Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šios situacijos plačiau nei dėl pasėlių užsodinimo, nei dėl tvoros sugadinimo, kadangi Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija V. K. veiką administracinio teismo pažeidimo prasme vertino itin siaurai – tik kaip neteisėtus veiksmus savavališkai tręšiant pasėlius, nors jis šiuos pasėlius savavališkai ir užsėjo, o vėliau, norint patekti į jam priklausančius sklypus, dar ir sulaužė apsauginę tvorą ir tik tuomet savavališkai juos tręšė.

Apibendrindamas apeliantas tvirtina, kad V. K. savivaliavimas pasireiškė tiek 2015 m. rudenį apsėjant jam faktiškai jau priklausančią žemę žiemkenčiais, tiek ir vėliau, 2016 metų pavasarį sulaužant aptvarus ir savavališkai įsibrovus į jo žemės sklypus, be jo leidimo tręšiant ten augančius pasėlius – visi šie neteisėti V. K. veiksmai turėjo atsispindėti administracinio teisės pažeidimo protokole, o jeigu tas dėl policijos pareigūno, surašiusio protokolą aplaidumo nėra padaryta, tai nereiškia, jog V. K. yra nekaltas ir taip gali išvengti administracinės atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo. Taigi, akivaizdu, kad V. K., nesilaikydamas įstatymų, negerbdamas bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, žinodamas, kad ginčo sklypai jam nepriklauso ir neturėdamas šių sklypų savininkų sutikimo jais naudotis, esant ginčui dėl sklypų naudojimo nespręsdamas to ginčo įstatymo nustatyta tvarka, piktavališkai, tyčia 2015 m. rudenį – 2016 m. pavasarį naudojosi svetimais žemės sklypais norėdamas užsiauginti žiemkenčius, todėl akivaizdu, kad padarė 2015-2016 metais galiojančiame ATPK 188 str. numatytą veiką ir turi būti patrauktas atsakomybėn. Kadangi šioje administracinėje byloje iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 188 str. numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra mažesnis mažiau negu dešimt eurų, V. K. turėtų būti baudžiamas pagal 2016 metais galiojusio ATPK 188 str. normą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas savo skundu iš esmės nesutinka nei su V. K. surašytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu, nei su Komisijos nutarimu ne su apylinkės teismo priimta nutartimi. Nors R. E. iš esmės sutinka su Komisijos ir apylinkės teismo nustatytomis tariamo pažeidimo padarymo aplinkybėmis, teikia savitą jų įvertinimą ir atitinkamą juridinę kvalifikaciją, kuri teismo nesaisto. Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys dėl V. K. veiksmų savavaldžiavimo požiūriu (ATPK 188 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., 2015-11216) 4 str. 2 d. numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 str. numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 str. (Savavaldžiavimas) aprašytas nusižengimas iš esmės atitinka galiojusiame ATPK 188 str. (Savavaldžiavimas) dispoziciją. Kadangi apeliantas neprašo perkvalifikuoti galimo pažeidimo pagal ANK, aukštesnės instancijos teismas pasisakys aktualiais klausimais tik ATPK 188 str. dispozicijos aspektu.

ATPK 188 str. buvo numatyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms ir užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 Eur iki 57 Eur ir baudą pareigūnams – nuo 57 Eur iki 144 Eur.

Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 str. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti. Iš byloje esančios surinktos medžiagos, taip pat ir V. K. ir R. E. paaiškinimų, Komisijos nutarimo, Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kt., kuri detaliai išdėstyta ir aptarta skundžiamoje nutartyje matyti, kad V. K. buvo kaltinamas pagal ATPK 188 str. tuo, kad 2016-05-09 jis vykdė savo tariamą teisę į sklypą bei jame esančius žiemkenčius, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., kai jo darbuotojai tręšė ten esančius pasėlius cheminėmis medžiagomis – amonio sulfatais, karbamidais, kai minimas sklypas privačia nuosavybės teise priklauso R. E.. Pažymėtina, kad tik šios aplinkybės buvo inkriminuojamos V. K., todėl Komisija pagrįstai nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą. Atsakant į kai kuriuos apelianto argumentus, būtina pažymėti, kad nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, pareigūnas ar institucija negali savo iniciatyva keisti ar pildyti suformuluotą kaltinimą esminėms naujomis aplinkybėmis, kaip to pageidauja pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad kai kurios aplinkybės (pvz. žemės sklypų aptvaro sugadinimas), kurias savo skunde mini apeliantas, V. K. inkriminuojamos nebuvo, nes nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Neginčijamų duomenų dėl tokios V. K. veikos savo skunde nenurodė nei apeliantas, kaltinimus kildindamas tik iš savo subjektyvių išmąstymų.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad 2015 metų rudenį V. K. žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise jam nepriklausė ir kuriuos savo nuosavybėn vėliau įgijo apeliantas, pasėjo žiemkenčius, kuriuos vėliau tręšė ir prižiūrėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks V. K. veikimas nėra pakankamas konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ATPK 188 str., o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Tokią išvadą teismas daro išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis. Byloje esantis V. K. paaiškinimai, kiti duomenys patvirtina, kad V. K. nuo 2013 metų kaip įprasta sėjo žiemkenčius žemės sklypuose, ir 2015 metais manydama, kad jis turi aiškią teisę naudotis tais žemės sklypais, dėl kurių įsigijimo su buvusiu savininku buvo sudaręs preliminarią sutartį, įpareigojančią sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį prižiūrėti ten pasėtas kultūras tol, kol nesibaigs teisminiai ginčai ir nebus nustatyta kitaip.

