- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1439-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02907-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- R. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. L. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, atsakovo R. L. priešieškinį ieškovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 733 Eur skolą už atliktus darbus, 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad, vykdydamas individualią veiklą, su atsakovu 2019 m. liepos 10 d. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apšiltinimo ir kitų darbų atlikimo sutartį Nr. 01 (toliau – sutartis). Ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui sutartyje numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus su ieškovu atsiskaityti. Ieškovas sutartyje numatytus darbaus atliko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. informavo atsakovą apie atliktus darbus, jų apimtis, kiekius bei paprašė sumokėti likusią už atliktus darbus nesumokėtą sumą – 2 733 Eur. Atsakovas su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovas 2019 m. lapkričio 15 d. registruotu laišku sutartyje nurodytu adresu išsiuntė atsakovui darbų priėmimo–perdavimo aktą kartu su reikalavimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas pareikalavo atsakovą per 14 dienų nuo akto gavimo dienos apmokėti 2 733 Eur už atliktus darbus. Atsakovas raštu nepateikė jokių pretenzijų, nenurodė ir nepaaiškino savo vengimo pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aklą, neatsiskaitė už atliktus darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, statybos rangos darbų neužbaigė, fasado apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai, todėl pareiga atsiskaityti už neužbaigtus ir nekokybiškus darbus atsakovui neatsirado.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 19 656,40 Eur nuotolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
5. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis iš esmės yra statybų rangos sutartis. Ieškovas yra statybos darbų srities verslininkas, vykdantis individualią veiklą, todėl jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, keliami aukštesni atliekamų darbų kokybės reikalavimai. Ieškovui žodžiu informavus atsakovą apie darbų atlikimą, atsakovas apžiūrėjo objektą ir, pastebėjęs akivaizdžius defektus, apie tai iškart pranešė ieškovui. Iš pradžių ieškovas žodžiu sutiko su nurodytais defektais, žadėjo juos ištaisyti, tačiau vėliau defektus neigė. Nepavykus su ieškovu susitarti gražiuoju, atsakovas kreipėsi į specialistą A. P., turintį teisę eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Specialistas, apžiūrėjęs statomo gyvenamojo namo fasado apšiltinimo darbus, nustatė defektus, kuriuos užfiksavo 2019-08-12/1 Fasadų apžiūros akte. Specialisto išvadas patvirtino ir fasadinių sistemų, kurios buvo naudojamos atsakovo gyvenamojo namo fasado šiltinimui, gamintojo atstovas UAB „SAKRET LT“. Atsakovas informavo ieškovą apie darbų trūkumus žodžiu, tačiau ieškovas toliau nebendradarbiavo, nenurodė atsakovui savo elektroninio pašto adreso, kuriuo būtų galima išsiųsti pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas ieškovui pretenziją išsiuntė registruotu laišku sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jos įteikti nepavyko. Pagal specialisto išvadas, neištaisius ieškovo atliktų darbų defektų, tolimesnių namo fasado apdailos darbų vykdyti negalima, todėl atsakovas statybos darbus sustabdė. Inžinierius-sąmatininkas Ž. J., įvertinęs atsakovo gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbų defektus, jų ištaisymui sudarė fasado apšiltinimo remonto darbų lokalinę sąmatą. Pagal minėtą sąmatą, ieškovo atliktų namo fasado šiltinimo defektų ištaisymo ir fasado tinkamo paruošimo tolimesniems fasado apdailos darbams, įskaitant defektų šalinimui reikalingas statybos medžiagas bei darbus, bendra kaina yra 18 321,90 Eur. Be to, ieškovas, vykdydamas darbus, apgadino garažo pakeliamų vartų varčią bei lango rėmą. Garažo varčios pakeitimo kaina, įskaitant darbus, yra 695,76 Eur, o lango rėmo, įskaitant montavimo darbus, – 638,74 Eur. Bendra nuostolių suma 19 656,40 Eur.
6. Ieškovas su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pokalbio dėl atliktų darbų kokybės tarp šalių niekada nebuvo, o apie ieškovo pretenzijas pirmą kartą sužinojo gavęs procesinius dokumentus. Sutartyje buvo numatyti konkretūs darbai (paslaugos), kurias ieškovas įsipareigojo atlikti. Pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis nėra statybos rangos darbų sutartis, ji reguliuoja siauresnius paslaugos suteikimo klausimus. Kadangi šalių sutartis nenumatė konkrečių teisinių gynimo būdų, todėl atsakovas galėjo pasirinkti savo teisės gynimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu atsakovo teismui pateikta 2019 m. rugpjūčio 18 d. paraiška patvirtina, kad jis reikalavo iš ieškovo pateikti smulkiai išdėstytą darbų planą tolimesniems darbams atlikti. Taigi, atsakovas, nustatęs ar aptikęs darbų trūkumus, nepasinaudojo savo teisinės gynybos priemonėmis, numatytomis CK. Atsakovas nenurodo, kada konkrečiai specialistas A. P. supildė fasadų techninės apžiūros aktą ir nustatė pažeidimus. Atsakovas nepateikia sutarties su šiuo specialistu ar kitokio užsakymo dokumento, taip pat nepridėjo kokybiškų fotonuotraukų, padarytų iš karto po darbų atlikimo, patvirtinančių rastus trūkumus. Be to, atliekant apžiūrą ieškovas nebuvo informuotas. Pažymėjo, kad atsakovas nepasirūpino tinkamu paraiškos ir pretenzijos dėl nekokybiškai atliktų darbų įteikimu ieškovui. Atsakovas siuntė registruotą laišką ieškovui tuomet, kai ieškovas vykdė darbų atlikimo sutartį ir dirbo bei gyveno kito užsakovo gyvenamajame name. Atsakovas žinojo, kad ieškovas dažnai individualią veiklą vykdo kituose miestuose, tuomet negyvena namuose. Be to, ieškovas buvo nuvykęs prie pastato, apžiūrėjo jo fasadą, tačiau paraiškoje nurodytų darbo trūkumų nepastebėjo. Mano, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas neatliko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kad atliko darbus nekokybiškai. Kadangi ieškovas darbus atsakovui perdavė tinkamai, išrašytos sąskaitos terminai yra suėję, atsakovas turi pareigą su ieškovu visiškai atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 068,50 Eur atlyginimą už darbą pagal vartojimo rangos sutartį ir 32 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 100,50 Eur; priteisė atsakovui iš ieškovo 3 741,58 Eur nuostolių atlyginimą ir 888,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 4 630,21 Eur; priteisė valstybei iš atsakovo 18,40 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 2021 m. gegužės 28 d. papildomu sprendimu atnaujino papildomo sprendimo priėmimo terminą ir priėmė papildomą sprendimą, kuriuo: priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 068,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisė atsakovui iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 741,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
8. Nustatė, kad šalių ginčas yra dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus ir nuostolių atlyginimo. Statybos rangos šalis – užsakovas – fizinis asmuo, užsakęs atlikti savo gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, o rangovas – fizinis asmuo (verslininkas), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Statybos rangos sutarties tikslas susijęs ne su komercinės ar ūkinės, bet su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl ginčo statybos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos sutartį.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas nebaigė darbų, t. y. gyvenamojo namo apšiltinimui neuždėjo antrojo armavimo sluoksnio, kas technologiškai privaloma. Teismas nustatė ir tai, kad paslaugų priėmimo–perdavimo akte ieškovo nurodyta galutinė kaina yra už du armavimo sluoksnius. Teismas pažymėjo, kad vien dėl šios priežasties darbų kaina, nurodyta perdavimo–priėmimo akte, turėjo būti mažinama 596 Eur suma. Teismas konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktas yra ydingas, neatitinka šalių sutartų darbų apimties, surašytas nebaigus atliktų darbų. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti už darbą pagal aktą būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyti dar ir kiti atliktų darbų trūkumai.
10. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas savo srities specialistas, turėjo įrodinėti savo atliktų darbų tinkamumą, o ne suabsoliutinti vienašališkai surašytą paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Tuo tarpu tai, kad atsakovas paslaugų perdavimo–priėmimo akte nenurodė darbų trūkumų, neatima iš jo galimybės savo pažeistas teises gintis kitu būdu. Atsakovas negalėjo ir neprivalėjo žinoti tokiems darbams keliamų reikalavimų, todėl kreipėsi į specialistą, kuris įvertino ieškovo atliktus darbus.
11. Teismas ekspertizės aktą laikė tinkamu įrodymu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Eksperto vertinimu, ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški, su defektais. Ieškovas kritiškai vertino kiekvieną eksperto atliktą darbų įvertinimo poziciją, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad net ir vizualiai vertinant darbų kokybę pagal fotonuotraukas, trūkumų galima pastebėti ir neturint specialių žinių.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas fasado šiltinimo darbus atliko su trūkumus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo, įvertino tai, kad, ištaisant darbų trūkumus, nėra būtinybės ieškovo atliktus darbus daryti iš naujo, ardyti ar pan. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovui iš dalies privalo būti sumokėta už jo atliktus darbus, mažintinas tik atlyginimas. Teismas iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos atėmė antro armavimo sluoksnio darbų, kurių ieškovas neatliko, kainą, t. y. 596 Eur. Kadangi kiti darbai buvo atlikti su trūkumais, jų įkainį teismas vertino procentine išraiška ir sprendė, kad ieškovui už atliktus darbus turi būti sumokėta 50 procentų nuo sutartos kainos. Teismas, atlikęs matematinius skaičiavimus, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 068,50 Eur ((2 733 Eur – 596 Eur)/ 2) atlyginimą už atliktus darbus.
13. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas netinkamai atliko namo fasado apšiltinimo darbus, padarė išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė patikimų ir akivaizdžių įrodymų, kad defektų šalinti nėra būtinybės ar kad jie neegzistuoja.
14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių dydžio, nesutiko su atsakovu, kad defektų šalinimo išlaidų suma turėtų būti nustatoma pagal sąmatininko Ž. J. parengtą lokalinę sąmatą. Ieškovas nurodė, kad pagal pradinį susitarimą su atsakovu namo fasado šiltinimas turėjo būti atliekamas paruošiant apdailą plytelėmis. Teismo eksperto L. U. ekspertizės akte nurodyta, kad tuo atveju, jei galutinė fasado apdaila bus daroma plytelėmis, ištaisyti defektus galima už 13 582 Eur kainą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės akte numatomi defektų šalinimo darbai paskaičiuoti kartu su 21 procento pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat įskaičiuotos visos papildomos išlaidos, tokios kaip papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, papildomas darbo užmokestis ir kt.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepateikti įrodymai, jog reikalingus atlikti darbus bus samdomas juridinis asmuo, mokantis pridėtinės vertės mokestį, sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas šiuos darbus atlikti samdys fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, todėl atmetė kaip neįrodytas sąmatoje nurodytas papildomas išlaidas ir pridėtinės vertės mokestį. Teismas, vertindamas nuostolių dydį, atkreipė dėmesį ir į tai, kad medžiaga pagal pradinį susitarimą savo lėšomis buvo įsipareigojęs įsigyti atsakovas, o antrasis armavimo sluoksnis, kuriam medžiagas pagal susitarimą turėjo teikti atsakovas, nebuvo padarytas. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad pagal eksperto išvadą iki dabartinio momento atliktas ieškovo darbas neturės būti ardomas, griaunamas ar pan., bet viskas turi būti ištaisoma nuosekliai, darbus atliekant ant jau padaryto pagrindo.
16. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteista 5 059,41 Eur (ekspertizės akto lokalinė sąmata, darbo užmokesčio eilutė). Be to, atsakovas teigė turėjęs atsakingą už statybos darbų priežiūrą namo statybos techninį prižiūrėtoją, tačiau šio fakto nepatvirtino įrodymais. Teismas sprendė, kad tokio asmens nebuvo arba jis neatliko pareigos prižiūrėti statybą. Teismas atsakovo elgesį tokioje srityje kaip gyvenamojo namo statyba vertino kaip neatitinkantį apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Teismo vertinimu, atsakovas savo neatsakingu elgesiu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir jų kasdieninio didėjimo statybos darbų eigoje. Taip pat atsakovas dėl neapdairumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Sprendė, kad ieškovo prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokių nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Teismas nuostolius sumažino 30 procentų dydžiu, t. y. 1 517,73 Eur (5 059,41 Eur x 30 procentų) ir priteisė atsakovui iš ieškovo 3 541,58 Eur (5 059,41 Eur – 1 517,83 Eur).
17. Teismas nurodė, kad atsakovas grindžia apgadintų vartų pakeitimo išlaidas UAB Ryterna“ komerciniu pasiūlymu. Minėtame pasiūlyme bazinė garažo vartų kaina kartu su montavimu nurodoma 695,76 Eur. Ieškovas nepripažino savo kaltės dėl vartų apgadinimo. Nurodė, kad jie buvo įmontuoti iki jam pradedant šiltinimo darbus ir buvo įrengti taip, kad nebuvo paliktos laisvos vietos angokraščiui. Teismas vertino, kad toks ieškovo argumentas nešalina jo atsakomybės, kadangi angokraščių įrengimo pareiga tenka šiltinimą atliekančiam asmeniui, jo darbai turi būti atliekami taip, kad anksčiau įrengti garažo vartai galėtų tinkamai funkcionuoti. Nesant patikimų įrodymų, kiek pakenkta garažo vartams ir kad juos būtina pakeisti, ieškovui pripažinus kaltę dėl žalos fakto, šią atsakovo reikalavimo dalį sumažino iki 200 Eur.
18. Teismas, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad buvo sugadintas lango rėmas dėl kaltų ieškovo veiksmų, šią atsakovo reikalavimo dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
19.1. Teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, priėmė neteisingą sprendimą.
19.2. Darbų atlikimo pabaigoje atsakovas ieškovui išsakė pastebėjimus dėl darbų trūkumų, dėl ko ieškovas pasikvietęs trečiuosius asmenis, tarp jų ir D. V.. Ieškovas atsakovo prašymus įvykdė. D. V. buvo byloje apklaustas kaip liudytojas ir šias aplinkybes patvirtino, tačiau teismas dėl šio liudytojo parodymų nepasisakė.
19.3. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą įrodyti defektų buvimo faktą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas trūkumus galėjo pastebėti normaliai priimant darbus. Teismas neįvertino ir tai, kad atsakovas, nepasirašęs darbų priėmimo–perdavimo akto, per protingą terminą nesurašė defektų akto, nepateikė ieškovui pastabų ar pagedavimų dėl atliktų darbų kokybės. Šiuo atveju atsakovas pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų pradėjo reikšti tik teikiant procesinius dokumentus. Mano, kad atsakovas tinkamai ir laiku nepranešęs apie pastebėtus darbų trūkumus, neteko teisės jais remtis ir reikšti reikalavimus ateityje. Tokia atsakovo teisė sutartyje taip pat nebuvo nustatyta. Ieškovas darbus atsakovui priėmimo–perdavimo aktu perdavė tinkamai, išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminai yra suėję, todėl ieškinys dėl skolos už atliktus darbus turėjo būti patenkintas visiškai.
19.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už atliktus darbus sutarta 4 733 Eur kaina. Šalių sutartyje nebuvo nustatyta 4 733 Eur darbų atlikimo kaina. Ši kaina paskaičiuota ieškovui įvertinus atliktus darbus ir suskaičiavus jų kiekį kvadratiniais metrais. Ieškovas neuždėjo antrojo armavimo sluoksnio, nes atsakovas atsisakė aprūpinti tolimesniam darbui reikalingomis medžiagomis. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas už savo pinigus nusipirktų reikiamas medžiagas ir atliktų antrą armavimo sluoksnį, tačiau šalys to nebuvo susitarę. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Paslaugų perdavimo–priėmimo akte nurodyta pirmojo armavimo sluoksnio kaina 5 Eur už 1 kv. m, antrojo armavimo kaina būtų buvusi 2 Eur už 1 kv. m. Viso namo antrojo armavimo kaina sudarytų 298 kv. m x 2 Eur = 596 Eur. Ieškovas neatliko antrojo armavimo, todėl ir neprašė už jį apmokėti 596 Eur. Teismas netinkamai vertino šias aplinkybes, todėl nepagrįstai priteistiną sumą už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus sumažino 596 Eur suma.
