- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- 2YT-10743-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07092-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- P. P., L. R., A. G., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys P. P., L. R., A. G., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Giedrius Jonauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo pakeisti patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, sumažinus išieškojimą iki 20 procentų toje dalyje, kurioje išieškojimas nukreipiamas į pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-534-479/2018 antstolis buvo įpareigotas panaikinti 2017-10-13 patvarkymą Nr. 3.5.-17-9580, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00258, Nr. 0091/06/00830, Nr. 0091/09/00185. 2018-07-10 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-18-6553, kuriame numatė analogišką reikalavimą, koks buvo 2017-10-13 patvarkyme Nr. 3.5.-17-9580, t.y. iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų lėšų, gautų po šio patvarkymo gavimo dienos, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio (pajamų) dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA. 2018-07-10 patvarkymas Nr. 3.5.-18-6553 priimtas vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00258, Nr. 0091/06/00830, Nr. 0091/15/00042, Nr. 0091/15/00312, Nr. 0091/09/00185. Taigi, antstolis prie 2017-10-13 patvarkymo Nr. 3.5.-17-9580 tiesiog pridėjo 2 vykdomąsias bylas ir ignoruoja Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-17 d. nutartį.
Suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų nurodo, kad nenustatė, jog antstolis būtų viršijęs šiam įstatymo suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.
Suinteresuoti asmenys P. P., L. R., A. G., atsiliepimų į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas
Vykdomosios bylos Nr. 0091/09/00258 duomenimis nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 dėl 2 612,21 Eur (9 019,44 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojos A. G. naudai (vykd. b. l. 2). Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0091/06/00830, vykdoma pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-03 vykdomąjį raštą Nr. 1-1430/2002 425,64 Eur (1 469,67 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo P. P. naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/15/00042, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą Nr. A2.6.-2101-972/2014 dėl 434,43 Eur (1 500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykd. b. l. 7); vykdomoji byla Nr. 0091/15/00312, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutarimą Nr. A2.6.-3432-549/2014 dėl 434,43 Eur (1 500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykd. b. l. 9); vykdomoji byla Nr. 0091/09/00185, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 1 737,72 Eur (6 000,00 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojos L. R. naudai (vykd. b. l. 2) Antstolis 2018-07-10 patvarkymu Nr. 3.5.-18-6553 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų areštavo 4 843,62 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, viršijančią CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), bei nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, gautų po šio patvarkymo gavimo dienos, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio (pajamų) dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 47-48, vykd. byla Nr. 0091/09/00185).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, jog nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš jų sumos, gautos per vieną mėnesį, daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017-10-13 patvarkymu Nr. 3.5.-17-9580 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje areštavo 4 775,58 Eur sumą, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, bei nurodė išskaičiuoti 70 proc. nuo lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 14, vykd. byla Nr. 0091/09/00185). Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-534-479/2018 panaikino antstolio 2017-10-13 patvarkymą Nr. 3.5.-17-9580. Antstolis 2018-05-30 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-18-5209 dėl skolos išieškojimo atšaukimo, kuriuo atšaukė 2017-10-13 patvarkymą Nr. 3.5.-17-9580 (b. l. 35, vykd. byla Nr. 0091/09/00185). Taigi, antstolis įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-17 nutartyje numatytą reikalavimą.
Pareiškėjas nurodo, kad antstolis 2018-07-10 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-18-6553, kuriame numatytas iš esmės analogiškas reikalavimas dėl skolos išieškojimo kaip ankstesniame – 2017-10-13 patvarkyme Nr. 3.5.-17-9580 – t.y. antstolis nepaiso CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-17 nutartyje konstatavo, kad 2017-10-13 patvarkymu Nr. 3.5.-17-9580 išieškojimas yra nukreipiamas ne į skolininko darbo užmokestį ar kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos, bet į sąskaitoje jau esančias pareiškėjo lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos. Taigi, nors šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas į pataisos namų sąskaitoje jau esančias lėšas, tačiau patvarkyme nėra nurodytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, t.y. kad išieškojimas vykdytinas tik iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018-07-10 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-18-6553 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo areštavo 4 843,62 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, viršijančią CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), bei nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, gautų po šio patvarkymo gavimo dienos, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio (pajamų) dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 47-48, vykd. byla Nr. 0091/09/00185). Taigi, antstolis minėtu patvarkymu nukreipė išieškojimą tiek į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje pradėjus išieškojimą, tiek į pareiškėjo papildomas įplaukas, kurias jis gaus ateityje. Įvertinus 2018-07-10 patvarkymo Nr. 3.5.-18-6553 turinį matyti, kad antstolis numatė, jog iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje pradėjus išieškojimą, gali būti išieškoma tik iš sumos, viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, o išieškant iš pareiškėjo papildomų įplaukų, kurias jis gaus ateityje, išskaitos daromos kiekvieną mėnesį pagal CPK 736 straipsnį. Taigi, 2018-07-10 patvarkymu Nr. 3.5.-18-6553 antstolis nepažeidė CPK 668 straipsnyje ir 736 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0091/09/00258, Nr. 0091/06/00830, Nr. 0091/15/00042, Nr. 0091/15/00312, Nr. 0091/09/00185 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.