- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1081-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18495-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- I. L., R. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1060-950/2020 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovėms I. L. ir R. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. Č., dėl skolos už būto išlaikymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. ieškiniu prašė: priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių, po 1351,23 Eur iš kiekvienos, skolą už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą (šildymą, elektros energiją ir atliekų tvarkymą); priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovėms priklausė po 1/8 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas). Nurodytas Namo dalis atsakovės įgijo 2005-08-25 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po M. A. A. mirties. Likusios 5/8 dalys Namo priklauso ieškovei. Name gyvena ieškovė ir jos dukra su šeima. Atsakovės Name negyvena Atsakovės niekuomet neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019, ieškovei jau priteista dalis Namo išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31. Tačiau iš atsakovių liko nepriteista dar 1598 Eur už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31, dėl ko iš atsakovių turi būti priteista po 799 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 ieškovė dar sumokėjo 1703,85 Eur už elektros energiją, 2317,73 Eur už dujas ir 396,23 Eur už atliekų tvarkymą. Bendra minėtų išlaidų suma yra 4417,81 Eur. Atsakovės privalo jai kompensuoti po 1/8 dalį nurodytų išlaidų, dėl ko prašo priteisti iš jų dar po 552,23 Eur. Iš viso iš kiekvienos atsakovės turi būti priteista po 1351,23 Eur už Namo išlaikymą (šildymą, elektros energiją ir atliekų tvarkymą).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovės nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-13 sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019, atsakovės buvo Namo bendraturtės, tačiau minėtu sprendimu joms priklausančios gyvenamojo namo dalys buvo priteistos natūra ieškovei V. Č., o iš ieškovės joms buvo priteistos piniginės kompensacijos. Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019 ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 5486 Eur skolą už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas. Ieškovė jokių kitų piniginių lėšų priteisti neprašė, pareikšto ieškinio netikslino. Šioje dalyje civilinė byla privalo būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti Namo išlaikymo išlaidas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi paskaičiavimų kiek sunaudojo elektros energijos ir dujų Namo šildymui, nes tik Namo šildymas gali būti priskiriamas jo išlaikymo išlaidoms, kitas išlaidas turi mokėti nuolat Name gyvenanti ieškovės 2 asmenų šeima ir jos dukros 4 asmenų šeima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei V. Č. lygiomis dalimis, iš atsakovių - I. L. ir R. L. po 247,72 Eur už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01, nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės V. Č. ieškinio reikalavimą priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių - I. L. ir R. L. po 799 Eur už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31, priteisė atsakovei I. L. iš ieškovės V. Č. dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 571,50 Eur, priteisė atsakovei R. L. iš ieškovės V. Č. dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 571,50 Eur.
5. Teismas nurodė, kad atsakovės - I. L. ir R. L. Namo bendraturtėmis buvo nuo M. A. A. mirties iki 2019-12-10 (t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo 2019-09-13 civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019 įsiteisėjimo dienos). Byloje nėra ginčo, kad atsakovės - I. L. ir R. L. ginčo laikotarpiu - nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 (t. y. laikotarpiu dėl kurio yra pareikštas ieškovės ieškinys) Name negyveno.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių po 799 Eur už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019 tenkino ieškovės V. Č. reikalavimą priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bendrą 5486 Eur skolą už Namo išlaikymą (šildymą, elektros energiją ir priežiūrą) už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31. Ieškiniu, pareikštu nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovių po 799 Eur už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31. Tačiau ginčas dėl skolos už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31 buvo galutinai išspręstas būtent Kauno apylinkės teismo 2019-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių dar po 799 Eur už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31, nebegali būti nagrinėjamas teisme, nes tapatus reikalavimas yra išnagrinėtas ir dėl skolos už nurodytą laikotarpį jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių po 552,23 Eur už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01.
8. Teismas nurodė, kad ieškovei ginčo laikotarpiu priklausė 6/8 Namo dalys, o atsakovėms priklausė po 1/8 Namo dalis (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovės Name negyveno.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovių 1/8 dalies išlaidų Namo išlaikymui, patirtų už dujas ir elektrą šaltuoju metų laiku, kai Namas buvo šildomas. Ieškovė ieškinyje tiksliai apibrėžė ginčo laikotarpį - nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01, todėl atsakovės privalo kompensuoti ieškovei tik po 1/8 dalį išlaidų už dujas ir elektrą, patirtas: 2017 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. ir gruodžio mėn.; 2018 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. ir gruodžio mėn.; 2019 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., ir spalio mėn.