19.5. Teismas netinkamai įvertino šalių parodymus. Atsakovas buvo nenuoseklus, painiojo aplinkybes, iš pradžių vienas aplinkybes tvirtino, vėliau jas neigė. Ieškovas buvo nuoseklus viso proceso metu, sąžiningai laikėsi savo pirminės pozicijos.
19.6. Atsakovas pateikė į bylą A. P. Fasadų .... aktą. Nenustatyta, kada A. P. apžiūrėjo objektą ir nustatė darbų trūkumus. Atsakovas nepateikė jokios sutarties, sudarytos su minėtu asmeniu. Ieškovui kyla abejonės ar A. P. buvo atvykęs į objektą, ar trūkumus užfiksavo iš pateiktų nuotraukų.
19.7. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai išimtinai vadovavosi ekspertizės aktu ir jame padaryta išvada. Ieškovas teigia, kad ekspertas ekspertizę atliko šališkai ir nekvalifikuotai. Pažymėjo, kad ieškovas savo abejones dėl atsakovo prašomo skirti eksperto teismui nurodė, prašė skirti kitą ekspertą teismo nuožiūra. Teismas ieškovo prašymo netenkino, paskyrė atsakovo nurodytą ekspertą. Be to, ekspertas, atlikdamas fasado matavimus, netinkamai laikė gulsčiuką ir taip pažeidė norminius teisės aktus, į ekspertizės aktą sudėjo tik dalį nuotraukų, nepateikė duomenų ir faktų apie objekte nustatytus tinkamai atliktus darbus, o išskirtinai aprašė ir į aktą sudėjo tik tuos duomenis, kurie visiškai nežymiai ir galimai dėl oro paveiktų sąlygų lėmė nežymius neatitikimus statybos techniniams reikalavimams. Ekspertizės atlikimo metu ieškovas ekspertui padavė armavimo mišinio storio pavyzdį, kuris atitiko visas normas, tačiau ekspertas to akte neaprašė. Ekspertas į aktą neįdėjo nuotraukų, kuriose matyti visiškas darbų atlikimo normų atitikimas, koncentravosi į esmės nekeičiančias smulkmenas.
19.8. Teismas neteisingai sprendė dėl ieškovo atlikto darbo, neatskiriant cokolio ir fasado apšiltinamojo ir armavimo sluoksnio, kad nebuvo naudojamos smeigės. Ieškovas paaiškino, kad dėl cokolio darbų tarėsi su atsakovu ir atsakovas jam nurodė tokiu būdu jį apdirbti, kaip faktiškai ir buvo apdirbta. Ieškovas privalėjo vykdyti atsakovo nurodymus. Dėl smeigių atsakovas pripažino, kad su ieškovu dėl jų tarėsi ir nusprendė jų nedėti. Todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovas už šiuos darbus turėjo prisiimti atsakomybę. Ieškovas atsakovą informavo apie galimus neigiamus padarinius, atsakovas sprendimus priėmė neatsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, todėl prisiėmė riziką dėl atsiradusių pasekmių. Ieškovas pagrįstai reikalavo, kad atsakovas sumokėtų už jo atliktus darbus, akto atsakovas neginčijo.
19.9. Teismui nebuvo pagrindo iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinį, nes atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad atliko galimų defektų šalinimo darbus, kad dėl to patyrė realius nuostolius. Nuo darbų atlikimo praėjo daug laiko, todėl tikėtina, kad atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė ir jais naudojasi, tęsia kitus darbus. Tinkamai įvertinus bylos medžiagą, teismas būtų nustatęs, kad iš esmės reikia atlikti tik antrojo armavimo sluoksnio uždėjimo darbą ir tęsti kitus darbus. Teismas privalėjo įvertinti ieškovo pagal sutartį atliktus darbus, nevertinti darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarę. Teismas neatsižvelgė, kad darbų atlikimo metu techninio prižiūrėtojo nebuvo, nes atsakovui jo nereikėjo. Tik kilus pareigai atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovas ėmė kviesti specialistus, ekspertus, vengti atsiskaityti su ieškovu. Tokius atsakovo veiksmus teismas turėjo laikyti nesąžiningai ir net piktybiškais.
19.10. Patenkinus apeliacinį skundą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
20. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
20.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nors ieškovas darbus atliko su trūkumais, darbai turėtų būti apmokėti 50 procentų nuo ieškinio kainos, atėmus nepadarytą antrojo armavimo sluoksnio darbų kainą. Toks skaičiavimo būdas nesuprantamas, nepagrįstas. Ieškovas sutartus darbus atliko netinkamai, nepadarė antrojo armavimo sluoksnio (596 Eur vertės), tai patvirtino ekspertizės aktas, specialisto A. P. išvada. Šalių sutarta kaina buvo 4 733 Eur, 2 000 Eur atsakovas sumokėjo ieškovui avansu, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
20.2. Be to, teismo paskirtas ekspertas ekspertizės išvados 4 klausime nėra pažymėjęs, kaip teigia teismas, jog nėra būtinybės visus ieškovo darbus daryti iš naujo. Jeigu tai ir būtų nurodyta, tariamos skolos suma turėtų būti apskaičiuota tiksliai pagal kiekvieno darbo kainą, o ne abstrakčiai sumažinus ieškinio kainą 50 procentų. Teismas ieškovui priteisė 1 068,50 Eur skolą. Taigi ieškovas iš sutarties kainos negauna 1 068,50 Eur (4 733 Eur – 2 000 Eur – 596 Eur – 1 068,50 Eur), o tai sudaro 22,56 procentų visos sutarties kainos. Toks ieškovo darbų įvertinimas neturi teisėto pagrindo.
20.3. Teismas nepagrįstai 30 procentų dydžiu sumažino atsakovo prašomus priteisti nuostolius, motyvuodamas atsakovo nerūpestingumu. Teismas konstatavo atsakovo pareigą organizuoti statinio statybos darbų techninę priežiūrą, tačiau nepagrindė šios išvados jokiomis aplinkybėmis ir teisės normomis. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė, bet ne pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Ieškovas neįrodė, kad dalis atsakomybės turi tekti kitiems statybose dalyvavusiems asmenims. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius priežastinį ryšį tarp atsakingo už statybos darbus priežiūrą namo statybos techninio prižiūrėto nebuvo ir atsiradusių nuostolių, užsakovui priteisti nuostoliai gali būti mažinami tuo pagrindu, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra, tačiau tik 10 procentų.
20.4. Mano, kad sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės nagrinėjamu atveju, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas yra vartotojas, todėl turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei ieškovas – profesionalus rangovas.
20.5. Teismas nemotyvavo nesutikimo su sąmatininko Ž. J. lokaline sąmata. Teismas nepagrįstai priešieškinio kainą sumažino pridėtinės vertės mokesčio dydžiu, nurodydamas, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas šiems darbams atlikti samdys fizinį asmenį. Atsakovas pažymėjo, kad jis, priešingai nei teigia teismas, patirs ekspertizės akte nurodytas papildomas išlaidas, tokias kaip papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, todėl tokių sumų nepriteisimas pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad iš ekspertizės akte esančių fotonuotraukų negalima įžiūrėti garažo vartų apgadinimo, todėl nepagrįstai sumažino garažo vartų pakeitimo išlaidas iki 200 Eur sumos.
