Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-12610-877/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e2-12610-877/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06785-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. Z.
Trečiasis asmuo
notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12610-877/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06785-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant M. G.,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei A. I.,atsakovo R. Z. kuratoriui advokatui Ž. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo A. B. netiesioginį ieškinį atsakovui R. Z. dėl įpareigojimo atlikti su paveldėjimu susijusius veiksmus, trečiasis asmuo notarė V. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas netiesioginiu ieškiniu (toliau – ieškinys) prašo: 1) įpareigoti atsakovą R. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 13-ąjį notarų biurą (notarė V. B.) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto po A. Z. mirties turto registravimo atsakovo R. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre; 2) atsakovui R. Z. nustatytu teismo terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui A. B. atsakovo R. Z. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo R. Z. vardu ir paveldėto turto registravimo R. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš atsakovo R. Z. ieškovo A. B. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Z. (toliau – Atsakovas) ieškovo A. B. (toliau – Ieškovas) naudai priteisė 9 485,05 Eur skolą, 1 155,59 Eur palūkanas ir 317,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teisme 2017 m. balandžio 13 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo priimtas vykdyti antstolio R. S. kontoroje. Anstolis vykdomąją bylą užbaigė 2019 m. spalio 30 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad atsakovas neturi piniginių lėšų kredito įstaigose, nėra jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba ir prilygintų darbo užmokesčiui pajamų negauna. Todėl 2019 m. spalio 30 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas išieškotojui, t. y. ieškovui. Tačiau iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad yra įrašas, liudijantis, jog atsakovo motinai A. Z. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis vieno buto 25,73 kv. m ploto pastatas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 13-asis notarų biuras nurodė, kad Kauno miesto 13-ajame notarų biure po A. Z. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), o įpėdiniu nurodomas mirusiosios sūnus (atsakovas). Notarų biuras nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. R. Z. turi turtinę teisę į motinos palikimą, tačiau jos iki galo nerealizuoja, t. y. neišsiima paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistruoja paveldėto nekilnojamojo turto savo vardu. Iš šio turto jis galėtų bent iš dalies įvykdyti savo prievoles pagal paskolos sutartį ir Kauno apylinkės teismo sprendimą, tačiau piktnaudžiaudamas teise, to nedaro.

1.2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė A. I. iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

2. Civilinėje byloje R. Z. kuratorius advokatas Ž. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad iš ieškinio priedų aiškiai matyti, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, o pastarasis, kaip nurodoma ieškinyje, tyčia neįgyvendina savo teisės priimti palikimą ir tokiu būdu galimai siekia išvengti savo piniginių prievolių įvykdymo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad egzistuotų priešingos aplinkybės nei nurodo ieškovas, todėl byla nagrinėtina pagal ieškovo pateiktus įrodymus. Kuratorius prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

2.1. Teismo posėdyje kuratorius nurodė, jog mėgino ieškoti atsakovo socialiniuose tinkluose, jog galėtų su juo susisiekti, tačiau atsakovo paieškos buvo nesėkmingos. Kuratorius buvo nuvykęs nekilnojamojojo turto adresu (duomenys neskelbtini), ir matė, kad nekilnojamasis turtas yra apleistas, neprižiūrėtas, o kaimynai jam nurodė, kad daug metų savininkų nematė.

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog palikėja A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis A. Z. vienintelis įpėdinis yra sūnus R. Z.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieškovo A. B. ieškinį, kuriuo iš atsakovo R. Z. priteisė ieškovo naudai 9 485,05 Eur skolą, 1 155,59 Eur palūkanas ir 317,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas kreipėsi į antstolio R. S. kontorą dėl skolos išeiškojimo iš atsakovo. Antstolis 2019 m. spalio 30 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo nustatė, kad kredito įstaigose piniginių lėšų nėra; VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojmamojo turto įrašų nerasta. VSDFV duomeninimis skolininkas nedirba, prilygintų darbo užmokesčiui pajamų negauna. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis yra registruotas A. Z. palikimo priėmimo faktas.

5. CK 5.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009).

6. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

7. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).

8. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 str. nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir tuo pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. CK 6.68 str. įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę apima ir tą situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-455-611/2017).

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tai, jog ieškovas byloje turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą.

10. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nepaisant to, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimo momentu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar yra įpėdinis gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat toje pačioje nutartyje Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo, teismo nustatytu terminu, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistravimo registruotino turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320-969/2018).

11. Taigi, įstatymas suteikia teisę, bet ne pareigą paveldėtojams kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įstatymas nenustato terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Tačiau CK 1.137 straipsnyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesu ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

12. Nustatyta, kad atsakovas R. Z. priėmė palikėjos A. Z. palikimą, tačiau jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismo posėdyje atsakovo kuratorius nurodė, kad mėgino susisiekti su atsakovu, ieškojo jo socialiniuose tinkluose, tačiau nepavyko. Kuratorius paaiškino, jog nuvykus prie palikėjos nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), jis matė, kad turtas yra ilgą laiką neprižiūrimas bei yra apleistas. Pažymėtina, kad ieškovas nėra A. Z. įpėdinis ir negali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo į palikimą sudarantį turtą, kuris yra išieškojimo veiksmų objektas, išdavimo. Tuo tarpu atsakovas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras yra užvedęs paveldėjimo bylą, tačiau paveldėjimo procedūra yra neužbaigta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iškėlus šią bylą jis atliko aktyvius veiksmus, siekiant užbaigti paveldėjimo procedūrą. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovas neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu bei negali būti vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje kreditoriaus (ieškovo) naudai. Ieškovas savo reikalavimo teisės negali įgyvendinti, kadangi atsakovas nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir neįregistruoja savo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre. Nerealizuodamas savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (dalį jų) atsakovas iš esmės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant apginti ieškovo teises vykdant priverstinį skolos išieškojimą, ieškinys tenkinamas, atsakovas įpareigojamas per nustatytą terminą užbaigti paveldėjimo procedūrą, tai yra kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o to nepadarius, ieškovui suteikiam teisė atsakovo vardu užbaigti paveldėjimo procedūrą - kreiptis į Kauno miesto 13-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo (CK 1.138 straipsnis, CK 5.66 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 271 straipsnis, 273 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovas patyrė iš viso 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 79 straipsnis, 88 straipsnis).

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Įpareigoti atsakovą R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 13-ajį notarų biurą (notarė V. B.) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėjimo po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties turto registravimo atsakovo R. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytu teismo terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo R. Z. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo R. Z. vardu ir paveldėto turto registravimo R. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė