtini), BIC kodas (duomenys neskelbtini); 5 400 Eur paramos įsiskolinimą; 189,45 Eur palūkanų; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 889,45 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2025 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė šias faktines aplinkybes:

4.1. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 206) duomenimis, K. K., gimusios 2005 m. spalio 11 d., tėvas yra E. K., o motina – M. K.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovas deklaravo, kad nuo 2021 m. birželio 30 d. yra išvykęs į Švediją. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė deklaravo, kad nuo 2016 m. liepos 24 d. yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė, atsakovas, trečiasis asmuo nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi.

4.2. Ieškovės poreikių lentelės duomenimis, ieškovei reikalinga suma per mėnesį – 1 593 GBP. Šią sumą sudaro būsto išlaidos (250 GBP), maistas (110 GBP), higienos priemonės (262 GBP), rūbai bei avalynė (119 GBP), sveikatos priežiūra (15 GBP), ugdymas (500 GBP), laisvalaikis (73 GBP), kuro bei viešojo transporto išlaidos (164 GBP), atostogų išlaidos (100 GBP). Mamos teikiamas išlaikymas 920 GBP.

4.3. Studijų pažymos duomenimis, ieškovė studijuoja Edukologijos studijose, Menų bakalauro srityje. Numatoma studijų pabaiga 2026 m. birželio 12 d.

4.4. Ieškovės pateikto nuorašo duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini) registruota 2017 m. gegužės 11 d. Švedijos Karalystėje, atsakovas yra valdybos narys/vadovas. Įmonė vykdo veiklą statybos, pastatų statybos, nekilnojamojo turto atnaujinimo, amatų pagalbos, virtuvės renovacijos ir su tuo susijusios veiklos srityse.

4.5. Nuomos sutarties duomenimis, trečiasis asmuo gyvena nuomojame bute, mėnesinė nuomos kaina 1 100 GBP.

4.6. Internetinės svetainės hitta.se duomenimis, atsakovo valdomos įmonės apyvarta 1 739 tūkstančių SEK (už 2018 metus).

4.7. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių santykiai blogi. Ieškovei prašant atsakovo suteikti paramą, pastarasis nurodo, kad negali teikti 600 GBP paramos, galima parama maksimali 200 GBP.

5. Teismas, pasisakydamas dėl prievolės teikti paramą pilnametystės sulaukusiam vaikui (ne)pripažinimo ir atsakovo galimybės ją teikti, konstatavo, kad atsakovo prievolė teikti paramą savo pilnametystės sulaukusiai dukrai nagrinėjamu atveju egzistuoja. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino turįs šią prievolę – nurodė, kad sutinka teikti dukteriai paramą. Tuo tarpu aukščiau nurodytas atsakovo pripažinimas savaime suponuoja, kad atsakovas, būdamas su ieškove, šeima ir, atitinkamai, žinodamas, kokios yra dukters gyvenimo faktinės aplinkybės, vertina, kad parama ieškovei yra reikalinga ir būtina. Teismas papildomai nustatė šias faktines aplinkybes, kurios taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas turi šią prievolę: bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra 20 metų amžiaus; ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje, dieninėse Edukologijos studijose, Menų bakalauro srityje; ieškovei bestudijuojant dieninėse studijose, dirbti būtų sudėtinga; ieškovė nekilnojamojo turto, santaupų neturi; ieškovei parama būtina patenkinti būtinuosius poreikius (maistas, būstas, studijos ir etc.); ieškovei teikia paramą trečiasis asmuo – jos mama.

6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo galimybės teikti ieškovei paramą, pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, kad jo turtinė ir finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis yra neįgalus, turi specialiųjų poreikių ir pan. Teismas nusprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti paramą savo pilnametystės sulaukusiai dukrai.

7. Teismas, pasisakydamas dėl priteistinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui dydžio, nurodė, jog protinga ir pakankama suma, priteistina iš atsakovo, ieškovei pragyventi ir patenkinti savo poreikius yra 300 Eur; ieškovė, nors ir mokosi dieninėse studijose, kas apsunkina įsidarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi jokių galimybių dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų; ieškovė neįrodinėjo, kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais); ieškovė gyvena kartu su mama, kuri taip pat rūpinasi smulkaus remonto, išlaikymo ir kt., išlaidomis.

