Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. bei atsakovės J. S. ir trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos veiksmų įpareigojimo, žalos atlyginimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui dėl veiksmų įpareigojimo, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako tik apeliacinių skundų argumentų.

Dėl naujų dokumentų priėmimo

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

25. Apeliantas V. N. teismui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 10 d. Cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch-K 333/2020, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 12 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA-K 463 (MA 964)/2020, 2021 m. spalio 1 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA-K 19334/2021, fotonuotraukas ir vaizdo įrašus CD laikmenoje, vaizdo įrašų aprašymą, 2021 m. birželio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento raštą Nr. (12.4)-AD5-10584; 2021 m. birželio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą el. paštu ir prašė juos prijungti prie bylos, nurodydamas, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo po teismo sprendimo, teismui suabejojus nuotraukų autentiškumu, bei siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus bei paneigti teismo motyvus.

26. Kadangi pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, šalys dėl įrodymų pateikimo ir pridėjimo prie bylos prieštaravimų neišreiškė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

27. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės J. S. atstovo advokato A. J. prašymas pridėti prie bylos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-19793 Dėl galimai netinkamai įrengto nuotekų valymo įrenginio (duomenys neskelbtini) teisme gautas tik 2021 m. spalio 12 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio dokumento, todėl jis atsisakytinas priimti.

Dėl ginčo esmės

28. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 str.) ar negatoriniu (CK 4.98 str.) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Atsižvelgiant į pareikštą ieškinį, t. y. ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus perkelti (išmontuoti) tvorą, skiriančią ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo, perkelti voljerą, esantį atsakovės sklype nuo ieškovui priklausančio šulinio, bei atsakovės reikalavimus pašalinti gyvatvorę ir stoginę nuo sklypo ribos, reikalavimais pašalinti galimus pažeidimus, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 st.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės gynimo, žalos atlyginimo išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

29. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

30. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ savininkai. Ieškovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0617 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1S1p), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1ž), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 3I1p), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausančiu 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1S1p), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

31. Apeliantas V. N. nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriais buvo atmesti ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovę J. S. savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti šunų voljerą 25 metrus, užtikrinant apsaugos šulinio zoną, o nesant tokios galimybės, nugriauti minėtą voljerą; uždrausti atsakovei laisvai laikyti šunis kieme; įpareigoti atsakovę J. S. savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti drenažą, paviršinių nuotekų (lietaus nuotekų) surinkimo sistemą; priteisti ieškovui V. N. iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą arba įpareigoti atsakovę J. S. įrengti vandens gręžinį ieškovui priklausančiame žemės sklype. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo patenkintas priešieškinio reikalavimas – įpareigoti ieškovą savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti ieškovo augalinę tvorą, kad tarp sklypų ribos su atsakove J. S. būtų bent 1 (vieno) metro atstumas.

Dėl voljero perkėlimo

34. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalia ieškovo žemės sklypo ribos (tvoros) atsakovės žemės sklype maždaug 20-40 cm atstumu pastatytas medinis šuns voljeras. Voljeras turi dvi nepermatomas lentų sienas, taip pat 2 permatomas sienas iš medinių lentelių. Voljero viršus uždengtas neskaidriu stogu. Voljeras į žemę įleistų pamatų neturi, Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.

35. Pagal LR Statybos Techninį Reglamentą STR 01.01.03:2017 „Statinių klasifikatorius“, voljerai yra priskiriami prie nesudėtingų statinių. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 4 punktą, atsakovė, statydama stogą turintį voljerą arčiau kaip 3 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, privalėjo gauti ieškovo rašytinį sutikimą.

36. LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad sodo sklype statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

37. Taigi akivaizdu, kad atsakovės sklype voljero statymui, taikytinas Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad statiniai statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimas.

38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės žemės sklype voljeras pastatytas neišlaikant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad statant voljerą buvo gautas ieškovės sutikimas, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, jog šunys voljere kol kas nėra laikomi.

