Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-307-156/2015 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms D. S. N. ir notarei A. S., trečiajam asmeniui draudikui Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad LR CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę notarę A. S. byloje atstovavo advokatas, atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė savo argumentus, nurodė faktines aplinkybes, o atsakovei D. S. N. procesiniai dokumentai neįteikiami, jai procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat įvertinus tai, kad byloje vadovaujamasi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-767/2011 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, bei dėl šio sprendimo priimtais apeliacinės instancijos, kasacinės instancijos sprendimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovų dalyvavimas nėra būtinas. Apeliantas nesutikdamas su teismo ekspertizės aktu Nr. 14/11-105 prašo skirti papildomą ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgus į ieškovo argumentus dėl prašomos skirti ekspertizės pagrįstumo, duomenų pateikimo, spręstina, kad prašymas nepagrįstas. Apelianto prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, skirti pakartotinę teismo ekspertizę atsižvelgus į konkrečius byloje esančius duomenis netenkintini. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad apeliantui nurodžius minėtas aplinkybes dėl žodinio proceso, bet nepateikus savo argumentus patvirtinančių duomenų, taip pat 2015-05-04 rašte nurodžius papildomas aplinkybes dėl bylų nagrinėjimo, keliant įvairius kausimus dėl asmenų susijusių su bylų nagrinėjimu ir kita, apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nurodė priežastis, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apelianto vertinimu bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, kadangi netenkino nei vieno ieškovo prašymo dėl pripažinimo abiejų atsakovių - notarės ir D. S. N. dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinumo, netenkino ieškovo kitų procesinių prašymų dėl papildomos nekilnojamojo turto ekspertizės paskyrimo, bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kas įrodo apie teisėjo šališkumą byloje ieškovo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (LR CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kitų kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su ieškovui iš dalies nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t.y ne tokiu, kokio tikėjosi ieškovas.

Notarė nurodė, kad ji prieš notarine tvarka patvirtindama 2006 m. gruodžio 19 d. S. E. įgaliojimą, vadovaudamasi Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi pareikalavo pateikti dokumentus, reikalingus asmens tapatybei nustatyti. Tuo metu galiojusio Notariato įstatymo 31 straipsniu patikrino S. E. veiksnumą specialioje Notarų rūmų duomenų bazėje. Pažymėjo, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro veikla prasidėjo nuo 2011 m. sausio 1 d. Tuo metu atlikus paiešką, jokių kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas - nustatyta nebuvo. Informacijos, kad įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu įgaliotoja S. E. būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, notarė nerado. Tuo metu buvo tikrinama per Notarų rūmų duomenų bazę, kurioje pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį Lietuvos Respublikos teismai ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo, apribojančio fizinio asmens veiksnumą ar panaikinančio veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo privalėjo sprendimo nuorašą nusiųsti Notarų rūmams, kurie turėjo pareigą pranešti notarams apie ribotai veiksnius bei neveiksnius asmenis. Notarės vertinimu aplinkybė, kad S. E. įgaliojimo patvirtinimo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y. sirgo psichikos sutrikimu - nediferencijuota dimensija, buvo nustatyta tik atlikus pomirtinę S. E. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kuria konstatuota, jog S. E. ir prieš, ir 2006 m. gruodžio 19 d. įgaliojimo patvirtinimo metu sirgo psichikos sutrikimu - nediferencijuota dimensija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Būtent, faktas, kad S. E. įgaliojimo patvirtinimo metu, t.y. 2006 m. gruodžio 19 d., negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, buvo nustatytas tik atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ką patvirtina 2011 m. birželio 13 d. Ekspertizės aktas Nr. 84TPK-62. Notarės vertinimu joks įstatymas nenustato notarui pareigos surinkti informaciją apie sandorį atliekančio asmens sveikatą (fizinę bei psichinę būklę), kas sudaro asmens privataus gyvenimo dalį. Be to notarui net nesuteikta teisė gauti ir rinkti informaciją apie paciento sveikatos būklę, kuri yra prilyginama konfidencialiai informacijai, be paties asmens rašytinio sutikimo. Notarė atliko visus galimus veiksmus, kad įsitikintų įgaliotojos veiksnumu, o akivaizdžių psichikos sutrikimų požymių, kurie leistų abejoti įgaliotojos valios trūkumu, aplinkybių, pagrindžiančių, jog tuo metu S. E. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės, notarė nematė, mano, kad tinkamai atliko savo pareigą įsitikinti S. E. veiksnumu. Notarė prieš notarine tvarka patvirtindama įgaliojimą, garsiai perskaitė jo tekstą ir įsitikino, kad įgaliotoja suprato jo turinį bei pasekmes ir išreiškia savo tikrąją valią, tuomet pasiūlė įgaliojimą pasirašyti. Ir tik įsitikinusi, kad nėra kliūčių įgaliojimo tvirtinti notarine tvarka, padarė notaro tvirtinamuosius įrašus ir atliktus veiksmus užregistravo notarinių veiksmų registre. Įgaliojimo tvirtinimo metu nebuvo matyti akivaizdžių S. E. psichikos sutrikimų požymių, kurie leistų abejoti įgaliotojos valios trūkumu. Dėl fakto, kad įgaliojimas buvo patvirtintas ne notarų biure, o automobilyje, notarė nurodė, kad tai nepagrindžia fakto, kad įgaliojimas buvo patvirtintas neteisėtai. Nurodė, kad įgaliojimo patvirtinimo metu galiojusio Notariato įstatymo 28 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą. Be to, notarė nurodė, kad 2004 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinimo“, (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 29 d. iki 2007 sausio 1 d.) Nr. 1R-119 II dalies, reglamentuojančius reikalavimus, keliamus notaro biuro patalpoms, 6.4. punkte nustatyta, kad „biuro patalpos turi būti lengvai pasiekiamos asmenims, pagal galimybę su specialiu įėjimu neįgaliesiems“. Atsižvelgiant į tai, jog notarė buvo informuota, kad S. E. turi sveikatos problemų, o būtent - jai labai skauda kojas ir ji sunkiai vaikšto, bei atsižvelgiant į tai, kad notaro biuro patalpos S. E. nebuvo lengvai pasiekiamos ir kėlė problemų, notarė sutiko atlikti notarinį veiksmą automobilyje, kas nepažeidžia notarinių veiksmų atlikimo tvarkos ir neprieštarauja notarams keliamiems elgesio reikalavimams.

Civilinės bylos Nr. 2-12-767/2011duomenimis 2011 m. birželio 13 d. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-62 iš medicininių dokumentų apibūdinta S. E. sveikatos būklė be kitų aplinkybių nurodyta, kad nepilnai žino savo vardą, pavardę, gimimo metus, atmintis ryškiai pablogėjusi ir kita. Nuo 2006-11-21-12-12 gydyta Sedos slaugos ir palaikomojo gydymo , būklė po persirgtų dviejų galvos smegenų insultų. Lėtinė smegenų išemija. Būklė po dešinės kojos V piršto amputacijos dėl gangrenos. Dešinės pėdos defektas. 2007-01-06 atvežta į ligoninę dėl ūmaus miokardo infarkto ir kita ( b.l. 80-82, 3 tomas). Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, S. E. sveikatos būklės apibūdinimo yra pagrindo spręsti, kad S. E. sveikatos būklė nebuvo gera, ir nors ekspertizės aktu nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ji nesuvokė jai pateiktų pasirašyti dokumentų turinio ir prasmės bei atliekamų veiksmų esmės, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau kokia tikroji jos savijauta buvo tuo metu, kaip S. E. jautėsi geriausiai galėjo žinoti jos dukra D. S. N., kuri turėjo konkretų interesą, kad jai būtų išduotas įgaliojimas bei parduotas S. E. priklausantis turtas. Medicininiai dokumentai nepaneigia notarės paaiškinimų, kad S. E. dėl kojos gydymo sunkiai vaikščiojo. Teismo vertinimu notarė turėjo atsižvelgti į tai, kad S. E. turi sveikatos problemų, bet kad notarė suprato ar žinojo, kad ji turi psichikos sveikatos sutrikimų ir akivaizdžiai tai buvo galima pastebėti, byloje tokių duomenų nėra.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, paaiškinimus, nagrinėjamu atveju vertina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai sprendė, kad notarė nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų - ji patikrino sandorio šalių dokumentus, patikrino asmens veiksnumo duomenis, S. E. psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų notarė nepastebėjo, todėl sandorį patvirtino. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, notarės nurodytas aplinkybes nėra pagrindo vertinti, kad įgaliojimo patvirtinimas automobilyje buvo atliktas neteisėtai. Tik vėliau, kaip minėta 2011 m. birželio 13 d. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog S. E. prieš tvirtinant įgaliojimą nesuvokė jai pateiktų pasirašyti dokumentų turinio ir prasmės bei atliekamų veiksmų esmės, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Asmuo laikomas neveiksniu. Atsižvelgiant į byloje nurodytas notarės aplinkybes, bylos faktines aplinkybes, ieškovui nepateikus kitų, paneigiančių notarės argumentus įrodymų, nėra pagrindo vertinti konkrečius notarės veiksmus neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad notarė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su įgaliojimo tvirtinimu ir įgaliotinės vėliau įvykdytu butų pardavimu, dėl kurių galima būtų tvirtinti, kad notarė būtų prisidėjusi prie nesąžiningo atsakovės praturtėjimo. Teismas vertino, kad visos su įgaliotoja susijusios jos sveikatos aplinkybės ir sandorių sudarymo tikslai buvo žinomi tik pačiai atsakovei - įgaliotinei D. S. N., bet ne notarei. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė notarę informavo apie savo motinos sveikatos būklę ar ketinamų sudaryti sandorių tikslus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad notarė neturėjo teisės tvirtinti sandorių, nes tuo metu ieškovo mama S. E. buvo neveiksni, nes kaip minėta apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš S. E. sveikatos būklės būtų galima padaryti akivaizdžias išvadas apie jos veiksnumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas nepaneigė notarės argumentų, veiksmų teisėtumo ir neįrodė notarės kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalą ieškovui padarė ne pats dokumento - įgaliojimo patvirtinimas, atliktas notarės, bet pačios D. S. N. įgaliojimo panaudojimas sudarant butų pardavimo sandorius, kurie buvo teismų pripažinti negaliojančiais kitoje byloje pagal ieškovo ieškinį ir todėl turtinė žala ieškovui priteistina tik iš atsakovės D. S. N. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados pagristos ir teisėtos.

Apelianto vertinimu teismo sprendime nepasisakyta dėl notarės patvirtino kito sandorio, buto pirkimo ir pardavimo sutarties. Notarė patvirtindama 2007-01-09 buto pardavimo sutartį atliko kaltus neteisėtus veiksmus, netinkamai atliko jai valstybės paskirtas notarines funkcijas. Pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ir buvo nuginčytas šis bei kiti susiję sandoriai D. S. N. marti D. J., buto pirkėja nurodė, jog šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, pinigai nebuvo perduodami, tai buvo formalus sandoris ir vėliau L. N., atsakovės D. S. N. dukters reikalavimu, pagal naminę sutartį ji, D. J., butą perleido L. N., pinigai taip pat nebuvo mokami.

Bylos duomenimis notarė nurodė, kad atlikdama notarinį veiksmą, pareikalavo pateikti dokumentus, reikalingus asmens tapatybei nustatyti, patikrino dokumentus patvirtinantį tinkamą atstovavimo faktą, šalių veiksnumą, ir nenustatė, kad buto pirkimo-pardavimo sandorio šalys negalėtų sudaryti. Notarė garsiai perskaitė sutarties tekstą ir įsitikino, kad šalys suprato jos turinį bei pasekmes, kad sandoris išreiškia jų tikrąją valią. Tik įsitikinusi, kad šalys suprato atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir turinį, pasiūlė buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti. Nurodė, kad nebuvo informuota, jog D. J. buvo atsakovės D. S. N. sūnaus žmona, o objektyvių ir realių galimybių išsiaiškinti šių svainystės ryšių notarė neturėjo, o akivaizdžių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad sandorio šalys buvo susijusios svainystės ryšiais, notarė nenustatė. Nei Notariato įstatymas, nei kuris nors kitas teisės aktas nenustato notarams pareigos, patikrinti aplinkybę, ar iki nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. iki jos pasirašymo, nekilnojamojo daikto pardavėjas faktiškai yra gavęs visą ar dalį sutartyje nustatytos sumos, mokėtinos iki tokios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju, šalys nurodytą aplinkybę patvirtino savo parašais, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti tokio pareiškimo teisingumu ir tikrumu. Atsakovė notarė su apelianto argumentais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad notarė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su įgaliojimo tvirtinimu ir įgaliotinės vėliau įvykdytu butų pardavimu, dėl kurių galima būtų tvirtinti, kad notarė būtų prisidėjusi prie nesąžiningo atsakovės praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-12-767/2011 nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo priimtus sprendimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra pasisakyta dėl notarės kaltės atliekant notarinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ( LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 straipsnis). Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė D. S. N. be teisinio pagrindo įgijo lėšas, parduodama butus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė jų pardavimo metu registrų centro vertinimu buvo 39215,00 Lt , todėl nuo šios vertės ieškovo prašomas priteisti ieškinio reikalavimas - ½ dalis šios sumos. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad yra du įstatyminiai įpėdiniai, iš atsakovės D. S. N. ieškovui priteistina 19607,50 Lt. Teismas vertino, kad prašoma priteisti turto vertė yra artima ir ekspertizės akte nurodytai butų vidutinei rinkos vertei jų pardavimo metu 38400,00 Lt.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamoje civilinėje byloje nepaskyrė papildomos teismo ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Ieškovas mano, kad ekspertizės akte Nr. 14/11-105 įvardinta nekilnojamojo turto vertė akivaizdžiai neatitinka to laikmečio buvusių nekilnojamojo turto kainų (2007 metais buvo NT kainų pakilimas, o analogiški butai Radviliškyje kainavo ne mažiau kaip 60000,00 Lt), kad NT turto ekspertizę atlikęs ekspertas paprasčiausiai ėjo lengviausiu keliu - ekspertizės akte įvardindamas panašias į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytas NT, įkainuoto masinio vertinimo būdu, vidutines rinkos vertes. Pabrėžė tai, kad atliktos teismo ekspertizės akte Nr. 14/11-105 nurodyta turto kaina netgi yra mažesnė už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytas šio turto kainas, kas akivaizdžiai įrodo apie atliktos ekspertizės nepagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu siūlė ieškovui nurodyti kokia kaina galėtų būti, kodėl ieškovas nesutinka, kokiais kriterijai neteisingai įvertinta ir kt. bet ieškovas konkrečių argumentų nenurodė ir papildomų įrodymų neteikė, todėl teismas atsižvelgęs į ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens argumentus, prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovas vėliau rašytiniame paaiškinime teismui nesutiko su jo paties prašymu paskirtos ekspertizės išvadoje nustatyta butų verte, nurodydamas, kad vertė turėjo būti didesnė, bet kitokio, pagrįsto įrodymais didesnės butų vertės paskaičiavimo nepateikė. Todėl teismas vadovavosi sandorių sudarymo metu buvusiu Registrų centro vertinimu tuo metu, kuris nepaneigtas ir nenuginčytas. Be to pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais be kitų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė R. P. (buvusi K.) butą, esantį (duomenys neskelbtini)., 2007-01-03 įsigijo už 5000,00 Lt, kai minėto turto vidutinė rinkos vertė 2006-12-21 buvo 19215,00 Lt . Duomenų, kad ji būtų susijusi kokiais nors giminystės ryšiais su atsakove D. S. N., kuri veikė kaip pardavėjos S. E. įgaliotinė, byloje nėra. Byloje esančios komunalinių paslaugų teikimo sutartys patvirtina, kad R. P. (buvusi K.) tik įsigijusi nekilnojamąjį turtą jau tą patį mėnesį pasirašė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, šis turtas jai iki šiol priklauso nuosavybės teise. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesant tarp šalių tikrųjų ketinimų. Vien tas faktas, kad turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina, šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindas atsakovę R. P. pripažinti nesąžininga turto įgijėja, nes ieškovas pagal byloje esančius duomenis nepaneigė atsakovės nurodytų argumentų, kad butas buvo apleistas, dėl ko pardavimo kaina buvo mažesnė nei rinkos kaina (LR CPK 178 str.). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu iš kito registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1/13 dalimi pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2007-12-06 įsigijo už 30000,00 Lt, t. y. už butą sumokėdama 20000,00 Lt, o už priklausinį – 10000,00 Lt, kai minėto turto vidutinė rinkos vertė buvo 9592,00 Lt, atitinkamai 9201,00 Lt už butą ir 391,00 Lt už priklausinį . Tas faktas, kad atsakovė negyvena ginčo bute, negali būti pagrindu ją pripažinti nesąžininga turto įgijėja. Įrodymų, kad atsakovė J. L. buto pirkimo – pardavimo sutartį būtų sudariusi dėl akių, ar, kad būtų nesumokėjusi už jį, ieškovas nepateikė. ( Šiaulių apygardos teismo 2012-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-212-154/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto vertės nustatymo ir atsisakymo tenkinti prašymą dėl papildomos ekspertizės kyrimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteikė papildomų įrodymų, neprašė apklausti eksperto, kad pasiaiškinti konkrečias aplinkybes, arba nurodyti kriterijus su kuriais nesutinka, tiesiog iš esmės nurodė, kad vertė nustatyta per maža. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinio teismo vertinimu apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą abejoms atsakovėms dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad teisminiai procesai dėl neteisėtų abiejų atsakovių veiksmų, tęsiasi jau nuo 2008 metų, kuomet Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla dėl sandorių nuginčijimų, ir kad dėl to ieškovas patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, ieškovui netgi nebuvo pranešta apie jo mamos S. E. mirtį, dėl to ieškovas negalėjo dalyvauti mamos laidotuvėse. Dėl šių nurodytų aplinkybių, ieškovas jautėsi pažemintas, patyrė didelius emocinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala jam atsakovių buvo padaryta dėl