Šioje byloje nustatyta, kad 2013-05-12 R. M. – oferentas, ir V. K. – akceptantas, buvo sudarę preliminarią sutartį, pagal kurią sutartyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti ir notariškai patvirtinti nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutartį dėl konkrečiai nurodytų žemės sklypų, tarp jų ir tų, kuriuos neteisėtai naudojus 2015 metų rudenį–2016 metų pavasarį R. E. ir kaltina V. K.. Tačiau nustatytu terminu minėtos šalys pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Tada ieškovas V. K. 2013-12-27 kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014-01-24 pareiškė ieškinį ir 2015-11-25 patikslintą ieškinį Šiaulių apygardos teisme, prašydamas pripažinti 2013 m. gegužės 12 d. su atsakovu R. M. sudarytą Preliminarią sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi areštavo visus atsakovui R. M. priklausančius ginčo žemės sklypus ir uždraudė juos parduoti, keisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Taip pat V. K. prašymu Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi įpareigojo antstolį R. K. sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus, išieškant atsakovo skolas iš šioje byloje areštuoto turto. Tiesa, Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo prašymą įpareigoti antstolį sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus. Tada antstolis R. K. pirkėjui R. E. viešose varžytinėse 2015-07-22 įgijusiam žemės sklypus 2016-01-08 išdavė turto pardavimo iš varžytinių aktus, o R. E. 2016-01-11 atitinkamai įregistravo savo nuosavybę į žemės sklypus viešame registre. Tada V. K., įvertinęs susidariusią situaciją, civilinėje byloje 2016-01-25 pateikė Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 213602,64 Eur avansą, sumokėtą pagal 2013-05-12 preliminariąją sutartį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat minėtame pareiškime V. K. nurodė, kad atsisako reikalavimų dėl 2013-05-12 su atsakovu sudarytos preliminarios sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo ir pirkėjo teisių ir pareigų į šį turtą perkėlimo, motyvuodamas tuo, kad atsisakymą nuo dalies ieškinio lėmė po ieškinio pateikimo paaiškėjusios aplinkybės – sužinojimas apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, o taip pat antstolio vykdomas išieškojimas atsakovo kreditorių naudai iš turto, į kurį ieškovas prašė pripažinti nuosavybės teises. Šiaulių apygardos teismas priėmė ieškovo V. K. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2013-05-12 ieškovo V. K. su atsakovu R. M. sudarytos preliminarios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo ir pirkėjo teisių ir pareigų į šį turtą perkėlimo ir 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino V. K. ieškinį, priteisdamas V. K. iš atsakovo R. M. 213602,64 Eur, o atsakovo R. M. priešieškinį dėl 2013-02-02 Preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Nors Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui (LITEKO duomenys), vadinasi, nėra įsiteisėjęs, tačiau iš to, kas paminėta galima daryti aiškią išvadą, kad teisminiai ginčai dėl žemės sklypų, tame tarpe ir tų, dėl kurių neteisėto naudojimo R. E. kaltina V. K. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, vyko nuo 2014 metų iki 2016 metų pabaigos ir iki šiol dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Kol nenustatyta kitaip, 2013-05-12 tarp R. M. ir V. K. sudaryta preliminari sutartis, nėra panaikinta, vadinasi V. K. turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis įgyti žemės sklypus iš R. M. savo nuosavybėn ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis gynė savo interesus teismuose tiek teikdamas ieškinius, tiek prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo žemės sklypams ir pan. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po 2015-07-22 įvykusių varžytinių, antstolis tik 2016-01-08 išdavė turto pardavimo iš varžytinių aktus R. E., o pastarasis tik 2016-01-11 įregistravo savo nuosavybę į žemės sklypus viešame registre. Paminėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo žemės sklypai būtų buvę R. E. perduoti anksčiau ar kitokiu būdu R. E. būtų juos faktiškai valdęs. Faktas tas, kad kreditorių naudai iš R. M. išieškant turtą, R. E. varžytinėse įgijo tik žemės sklypus, bet ne V. K. priklausančius sklypuose pasėtus žiemkenčius, dėl kurių priežiūros apeliantas kelia V. K. administracinės atsakomybės klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. E. savo teisių pažeidimą V. K. neva savavaldžiaujant pastebėjo po to, kai ginčas dėl žemės sklypų Šiaulių apygardos teisme dar nebuvo išspręstas, kai V. K. atsisakė nuomotis iš R. E. žemės sklypus už pastarojo pasiūlytą kainą. Taigi 2016 m. gegužės 9 d., t. y. byloje nagrinėjamo galimo pažeidimo padarymo metu, tarp V. K. ir R. E. jau egzistavo civilinis teisinis santykis, tačiau nebuvo rastas bendras sutarimas. Aukštesniojo teismo nuomone, būtent pastarosios aplinkybės lėmė pareiškėjo nuostatą ginčą su V. K. spręsti ne civilinėmis, o baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, kas, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, negali būti pripažįstama gera praktika.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties V. K. veikoje 2016-05-09 organizuojant jo žiemkenčių pasėlių tręšimą cheminėmis medžiagomis, kai sklypai, kuriuose auginami pasėliai, privačia nuosavybės teise perėjo kitam asmeniui – R. E.. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, jog V. K. veikoje nėra ATPK 188 str. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo R. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.