39. Sprendžiant klausimą, kokiu atstumu turėtų būti perkeltas voljeras, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo 7.3.2. punktu, reikalauja jį per kelti 25 m atstumu nuo šulinio ir nurodo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kadangi voljere ir aplink jį atsakovės šunims tuštinantis ir šlapinantis, bei atsakovei šį voljerą plaunant cheminėmis priemonėmis, kurios kartu su vandeniu įsigeria į dirvožemį bei patenka į ieškovo šulinio vandenį, iš esmės pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir galimybė gauti švarų vandenį.

41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 6.1 punkte nustatyta, kad geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai. Geriamajame vandenyje mikroorganizmų žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterekokų ribinis skaičius yra lygus 0 (18.1 punkto 1 lentelė).

42. Kaip matyti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus atliktų Mikrobiologinio tyrimo protokolo (2018 m. rugpjūčio 23 d. Nr. MA-K 2704 (MA 6621)/2018), atlikus tyrimą (2018 m. rugpjūčio 21 d.) šulinio vandenyje rasta žarnyno lazdelių (Escherichia coli <4) ir žarninių enterekokų (11). Atlikus tyrimą 2019 m. sausio 9 d. (2019 m. sausio 11 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolas Nr. MA-K 66 (MA 162)/2019) minėtų mikroorganizmų neaptikta. Atlikus tyrimą 2020 m. vasario 10 d. (2020 m. vasario 12 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolas Nr. MA-K 463 (MA 964)/2020) šulinio vandenyje rasta mikroorganizmų: žarnyno lazdelių (Escherichia coli >1,0 x 10²) ir žarninių enterekokų (>2,5 x 10²). Atlikus tyrimą 2021 m. rugsėjo 29 d. (2021 m. spalio 1 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolas Nr. MA-K 19334/2021) šulinio vandenyje rasta mikroorganizmų: žarnyno lazdelių (Escherichia coli >8,0 x 10³) ir žarninių enterekokų (>2,0 x 10¹), kas leidžia teigti, jog ieškovo šulinio vanduo šiuo laikotarpiu nebuvo tinkamas gerti.

43. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (12.6)-AD5-14133 „Komisijos išvadų pažyma, dėl šachtinio šulinio vandens kokybės (duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovą, jog stipraus lietaus ar liūties metu atsiranda galimybė, kad kartu su paviršinėmis nuotekomis šunų ekskrementai gali patekti į šachtinį šulinį (duomenys neskelbtini). Su paviršinėmis nuotekomis į šachtinio šulinio vandenį patekę šunų ekskrementai gali parodyti mikrobiologine taršą (atlikus mikrobiologinius tyrimus).

44. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 2 priedą, mažiausi leistini sanitariniai atstumai nuo tvarto, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, vietinės nuotekų valyklos iki šachtinio šulinio yra 15 m, o nuo mėšlidės, kompostavimo aikštelės – 20 m. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (12.6)-AD5-14133 Komisija taip pat konstatavo, jog šachtinio šulinio įrengimas neatitinka Lietuvos higienos normoje HN43:2005 nurodytų rekomendacijų.

46. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo voljero perkėlimui nuo ieškovo žemės sklypo ribos, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovė įpareigotina atitraukti šunų voljerą ne arčiau kaip 3 metrus nuo ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sodininkų bendrojoje „(duomenys neskelbtini)“), ribos. Dėl nurodyto šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl žalos atlyginimo

47. Apeliantas V. N. taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria buvo atmesti jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

48. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 str.), žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

49. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

50. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

51. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

52. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės elgesys, laikant šunis, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

53. Pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. LR Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų (2 p.), užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 p.), nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 p.).

54. Kaip jau minėta, neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

55. Nors byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų bausta už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, jog atsakovė, laikydama šunis uždaroje teritorijoje, nesistengia nedelsdamas surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus, t. y. nėra tiek atidi ir rūpestinga, kiek šiuo atveju yra būtina , ir tai galimai turi įtakos ieškovo šulinio vandens kokybei. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šias byloje nustatytas aplinkybes nepateikė.

56. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019). Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

57. Ieškovas, siekdamas įrodyti patirtą žalą, rėmėsi Kėdainių rajono savivaldybės UAB „Kėdainių vandenys“ direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-04 „ Dėl vidutinio suvartojamo geriamojo vandens kiekio per vieną mėnesį vienam gyventojui“ numatyta, kad vidutinis suvartojamas geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį yra 2,11 m³, ir nurodė, jog ieškovui priklausančiame nekilnojamame turte gyvena trys asmenys. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio yra perkamas geriamasis vanduo. Per savaitę geriamojo vandens poreikiams patenkinti paprastai sunaudojamos keturios 20 l talpos, kurios vienos kaina yra 3,49 Eur. Patirtą žalą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. spalio 1 d. ieškovas vertina 3 266 Eur ir dar du metus po taršos šaltinio pašalinimo ieškovas ir jo šeimos nariai bus vis dar priverstas pirkti geriamąjį vandenį, todėl šią žalą ieškovas vertina 1 452 Eur. Visą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą ieškovas vertina 4 718 Eur (3 266 Eur + 1 452 Eur). Ieškovo nuomone, tinkamu turtinės žalos atlyginimu galėtų būti vandens gręžinio įrengimas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

58. Iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovo šulinio vandens kokybei nurodytų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. spalio 1 d. turėjo įtakos tik atsakovės neteisėti veiksmai, juolab, kad atlikus vandens mėginių laboratorinius tyrimus 2019 m. juose mikroorganizmų nebuvo rasta. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo šulinio įrengimas neatitinka Lietuvos higienos normoje HN43:2005 nurodytų rekomendacijų, o iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos inspekcijos 2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros akto Nr. TVR16JOAA-194-20 matyti, jog ieškovas tikėtina tinkamai neužtikrina ir sklype įrengtų nuotekų valymo įrenginių naudojimą, kadangi įpareigotas užtikrinti, kad jo nuotekų valymo įrenginiuose būtų reikalavimus atitinkanti kontrolės vieta, ir sudaromos sąlygos nustatyti, ar nuotekos išvalomos iki nuotekų išleidimui į aplinką nustatytų reikalavimų.

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas byloje neįrodė patirtos turtinės žalos ir jos dydžio fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

60. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, jog abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturinę žalą. Šiuo atveju ieškovas abstrakčiai nurodo, kokias pasekmes jis patyrė dėl to, kad jam tenka vartoti netinkamos kokybės vandenį, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos egzistavimą nepateikė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl vien tik dėl atsakovės netinkamos šunų priežiūros ar voljero pastatymo nesilaikant atstumo nuo ieškovo sklypo ribos, šalių konfliktinių santykių, ieškovui ar jo šeimos nariams buvo padaryta tiesioginė žala sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįsto ir neįrodyto, plačiau nenagrinėjant jos dydžio ir pobūdžio.

Dėl gyvatvorės perkėlimo

65. Apeliantas V. N. apeliaciniame skunde teigė, jog jis su atsakovės priešieškinio reikalavimu nesutiko, nekilnojamąjį turtą pirko su jau pasodinta gyvatvore, jos aukštį palaiko iki 1,80 m, todėl teismas nepagrįstai tenkino šį priešieškinio reikalavimą.

66. Medžių ir krūmų veisimą sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje pasakyta, kad medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

67. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m, liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, 5 punktu nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 1) krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; 2) žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m; 3) kitų medžių – 3 m.

68. Iki šalims įsigyjant sodo žemės sklypus galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo“ numatė įpareigojimą, jog kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras (5.1 p.).

69. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvusieji sodų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai būtų susitarę dėl gyvatvorės sodinimo vietos (davę sutikimus) ar reiškę pretenzijas, kad gyvatvorė nebuvo pasodinta laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

70. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų ieškovas V. N. sodo žemės sklypą su statiniais įsigijo 2006 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovė J. S. – 2008 m. birželio 4 d. Iš fotonuotraukų matyti, kad gyvatvorė tarp sklypų yra pasodinta prieš daugelį metų. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog ji pirkdama sklypą nematė, ieškovo sklype augančios gyvatvorės ar jos ten nebuvo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė nuo sodo žemės sklypo įsigijimo (nuo 2008 m. birželio 4 d.) iki bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 2 d.) būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl pasodintos gyvatvorės vietos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje pateiktą UAB „Matininkas“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), geodezinį situacijos planą (2019 m. lapkričio 20 d.), atsakovės tvora patenka į ieškovo žemės sklypą nuo 0,05 m iki 0,40 m atstumu.