20.6. Nustatydamas statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, teismas neįvertino fakto, kad atsakovas siekė ne ištaisyti pavienius gyvenamojo namo trūkumus, bet, juos ištaisius, turėti galimybę naudoti namą tokį, kokio tikėjosi. Tai iš esmės atitinka kitą galimą atsakovo pažeistų teisių atkūrimo būdą, t. y. pakartotinį ir neatlygintinį darbų atlikimą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
20.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškinio suma turėtų būti mažinama ir dėl to, kad medžiagas pagal pradinį susitarimą savo lėšomis buvo įsipareigojęs įsigyti atsakovas, todėl dėl antrojo armavimo sluoksnio įrengimo gali būti priteisiamas tik atlyginimas už darbą. Pažymėjo, kad antrasis armavimo sluoksnis turi būti įrengtas ne todėl, kad jo neįrengė ieškovas, o todėl, kad juo būtų ištaisomi pirmojo armavimo sluoksnio trūkumai. Tai pagrindžia specialisto A. P. išvada.
20.8. Byloje nustatyta, kad sutarties objektas nebuvo sukurtas toks, jog atitiktų atsakovo pateiktą užsakymą. Pažeidus atsakovo (vartotojo) interesą, turi būti užtikrintas proporcingas vartotojo teisių gynimo būdas prievolių pažeidimo mastui, kuris nesukeltų neadekvačių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
21. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Nepagrįstas atsakovo siekis prisiteisti iš ieškovo tariamus nuostolius. Teismas teisingai nurodė, jog nėra būtinybės visus ieškovo darbus daryti iš naujo. Ekspertizės akte, atsakant į 4 klausimą, naudojami žodžiai pataisyti, atlikti papildomą, sutvarkyti ir t. t., nėra nurodyta, kad darbus reikia daryti iš naujo. Atsakovas galėjo ginčyti darbų kokybę ir prašyti sumažinti sutarties kainą, kaip numatyta CK 6.665 straipsnyje.
21.2. Teismas neteisingai vertino nuostolių atsiradimo faktą. Atsakovas žalos dėl ieškovo atliktų darbų nepatyrė, nes jam tik reikės pratęsti fasado apšiltinimo darbus. Atsakovas pats prisiėmė riziką, nes neleido ieškovui atliekant darbus naudoti smeigių tarp sluoksnių. Ieškovo kaltės, jog neatskirtas cokolio ir fasado apšiltinamasis ir armavimo sluoksnis, nėra. Atsakovas neneigė, kad neleido šių darbų atlikti ieškovui, nusprendė nedaryti antro armavimo sluoksnio, nenupirko medžiagų. Atsakovo siekis prisiteisti 18 321,90 Eur yra piktnaudžiavimas ir bandymas pasipelnyti ieškovo sąskaita, juo labiau, kai šalių sudarytos sutarties kaina buvo 4 733 Eur.
21.3. Teismas nesiaiškino ekspertizės akte nurodytų atliktų darbų trūkumų priežasties. Vienas darbų defektas yra matomas armavimo tinklelis. Tačiau atsakovas nurodęs, kad toje vietoje atplėšė vaikas. Kitoje vietoje matosi, kad per plonas armavimo sluoksnis, truputį persišviečia tinklelis. Tačiau tai yra atsakovo taupymo pasekmė, nes atsakovas nepirko pakankamai armavimo mišinio. Parapete neįrengtas nulašėjimo profilis, tačiau atsakovo nurodymu šį vieta sudėta iš likusių atraižų, kadangi, pasak atsakovo, ant stogo niekas nematys.
21.4. Teismas nevertino atsakovo pateikto specialisto A. P. apžiūros akto patikimumo. Šis aktas klaidinantis, jame užfiksuoti tariami defektai pagal pridedamas nuotraukas, nors pagal datą pačios nuotraukos darytos ne apžiūros dieną, o kai kurios praėjus dviem mėnesiams.
21.5. Neaišku, kokiu pagrindu sudaryta inžinieriaus Ž. J. sąmata, ar jis turi kvalifikaciją atlikti tokias sąmatas. Internetiniame puslapyje www.google.com toks asmuo nerandamas. Mano, kad Ž. J. sąmata sudaryta ne atsakovo namui, bet, įvertinus nurodomus aukščius ir reljefų skirtumus, daugiabučio apšiltinimui, vykdant renovaciją.
21.6. Teismas neįvertino atsakovo kaltės, sprendžiant dėl ieškovo atliktų darbų tinkamumo. Teismas nustatė, kad ieškovo atlikti darbai neatitiko visų aukščiausių standartų dėl atsakovų nurodymų ieškovui, atsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo.
21.7. Atsakovas nepagrįstai remiasi vartotojo statusu. Ieškovas visuomet informuodavo atsakovą kaip turi būti atliekami darbai, įspėdavo apie galimas pasekmes. Tačiau atsakovas nusprendė prisiimti riziką ir darbus daryti taupant medžiagas.
21.8. Teismas teisingai nepriteisė atsakovui nuostolių už naujų vartų įrengimą. Atsakovas patvirtino, kad tarp garažo vartų ir angokraščio nėra tarpo. Taigi vartai jau prieš tai buvo neteisingai įstatyti, neapskaičiavus galimo fasado apšiltinimo.
22. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Teismas ieškovo skundžiamą sprendimo dalį teisingai įvertino pagal byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas.
Šalies argumentai
22.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų pradėjo reikšti tik teikiant procesinius dokumentus į bylą. Byloje yra įrodymai, jog specialistui A. P. nustačius ieškovo atliktų darbų defektus, atsakovas siekė išsiųsti pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau ieškovui jos įteikti nepavyko. Atsakovas elgėsi sąžiningai ir apdairiai, o ieškovas buvo pasyvus, piktybiškai nebendradarbiavo su atsakovu.
22.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė savo kaip užsakovo pareigą prižiūrėti darbų eigą ir kokybę. Ieškovas netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis aplinkybe, jog užsakovas (atsakovas) nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros. Rangos sutartyje nustatyta užsakovo teisė, bet ne pareiga prižiūrėti statybos darbus.
22.4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad ieškovas priėmimo–perdavimo aktu atsakovui atliktus darbus perdavė tinkamai. Ieškovas dokumentus dėl apmokėjimo už darbus atsakovui išsiuntė prasidėjus teisminiam ginčui, todėl tokie veiksmai nelaikytini savalaikiai įvykdyta pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
22.5. Teismas nustatė, kad ieškovas darbus atliko netinkamai. Ieškovo samprotavimai dėl specialisto A. P. išvadų teisiškai nereikšmingi, nepagrįsti įrodymais. Ieškovas pačių specialisto A. P. išvadų neginčija, tik tai, kad atsakovas jų nėra pateikęs laiku ir tinkamai ieškovui. Ieškovo nurodomos priežastys nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis taip pat nėra pagrįstos. Buvus abejonių dėl ekspertizės akto turinio, ieškovas turėjo teisę prašyti teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau tokių prašymų nereiškė. Ieškovas nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo skirti kitą ekspertą savo nuožiūra. Tačiau teismas nagrinėjamos kategorijos bylose nėra aktyvus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo. Vien tai, kad teismo eksperto išvada dėl darbų kokybės ieškovui yra nepalanki, nesuponuoja pagrindo kelti abejones dėl eksperto išvados pagrįstumo. Ieškovui nebuvo apribota teisė teikti į bylą kito eksperto ar specialisto išvadų.
Motyvuojamoji dalis
22.6. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie nedaro įtakos skundžiamo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovas atskirai dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2019 m. liepos 10 d. sudarė sutartį (toliau – ir sutartis) dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorės apšiltinimo ir kitų susijusių darbų atlikimo. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti: 1) gyvenamojo namo išorės apšiltinimą (5 Eur už 1 kv. m); 2) putos armavimą (5 Eur už 1 kv. m) ; 3) cokolio apšildymą ir armavimą (12 Eur už 1 kv. m); 4) papildomus darbus (10 Eur už 1 val.); 5) langų angokraščių sutvarkymą (5 Eur už 1 kv. m). Ieškovas 2019 m. lapkričio 5 d. parengė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą 4 733 Eur sumai. Atsakovas šio perdavimo–priėmimo akto nepasirašė. Atsakovas ieškovui už atliktus yra sumokėjęs 2 000 Eur avansą.
