Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2017 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 40-IL-11646-(5.14E) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 40-IL-11646-(5.14E) nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 17 d. gautas R. B. skundas, o teismui 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustačius trūkumus, 2017 m. rugsėjo 7 d. gautas patikslintas skundas, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir patraukti L. D. administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Nurodoma, kad nesutinka su nutarimu, nes nebuvo apklaustas J. D., kuris 2017 metų balandžio mėnesį buvo jos tėvo J. B. namuose ir žiūrėdamas pro langą jos neįleido nei į būstą, nei į kiemą, kuriame be jos sutikimo laikė savo automobilį. Nurodo, kad būstas priklausė jos tėvui, kuris jį paveldėjo notariškai priimdamas palikimą iš savo tėvo. Ji taip pat priėmė savo tėvo palikimą notariškai ir yra savo tėvo turto teisėta paveldėtoja. Be to, L. D. klaidingai policijai nurodė, kad teisminis ginčas vyksta dėl pusės pirmojo aukšto. Tiesa yra ta, kad teisminis ginčas vyksta dėl viso pirmojo aukšto. Taigi, ji jokių nuosavybės dokumentų į pirmojo aukšto dalį neturi. Teisminis ginčas vyksta ir dėl jos tėvui priklausančios žemės dalies ir dėl žemės sklypo, kuriuo naudojasi L. D.. Taigi, teisminis ginčas vyksta dėl dalių/ribų nustatymo. L. D. ir J. B. tėvo dalį lygiomis dalimis paveldėjo jie abu, todėl didesnių teisių už pareiškėją L. D. neturi. Prašo paaiškinti, kuo remiantis nutarta, kad nėra pažeidimo, kai vykstant teisminiam procesui dėl pirmojo aukšto nuosavybės ribų, viena pusė savavališkai laužia duris į būstą, neatiduoda dokumentų, daiktų, pinigų ir kt. Tiek lauko, tiek antros durys už tambūro puikiai funkcionavo, jas galima buvo saugiai rakinti, durys stovėjo stabiliai. Apie durų keitimą nebuvo net kalbos. Pakeitusi duris, neduoda raktų, todėl ji negali patekti į tėvo namus. Prašo policijos paskirti diena ir laiką kada L. D. perduos jai raktus nuo vartų, vartelių ir įėjimų į pirmąjį aukštą. Jai skambina norėdama susitarti, tačiau ji meluoja ir šmeižia policijai, kad sulaukia įžeidžiančio turinio skambučių. Mano, kad kol teismas nenustatė kitaip, tai yra bendra jos, kaip J. B. turto paveldėtojos ir L. D. nuosavybė. Nesutinka, kad nėra pažeidimo, kuomet nesant realiųjų dalių nustatymo L. D. naudojasi visu bendruoju turtu (net ir pareiškėjos tėvo asmeniniais daiktais, į kuriuos neturi jokių teisių), užrakina kiemą ir būstą, tuo visiškai užkirsdama galimybę kitam bendraturčiui ne tik naudotis turtu, bet ir į jį pakliūti, pasiimti dokumentus, kurie reikalingi teismo procesui.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad policija neturi įgaliojimų procesiniams veiksmams atlikti, kadangi tai būtų veikimas, viršijant kompetencijos ribas. J. B. turtas neaprašytas, nėra aiškūs jo asmeniniai bei buitiniai daiktai, o policija neatlieka civiline tvarka ginčijamo turto aprašymo funkcijų, todėl negali objektyviai vertinti apeliantės nurodytų faktų. Nagrinėjamu atveju nėra išnaudotos civiliniame kodekse nurodytos procesinės galimybės, nedidelio pavojingumo civiliniai ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

R. B. teisme palaikė savo skundą, nurodė, kad po tėvo mirties į būstą pakliuvo tik po trijų dienų. Išvalė, sutvarkė ir galvojo, kad galės atvažiuoti, uždegti žvakutę, peržiūrėti nuotraukas. Atvažiavo kovo mėnesį, rado išlaužtas duris ir ten gyvenantį J. D.. Jis jos į namą neįleido. Jos pageidavimas būtų, kad užblokuotų duris ir ten niekas negalėtų patekti iki nebus išspręstas nuosavybės klausimas. Dabar ji negali patekti į savo patalpas ir paimti daiktų, dokumentų. Tėvas turėjo atskirą įėjimą. Viso yra du įėjimai į pirmą antrą dalį ir į antrą aukštą. Dėl to, kad negali patekti į patalpas, ji kreipėsi į policiją. Jai pareigūnai sakė, kad L. D. susitarusi su ja įleis pasiimti daiktus. Nesupranta, kodėl turi tai daryti. Prašo panaikinti nutarimą ir nubausti L. D. bei apsaugoti tėvo turtą.

