Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vadybininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 10.20 val., Ozo g. 25, Vilnius, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ įėjimo, 1 kartą ranka tyčia sudavęs M. M. į veido sritį ties kairiąja ausimi, sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. M. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 10.20 val. adresu Vilnius, Ozo g. 25, viešojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš matymo jam nepažįstamas asmuo vieną kartą dešine ranka jam smogė į veidą ties kairia ausimi, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu taip pat sulaužyti jam priklausantys akiniai nuo saulės, kurie smūgio metu buvo uždėti ant akių. Skausmą smūgio vietoje jaučia ir pareiškimo rašymo metu (1 t., b. l. 2).

Iš 2023 m. spalio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad akinių stiklai tamsinti, akinių rėmelis yra tik su vienu stiklu, kitas stiklas yra atskirai nuo rėmo, nesudužęs. Ant vienos akinių rėmelio kojelės yra užrašas „MG05“, akinių nosies atramos laikikliai yra nevienodame lygyje. Nuotrauka Nr. 3,4. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 74-80).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skundėsi kairės ausies ir kairio skruosto skausmu, galvos svaigimu. Nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sukrėtimas. Rekomenduotas tausojantis režimas, nedarbingumo pažyma neišduota (1 t., b. l. 92). Specialisto išvadoje nustatytas akies patinimas ir paraudimas, mechaninių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 105-106). Byloje nekyla abejonių, kad vienas suduotas smūgis nukentėjusiajam į veidą iš tikrųjų sukėlė padarinius – fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia bei, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Byloje nustatyta, kad E. Š. 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 10.20 val., Ozo g. 25, Vilnius, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ įėjimo, 1 kartą ranka tyčia sudavęs M. M. į veido sritį ties kairiąja ausimi, sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

E. Š. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš suaugusį asmenį, veika baigta.

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teismo posėdžio metu, atsakydamas į prokuroro klausimas, pažymėjo, kad veikos padarymui turėjo įtakos alkoholio vartojimas. Tą dieną buvo išgėręs alaus, jautėsi apsvaigęs. Parodė, kad jeigu būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs (2 t., b. l. 25).

Vertinant E. Š. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno amžiaus, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157), teismo posėdžio metu teigė, kad užsiima automobilių pardavimais, nevedęs, vaikų neturi, anksčiau neteistas, tačiau 2021 m. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 154-155), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 159-170). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokymusi; neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti trečdaliu (2 t., b. l. 30).

Kaltinamasis prašė skirti baudą. Prašė atsižvelgti, kad bausmė netrukdytų darbui, nes daugiausiai laiko būna užsienyje, dirba vilkiko vairuotoju (2 t., b. l. 31).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam E. Š. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus:

1) įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti;

2) visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, jo darbinę veiklą ir nusikalstamos veikos pobūdį (vienas smūgis, kuris sukėlė fizinį skausmą, veika padaryta dienos metu ir kt.), teismo vertinimu, skirti įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros ar kt. organizacijose, netikslinga, tačiau vietoj to skiriama didesnė įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas mano, kad prokuroro prašymas skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra pagrįstas, nes kaltinamasis dirba, uždirba pakankamai ir turi savo turto (automobilį). Įvertinus veikos trukmę, motyvus, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę (be kita ko į tai, kad jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), į tai, kad yra neskiriamas prokuroro prašomas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, E. Š. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 48). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju paaiškino, kad įvykis įvyko darbo metu, o dėl įvykio nebaigė darbų, todėl negavo pajamų dėl atlikto darbo. Buvo sudaužyti akiniai, kurių vertė 20 Eur, bei teko pirkti vaistus nuo skausmo už 14.54 Eur. Kita žala yra moralinė (1 t., b. l. 30-33). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nuostolius, kadangi tai buvo darbo diena, susitrukdė jo darbas, buvo pažemintas, ir šiuo metu yra atsiradusi žmonių baimė. Jam teko lankytis pas gydytoją, veidas po smūgio buvo raudonas. Teismo posėdžio metu patikslino, kad atsisako dalies civilinio ieškinio reikalavimo, t. y. prašo, kad buvo patenkintas prašymas atlyginti 500 Eur už moralinę žalą dėl įvykio. Dėl turtinės žalos, t. y. akinių sugadinimo ir negautų pajamų, dokumentų neturi, todėl šio reikalavimo atsisako (t. 2, b. l. 149).

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti 500 Eur iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (2 t., b. l. ).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – E. Š. sudavė vieną smūgį į veidą, nuo smūgio nukrito akiniai, taip pat į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skundėsi kairės ausies ir kairio skruosto skausmu, galvos svaigimu. Nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sukrėtimas. Rekomenduotas tausojantis režimas, nedarbingumo pažyma neišduota (1 t., b. l. 92). Specialisto išvadoje nustatytas akies patinimas ir paraudimas, mechaninių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 105-106).

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau nukentėjusysis atsiprašymo nepriėmė.

Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri yra pakankamai gera, t. y. kaltinamasis dirba, teismo posėdžio metu teigė, kad gauna minimalų darbo užmokestį, savo vardu turi registruotą automobilį, gyvena kartu su tėvais, nevedęs, išlaikytinių vaikų neturi. Neseniai pardavė automobilį, kurio vertė apie 8 000 Eur, teigė, kad didelių įsiskolinimų neturi (2 t., b. l. ).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas vienu smūgiu, smūgis suduotas į veidą, po smūgio nukrito akiniai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos 500 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 127-130) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti;

2) visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti;

2) visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti M. M. naudai iš E. Š. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti E. Š., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 20 MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti E. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.