Dėl ginčo esmės
25. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 733 Eur skolą už atliktus darbus. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 19 656,40 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, todėl privalo atlyginti 18 321,90 Eur nuostolius. Pažymėjo, kad prašoma priteisti 18 321,90 Eur suma yra reikalinga ištaisyti ieškovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Be to, ieškovas, atlikdamas darbus, apgadino: 1) garažų pakeliamų vartų varčią. Varčios, įskaitant pakeitimo darbus, kaina yra 695,76 Eur; 2) lango rėmą. Lango rėmo, įskaitant montavimo darbus, kaina yra 638,74 Eur.
26. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus (ieškovo ieškinio reikalavimas), sutarties kainos sumažinimo (atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai) ir nuostolių atlyginimo (priešieškinio reikalavimas).
27. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialinės teisės normų
28. Šiuo atveju užsakovas (atsakovas) yra fizinis asmuo, užsakęs atlikti darbus savo ir šeimos poreikiams patenkinti (gyvenamojo namo išorės apšiltinimo darbams atlikti), o rangovas (ieškovas) yra fizinis asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovo ir atsakovo 2019 m. liepos 10 d. sudarytą sutartį kaip vartojimo rangos sutartį.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Dėl aplinkybių, kurias turėjo nustatyti / išsiaiškinti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą ir atskleisti jos esmę, turėjo išsiaiškinti (tirti ir įvertinti): 1) šalių 2019 m. liepos 10 d. sudarytos sutarties turinį (dėl kokių darbų ir jų apimties šalys buvo susitarę); 2) 2019 m. lapkričio 5 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akto teisinę reikšmę; 3) ar ieškovas kaip rangovas faktiškai atliko visus darbus, kuriuos nurodė 2019 m. lapkričio 5 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akte; 3) ar ieškovas nurodytus darbus atliko kokybiškai; 4) atsakovo kaip užsakovo veiksmų teisėtumą atsisakius mokėti ieškovui už atliktus darbus (nustatyti ar yra pagrindas ir jeigu yra, tai kokia dalimi, sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą). Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, vertinti ir pasisakyti ir tai, ar yra teisinis pagrindas kartu su atsakovo atsiliepime pasirinktu gynybos būdu (kainos sumažinimu) taikyti priešieškinyje nurodyta kitą teisių gynybos būdą, kurį atsakovas įvardijo kaip reikalavimą atlyginti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimus, turėjo spręsti klausimą ir dėl to ar yra / nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti prašomus priteisti nuostolius.
Dėl perdavimo–priėmimo akto ir jo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimui pagrįsti (priteisti iš atsakovo 2 733 Eur už atliktus darbus) pateikė rašytinius įrodymus: 1) 2019 m. lapkričio 5 d. reikalavimą pasirašyti dokumentus ir atsiskaityti už atliktus darbus; 2) 2019 m. lapkričio 5 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, sudarytą pagal 2019 m. liepos 10 d. sutartį. Paslaugų perdavimo–priėmimo akte ieškovas nurodė, kad atliko darbų už 4 733 Eur. Taip pat pažymėjo, kad jam buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas. Nustatyta, kad atsakovas minėto akto nepasirašė, jame trūkumų taip pat nepažymėjo. Ieškovo nuomone, jo sudarytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, kurio atsakovas nepasirašė ir jame nenurodė jokių trūkumų, yra pagrindas priteisti iš atsakovo skolą už atliktus darbus. Su šiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
32. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.689 straipsnio 2 dalyje – užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato skirtinumų nuo bendrųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, todėl sprendžiant klausimą ar neįvykus darbų priėmimui–perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį ir gera valia vykdyti mokėjimo prievolę, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus, šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas–perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo–perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
34. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atsakovo gyvenamojo namo apšiltinimo darbus atliko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovas 2019 m. lapkričio 5 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą pasirašyti tą pačią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d., parengtą paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Minėtas reikalavimas kartu su 2019 m. lapkričio 5 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktu atsakovui įteiktas 2021 m. lapkričio 7 d. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. perdavimo–priėmimo aktas yra pasirašytas tik ieškovo. Atsakovas minėto akto nepasirašė, jame ieškovo atliktų darbų trūkumų nenurodė. Iš šalių paaiškinimų 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu, taip pat D. V., kuris buvo apklaustas 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas, parodymų nustatyta, kad atsakovas ieškovui iš karto (išardžius pastolius) pareiškė pastabas žodžiu dėl atliktų darbų trūkumų. Be to, iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojo D. V. parodymų, duotų 2020 m. spalio 8 d. teismų posėdžio metu, nustatyta, kad kai kuriuos iš nurodytų atsakovo trūkumų ieškovas su liudytoju iš karto pašalino. Atsakovas vėliau pasikvietė specialistą, t. y. A. P., kuris 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašė Fasadų apžiūros aktą Nr. 2019-08-12/1 (toliau – ir Fasadų apžiūros aktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 15 d. siuntė ieškovui SMS žinutę, prašydamas pateikti elektroninio pašto adresą, tam, kad galėtų išsiųsti dokumentus. Ieškovas į SMS žinutę nereagavo, elektroninio pašto adreso nenurodė. Atsakovas Fasadų apžiūros aktą kartu su 2021 m. rugpjūčio 21 d. paraiška siuntė ieškovui, tačiau dokumentų įteikti nepavyko. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nors ir ne pačiame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, tačiau nedelsdamas, iš karto po to, kai ieškovas atliko darbus, žodžiu informavo ieškovą apie atliktų darbų trūkumus. Vėliau siuntė ir pranešimą (paraišką) kartu su A. P. 2019 m. rugpjūčio 12 d. parengtu Fasadų apžiūros aktu jam žinomu ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas žinojo ir suprato, kad atsakovas nebuvo patenkintas jo atliktų darbų rezultatu. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad specialisto A. P. Fasadų apžiūros aktas yra parengtas daug anksčiau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 d., nei ieškovo išsiųstas atliktų darbų paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, kuris buvo surašytas tik 2019 m. lapkričio 5 d. Taigi, pats 2019 m. lapkričio 5 d. perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo remdamasis ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, buvo parengtas jau kilus ginčui tarp šalių dėl atliktų darbų ir jų trūkumų.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 34 punkte nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas reiškė pastabas ieškovui dėl atliktų darbų trūkumų ir tai darė tinkamai. Todėl ta aplinkybė, jog atsakovas nepasirašė ieškovo parengto 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo akto, jame nepažymėjo atliktų darbų trūkumų, pradėjo naudotis ieškovo atliktais darbais, nėra pagrindas, kaip teigia ieškovas, besąlygiškai priteisti iš atsakovo visą ieškinyje nurodytą sumą.
Dėl šalių sudarytos 2019 m. liepos 10 d. sutarties turinio ir faktiškai atliktų darbų apimties
36. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, kaip minėta nutarties 30 punkte, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo nustatyti ir tai: 1) kokius darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti pagal 2019 m. liepos 10 d. sutartį; 2) kokius darbus ieškovas faktiškai atliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių, priimdamas skundžiamą sprendimą, pilnai neišsiaiškino, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti, pašalinti prieštaravimams yra reikalingi detalūs šalių paaiškinimai ir išsami dokumentų, ypatingai sutarties turinio, analizė.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo įsipareigotų atsakovui atlikti darbų apimtis ir jų kaina yra numatyta sutarties 3 punkte. Atsakovas, be kitų darbų, įsipareigojo atlikti ieškovo gyvenamojo namo putos armavimo darbus. Nurodyta putos armavimo kaina – 5 Eur už 1 kv. m. 2019 m. lapkričio 5 d. vienašališkai parengtame perdavimo–priėmimo akte ieškovas nurodė, kad atliko putos armavimo darbų už 1 490 Eur (5 Eur x 298 kv. m) sumą.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, padarė išvadą, kad perdavimo–priėmimo akte ieškovo nurodyta putos armavimo kaina (1 490 Eur) yra už du sluoksnius. Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas antro putos armavimo sluoksnio neatliko. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nekilo. Be to, iš ieškovo paaiškinimų, duotų 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antro putos armavimo sluoksnio kaina yra 596 Eur (2 Eur už 1 kv. m). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, iš ieškovo ieškinyje nurodytos ir prašomos priteisti iš atsakovo sumos už atliktus darbus (2 733 Eur), atėmė neatlikto antro putos armavimo sluoksnio darbų kainą, t. y. 596 Eur.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti 2 733 Eur sumą 596 Eur suma. Pažymėjo, kad šalys sutartyje susitarė, jog kaina (5 Eur už 1 kv. m) yra už vieno sluoksnio putos armavimą. Todėl perdavimo–priėmimo akte nurodyta 1 490 Eur kaina, kurią prašo priteisti iš atsakovo, yra už atliktą vieno sluoksnio putos armavimą, o ne už du, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Antro putos armavimo sluoksnio ieškovas neatliko, todėl ir neprašė priteisti iš atsakovo 596 Eur. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai atliko įrodymų vertinimą, sutinka.