10. Pagal ieškovės pateiktas pažymas apie sumokėtas sumas už dujas ir elektrą, iš viso už elektrą ir dujas (už nurodytus mėnesius) buvo sumokėta - 1981,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovių teismas priteisė po 1/8 dalį nurodytų išlaidų, t. y. po 247,72 Eur už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 (CK 4.76 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
11. Tenkinus ieškovės V. Č. ieškinį 18 proc. apimtimi, teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę gauti proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį - 128 Eur, atsakovės turi teisę gauti ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų daliai proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 1271 Eur, todėl atlikus nurodytų sumų įskaitymą, ieškovė V. Č. privalo kompensuoti atsakovėms 1143 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė V. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo ir dalies namo priežiūros atmetimo ir priteisti iš atsakovių papildomai po 1103,51 Eur už Namo šildymą, elektros energiją ir atliekų tvarkymo rinkliavą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis), taip pat priteisti iš atsakovių ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Byloje ieškovė įrodė, kad elektros energija, dujos, karštas vanduo buvo skirti Namo priežiūrai. Iš viso bendrai už elektrą ir dujas (už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius) buvo sumokėta - 2054,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovių priteistina ir po 1/8 dalį nurodytų išlaidų, t. y. po 256,75 Eur už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė mokėjo visus metus iš esmės vienodo dydžio įmokas po 100-200 m³ dujų ir 200-500 kWh elektros energijos, todėl kalendorinis įmokų paskirstymas į šildymo sezoną ir nešildymo sezoną neturi nieko bendro su faktiniu dujų ir elektros suvartojimu dėl šildymo, nes nešildymo sezono metu ieškovė sumokėdavo daugiau nei šildymo sezono metu. Taip pat atsakovių atleidimas nuo proporcingos dalies fiksuoto dydžio 3,99 Eur abonentinio mokesčio už dujas neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
12.2. Kiekvienas atliekų turėtojas (namo bendraturtis) privalo sudaryti sutartį su atliekų tvarkytoju, kuris nustatytu grafiku išveža fiksuoto dydžio konteinerį. Nors atliekų tvarkymo sutartyje yra nurodytas mokestis už kiekį, tačiau šis mokestis priklauso ne nuo išvežamų atliekų kiekio, o nuo pastatyto konteinerio talpos, todėl mokestis už atliekų išvežimą yra fiksuotas nepriklausomai nuo faktiškai išvežtų atliekų kiekis, kuris apskritai nėra fiksuojamas ir matuojamas. Atsakovės niekada nesiėmė jokių veiksmų, kad sudarytų atskiras sutartis dėl atliekų išvežimo iš 1/8 dalies namo, taip pat nepasirūpino, kad joms priklausančios 1/8 dalys namo butų identifikuotos ir atidalintos, jas atskiriant nuo bendros atliekų išvežimo sistemos. Todėl nesant jokio kito būdo įvertinti namo bendraturčių prievolės išlaikyti bendrą turtą dalis, turo būti taikomas proporcingumo principas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
12.3. Teismas pažeidė teisinio tikrumo principą, šalių ginčą išspręsdamas kitaip, nei analogišką ginčą tarp šalių, tačiau už kitą ginčo laikotarpį nuo 2004-12-31 iki 2016-12-31 išsprendė Kauno apylinkės teismas 2019-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019. Minėtoje byloje teismas, remdamasis proporcingumo principu, iš atsakovių priteisė po 1/8 dalį nuo visos name suvartotos elektros energijos ir dujų, nurodydamas kad už minėtos bylos ginčo laikotarpį nuo 2004-12-31 iki 2016-12-31 atsakovėms tenkanti dalis už elektros energiją ir šildymą sudaro po 1 549,62 Eur (12 396,92 Eur / 8).
