Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-728-1165/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-25
Bylos Nr.
eII-728-1165/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00577-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Pareiškėjas
C. L. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-728-1165/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00577-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.11; 21.10.4; 21.11.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Erikai Saukevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (toliau – pareiškėjui) C. L. P.,anglų kalbos vertėjai Gerdai Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo C. L. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) C. L. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Toyota C-Hr“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė apsauginę tvorelę. Eismo įvykio metu apgadinęs automobilį, padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje. C. L. P. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 550 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas C. L. P., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį.

Skundas motyvuojamas tuo, kad, jo manymu, jam paskirta bauda yra neproporcinga ir prieštaraujanti Institucijos pareigūno nurodytai informacijai. Jis buvo informuotas, jog jam paskirta bauda gali svyruoti nuo 5 iki 600 Eur, priklausomai nuo situacijos. Buvo šokiruotas, kai gavo nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 1 550 Eur dydžio bauda. Be to, yra sumokėjęs 1 360 Eur padarytą turtinę žalą. Visiškai bendradarbiavo su pareigūnais, pripažino savo kaltę ir elgėsi atsakingai.

Atsiliepimas

Pažymėjo, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir nežinojo, kad yra būtina apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. Iš karto po įvykio pateikė informaciją „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, bet klaidingai pasirinko atsiliepimų skiltį, o ne pranešimų apie įvykį. Tai buvo nuoširdi klaida, o ne bandymas išvengti gresiančios atsakomybės. Su partnere neseniai susilaukė kūdikio ir tik pradeda savo gyvenimą Lietuvoje. Tokia finansinė našta šiuo metu yra labai sunki.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime Institucija nurodė, kad vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas jautė, kad kliudė apsauginę tvorelę, o apgadinimai ant vairuotos transporto priemonės yra akivaizdžiai matomi, ką patvirtina ir apžiūrų metu padarytos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kas pareiškėjas suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai. Iš bylos duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, apsunkino aplinkybių nustatymą. Jeigu transporto priemonėje nebūtų įrengta telemetrinė įranga, tai pareiškėjas nebūtų buvęs nustatytas, o tokiu atveju, padaryta žala nebūtų atlyginta. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta minimali bauda ir tuo pačiu neskirtas specialiosios teisės atėmimas yra per griežta. Nuobauda paskirta įvertinus tiek pareiškėjo atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas C. L. P. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad jis važiavo pas veterinarą, nes šuniui reikėjo vaistų. Automobilyje dar buvo kūdikis. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo ganėtinai didelis, neapskaičiavo tūrio, buvo siauras kampas. Iš mašinos įvykio vietoje neišlipo, bet pažiūrėjęs pro langą, apgadinimų nematė. Pats pranešė „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykį. Po savaitės ar dviejų su juo susisiekė policijos pareigūnas. Jis nuvyko į komisariatą, pripažino, kad padarė apgadinimus. Apmokėjo padarytą žalą ir atsiprašė. Policija sakė, kad bus paskirta bauda, nes nepranešė apie įvykį. Jam sakė, kad bauda bus iki 600 Eur. Nustebo, kai gavo baudą, kuri yra didesnė nei padaryta žala. Gyvena Lietuvoje nuo praeitų metų liepos mėnesio. Su KET yra susipažinęs. Iki avarijos nežinojo, kad būtinai reikia policijai pranešti. Po to įsiskaitė į KET. Galvojo, kad mašina prieš kliūtį sustoja. Jis nesuprato, kad padarė sugadinimą, tuo metu verkė kūdikis. Jautė sustojimą – smūgį, todėl pasižiūrėjo, ar nėra žalos. Žalos nematė. Smūgį juto, bet apsidairė ir apgadinimų nepamatė. Lietuvoje turi savo verslą. Pajamos kiekvieną mėnesį yra skirtingos. Vieną mėnesį 800 Eur, o kitą – 1 500 Eur. Jis šeimoje dirba vienas, nuomojasi namus, nuomos moka 500 Eur per mėnesį. Tik atvykus į Lietuvą, padėjo draugės šeima, nes tikslas ir buvo atsikraustyti arčiau draugės šeimos. Šiuo metu šeima nepadeda.