8. Teismo vertinimu, pilnamečio reikalavimai padengti kaštus už laisvalaikį ar grožio priemones laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų paramos pareiga nesusijusiais reikalavimais – tokių nebūtinų poreikių patenkinimu turėtų pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba jis jų turėtų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog mama skiria 920 GBP paramą per mėnesį nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovė nepateikė nei banko sąskaitų išrašų, nei čekių ar kt. duomenų, leidžiančių spręsti apie konkretų faktinį poreikių dydį (t. y., jog jis yra 1 593 GBP). Nors ieškovė gyvena užsienio valstybėje, ji turėjo galimybę pasirinkti Edukologijos studijas ir Lietuvos Respublikoje, kur pragyvenimo lygis yra kur kas mažesnis. Atsakovui savaime nekyla pareigos teikti paramą pilnamečiam vaikui pagal užsienio valstybės pragyvenimo lygį. Nors ieškovė nurodo ir teikia duomenis, kad atsakovas turi verslą, šie duomenys yra neaktualūs ir nesudaro pagrindo daryti išvadas apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį šiuo metu.

9. Teismas, pasisakydamas dėl teiktinos paramos įsiskolinimo (ne)priteisimo, nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 10 600 Eur paramos įsiskolinimą, skaičiuojamą po 600 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovei sulaukus pilnametystės, jis ieškovės nerėmė. Teismas nurodė, kad nesant byloje ginčo dėl paramos įsiskolinimo fakto, ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies ir priteisiama ieškovei iš atsakovo 5 400 Eur paramos įsiskolinimo, nes teismui konstatavus, jog ieškovei turi būti teikiama po 300 Eur, o ne po 600 Eur dydžio per mėnesį parama, atitinkamai turi būti perskaičiuota ir teiktinos paramos įsiskolinimo suma.

10. Kadangi atsakovas neįvykdė piniginio pobūdžio prievolės, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Teismas įsiskolinimo sumą sumažino iki 5 400 Eur, atitinkama dalimi mažinama palūkanų suma, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 189,45 Eur palūkanų.

II. Apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai

11. Ieškovė (apeliantė) K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas į bylą neteikė visiškai jokių atsiliepimų, prašymų ar įrodymų. Atsakovas nuotoliniu būdu sudalyvavo ik antrajame šioje byloje surengtame 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdyje, kuriame žodžiu pareiškė, kad 600 ar 400 Eur suma jam būtų per didelė mokėti. Prašomas pateikti kokius nors tai patvirtinančius įrodymus, jis jų nepateikė ir teismo posėdžio metu neišreiškė daugiau jokių prašymų, išskyrus žodinį prašymą atidėti procesinio sprendimo vykdymą.

11.2. Davęs priesaiką atsakovas pripažino faktą, kad jis uždirba 2 500 Eur pajamas per mėnesį. Tai yra CPK 185 straipsnyje leidžiamas ir reglamentuotas faktų pripažinimas, o atsakovo įsipareigojimų kam nors kitam, kreditoriams, buvimas apskritai nėra įrodytas ir abejotinas. Nors teismas siūlė atsakovui pateikti duomenis apie finansinę padėtį, pastarasis jų nepateikė. Tačiau, visgi, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo. Tikėti vien atsakovo žodžiais, kuriuos ieškovė ginčija ir jo teigiamų faktų nepripažįsta, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taip pat atsakovui palankių išvadų neleido daryti jokia teisės norma, o be to, ši byla yra susijusi su išlaikymo vaikui priteisimu, kur apskritai visos abejonės privalo būti aiškinamos vaiko naudai, nepaisant jo nepilnametystės ar pilnametystės.

11.3. Turėdama apie 1 593 Svarų Sterlingų dydžio išlaikymo per mėnesį poreikius, ieškovė iš savo tėvo/atsakovo turi teisę reikalauti bent jau po 600 Eur paramos/išlaikymo (t. y. vos apie trečdalį jos visų poreikių sudarančią sumą) kas mėnesį, nes abiem jos tėvams prisidedant prie jos išlaikymo lygiomis dalimis, atsakovo mokamo išlaikymo suma turėtų sudaryti apie 915 Eur per mėnesį. Dėl to, 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu net ir paaiškėjus atsakovo tikrajai turtinei padėčiai (2 500 Eur atlyginimas per mėnesį, jokių įsipareigojimų ar skolų faktas buvo ieškovės nepripažintas, atsakovo neįrodinėjamas ir neįrodytas, nors teismas ir siūlė atsakovui teikti tokius įrodymus), ieškovė visgi apsiribojo minimaliu, bet ne mažesniu kaip 600 Eur dydžio išlaikymo dydžio reikalavimu.