12.4. Teismas akivaizdžiai supainiojo įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeliamas pasekmes su prejudicinių aplinkybių sukeliamomis pasekmėmis, apribodamas ieškovės teisę kreiptis į teismą, nes ieškovė iki šiol neprašė iš atsakovių priteisti likusią skolos dalį po 799 Eur už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31, todėl ieškovė turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatymo nustatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė vieną kartą jau pasinaudojusi teise reikalauti dalį skolos už namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31, dar kartą to daryti nebegali, prašydama priteisti likusią dalį skolos (po 799 Eur), dėl kurios iki šiol nebuvo pareiškusi ieškinio. Todėl teismas nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės R. L. ir I. L. prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovėms turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nešildymo laikotarpiu tiek elektra, tiek dujos buvo ieškovės ir jos šeimos narių vartojami išskirtinai gyvenančių name asmenų buitiniams poreikiams tenkinti, todėl nešildymo sezonu suvartotų dujų ir elektros energijos kiekiai negali būti priskiriami prie būtinų išlaidų, skirtų namo išlaikymui ir priežiūrai. Ieškovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei sveikai logikai, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Akivaizdu, jog ieškovė tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita. Pažymėtina, jog nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės pirmos instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad nešildymo sezono metu ji apmokėdavo už faktiškai panaudotas dujas ir elektrą šildymo sezono metu.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovėms, tapus Namo bendraturtėmis, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintą Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą, atsirado prievolė sudaryti sutartis dėl atliekų tvarkymo. Pagal ieškovę, atsakovės tokios sutarties nesudarė, siekdamos išvengti prievolės mokėti fiksuoto dydžio atliekų išvežimo mokestį, kuris priklauso nuo konteinerio dydžio (ne mažesnio kaip 0,14 m³) ir išvežimo dažnumo (ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Ieškovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė moka fiksuotą mokestį už atliekų tvarkymą, todėl atsakovės turi prie šio mokesčio mokėjimo proporcingai prisidėti. Tai neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o ieškovė bando nepagrįstai manipuliuoti sąvokomis „rinkliava“ ir „mokestis“, kildinamomis iš Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ str. 2 d. ir aiškinamomis šios įstatymo kontekste.
13.3. Ginčas dėl ieškovei priteistinos išlaidų ginčo turtui išlaikyti ir namo priežiūros darbų sumos civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019 yra visiškai išspręstas, o ieškovė, prašydama naujoje byloje Nr. e2-1060-950/2020 jai priteisti iš kiekvienos atsakovės po 799 Eur skolos, naujų aplinkybių nenurodė, tik pridėjo įrodymą - Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019, kuriuo rėmėsi šioje dalyje reikšdama naują ieškinį šioje byloje. Dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus, o ieškovė piktnaudžiauja teise, nepagrįstai pareikšdama šioje dalyje tapatų ieškinį tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties ieškinio dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl skolos už namo išlaikymą ir priežiūrą bei bylos dalies nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių po 1 351,23 Eur skolą už Namo išlaikymą, kuri susideda: po 799 Eur laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31 ir po 552,23 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01, nes šiuo laikotarpiu yra sumokėjusi 1703,85 už elektros energiją, 2317,73 Eur už dujas namo šildymui ir 396,23 Eur rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovių po 247,72 Eur už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01, nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovių po 799 Eur už Namo išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2016-12-31, konstatavęs, jog ginčas dėl skolos už Namo išlaikymą minėtu laikotarpiu yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovė nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvadomis pateikė apeliacinį skundą.
Dėl bylos dalies nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
17. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Vertinant ieškinio (pareiškimo) pagrindo (ne)tapatumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2015).
19. Pagal prijungtos civilinės bylos Nr. 2-17843-1110/2019 duomenis nustatyta, kad ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo priteisti iš atsakovių I. L. ir R. L. lygiomis dalimis 5 486 Eur skolą už namo šildymą, elektros energiją ir priežiūrą. Nurodė, kad nuo 2004 metų iki 2016 metų už namo elektrą, dujas, priežiūrą ir remontą patyrė 37 883,33 Eur išlaidas, todėl atsakovės, būdamos bendraturtės, turi atlyginti dalį ieškovės patirtų išlaidų, t. y. po 2 743 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime pripažino pagrįsta ir priteistina iš atsakovių po 3 542 Eur sumą (1 992,38 Eur išlaidų už stogo, fasado remontą ir trinkelių klojimą, taip pat 1 549,62 Eur už elektros energiją ir dujas), Teismas pripažino pagrįsta ir priteistina iš atsakovių po 3 542 Eur sumą (1 992,38 Eur išlaidų už stogo, fasado remontą ir trinkelių klojimą, taip pat 1 549,62 Eur už elektros energiją ir dujas), tačiau ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl patirtų išlaidų ginčo turtui išlaikyti ir namo priežiūros darbams atlikti nurodė, kad prašo tik dalies skolos, t. y. po 2 743 Eur iš kiekvienos atsakovės, priteisimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo peržengti byloje pareikštų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovių priteisė jos prašomą sumą – po 2 743 Eur iš kiekvienos atsakovės. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovės skundžiamą sprendimą pakeitė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (civilinės bylos Nr. Nr. 2A-2113-480/2019).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019 šalių ir ginčo dalyko tapatumas yra akivaizdus. Ieškovė reikšdama ieškinį dalyje dėl priteisimo iš atsakovių po 799 Eur nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalies dėl priteisimo iš atsakovių po 799 Eur skolos už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31 pagrindas yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-17483-1110/2019 išnagrinėto ieškinio pagrindui.
21. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovės ieškinio dalis dėl priteisimo iš atsakovių po 799 Eur skolos už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016-12-31, pareikštas nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra tapatus ieškovės ieškinio daliai, išnagrinėtai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17843-1110/2019, todėl turėjo teisinį pagrindą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių po 552,23 Eur už Namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01.
22. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-11-01 ieškovė sumokėjo 1703,85 Eur už elektros energiją, 2317,73 Eur už dujas ir 396,23 Eur už atliekų tvarkymą, iš viso 4417,81 Eur, o atsakovės kaip Namo bendraturtės privalo jai kompensuoti po 1/8 dalį nurodytų išlaidų, t. y. po 552,23 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus, kad ginčo laikotarpiu Name tik ieškovė ir jos dukros šeima, ir jame gyvenantys asmenys naudojo karštą vandenį, dujas jo pašildymui, naudojo elektrą, tik šie asmenys naudojosi Namui suteiktu šiukšlių konteineriu, beri atsakovių argumentus dėl jų pareigos kompensuoti ieškovei Namo išlaikymui išleistų lėšų dalies nebuvimo, sprendė, kad ieškovei atsakovės turi atlyginti išlaidas tik Namo šildymui, t. y. už dujas ir elektros energiją šaltuoju metų laiku. Ieškovės nuomone, teismo išvados neteisingos ir nepagrįstos nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme nustatyta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui suvestines, kuriose nurodomos sunaudotų dujų, elektros energijos kiekis kas mėnesį ginčo laikotarpiu, priskaičiuotų ir sumokėtų įmokų sumos, taip pat sutarties dėl šiukšlių išvežimo vykdymo ataskaitos, kuriose taip pat nurodomos mokėtinos sumos kas mėnesį ir jų apmokėjimas, tačiau nepateikė jokių argumentų ir rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinosios išlaidos Namui išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju tik Namo šildymui šaltuoju metu laiku (t. y. nuo spalio mėn. iki kovo mėn. imtinai) ieškovės patirtos išlaidos (dujoms ir elektrai) gali būti pripažintinos būtinosiomis išlaidomis bendram turtui išlaikyti, nes išlaidos Namo šildymui yra objektyviai būtinos siekiant jį išsaugoti tinkamos būklės, o patirtos išlaidos (dujoms ir elektrai šiltuoju metų laiku, atliekų tvarkymui ištisus metus) laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai gyvenančių Name, kasdieninių poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti, nes išlaidos daiktui išlaikyti gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti.
25. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui dėl bendrojo naudojimo išlaidų priteisimo, būtent ieškovė privalo įrodyti, kad šios išlaidos yra būtinos bendrajam turtui išlaikyti ir saugoti, pagrįsti jų dydį bei apskaičiavimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).
26. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo atsakovėms proporcingai paskaičiuotų ieškovės turėtų išlaidų dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su teismo paskaičiavimais ir įrodymų vertinimu sutinka, todėl įrodymų atliktos analizės ir vertinimo iš naujo nekartoja.
27. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atleido atsakoves nuo proporcingos dalies fiksuoto dydžio 3,99 Eur abonentinio mokesčio už dujas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal ieškovės prie ieškinio pateiktą suvestinę dėl sunaudoto dujų kiekio ir priskaičiuotas sumas bei jų apmokėjimus, nurodyta, kad fiksuoto dydžio 3,99 Eur abonentinis mokestis yra priskaičiuotas į mokėtinas sumas kas mėnesį, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaip ieškovės sumokėtas, t. y. nustatydamas atsakovių mokėtinas proporcingas sumas už namo šildymą įskaitė ir ieškovės sumokėtas abonentinio mokesčio sumas.
28. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad kalendorinis įmokų paskirstymas į šildymo sezoną ir ne šildymo sezoną neturi nieko bendro su faktiniu dujų ir elektros suvartojimu dėl šildymo, nes ne šildymo sezono metu ieškovė sumokėdavo daugiau nei šildymo sezono metu, nes ne šildymo sezono metu ieškovė apmokėdavo už faktiškai panaudotas dujas ir elektrą šildymo sezono metu. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pagal teisinį reglamentavimą už deklaruotų duomenų teisingumą atsako patys vartotojai be to, nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė neįrodinėjo aplinkybių dėl apmokėjimo už sunaudotas dujas ir elektrą, t. y. t. y. nurodė visiškai naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme.
29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvados yra motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines ginčo bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės ir siekia įrodyti jai reikšmingas aplinkybes.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovės prašo priteisti iš ieškovės po 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovėms priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. Č. (a .k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.