to, kad jis nuo 2008 metų, kai sužinojo apie neteisėtus atsakovių veiksmus, buvo priverstas bylinėtis, nuo jo buvo nuslėptas motinos mirties faktas bei laidojimas, sesuo notarės padedama įdėjo daug pastangų, kad atimti iš jo dalį palikimo. Teismo vertinimu ieškovo teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo yra deklaratyvūs. Teismas sprendė, kad bylinėjimasis teisme, sandorių panaikinimas nelaikytini neturtine žala ieškovui. Jei nuo ieškovo ir buvo nuslėptas motinos mirties ir laidojimo faktas, tačiau įstatymas nenustato giminaičių pareigos apie tai informuoti konkrečius asmenis ir ką kviesti į laidotuves. Kadangi neturtinė žala gali būti išieškoma iš tik iš teisę ( įstatymą) pažeidusio asmens (LR CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), o atsakovė D. S. N. savo veiksmais galėjo pažeisti tik etikos normas santykiuose tarp giminaičių, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą iš jos ieškovui. Notarė nepadėjo atsakovei „atimti“ palikimą iš ieškovo, nes ieškovo motinos mirties dieną palikimas neatsirado, kadangi paveldimo turto (butų) nebuvo. LR CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Teismas padarė išvadą, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o konkrečiu atveju teisinių pagrindų neturtinei žalai priteisti ir atlyginti nėra. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo paaiškinimus, bylos faktines aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas nurodė, kad teismui pateiktame 2014-12-03 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, buvo prašoma iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas vien tik trečiajam asmeniui. Nepaisant to, kad prašymas pateiktas trečiojo asmens vardu, 1060,83 Eur bylinėjimosi išlaidas apima ir notarei suteiktų teisinių paslaugų išlaidos. Trečiasis asmuo prašė priteisti jo naudai ne tik jo paties patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau taip pat prašė priteisti trečiojo asmens naudai ir notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone šis trečiojo asmens reikalavimas nepagrįstas, be to, priteistos pernelyg didelės išlaidos.

Bylos duomenimis teismui kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktame išraše iš 2011-11-24 Draudimo liudijimo (poliso) matyti, jog skyriuje „Teisiniai veiksmai“ nustatyta, kad „Draudiko advokatų kontora, atstovaudama Draudiką teisminiuose ginčuose, taip pat neatlygintinai atstovaus ir Notarus. Šiam atstovavimui franšizė netaikoma. Draudėjui pasirinkus kitą advokatų kontorą, gynybos išlaidoms bus taikoma standartinė franšizė - 1000 Lt/290,00 Eur kiekvienam draudiminiam įvykiui. Allianz AGCS interesams šioje byloje atstovavusi advokatų profesinė bendrija neatlygintinai atstovavo atsakovės interesams, t.y. nepateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovės ir trečiojo asmens atstovas tai nereiškia, jog tokios paslaugos apskritai buvo teikiamos neatlygintinai. Už nurodytų teisinių paslaugų teikimą, įskaitant ir Allianz AGCS interesų atstovavimą nagrinėjamu atveju PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta draudikui, kuris sumokėjo ne tik už atsakovės, bet ir už savo interesų atstovavimą teisme.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Konkrečiu atveju prašymą pateikė atsakovė ir trečiasis asmuo, atsižvelgus į konkrečių procesinių dokumentų kiekį, apimtis, klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį bei kitas aplinkybes vertintina, kad teismo priteista suma nėra per didelė. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo A. R. trečiajam asmeniui Allianz Global Corporate and Speciality, Nordic Region (AGSS) 1060,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, o dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas pareiškė prašymą priteisti 916,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinio skundą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas, trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 916,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (iki 2015-03-20 galiojusi redakcija) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 koeficiento, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už apeliacinio skundo parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalus užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos iš dalies, todėl iš apelianto trečiajam asmeniui Alianz Global Corporate and Speciality, Nordic Region (AGSS) priteistini 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Alianz Global Corporate and Speciality, Nordic Region (AGSS) (įm. kodas 31227216. buveinė Pilestraede 58, DK-1112 Kopenhaga, Danijos Karalystė) atstovaujamam advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA Legal – 450 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.