Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui E. L., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui, suinteresuotam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., D. W., D. C., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo E. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) E. K. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); 2) A. K. po savo motinos E. K. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Taip pat pareiškėjas prašo pripažinti 2007 m. gegužės 3 d. pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo A. K. pareiškėjui E. L. pardavė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. L. nuosavybės teise valdo šį turtą. Be to pareiškėjas prašo pripažinti 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo pardavimo sandorį, pagal kurį A. K. pareiškėjui E. L. pardavė 0,48 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,64 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,88 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. L. nuosavybės teise valdo šį turtą. Nurodė, E. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po E. K. mirties jos sūnus A. K. liko gyventi palikėjos name, naudojo tą namą ir ūkinius pastatus kaip savo nuosavus, rūpinosi jais, remontavo, prižiūrėjo ir laikė save pilnaverčiu savininku to namo, ūkinių pastatų ir viso turto kas liko po motinos mirties. 2000 m. sausio pabaigoje, iškart po E. K. mirties, A. K. priėmė pareiškėją E. L. gyventi tame name. A. K. buvo ligotas, todėl pareiškėjas juo rūpinosi, apmokėdavo jo skolas ir kitaip padėdavo. Pats A. K. nuosavybės teise turėjo tris žemės sklypus, bet dėl silpnos sveikatos nenorėjo ūkininkauti, todėl nuo 2004 m., t. y. nuo pat jų įsigijimo, leido pareiškėjui naudotis tais sklypais, juose ūkininkauti. Kiek vėliau jis pasakė, kad nori parduoti pareiškėjui tuos žemės sklypus ir minėtą gyvenamąjį namą su visais statiniais. Tam, kad pačiam nereikėtų rūpintis tų žemės sklypų pardavimu, A. K. 2007-03-16 įgaliojo L. V. rūpintis sklypų pardavimu. 2007 m. gegužės 3 d. buvo surašyta su pareiškėju raštiška sutartis dėl namo su priklausiniais pardavimo, pareiškėjui namas su visais ūkiniais pastatais parduotas už 3 000 Lt, pareiškėjas pinigus sumokėjo. A. K. pažadėjo per 3 mėnesius sutvarkyti namo dokumentus, nes jie buvo netvarkingi, ir nuvykti pas notarą įforminti įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Tačiau praėjus mėnesiui, t. y. (duomenys neskelbtini), A. K. mirė. Pareiškėjas apmokėjo laidojimo išlaidas. Minėtus 3 žemės sklypus jis iki šiol naudoja pagal tikslinę paskirtį - ūkininkauja, prižiūri kaip savus, deklaruoja. Gyvenamąjį namą irgi prižiūri ir naudoja kaip savą, tačiau namas yra senas, tad kol pareiškėjas nėra oficialus savininkas, negali gauti statybos leidimo namo rekonstrukcijai arba remontui, negali sudaryti jokių sutarčių su elektros tinklais ar su kitomis tarnybomis. Apie turto pardavimo faktą žino mirusio A. K. pirmos eilės įpėdinės *- dukros D. W., D. C., jos pripažįsta jį turto savininku. Nors nuosavybės teisės perėjimas į minėtus 3 žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su priklausiniais nebuvo įforminta notarine tvarka, bet nekilnojamąjį turtą pardavėjas (A. K.) realiai perdavė valdyti ir naudotis E. L., o pastarasis faktiškai priėmė tą nekilnojamąjį turtą ir už jį visiškai atsiskaitė pinigais. Tokie veiksmai yra pagrindiniai pirkimo-pardavimo sandorio elementai, tad šalys realiai vykdė būtent pirkimo-pardavimo sutartį. Po tų veiksmų E. L. faktiškai tapo minėto nekilnojamojo turto valdytoju ir naudotoju. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes jis pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo tris žemės sklypus, gyvenamąjį namą, sumokėjo už juos pinigus, tačiau nebeturi galimybės įteisinti nuosavybės teisės kitu būdu, kaip tik reikšdamas pareiškimą teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. L. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog gerai sutarė su A. K., padėjo jam tvarkytis ūkyje, remontavo pastatus, dirbo ir iki šiol dirba žemės sklypus. Valdo, naudoja žemės sklypus kaip savo, prižiūri gyvenamąjį namą. Iš seniūnijos gauna nusiskundimų dėl prastos namo būklės, išdaužytų langų, nori susitvarkyti nuosavybės teisės dokumentus tiek į žemės sklypus, tiek į gyvenamąjį namą, nes namui reikia kapitalinio remonto, didelių investicijų. Iki šiol į teismą nesikreipė, nes po truputį tvarkėsi dokumentus, ieškojo archyvinių dokumentų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Jurijus Malininas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog faktiškai E. L. valdo turtą kaip savininkas, juo rūpinasi. Jis turtą nusipirko, sumokėjo pinigus, perėmė turtą, tačiau dėl A. K. mirties nebuvo spėta sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių notarine tvarka, tačiau jo sudarytos sutartys turi visus pagrindinius pirkimo-pardavimo sutarties elementus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. L. nurodė, jog 1998 m. su vyru E. L. buvo atsikraustę gyventi pas A. K., gerai su juo sutarė, padėdavo jam tvarkytis namuose. Ji su vyru ūkininkavo, nuomojosi iš A. žemės sklypus. Kadangi A. turėjo skolų, buvo išgeriantis, jam reikėjo pinigų, todėl jis norėjo parduoti žemės sklypus E.. Kadangi A. buvo ligotas, atsivežė į kiemą notarę Į. Zavišnienę, A. surašė jai įgaliojimą parduoti žemės sklypus. A. buvo perduoti pinigai už žemės sklypus - 7000 Lt, buvo sutarę datą notariniam sandorio patvirtinimui, bet A. mirė. Ji su vyru palaidojo A. savo lėšomis.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, kad A. K., kiek pamena, visada gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Jo gyvenamajame name jis yra daręs remonto darbus, nes reikėjo tvarkyti stogą. A. rūpinosi E. L., kuris nupirko iš A. gyvenamąjį namą ir tris žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. K.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog E. K. nuo 1986 m. įregistruota kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja; daiktinės teisės jai nėra įregistruotos. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtą turtą E. K. valdė nuosavybės teise.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straips-nyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).