11.4. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės daugelį poreikių dalį dengia ir sutinka dengti ieškovės mama M. K.. Tai nereiškia, kad ji privalo teikti išlaikymą ir už save, ir už atsakovą, dėl to yra būtina priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bent po 600 Eur/mėn. išlaikymą. Ieškovės tėvai yra senai išsituokę, dėl to jokių solidarių prievolių ieškovei jie neturi.

11.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi šioje civilinėje byloje teismas taikė skubiai vykdytinas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. K. ieškovei K. K. laikiną išlaikymą, teiktiną po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, 2025 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo priėmimo, pervedant šią sumą į ieškovės K. K. banko sąskaitą. Tai reiškia, kad jau gavęs ieškinį ir jo priedus, įskaitant ir ieškovės poreikių lentelę, teismas laikė, jog tokia 400 Eur suma minimaliai užtikrintų tiek ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimą, tiek ir nepažeistų kol kas byloje dar nežinomų atsakovo turtinės padėties aplinkybių ir sąlygų, t. y. teisėtų atsakovo interesų. Pasitvirtinus atsakovo gerai turtinei padėčiai, teismas priteisė netgi ¼ dalimi mažesnę sumą išlaikymo, nei pats teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo iš atsakovo priteisęs. Toks įrodymų vertinimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 straipsnis), o jo pagrindu padarytos teismo išvados turi būti pakeistos ir ieškinys tenkintas pilna apimtimi.

11.6. Ieškovės mama ir atsakovas 2022 m. netgi buvo pasirašę ir šis teismas jau buvo patvirtinęs taikos sutartį, pagal kurią atsakovas pripažino Jungtinėje Karalystėje gyvenančios dukros poreikius aukštus išlaikymo poreikius ir tuo metu (2022 m. balandžio 10 d.) įsipareigojo teikti dukrai po 400 Eur iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodyti skaičiavimai, pagal kuriuos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2025 m. balandžio 30 d., minėta 400 Eur suma dėl nuolatinės kasmetinės indeksacijos sudarytų jau 573 Eur. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovas pripažino, jog tokio dydžio išlaikymas jo dukrai buvo reikalingas, kad tokio dydžio poreikiai ir išlaidos jai mažiausiai nuo 2016 metų (daugiau kaip 9 metus) su mama gyvenant Jungtinėje Karalystėje, o be to, ir pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje Londone, tikėtina, nesumažėjo, o tik padidėjo – tapus pilnamete studente, turinčia gerai ir kruopščiai mokytis.

11.7. Byloje net nėra ginčo, kad atsakovas taip pat gyvena didesnių pajamų valstybėje, kurioje gali uždirbti daug didesnes nei minimalias Lietuvoje pajamas (minimalią 777 Eur algą į rankas, atskaičius mokesčius nuo šiuo metu LR Vyriausybės nutarimu patvirtintos 1 038 Eur minimalios mėnesio algos nekvalifikuotam darbuotojui). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dirbtų nekvalifikuotą darbą. Jis neneigė, kad turi nuosavą staliaus ir dailidės paslaugų verslą, t. y. statybų verslu užsiimančią įmonę (duomenys neskelbtini) ir dirba nuolatinį darbą statybos srityje.

