Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Indrei Raščevskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad nuo to laiko, kai teismas patvirtino šalių taikos sutartį dėl 200 Eur išlaikymo kas mėnesį, vaikas paaugo, atsirado didesnės išlaidos jo lavinimui. Taip pat išaugo maisto produktų kainos, išlaidos komunaliniams mokesčiams. Ieškovės skaičiavimu nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma. Vaikas sunkiau kalba, todėl gydytojų siūlymu yra reikalingos logopedo paslaugos, kurios mokamos. Vienas apsilankymas kainoja apie 25 Eur, tačiau ieškovė neturi lėšų apmokėti už šias paslaugas. Ieškovė šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, taip pat savarankiškai ieško darbo. Ji galėtų dirbti nuo 8 iki 17 val., kai vaikas yra darželyje. Anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį apie 400 Eur per mėnesį. Šiuo metu gauna apie 300 Eur išmoką iš Sodros. Vaikui mokama apie 85 Eur išmoka. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Būstą nuomojasi. Atsakovas ilgą laiką apie 15 metų gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau dirbo, remontuodavo, dažydavo namus, tvoras.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą byloje rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo padidinimas atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. M. ir atsakovo R. J. sūnus. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta M. M. ir R. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys nekilnojamojo turto registruoto Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kelių transporto priemonių neturi. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje, jai paskirta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) mokama 352,36 Eur išmoka per mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, duomenų apie jam mokamas išmokas nėra.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalių bendru susitarimu išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis buvo nustatytas prieš beveik 2 metus. Per šį laikotarpį vaikui augant pasikeitė jo poreikiai, ieškovės paaiškinimu atsirado didesnis vaiko lavinimo poreikis, taip pat padidėjo kainos, todėl išaugo išlaidų, reikalingų tenkinti vaiko būtinuosius poreikius, suma. Šalių vaikui augant, jam reikia ne tik daugiau maisto, darbužių, avalynės, bet ir kitų reikmenų (higienos, laisvalaikio užsiėmimams, būreliams). Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tokia suma reikalinga nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 840,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 633,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujama išlaikymo suma 300,00 Eur vaikui neviršija 1/2 dalies MMA (633 Eur/2=316,50 Eur). Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Akivaizdu, kad vaiko augimui, vystymuisi, lavinimui, saugios aplinkos užtikrinimui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo, lavinimo priemonės ir kt. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės vaiko poreikių paskaičiavime nurodyta pinigų suma, neviršijanti 1 MMA, reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra reali, atitinka šalių vaiko poreikius.

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl nagrinėjamu atveju esant vienodoms faktinėms aplinkybėms kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti po 300 Eur prie sūnaus išlaikymo kas mėnesį.

Abu vaiko tėvai registruoto nekilnojamojo turto ar kelių transporto priemonių neturi. Ieškovės asmenines pajamas sudaro iš VSDFV gaunama 352,36 Eur dydžio išmoka per mėnesį. VSDFV duomenų apie išmokas atsakovui neturi. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo pajamos yra 705 svarų sterlingų (~808,09 Eur) išmoka iš Jungtinės Karalystės Užimtumo tarnybos, tačiau turi 640 svarų sterlingų (~733,58 Eur) išlaidų už būsto nuomą. Ieškovė nurodė, kad taip pat nuomojasi būstą, todėl turi išlaidų už nuomą. Teismas spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už kito neturi pagrindo, todėl abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismui įvertinus tai, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę ir dėl jos sumažintą darbingumą nėra, ieškovės žiniomis jis yra savarankiškai dirbęs namų priežiūros, remonto srityje (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad atsakovas gali dirbti, gauti didesnes, atitinkančias jo turima darbo patirtį ir kvalifikaciją, pajamas bei iš jų teikti didesnį išlaikymą reikalingą nepilnamečio sūnaus padidėjusių poreikių patenkinimui. Atsižvelgus į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir pakeistinas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 2 punktas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J. po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 27,00 Eur ((300,00 Eur - 200,00 Eur) × 12 mėn. × 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Iš atsakovo priteistina valstybei 6,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 6,50 Eur (šešių eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.