Papildomai apklausta kitame teismo posėdyje R. B. nurodė, kad 2017 metais pradėjo tvarkytis palikimo priėmimą. Tėvas mirė sausio mėnesį, ji buvo vasario mėnesį, durys buvo tvarkingos. Tuomet L. D. prašė palikti raktus, jeigu kiltų gaisras, kad galėtų įeiti. Ji raktus paliko. Vėliau, po įkalbinėjimų įleido į tėvo kambarį. L. D. yra dovanotas antras aukštas. L. D. sutiko, kad pareiškėja išsivežtų daiktus. L. D. sugyventinis galimai gyvena tėvo kambaryje, išlaužiamos durys, o pareiškėja atvažiavusi gyvena viešbutyje. Bandė su L. D. bendrauti, bet negali, nes ji ją šantažuoja.

Apklausta teismo posėdyje L. D. parodė, kad R. B. yra jos dukterėčia. Po tėvo mirties ji ir brolis ilgai nesitvarkė paveldėjimo dokumentų. Po brolio mirties R. B. pradėjo tvarkytis paveldėjimą. Notariškai niekas nebuvo sutvarkyta. Šiuo metu turtas yra jos ir tėvo. Po mamos mirties jos dalis liko nepriimta. Ji gyveno su tėvu, viskas buvo kaip ir jos. Po jo mirties dovanojimo sutartimi perėjo jai. Turtas lygiomis dalimis priklauso jai ir broliui. Žinojo, kad nepadalintas turtas. Gyveno ir pirmam, ir antram aukšte. Brolio išvis nebuvo, jis negyveno tame name. 2000 metais grįžo, bet pas ją į antrą aukštą, nes tėvas nepriėmė. Vėliau jis persikėlė į pirmą aukštą ir mokėjo tik už išnaudotą elektrą. Po brolio mirties durys buvo išlaužtos, nes reikėjo, kad pakliūtų atvykę gaisrininkai ir greitoji pagalba. Raktus turėjo ir ji, ir R. B.. Kai ji išlaužtas duris pakeitė, rakto R. B. nedavė, nes ši jai grasino. Dabar ten niekas negyvena. Ten ji nueina tik atidaryti langų ir išvedinti patalpas. Leidžia R. B. atvykti, bet ji turi susitarti ir bus įleista. Bet R. B. su ja bendrauja tik per trečius asmenis.

Papildomai apklausta kitame teismo posėdyje kaip administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, L. D. parodė, kad tėvo palikimą priėmė ji ir brolis. Teisiškai brolio dalį priėmė R. B.. 39 procentai ploto yra dovanota ir ¼ dalis paveldėta. Civilinė byla dar neišnagrinėta. Kai teismas nuspręs, tada ir matys. Nėra nustatyta, kuri dalis priklauso R. B.. Ji įleistų R. B., bet tik su liudytojais. Rakto jai neduos. Durys išlaužtos ne dėl jos kaltės. Jos buvo išlaužtos po brolio mirties, nes negalėjo patekti. Pakeitė duris, raktai buvo du. Vienas pas ją, o kitas pas R. B.. Duris pakeitė pavasarį, nes buvo labai didelė smarvė, negalėjo gyventi. Nusprendė pakeisti duris, kad galėtų įeiti ir išvėdinti kambarį. Bendravimas buvo normalus, kol pradėjo tvarkytis paveldėjimą. Tada prasidėjo ir skambučiai, ir žinutės, atsirado skundas. Raktą geranoriškai duotų, bet nežino kaip ji elgsis. Turto naudojimas tarp bendraturčių nenustatytas.

Liudytoju apklaustas J. D. teismo posėdyje parodė, kad su R. B. iki jos tėvo mirties santykiai buvo geri. Jis gyvena tame name. Mirus tėvui, brolis nusprendė kraustytis į pirmą aukštą. Užmūrijo duris, pastatė krosnį. Gyveno atskirai. R. B. jį šmeižia. Rado mirusį žmogų, kvietė gaisrininkus, medikus, išlaužė duris. Iškart duris prikalė vinimis, vėliau pakeitė į naujas. Turtas nėra padalintas. R. B. įleistų į patalpas, tegul tik pasako kada. Ji ateina, kai jų nėra namie.

Be R. B. skunde išdėstytų aplinkybių bei teisme pateiktų paaiškinimų, Institucijos atsiliepimo, administracinėn atsakomybėn trauktinos L. D. paaiškinimų, liudytojo J. D. parodymų, teismas ištyrė ir kitą rašytinę bylos medžiagą.

2017 m. liepos 7 d. prašymu R. B. nurodė analogiškas aplinkybes, prašė išsiaiškinti kas ir kada išlaužė būsto, adresu (duomenys neskelbtini), duris, patikrinti ar nedingo tėvo daiktai, iškeldinti nelegaliai būstą užgrobusius asmenis, išsiaiškinti, kodėl automobilis su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi minėto namo kieme, kai L. D. neturi teisės naudotis ta kiemo dalimi.