11.8. Ieškovė iki šiol neįsidarbino ir neieškojo darbo dėl to, kad ji turi mokytis (siekia gerai mokytis) ir pagal teisės aktus neprivalo įsidarbinti. Ieškovės teisėtas interesas yra atlikti visus studijų metu gaunamus uždavinius, namų darbus ir praktiką itin gerai, kad tai taptų tvirtu pagrindu jos tolimesnei karjerai. Jei ieškovė mokydamasi dar ir dirbtų, jos mokymosi rezultatai ženkliai suprastėtų ir atsirastų rizika apskritai neišlaikyti keliamųjų egzaminų. Tai vestų ir prie ieškovės teisės į išlaikymą/paramą praradimo, nes ieškovė nebegalėtų tęsti mokslo ir ginčas šioje byloje apskritai nebeturėtų jokio teisinio pagrindo, nes tik gerai besimokančiam aukštojoje mokykloje pilnamečiui vaikui yra garantuojama teisė reikalauti paramos iš ją galinių teikti savo tėvų ar vieno iš jų.

11.9. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad: „nors ieškovė gyvena užsienio valstybėje, ji turėjo galimybę pasirinkti Edukologijos studijas ir Lietuvos Respublikoje, kur pragyvenimo lygis yra kur kas mažesnis“. Toks motyvas ir įrodymų vertinimo kriterijus nėra pagrįstas jokia teisės norma, kadangi asmuo turi teisę pasirinkti ir kur jam gyventi, ir kur mokytis. Be to, ieškovė jau seniai gyvena Jungtinėje Karalystėje ir atsakovas akivaizdžiai tam pritarė, o ir pats jau labai senai gyvena ir dirba ne Lietuvoje, o Švedijoje.

12. Trečiasis asmuo M. K. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame prašo teismo sprendimą pakeisti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindžia argumentais:

12.1. Apskųstoji sprendimo dalis yra nepagrįsta dėl to, kad tik teismo posėdžio metu atsakovo vien žodžiu nurodytos paaiškinimai apie jo turtinę padėtį (skolas, ligas) buvo nepagrįstai įvertintos kaip atitinkančios tikrovę, realios ir patikimos.

12.2. Atsakovas galėjo pasinaudoti galimybe teikti naujus įrodymus bent jau su apeliaciniu skundu, tačiau ir to nepadarė. Vertintina, kad veiksnus ir darbingas atsakovas tokių aplinkybių, kurias teigė teismui neva esant, negali ir įrodyti ir pasirinko neįrodinėti net ir susipažinęs tiek su teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo motyvais, tiek ir iki 2025 m. spalio 6 d., apmąstęs dar 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu išsakytas ieškovės ir trečiojo asmens baigiamąsias kalbas. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali (bei visados nuo 2023 m. spalio 11 d. galėjo) teikti ieškovei po 600 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau neteisėtai to nedarė. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai nepastebėjo, nevertino ir tokių teismo išvadų nepagrįstai nepadarė.

12.3. Trečiasis asmuo su šiuo prisidėjimu prie ieškovės apeliacinio skundo pateikia atitinkamus, teismo paminėtus ir kitus savo turtinės padėties, paramos ieškovei teikimo, nuomos mokesčio mokėjimo ir kitų išlaidų dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir juos vertinti priimant teismo procesinį sprendimą, bei paaiškina, kad 262 GPB per mėnesį išlaidos apima ne tik įvairias higienos priemones, kūno priežiūros išlaidas, bet ir kitas būtinas buitines išlaidas.

13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie apeliacinio skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1– 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir trečiojo asmens prisidėjimo prie šio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti materialinę paramą pilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti reikalaujamo dydžio materialinę paramą, pažymi, kad ieškovės motinai ir taip tenka didesnioji paramos teikimo dalis, t. y. turėdama apie 1 593 Svarų Sterlingų dydžio išlaikymo per mėnesį poreikius, ieškovė iš savo tėvo/atsakovo turi teisę reikalauti bent jau po 600 Eur paramos/išlaikymo (t. y. vos apie trečdalį jos visų poreikių sudarančią sumą) kas mėnesį, nes abiem jos tėvams prisidedant prie jos išlaikymo lygiomis dalimis, atsakovo mokamo išlaikymo suma turėtų sudaryti apie 915 Eur per mėnesį.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Trečiasis asmuo M. K. su prisidėjimu prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus - savo turtinės padėties, paramos ieškovei teikimo, nuomos mokesčio mokėjimo ir kitų išlaidų dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir juos vertinti priimant teismo procesinį sprendimą.