40. Kaip minėta nutarties 37 punkte, šalių sudarytoje 2019 m. liepos 10 d. sutartyje nurodyta tik putos armavimo kaina – 5 Eur už 1 kv. m. Joje nėra jokių atžymų apie tai, kiek putos armavimo sluoksnių ieškovas turėjo atlikti (vieną ar du). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teismo posėdžio metu nesiaiškino sutarties turinio, tikrųjų šalių ketinimų, t. y. kiek putos armavimo sluoksnių buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas, kas sudaro ir kokia darbų apimtis įeina į sutartyje nurodytą putos armavimo kainą. Abi šalys tik pripažino, kad ieškovas neatliko antro putos armavimo sluoksnio. Pažymėtina, kad atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą) nei paneigė, nei patvirtino ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl sutartyje nurodytos putos armavimo kainos ir sluoksnių skaičiaus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pažymėjo, kad antras armavimo sluoksnis turi būti įrengtas ne todėl, kad jo neįrengė ieškovas, o todėl, kad juo būtų ištaisomi pirmo armavimo sluoksnio trūkumai. Taigi, šiuo atveju lieka neaiški paties atsakovo pozicija dėl šalių susitarimo dėl putos armavimo sluoksnių skaičiaus.
41. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad atsakovas kartu su priešieškiniu, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą, pateikė Ž. J. sudarytą lokalinę sąmatą (pagal 2019 m. spalio mėn. kainas). Šios lokalinės sąmatos pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Kaip nurodė atsakovas priešieškinyje, Ž. J. lokalinė sąmata, patvirtina, kokie darbai turi būti atlikti, norint pašalinti ieškovo atliktų darbų trūkumus. Minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta ir paskaičiuota, kiek kainuotų: nulupti 298 kv. m armavimo sluoksnį nuo fasado (3 lokalinės sąmatos pozicija) ir atlikti 298 kv. m pastatų išorinių paviršių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, viensluoksnį tinkavimą, armuojant sintetiniais tinkleliais (5 lokalinės sąmatos pozicija). Taigi, paties atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktoje Ž. J. lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad, siekiant ištaisyti trūkumus, galimai yra reikalinga atlikti tik vieną armavimo sluoksnį, o ne du. Pabrėžtina, kad teisėjų kolegija nekonstatuoja, jog šis atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas ir nevertindamas šio rašytinio įrodymų kartu su kitais įrodymais, taip pat teismo posėdžio metu nesiaiškindamas sudarytos sutarties turinio ir tikrųjų šalių ketinimų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko galėjo būti neatskleista bylos esmė.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl kitų darbų apimties, kurie buvo / nebuvo įtraukti į sutartį ir kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino. Pavyzdžiui, dėl susitarimo apšiltinimo sluoksnį tvirtinti smeigėmis. Ieškovas 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent atsakovas nurodė, jog smeigių nereikia dėti. Tuo tarpu atsakovas 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo priimtas bendras sprendimas nedėti smeigių. Atsakovas 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jam aplinkybė, jog technologiškai yra blogai iš karto nesudėti smeigių, paaiškėjo tik vėliau. Pirmosios instancijos teismas apšiltinimo sluoksnio nesutvirtinimą smeigėmis vertino kaip ieškovo atliktų darbų defektą.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos ekspertizė. Ekspertizė buvo pavesta atlikti statinio projektų ir statinio dalinės ekspertizės ekspertui L. U.. Teismo ekspertizės aktas (toliau – ekspertizės aktas) teisme gautas 2021 m. sausio 11 d. Ekspertizės objektas, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), esantis atsakovo gyvenamasis namas, buvo apžiūrėtas 2020 m. lapkričio 24 d.
44. Teisėjų kolegija iš byloje esančio ekspertizės akto nustatė, kad jame teismo ekspertas L. U. nurodė, jog ekspertizės metu negalima nustatyti, ar 2019 m. liepos 10 d. sutartyje buvo numatyti apšiltinimo sluoksnio tvirtinimo smeigėmis darbai. Pažymėta, kad dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai teigti, kad čia yra defektas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo ištirti, įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ar šalys buvo susitarę ir į sutartį įtraukę tvirtinimo apšiltinimo sluoksnio smeigėmis darbus, jeigu taip, tai, kokia buvo sutarta šių darbų kaina, tačiau to tinkamai nepadarė.
45. Šiuo atveju tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties turinio, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Dėl atliktų darbų kokybės
46. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Aplinkybes, susijusias su atliktų darbų kokybe, būtina teisingai nustatyti vertinant ne tik ieškovo ieškinio pagrįstumą, bet ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų bei pareikštame priešieškinyje suformuotų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovo nuomone, išdėstyta apeliaciniame skunde, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovas atliko darbus netinkamai. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad visus darbus atliko tinkamai. Darbai buvo atliekami ne pagal aukščiausius standartus tik dėl paties atsakovo nurodymų, rizikos prisiėmimo bei užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę prižiūrą pažeidimo. Pabrėžė, kad atsakovas dėl jo atliktų darbų jokių nuostolių nepatyrė, jam tik reikės pratęsti fasado apšiltinimo darbus, kurių neleido užbaigti pats atsakovas.
47. Pažymėtina, kad kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
48. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-915/2016 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
49. Tarp šalių sudarytos sutarties 4.1.2 punkte numatyta, kad vykdytojas (ieškovas) įsipareigoja suteikti paslaugas kokybiškai ir laiku, pagal suderintus reikalavimus. Statybos praktikoje, nustatant įprastus kokybės reikalavimus, yra vadovaujamasi neprivalomaisiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais: statybos taisyklėmis, standartais, techniniais įvertinimais, metodiniais nurodymais, rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktai ir 3 dalis).
50. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, jog ieškovo atlikti rangos darbai buvo su trūkumais, pateikė: 2019 m. rugpjūčio 21 d. paraišką; A. P. Fasadų apžiūros aktą 2019-08-12/1; UAB SACRET LT 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 19/021.
51. Ieškovas, nesutikdamas su A. P. Fasadų apžiūros aktu, nurodė tokius pagrindinius nesutikimo argumentus: neaišku kada, kurią dieną techninės priežiūros vadovas A. P. apžiūrėjo objektą, supildė fasadų techninės apžiūros aktą ir nustatė pažeidimus; atsakovas nepridėjo sutarties, sudarytos su A. P.; A. P. matavimus atliko netinkamu gulsčiuku ir kt.
52. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
53. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 43 punkte, 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos ekspertizė. Ekspertui L. U., be kitų klausimų, buvo užduotas ir klausimas, ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbai, kuriuo atliko ieškovas, yra atlikti kokybiškai, ar su defektais?
54. Ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo apšiltinimo darbai yra atlikti su tokiais defektais: 1) fasadų sienų matuojant 2 m ilgio liniuote virš langų vietiniai nuokrypiai (4,7–7,8 mm / 2 m) viršija leistinus nuokrypius pateiktus ST 121895674.205.20.01:2012 „Fasadų įrengimo darbai. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas“ 16 skirsnyje „Darbų kontrolė“ 2 lentelėje; 2) fasado sienų armavimo sluoksnio storis yra 1,8–2,5 mm. Armavimo sluoksnis nelygus, prasišviečia armavimo tinklelis. Fasadų šiltinimo sistemų SACRET ETICS projektavimo ir montavimo instrukcijose pateikta, kad armavimo sluoksnis turi būti 4–6 mm, o plytelių panaudojimui fasado apdailai įrengiami du armavimo sluoksniai bendru storiu ne mažiau nei 8 mm; 3) nebuvo atliktas papildomas langų ir durų angų kampų armavimas, kaip nurodyta Fasadų šiltinimo sistemų SACRET ETICS projektavimo ir montavimo instrukcijoje; 4) nebuvo atliktas namo kampų armavimas profiliais, kaip nurodyta Fasadų šiltinimo sistemų SACRET ETICS projektavimo ir montavimo instrukcijoje; 5) neįrengtas apsauginis profiliuotis, kad drėgmė nesigertų į tinklo sluoksnį, kas neatitinka Statybos taisyklių ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polisterininiu putplasčiu“ reikalavimų; 6) šiltinant parapetą neįrengtas nulašėjimo profilis; 7) tarp garažo vartų ir angokraščio nėra tarpo, dėl ko nubrozdinami garažo vartai. Įprastai tarpas turėtų būti 3–5 mm.
55. Ieškovas, nesutikdamas su ekspertizės aktu, apeliaciniame skunde nurodė tokius pagrindinius argumentus: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko ekspertą, kuris atliko ekspertizę. Pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlytu ekspertu, nes jam kilo pagrįstų abejonių dėl galimo eksperto šališkumo. Nepaisant to, teismas savo iniciatyvas eksperto neparinko, paskyrė atsakovo pasirinktą ekspertą; 2) ekspertas ekspertizę atliko šališkai ir nekvalifikuotai (ekspertas netinkamai laikė gulsčiuką, į aktą sudėjo tik dalį nuotraukų, nenurodė, kurie darbai atlikti tinkamai, neįdėjo į aktą armavimo mišinio, kuris atitiko visus reikalavimus ir kt.). Pabrėžė ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu ginčijo kiekvieną eksperto atliktų darbų įvertinimo pozicija, tačiau, nepaisant to, teismas ekspertizės aktą ir jame pateiktas išvadas laikė esminiu įrodymu ir jų pagrindu konstatavo, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais. Be to, ieškovas nurodė ir tai, kad ekspertas ekspertizės metu net kelis kartus jam patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai. Dėl to ieškovas labai nustebo, kai gavo ekspertizės aktą su tokiomis išvadomis.
56. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio patenkinimo, nurodė, jog ieškovas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių patikimų ir akivaizdžių įrodymų, kad defektų šalinti nėra būtinybės ar kad jie iš viso neegzistuoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad defektai neegzistuoja ir tai, kad jų nėra būtinybės šalinti. Kita vertus, teisėjų kolegija, susipažinusi su visa bylos nagrinėjimo eiga, negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė CPK įtvirtintas pareigas, siekiant užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą. Pažymėtina, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.
57. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso.
58. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
59. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti šios nutarties 57 punkte įvardyti klausimai.
60. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta nutarties 59 punkte, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1200-470/2020. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pasirengimas bylai buvo nustatytas parengiamųjų dokumentų būdu. Nutartyje teismas netikslino ir nepaskirstė šalių įrodinėjimo naštos, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1 punkte. Nustatyta ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo sujungtos dvi civilinės bylos į vieną, t. y. atsakovo pareikštas reikalavimas ieškovui dėl nuostolių atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-5202-979/2020) prijungtas prie civilinės bylos Nr. 2-1200-470/2020, iškeltos pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Sujungus civilines bylas Nr. 2-1200-470/2020 ir e2-5202-979/2020, pasirengimas bylai nagrinėti nei žodinio proceso tvarka, nei rašytinio proceso tvarka neįvyko, įrodinėjimo našta tarp šalių nebuvo paskirstyta ir / ar patikslinta. Į atsakovo pareikštą priešieškinį buvo pateiktas tik ieškovo atsiliepimas.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigiant atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ir ekspertizės akte užfiksuotus darbų defektus, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti ir patikslinti, kokias aplinkybes nagrinėjamu atveju šalys turi pareigą įrodyti, tačiau to tinkamai nepadarė. Kaip nurodyta šios nutarties 48 punkte, ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-915/2016 ir kt.). Tuo tarpu užsakovui teigiant, kad dėl rangovo netinkamai atliktų darbų jis patyrė nuostolių, užsakovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti, nepasiūlė šalims pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms tiek ieškinio, tiek priešieškinio faktinį pagrindą, pagrįsti. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, galimai nebuvo atskleista tinkamai ir bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos visos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, neištyrė ir neįvertino eilės kitų teisingam, visapusiškam ir pilnutiniam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino žemiau nutartyje nurodytos įrodymų visumos, nelygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų (CPK 185 straipsnis).
65. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
66. Taigi, teismo nutartimi paskirtai ir įstatymo nustatyta tvarka atliktai ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Nustatant teismo paskirto eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti kartu su visa bylos medžiaga. Be to, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti abejones, teismo paskirtas ekspertas gali būti kviečiamas į teismo posėdį, kurio metu eksperto išvadai išsiaiškinti ir papildyti gali būti ekspertui pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnis). CPK 219 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę.
67. Teisėjų kolegija tiek iš ieškovo 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tiek iš ieškovo apeliaciniame skunde raštu išdėstytų argumentų nustatė, kad ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuo pat pradžių nesutiko su teismo paskirto eksperto pateikta ekspertizės išvada (ekspertizės aktu). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų argumentų nevertino. Sprendime pažymėjo, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu kritiškai vertino kiekvieną eksperto atliktą jo darbų įvertinimo poziciją, pirmosios instancijos teismas nesutikti su tokiomis eksperto statybos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis neturi pagrindo. Be to, kaip minėta nutarties 56 punkte, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių patikimų ir akivaizdžių įrodymų, kad defektų šalinti nėra būtinybės ar kad jie iš viso neegzistuoja.
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 65–66 punktuose nurodytą ekspertizės akto vertinimo specifiką, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovo paaiškinimus dėl nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis. Be to, siekiant pašalinti visas abejones, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl eksperto kvietimo į teismo posėdį bei išaiškinti šalims teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė.
69. Pažymėtina ir tai, kad su pirmosios instancijos teismo atliktu ekspertizės akto vertinimu nesutiko ir atsakovas savo apeliaciniame skunde, tačiau tiek, kiek liečia jo priešieškinyje suformuotų reikalavimų (ne)tenkinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdama klausimą dėl nuostolių atlyginimo, išimtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, ir nevertino jo pateiktos Ž. J. parengtos lokalinės sąmatos. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais sutinka.
70. Nustatyta, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, vadovavosi tik ekspertizės aktu. Sprendime nurodė, kad nesutinka, jog kaina turi būti apskaičiuojama pagal Ž. J. sudarytą lokalinę sąmatą. Nesutikimo motyvų nenurodė.
71. Kaip minėta nutarties 65–66 punktuose, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios. Teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo reikalavimų pagrįstumą, turėjo įvertinti, ištirti ir byloje esančią Ž. J. sudarytą lokalinę sąmatą, o nusprendus ja nesivadovauti nurodyti konkrečius motyvus, argumentus.
72. Atsakovo pateiktoje Ž. J. lokalinėje sąmatoje nurodyta ir paskaičiuota, kiek galimai kainuotų ieškovo atliktų darbų defektų šalinimo išlaidos. Iš minėtos lokalinės sąmatos nustatyta, kad Ž. J. įvertino, paskaičiavo ir nurodė, kiek, pavyzdžiui, kainuotų ieškovo visų atliktų armavimo darbų išardymas ir jų atlikimas iš naujo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visai nevertino, nepasisakė ar nagrinėjamu atveju būtina išardyti (pašalinti) visą ieškovo atliktą putos armavimo sluoksnį, ar šiuos darbus būtina atlikti iš naujo ir / ar tokias nurodytas išlaidas galima priskirti prie atsakovų prašomų priteisti nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovo prašomus priteisti nuostolius, nurodė, kad iš ekspertizės akto (4 klausimas) nustatyta, jog nėra būtinybės atsakovo atliktus darbus atlikti iš naujo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertas, atsakant į 4 klausimą – kokie konkretūs defektai yra padaryti, kaip juos pašalinti ir kokie būtų šių defektų pašalinimo kaštai – nenurodė, kad reikia išardyti ieškovo atliktus darbus. Nepaisant to, ekspertas, ekspertizės akte esančiose lokalinėse sąmatose, nurodė, kad reikia pašalinti 50 kv. m armavimo sluoksnio ir padaryti šiuos darbus iš naujo (lokalinių sąmatų, esančių ekspertizės akte, 3 ir 5 pozicijos). Taigi, akivaizdu, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir tinkamai neišsiaiškino, prieštaravimų, esančių rašytiniuose įrodymuose, nepašalino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad lokalinėse sąmatose, esančiose ekspertizės akte, nurodyta, kiek kainuoja pastolių pastatymas, kurių aukštis yra iki 15 m (lokalinių sąmatų, esančių ekspertizės akte, 1 pozicija). Ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu, be kita ko, nesutiko ir su lokalinėje sąmatose nurodyta pastolių pastatymo kaina. Ieškovas nurodė, kad atsakovo gyvenamojo namo aukštis yra apie 4 metrai, o 15 metrų aukštis yra daugiabučio namo. Nepaisant teismo posėdžio metu ieškovo išsakytų nesutikimo argumentų, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu ekspertas į lokalines sąmatas įrašė būtent tokio aukščio pastolių įrengimo kainą. Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovo gyvenamojo namo fasado plotas yra 320 kv. m., o cokolio – 75 kv. m. Viso gyvenamojo namo plotas yra 395 kv. m. Ekspertizės akte esančiose lokalinėse sąmatose nurodyta, kiek kainuotų 395 kv. m. viensluoksnis ir dvisluoksnis gyvenamojo namo fasado ir cokolio tinkavimas (lokalinių sąmatų, esančių ekspertizės akte, 10 pozicijos). Tačiau, kaip minėta aukščiau, 50 kv. m. viensluosknio tinkavimo kaina atskirai yra nurodyta ir lokalinių sąmatų, esančių ekspertizės akte, 5 pozicijose. Taigi, ekspertas paskaičiavo ir nurodė, kiek kainuotų 445 kv. m (395 kv. m + 50 kv. m) gyvenamojo namo ploto armavimo darbai. Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, atsakovo gyvenamojo namo plotas, eksperto skaičiavimu, yra 395 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šiame nutarties punkte nurodytos ir kitos aplinkybės turėjo / galėjo būti patikslintos ir išsiaiškintos teismo posėdžio metu, apklausiant ekspertą, tačiau tai nebuvo padaryta.
73. Iš ginčytino sprendimo nustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi lokaline sąmata, esančia ekspertizės akte, 13 582,23 Eur sumai. Ekspertizės akte nurodyta, kad šioje lokalinėje sąmatoje paskaičiuota darbų defektų pašalinimo kaina, įvertinant, kad fasado galutinė apdaila bus daroma plytelėmis. Iš minėtos lokalinės sąmatos nustatyta, kad joje buvo įvertinta ir paskaičiuota dviejų putos armavimo sluoksnių kaina. Tačiau tame pačiame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neatliko antro putos armavimo sluoksnio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo prašomos priteisti sumos (2 733 Eur) atėmė antro putos armavimo sluoksnio kainą (596 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad ieškovas neatliko antro putos armavimo sluoksnio, šių darbų vertinti kaip trūkumų ir spręsti klausimą dėl antram putos armavimo sluoksniui atlikti reikalingų lėšų atsakovui iš ieškovo priteisimo, tinkamai neargumentavus, nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo nustatyti tikrąjį šalių sutarties turinį, t. y. ar šalys buvo susitarę dėl dviejų, ar dėl vieno armavimo sluoksnio ir tai ar sutartyje nurodyta kaina (5 Eur už 1 kv. m) yra už vieną armavimo sluoksnį, ar už du. Tik nustačius šias aplinkybes tinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, galima būtų padaryti tinkamas išvadas ir dėl to, ar antro putos armavimo sluoksnio nebuvimas yra atliktų darbų trūkumas, ar vis dėl to, – netinkamai įvykdyta sutarties dalis už kurią atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškovu nekyla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties atsakovo pateiktoje Ž. J. lokalinėje sąmatoje į galimą defektų šalinimo kainą nebuvo įtraukta ir paskaičiuota dviejų sluoksnių putos armavimo kaina.
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atskleidė bylos esmę.
Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su statybos technine priežiūra
75. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti nuostolių sumą 30 proc., motyvuodamas tuo, kad jis neturėjo atsakingo už statybos darbų priežiūrą namo statybos techninio prižiūrėtojo.
76. Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Pagal SĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) organizuoja statinio statybos techninę priežiūrą, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus (SĮ 2 straipsnio 76 dalis). Remiantis SĮ 35 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos techninė priežiūra (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu) yra privaloma.
77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 76 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad statybos techninė priežiūra nagrinėjamu atveju yra privaloma, t. y. atsakovas privalėjo turėti statybos techninį prižiūrėtoją. Atsakovas teismo posėdžių metu tvirtino, kad turėjo statybos techninį prižiūrėtoją, tačiau įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. Atsakovas duomenų apie tai, kad turėjo statybos techninį prižiūrėtoją nepateikė ir apeliaciniame procese.
78. Kasacinio teismo praktikoje taikomas užsakovui priteistinų nuostolių mažinimas remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
79. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių ir jų dydžio, egzistuoja pagrindas juos mažinti remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra.
80. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturėjo statybos techninio prižiūrėtojo, sumažino nuostolių sumą 30 proc. Atsakovo nuomone, toks sumažinimas yra nepagrįstas, nes teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad statybos techninės prižiūrėtojo nebuvimas galėtų būti mažinamas 10 proc. Su šiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, jog tokio pobūdžio bylose, nustačius, kad nebuvo statybos techninio prižiūrėtojo, yra suformuota taisyklė dėl 10 proc. dydžio prašomų priteisti nuostolių mažinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta tai, kad vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, turi būti atsižvelgiama į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 ir joje nurodyta praktika).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
81. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
82. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, o reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
83. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl užsakovo (atsakovo) pasirinktų teisių gynybos būdų
84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti patikrinta ir įvertinta ir tai, ar atsakovas pasirinko tinkamus ir proporcingus teisių gynybos būdus.
85. Pažymėtina, kad kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Dėl nurodytų normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse (ginčo metu galiojančios redakcijos 7–8 dalys) nustatytus reikalavimus. Šie teisių gynybos būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Išaiškintina, kad užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą.
86. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
87. Pažymėtina ir tai, kad kartu su vienu iš nutarties 85 punkte, minėtą gynybos būdų, užsakovas turi teisę prašyti priteisti ir nuostolių atlyginimą. Lietuvos Aukščiausios Teismas yra išaiškinęs, jog subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Be to, nuostolių atlyginimas negali dubliuoti kito gynybos būdo arba jį viršyti tokiu būdu, kad nukentėjęs asmuo atsidurtų geresnėje padėtyje, negu būtų buvęs, jeigu sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Būtent tinkamas sutarties įvykdymas yra pagrindinis rodiklis, lemiantis tai, kiek nuostolių atlyginimas gali būti taikomas su kitais civilinėje teisėje esančiais gynybos būdais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
88. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teismo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.