Iš byloje esančių ūkinių knygų kopijų nustatyta, jog Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1958-1960, 1961-1963, 1973-1975, 1976-1979, 1991-1998 metų ūkio knygoje E. K. įrašyta kaip šeimos galva, įrašyta, jog jos asmeninėje nuosavybėje yra gyvenamasis namas, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone. Gyvenamasis namas baigtas statyti 1959 m., tuo metu E. K. jau gyveno minėtame name. 1987 m. gruodžio 16 d. Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė pažymėjimą, jog 1959 m. statybos gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Mažeikių rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, priklauso nuosavybės teise E. K.. Šiuo metu nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), niekam nėra įregistruota, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei, jokie kiti asmenys nereiškia pretenzijų į šį turtą. Taigi įvertinus byloje surinktus duomenis, pripažintinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. K., gim. 1907 m. birželio 3 d., gyvenamąjį namą ir į jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po E. K. mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sūnus A. K..

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiš-kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pra-deda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, at-lieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėja-mos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Byloje nustatyta, jog A. K. gyveno drauge su mama E. K.. (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1975 metų, 1976-1979, 1980-1982, 1991-1998 metų ūkinėse knygose įrašyta, jog A. K. gyvena motinai priklausančiame pastate, (duomenys neskelbtini) Remiantis gyventojų registro tarnybos duomenimis, A. K. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1979 m. sausio 29 d. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad E. K. turtas būtų paveldėtas, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, todėl tikėtina, kad A. K., būdamas E. K. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą, tad pripažintinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po E. K. mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sūnus A. K..

Byloje taip pat nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo E. L. nuosavybės teisės pripažinimo į A. K. nuosavybės teise valdytą turtą. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. K. registruota nuosavybės teisė į tris žemės sklypus: 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mst., Mažeikių r.; 0,6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,8800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r.