2017 m. liepos 18 d. L. D. paaiškinime nurodyta, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė tėvui B. B.. Antras aukštas teisiškai priklauso jai. Dėl pusės dalies pirmojo aukšto šiuo metu vyksta civilinis ginčas. Jos brolis J. B. mirė 2017 m. sausio 11 d. Tą pačią dieną atėjo pas brolį ir pro langą pamatė, kad yra įjungtas televizorius, durų neatidarė. Buvo iškviesta greitoji pagalba, priešgaisrinės pareigūnai ir policija. Gaisrininkai iškėlė duris, šiek tiek jas išlaužę, pateko į vidų ir rado brolio laviną be smurto požymių. Brolis niekada nerakindavo kiemo, nes neturėjo ir nebuvo kiemo vartelių raktų. Didžiąją dalį buities daiktų R. B. išsivežė, o likę daiktai yra apgedę, nenaudojami. Pirmo aukšto niekam nenuomoja, durys įdėtos todėl, kad senosios buvo išlūžusios ir reikėjo saugumo sumetimais įstatyti naujas. R. B. rakto neprašė, į ją nesikreipė. Šio gyvenamo namo kiemas yra bendro naudojimo, todėl automobilį stato teisėtai. Pasiruošusi suteikti R. B. galimybę išsivežti likusius tėvo daiktus iš anksto kultūringai suderinus laiką, nes sulaukia iš jos įžeidžiančio turinio žinučių ir skambučių.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2017 m. sausio 11 d. policijoje gautas pranešimas, kad vyras jau 2 dienas neatsako į skambučius, namuose skamba telefonas, bet niekas neatsako, įjungtas televizorius. Atvykę pareigūnai rado namuose mirusį J. B..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklauso B. B. (61/100 pastatų) ir L. D. (39/100 pastatų dovanojimo sutarties pagrindu) (b. l. 46-48).

2017 m. vasario 28 d. pareiškimu ir 2017 m. balandžio 12 d. patikslintu pareiškimu L. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti (b. l. 54-62).

Iš 2017 m. kovo 15 d. liudijimo matyti, kad B. B. palikimą priėmė mirusiojo vaikai J. B. ir L. D.. Paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti (b. l. 63).

2017 m. gegužės 8 d. pareiškimu R. B. nesutiko su L. D. pareiškimais ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sutuoktinis B. B. ir jos sūnus J. B. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. B. tėvo J. B. palikimui priimti ( b. l. 65-71).

Iš 2017 m. sausio 16 d. liudijimo matyti, kad R. B. yra priėmusi savo mirusio tėvo J. B. palikimą paduodama pareiškimą notarų biurui (b. l. 73).

2017 m. gegužės 29 d. atsiliepimu L. D. prašė R. B. pareiškimą atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą (b. l. 74-76).

Skundas atmetamas.

ANK 518 str. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 str. dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Tačiau CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai; žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. ir J. B. priėmė B. B. (savo tėvo) palikimą, tačiau nuosavybės teisių neįregistravo, bendros naudojimosi turtu tvarkos nenusistatė. Mirus J. B., jo palikimą priėmė R. B.. Tiek L. D., tiek R. B. civilinio proceso tvarka siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl B. B. (L. D. motinos, R. B. senelės) palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp L. D. ir R. B. vyksta civilinis ginčas, nėra aiškios paveldėto turto dalys, nėra objektyvių galimybių nustatyti, ar buvo pažeistos R. B. teisės. Tik išsprendus civilinį ginčą, priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus, būtų galima nustatyti, ar R. B. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia dalimi, buvo pažeistos (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-241-195/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-85-655/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-375-174/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-85-655/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-76-616/2017).

Pažymėtina taip pat tai, kad nors L. D. ir nesutinka duoti R. B. raktų nuo namo dalies, tačiau ji sutinka įleisti R. B. bet kada susitarus, todėl R. B. patekti į namą galimybę turi. Šiam momentui kol nėra aiškios nuosavybės teisės dalys ir bendro turto naudojimosi tvarka, L. D. gyvena minėtame name ir rūpinasi esamu turtu, o kuri namo dalis priklausys R. B. nėra aišku.

Teismai laikosi tokios praktikos esant galimybei situaciją spręsti pirmiausia civilinėmis priemonėmis, o tik po to baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Be to, išsprendus civilinį ginčą, gali būti išspręsti, tokiems esant, ir pažeistų teisių atstatymo klausimai, jeigu situacijos, kurią pareiškėja vertina kaip jos teisių pažeidimą, pareiškėja, nepažeisdama kitų asmenų interesų, pati negalėtų pašalinti.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2017 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 40-IL-11646-(5.14E), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2017 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 40-IL-11646-(5.14E), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.