20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

21. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

22. Sprendžiant dėl trečiojo asmens kartu su prisidėjimu prie apeliacinio skundo pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad jie yra susiję su laikotarpiais ir turėtomis išlaidomis jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, be to, dalis pridedamų dokumentų neišversti į lietuvių kalbą, taigi neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų, todėl teismas juos atsisako priimti (CPK 180 straipsnis, 198 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007). Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis sunki (nedirba, savo pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi) bei nustatė ieškovės sąžiningą mokymąsi aukštojoje mokykloje, kas sudaro pagrindą gauti materialinę paramą iš atsakovo. Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo motyvais, susijusiais su neišnaudotomis galimybėmis pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis bei atsakovo galimybėmis teikti didesnę materialinę paramą.

Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti pajamų

29. Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Vien tai, kad tėvai turi finansinę galimybę išlaikyti pilnametį vaiką, nereiškia, kad šiam asmeniui nesistengiant pačiam pasirūpinti lėšomis jo poreikių tenkinimui, tėvams atsiranda tokia pati prievolė išlaikyti vaiką kaip ir vaikui būnant nepilnamečiu.

30. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Visgi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad nors mokymasis dieninėse studijose apsunkina įdarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi jokių galimybių dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės studijų intensyvumą, studijų grafiką, kas patvirtintų galimybių susirasti darbą neturėjimą; ieškovė taip pat niekaip nepagrindė, kad ji neturi galimybės susirasti sezoninio darbo atostogų laikotarpiu ir tokiu būdu prisidėti prie savo poreikių tenkinimo.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiui vaikui ir priteistino paramos dydžio

31. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas turi galimybę teikti būtent 600 Eur materialinę paramą, kadangi jis gauna nemažas pajamas (kaip pats nurodė - apie 2 500 Eur per mėnesį), o įrodymų apie turinius kreditorinius įsipareigojimus ar kitus finansinius sunkumus nepateikė.

32. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

33. Nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių išlaikytinių dalyvaujantys byloje asmenys neturi. Ieškovė niekur nedirba, santaupų neturi. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 500 Eur, tačiau didžioji pajamų dalis tenka antstoliams, nes dėl įsiskolinimų kreditoriams vykdomi išieškojimai. Atsakovas taip pat teigė, kad jo finansinė padėtis sunki, nes 4-5 mėnesius buvo bedarbis, turėjo operacijų. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovo vadovaujamą įmonę yra seni, duomenų, kad įmonė bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vykdytų aktyvią veiklą ir pelningai dirbtų, nėra. Į bylą pateiktais duomenimis, ieškovė su savo motina gyvena motinos nuomojamame bute, buto nuoma sudaro 1 100 GBP per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškinyje nurodoma, jog ieškovės mama dėl patirtos sunkios traumos yra nedarbinga, iš Jungtinės Karalystės vyriausybės gauna nedarbingumo pašalpas, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) nustatytą konkretų darbingumo lygį, neįgalumą, jau pakankamai seniai (2017 metais) patirtos traumos pasekmių tebeegzistavimą kreipimosi į teismą metu.

34. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teisę į paramą ir savo turtinių interesų užtikrinimo gynimą nepagrįstai grindžia JTO Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nes pagal šios Konvencijos 1 straipsnį vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal vaikui taikomus įstatymus jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliacinis skundas yra iš esmės grindžiamas tik teismų praktika sprendžiant ginčus dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau, kaip jau minėta, CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi, nes pilnametis vaikas ir pats turi pareigą ieškoti galimybių prisidėti prie savo poreikių patenkinimo ir tėvai neprivalo tenkinti visų pilnametystės sulaukusio vaiko poreikių. Atsižvelgdamas į šių institutų skirtumus, apeliacinės instancijos teismas teisiškai nereikšmingais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo teikto (privalėto teikti) išlaikymo iki ieškovės pilnametystės dydis įrodo, kad atsakovas turėtų teikti bent tokį patį ar didesnį išlaikymą ir ieškovei sulaukus pilnametystės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką minimali mėnesinė alga yra kriterijus priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, todėl tokia teismų praktika laikytina tik kaip orientacinė, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgiama būtent į pilnamečio vaiko poreikius, jo elgesį išnaudojant visas galimybes pačiam pasirūpinti reikalingomis piniginėmis lėšomis ir tėvų galimybes teikti paramą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, todėl laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatytas teiktino išlaikymo (paramos) dydis neįpareigoja teismo šiuo dydžiu vadovautis priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pilnametis vaikas pats turi teisę laisvai pasirinkti, kurioje šalyje mokytis ir gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nors ieškovė gyvena užsienio valstybėje, ji turėjo galimybę pasirinkti Edukologijos studijas ir Lietuvos Respublikoje, kur pragyvenimo lygis yra kur kas mažesnis. Visgi šis pirmosios instancijos teismo argumentas vertinant ieškovei reikalingos paramos dydį didelės reikšmės neturėjo, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė, kaip konkrečiai studijos Lietuvoje būtų galėjusios įtakoti teiktinos paramos dydį, ir, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas priteistos iš atsakovo paramos dydį nustatė įvertinęs konkrečius ieškovės nurodomus poreikius, jų (ne)būtinumą, atsižvelgęs į ieškovės tėvų turtinę padėtį.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pilnamečio vaiko reikalavimai padengti kaštus už laisvalaikį ar grožio priemones yra laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų paramos pareiga nesusijusiais reikalavimais – tokių nebūtinų poreikių patenkinimu turi pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba jis jų turėtų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai. Su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes pilnamečio vaiko parama negali būti siejama su visų vaiko poreikių patenkinimu, pilnamečiui vaikui priteisiama parama iš esmės yra orientuota į būtinųjų poreikių ir mokymosi išlaidų padengimo užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė nei banko sąskaitų išrašų, nei čekių ar kt. duomenų, leidžiančių spręsti apie konkretų ieškovės faktinių poreikių dydį, t. y. jog jis yra 1 593 GBP (Svarų Sterlingų). Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovei pareiškus reikalavimą dėl paramos jai priteisimo, ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus ieškovės poreikiams pagrįsti, t. y. apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė neturėtų detaliai pagrįsti bazinių poreikių, susijusių su maistu, apranga, tačiau, ieškovė, būdama pilnamete ir reikšdama reikalavimą vienam iš tėvų dėl paramos jai priteisimo, turėtų konkrečiais įrodymais pagrįsti transportui, mokymosi priemonėms ir mokymosi procesui reikalingas išlaidas, kitų konkrečių poreikių faktą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė pateiktoje poreikių detalizavimo lentelėje prie ugdymui skirtų išlaidų nurodo 500 GBP sumą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, už kokias konkrečias universiteto teikiamas paslaugas jai tenka mokėti, nepateikia duomenų, kad universitetas nesuteikia mokymosi priemonių ir tenka jas pirkti (vadovėlių, kt.). Šiuo atveju, skaičiuojant po 500 GBP per mėnesį už ugdymo išlaidas per metus susidaro 6 000 GBP suma, tačiau tokios sumos ugdymui reikalingumo ieškovės į bylą pateikti duomenys nepagrindžia (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nurodė, kad jos motina (trečiasis asmuo) jai teikia kas mėnesį 920 GBP paramą, tai patvirtino ir trečiasis asmuo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog mama skiria jai 920 GBP per mėnesį nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, tačiau net apeliacinės instancijos teismui nekvestionuojant šio fakto, ieškovė nenurodė ir neįrodė, iš kokių šaltinių ji gauna likusius 673 GBP per mėnesį, jei, kaip nurodo pati ieškovė, realios jos patiriamos išlaidos visiems būtiniems poreikiams patenkinti yra 1 593 GBP (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ieškovės nurodomas išlaidas, kurias ieškovė nurodė patirianti, bei pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog jos faktiniams poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro bendrą 1 593 GBP sumą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, laiko, kad ieškovės poreikiams reikalinga suma neviršija 920 GBP, be to, dalis poreikių pripažintini kaip nebūtini ir neįrodyti.

39. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nepagrindė tokių galimybių atmetimo, į ieškovės nurodytą reikalingą sumą poreikių patenkinimui bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė 300,00 Eur materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2025 m. gegužės 8 d.) iki 2026 m. birželio 12 d., ir pagal šį teiktinos paramos dydį nustatė ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių laikotarpį – 5 400 Eur, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose.

Dėl bylos baigties

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, vertindamas materialinės paramos pagrindus, todėl iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde ir prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovė ir trečiasis asmuo ieškovės pusėje neįgijo teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.