Iš byloje esančio notarės Irinos Zavišnienės patvirtinto įgaliojimo matyti, jog A. K. 2007 m. kovo 16 d. įgaliojo L. V. (t. y. suinteresuotą asmenį L. L.) savo nuožiūra parduoti visus tris minėtus žemės sklypus, atstovauti jį valstybinėse institucijose dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išsipirkimo iš valstybės, įregistruoti nuosavybės teisę, pasirašyti dokumentus, rašyti prašymus, pareiškimus ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus. Turėdama šį įgaliojimą L. V., veikdama A. K. vardu, 2007 m. gegužės 10 d. sudarė su pareiškėju E. L. rašytinę sutartį dėl visų trijų žemės sklypų pardavimo E. L. už bendrą 7000 Lt sumą, įgaliotinė patvirtino, jog gavo 7000 Lt sumą, E. L. patvirtino, jog jam yra perduoti žemės sklypai, šalys susitarė, jog notarine tvarka sandorį įformins dviejų mėnesių laikotarpyje, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes A. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Taip pat byloje nustatyta, jog A. K. 2007 m. gegužės 3 d. sudarė su pareiškėju E. L. rašytinę sutartį dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Pagal šią sutartį A. K. pardavė gyvenamąjį namą su priklausiniais, patvirtino, jog iš E. L. gavo 3000 Lt, pasižadėjo sutartį notarine tvarka sudaryti per tris mėnesius, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes A. K. mirė.

Iš išdėstytų duomenų matyti, jog A. K. iš tiesų buvo išreiškęs valią parduoti visus tris žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su priklausiniais E. L., A. K. patvirtino jog už šiuos nekilnojamojo turto objektus gavo iš pareiškėjo iš viso 10000 Lt sumą.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 2 dalis).

2007 m. gegužės 3 d., 2007 m. gegužės 10 d. sutartys buvo sudarytos nesilaikant notarinės formos, tad jų pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės į turtą pareiškėjas negali, taigi akivaizdu, jog pareiškėjo nuosavybės teisė į sandoriais įsigytą nekilnojamą turtą gali būti pripažinta tik teismine tvarka, prašant nustatyti pastato, žemės valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Iš 2007 m. gegužės 3 d., 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog šalys aptarė sandorių įforminimo notarine tvarka tvarką ir susitarė, jog sutartį dėl žemės sklypų pardavimo šalys sudarys per du mėnesius, o dėl gyvenamojo namo – per tris mėnesius, tačiau sutartys notarine tvarka nebuvo sudarytos dėl A. K. mirties. Teismo vertinimu, 2007 m. gegužės 3 d., 2007 m. gegužės 10 d. sutartys pagal savo turinį, pasekmes, iš esmės laikytinos preliminariomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis.

Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių (reikalingo leidimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan.) gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Tačiau esant tam tikroms sąlygoms preliminarioji sutartis gali būti pripažįstama pagrindine sutartimi.

Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-521/2012; kt.).

Pirkimo – pardavimo sutartis yra vienas iš nekilnojamojo turto įgijimo būdų. Kiekvienos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties esminės sąlygos yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti kiekvieno konkretaus ginčo faktines aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie tikrąją sutarties šalių valią sudarant konkretų susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-521/2012; Nr. 3K-3-287-611/2015, ir kt.).

Byloje nustatyta, jog faktiškai tiek žemės sklypai, tiek gyvenamasis namas su priklausiniais buvo perduoti pareiškėjui E. L., pinigų perdavimo faktas taip pat yra nustatytas ir neginčijamas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog A. K. būtų vengęs ar atsisakęs notarine tvarka sudaryti sandorius. Šiuo atveju sandorių nesudarymo priežastis yra daug svarbesnė - jis mirė ir dėl to sudaryti pagrindinių nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių notarine tvarka nebegalėjo ir jo įgaliotinė, nors jo valia parduoti turtą pareiškėjui E. L. buvo aiškiai išreikšta. Pareiškėjas nuo 2007 metų nepertraukiamai valdo žemės sklypus, juos dirba, rūpinasi gyvenamuoju namu, taigi iš esmės valdo turtą kaip savą. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys reikštų pretenzijas į šį turtą, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju turėtų būti teikiama pirmenybė tikrajai šalių valiai ir faktiškai susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, atsižvelgiant į tai, jog 2007 m. gegužės 3 d., 2007 m. gegužės 10 d. sutartys atitinka pirkimo – pardavimo sutarties elementus, teismas sprendžia, jog E. L. pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu įgijo nuosavybės teisę į tris žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, todėl jam pripažintinas šio turto valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini turto įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 58 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini);

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą:

- gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini);

- 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mst., Mažeikių r.;

- 0,6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

- 1,8800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.