71. Esant nustatytai aplinkybei, kad gyvatvorė pasodinta buvusių žemės sklypų savininkų bendru sutarimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalų atstumą nuo žemės sklypo ribos, turi būtų įrodytas atsakovės teisių suvaržymas, apsunkinimas dėl augančios gyvatvorės, t. y. materialinės pasekmės.

72. Byloje nustatyta, kad gyvatvorė yra iš atsakovės sklypo rytinės pusės, kas reiškia, kad gyvatvorė dalinai (ryte) užstoja saulės spindulius į dalį atsakovės žemės sklypą. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovė taip pat prie pat registruotos ieškovo sklypo ribos yra pasodinusi tujas. Pati atsakovė nei procesiniuose dokumentuose nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių priežasčių (išskyrus, kad gyvatvorė pasodinta nesilaikant atstumo nuo sklypo ribos), nepaaiškino ir nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kokiu būdu daugiau kaip prieš dešimt metų pasodinta gyvatvorė pažeidžia ar riboja jos teises. Be to, byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad gyvatvorė nėra prižiūrima ar negenima.

73. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimo pašalinti seniai išaugusią gyvatvorę tenkinimas pažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, tokios atsakovės teisių gynimo priemonės neatitiktų proporcingumo principo, nesąžiningai ir labai dideliu mastu apribotų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovas galėtų būti įpareigotas sumažinti gyvatvorės aukštį ir/arba įpareigotas reguliariai šios gyvatvorės leidžiamu ir rekomenduotinu laikotarpiu genėti gyvatvorę ir kt. Pačios griežčiausios priemonės – gyvatvorės sunaikinimo taikymas nėra būtinas atsakovės teisių (kurių pažeidimas byloje neįrodytas) ir teisėtų interesų užtikrinimui. Reikalavimas pašalinti gyvatvorę, kuri auga jau daugiau nei 15 metų, kuri pasodinta ir suformuota buvusių sklypų savininkų sutarimu, kuri reguliariai prižiūrima ir genima, kuri nedaro jokios žalos ar neigiamos įtakos atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, neatitiktų proporcingumo principo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino šį priešieškinio reikalavimą, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir šį priešieškinio reikalavimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo (dėl gyvenamojo namo stoginės)

75. Apeliantė J. S., nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimas nepakeičia ir nepašalina būtinumo gauti bendraturčio sutikimą po leidimo vykdyti savavališko statinio rekonstrukciją gavimo. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

76. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovė ir ieškovas nėra bendraturčiai, todėl teisės normos, reglamentuojančios bendraturčių tarpusavio santykius, nagrinėjamu atveju nėra taikomos.

78. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teises aktų reikalavimus. Pagal įstatymą bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teises aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka, tais atvejais, kai apskritai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punktu, stoginės rekonstrukcijai leidimas neprivalomas. Šio reglamento 7 priedo 4 punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogus turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

80. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, stoginė buvo pastatyta 1997 m., rekonstravimo pradžia – 2004 m. Stoginė 2004 m. rugpjūčio 20 d. įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog stoginę kartu su kitu turtu ieškovas įsigijo 2006 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovė įsigydydama žemės sklypą turėjo matyti prie namo esančią stoginę.

81. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog po įsigijimo atsakovas atliko stoginės rekonstrukciją pakeisdamas jos matmenis (ilgį, plotį ar aukštį). Iš atsakovės pateikto UAB „Darni riba“ 2020 m. rugsėjo 23 d. parengto geodezinio situacijos plano matyti, jog ieškovo sklype esančios stoginės stogo krašto riba yra maždaug 0,86 m nuo įregistruotos sklypų ribos. Šioje vietoje pagal UAB „Matininkas“ parengtą situacijos geodezinį planą atsakovės tvora į ieškovo žemės sklypą yra patraukta 17-20 cm atstumu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog sniego nuošliaužos nuo stogo galimai patenka į atsakovės žemės sklypą, juolab, kad iš pačios atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant stogo jau yra įrengtos sniego užtvaros.

82. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš šios teisės akto nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas savavališką statybą sieja be kitų dalykų su statyba neturint statybos leidimo. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalį statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu jis išduotas neteisėtai arba jeigu asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebeatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. To paties įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalį nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.

83. Be to, byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 6 d. išdavė ieškovui leidimą Nr. LR S-27-191206-00056 sodo namelio rekonstrukciją pagal projektuotojos E. P. parengtą projektą Nr. 2019-25-TDP-BDAS „Savavališkas sodo namelio rekonstravimas. Rekonstrukcija“.

84. Byloje atsakovė neginčijo pagal aukščiau minėtą projektą išduoto Statybos leidimo teisėtumo, todėl teismas šio klausimo nesprendė. Iš paminėtų Statybos įstatymo nuostatų aišku, jog, turint galiojantį statybos leidimą statiniui statyti jo statyba negali būti pripažinta savavališka, ir tol, kol statybos leidimas yra galiojantis, ir nepanaikintas teismine tvarka statinių statyba negali būti pripažinta savavališka.

85. Kita vertus byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nuo sodo sklypo įsigijimo iki pat 2018 m. jokių pretenzijų dėl stoginės ieškovui nereiškė. Vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir pačios atsakovės duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 185 str.) darytina išvada, kad atsakovės teisės dėl stoginės statybos nebuvo nepažeistos, juolab, jog pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją, besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Dar atskirai atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. vasario 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-346/2007; 2010 m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).

86. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį priešieškinio reikalavimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

87. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

89. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

90. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas.

91. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 226 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus, už kuriuos turėtų būti sumokėtas 451. Eur dydžio žyminis mokestis. Patenkinus du neturtinius ieškinio reikalavimus, iš ieškovo valstybei priteistina 75 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma, o iš atsakovės J. S. – 150 Eur už ieškinį mokėtino žyminio.

92. Ieškovas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 429,40 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų (už UAB „Matininkas“ kontrolinius matavimus nustatant tvoros vietą žemės sklype, dirvožemio ir vandens tyrimus, užsakant paslaugas iš nepriklausomos trečios šalies).

93. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokios išlaidos yra pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis yra nurodyta 88 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, kad tam tikros išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios tiesiogiai nėra įvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, būtų priteistos turi atitikti abu kriterijus, t. y. turi būti būtinos ir pagrįstos.

94. Vandens tyrimus vartotojas yra įpareigotas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, todėl šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis. Išlaidos, susijusios su sklypo ribų patikslinimu ir tvoros vietos nustatymu – 180 Eur, pagrįstos rašytiniais dokumentais (2019 m. lapkričio 21 d. kasos pajamų kvitas Nr. 1273), pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.

95. Ieškinį patenkinus iš dalies ir atsakovės priešieškinį atmetus iš atsakovės J. S. ieškovui priteistina 1 123,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos. Iš viso ieškovui priteistina 1 303,50 Eur (180 + 1 123,50) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

96. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus atsakovės išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 396 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 451 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 945 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimo. Pagal apeliacinio skundo pobūdį (turinį) ieškovas yra permokėjęs 225 Eur žyminio mokesčio, todėl ši permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, o atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovui priteistina 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 661,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso – 736,50 Eur (661,50 + 75) bylinėjimosi išlaidų.

97. Teismas, nagrinėdamas bylą patyrė 12,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Ieškinį tenkinus iš dalies, priešieškinį atmetus iš atsakovės valstybei priteistina 8,90 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovo 3,85 Eur susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti šunų voljerą, esantį atsakovės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

Įpareigoti atsakovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis patraukti segmentinę tvorą, jungiančią metalinius stulpus, iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matininkas“ UAB „Matininkas“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 20 d. parengtą geodezinį situacijos planą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 303,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 736,50 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio dalį ir 3,85 Eur (tris eurus 85 ct), išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį ir 8,90 Eur (aštuonis eurus 90 ct), išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Valstybei priteistos sumos mokėtinos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.