Atsiliepimas

Pareiškėjo skundas teismo posėdyje išnagrinėtas nedalyvaujant Institucijos atstovui, atsiliepime pateikus prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu pareiškėjas C. L. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 550 eurų dydžio bauda už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Toyota C-Hr“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė apsauginę tvorelę. Eismo įvykio metu apgadinęs automobilį, padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip savo veiksmais C. L. P. pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Kaip minėta, skundžiamame institucijos nutarime nurodyta, jog savo veiksmais C. L. P. pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. O KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę „Toyota C-Hr“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis apgadino minėtą automobilį, kurį buvo išsinuomojęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad išsinuomotas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo ganėtinai didelis, todėl jis neapskaičiavo sukimo kampo. Jautė smūgį, tačiau iš automobilio neišlipo – pasižiūrėjo pro langą ir padarytų apgadinimų nepamatė. Vis dėlto, kaip pareiškėjas būtų galėjęs, neišlipdamas iš automobilio, sėdėdamas vairuotojo vietoje, pamatyti transporto priemonės šoninį apgadinimą, esantį kitoje automobilio pusėje, pastarasis logiškai nepagrindė. Tai, kad C. L. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pripažinimo, įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 19 d. pareiškimu, administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti akivaizdūs ir gana dideli automobilio apgadinimai, kuriuos pareiškėjas neabejotinai turėjo ir galėjo įvertinti, pajutęs smūgį, iškart eismo įvykio vietoje, o tai pastebėjęs, netęsti kelionės ir į įvykio vietą aplinkybėms nustatyti iškviesti policijos pareigūnus bei informuoti nukentėjusį asmenį. Juolab kad gana ilgą laiką gyvendamas Lietuvos Respublikoje, joje naudodamasis specialiąja teise vairuoti, jis privalo būti susipažinęs su KET reikalavimais ir jų laikytis. Taigi, šiuo atveju, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto byloje nekilo, pareiškėjas iš esmės ginčija tik jam paskirtos nuobaudos griežtumą. Nekilus ginčui dėl paties nusižengimo esmės, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, toliau spręstina dėl nuobaudos individualizavimo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui paskirtos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas vertinant jam paskirtos nuobaudos pagrįstumą prašo atsižvelgti į tai, kad jis bendradarbiavo su Institucija ir atlygino įmonei padarytą žalą, į tai, kad pats pranešė apie apgadintą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, į tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena neilgai, todėl gali neišmanyti visų teisės aktų, taip pat į jo finansinę padėtį turint naujagimį. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog skiriant nuobaudą – 1 550 Eur baudą, tai motyvuota tuo, kad nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas vieną kartą buvo baustas administracine tvarka ir jam paskirtą baudą sumokėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skundžiame nutarime nurodyta, jog skiriant administracinę nuobaudą manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kas akcentuojama ir Institucijos atsiliepime, tačiau pareiškėjui skundžiamu nutarimu buvo paskirta ne minimalaus dydžio nuobauda, o bauda, kuri yra lygi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytam baudos vidurkiui.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo tyčinę kaltės formą, į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjo teigimu, jis turi naujagimį ir vienas išlaiko trijų asmenų šeimą. Jo pajamos per mėnesį būna nepastovios, gali svyruoti nuo 800 iki 1500 Eur. Jo šeima nuomojasi butą, už kurio nuomą moka 500 Eur per mėnesį. Taip pat, kaip nustatyta iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, C. L. P. yra baustas administracine tvarka du kartus, jam paskirtas baudas sumokėjęs. Duomenų apie pareiškėjo teistumus nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nelaikytinas piktybišku, sistemingu įstatymų pažeidėju, nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, dabartinio nusižengimo negalima laikyti neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekme. Tai pareiškėją charakterizuoja teigiamai. Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko ir aplinkybės, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tuo atveju, kai tokią pačią klaidą padaręs asmuo jos tyčia nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu skundu, prašydamas sumažinti jam skirtos administracinės nuobaudos, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, neginčijo baudos skyrimo pagrįstumo.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus viso proceso metu, kitas nurodytas aplinkybes, tame tarpe, charakterizuojančias pareiškėjo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, būdamas užsienio pilietis, išties galėjo tinkamai nesuprasti, kaip pasielgti šioje situacijoje, tačiau baigęs kelionę nuomotu automobiliu nedelsiant apie tai pranešė įmonei, taip pat į tai, jog visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuotina, kad Institucija nepagrįstai priėmė sprendimą taikyti pareiškėjui didesnę nei minimalią baudą ir tai neatitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir paskiriant minimalaus dydžio baudą ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta bauda, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. Dėl išvardintų aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka minimalios sankcijoje numatytos baudos, todėl nutarimas keistinas, pareiškėjui paskirtą baudą sumažinant iki 1 100 Eur. Teismo vertinimu, tokia bauda bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas dėl baudos dydžio keistinas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šiuo atveju, pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas nenustatė. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, minimali ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda yra adekvati C. L. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti, net ir nustačius C. L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra ne per griežta, atitinka nuobaudos skyrimo pagrindus. Dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra jokio pagrindo, kadangi administracinės nuobaudos neskyrimas ar jos skyrimas reikšmingai mažesniam dydžiui, nei sankcijoje numatytas minimalus, kaip to prašoma skunde, nagrinėjamu atveju, pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas. Pareiškėjo skunde nurodytos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, kad jis atlygino padarytą žalą, prisipažino padaręs nusižengimą ir bendradarbiavo su Institucija bei turi naujagimį, nėra niekuo išskirtinės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinė bauda nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga ir dar labiau mažintina arba iš viso neskirtina. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl itin sunkios finansinės padėties nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad SODRA informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas turi du pragyvenimo šaltinius – yra MB „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis narys, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viešai interneto tinklalapyje Rekvizitai.lt pateikiamos informacijos matyti, kad pastarojoje bendrovėje pareiškėjas yra vadovas. Be to, iš viešai interneto tinklalapyje pateikiamos informacijos (aktyvi nuoroda: (duomenys neskelbtini)) matyti, jog jis yra aktyvus socialiniuose tinkluose, prieš devynerius metus (duomenys neskelbtini) yra įkūręs marketingo agentūrą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje veiklą tęsia ir iki šiol – bendrovė paslaugas teikia tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie itin sunkią jo materialinę padėtį vertintinos kritiškai, kaip pareiškėjo siekis sušvelninti savo administracinę atsakomybę jam paskirtos administracinės nuobaudos kontekste. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sunkios jo finansinės padėties, nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, laikytinos nepagrįstomis.

Vis dėlto, pareiškėjui išaiškintina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai po nutarimo priėmimo sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, neturi teisinio pagrindo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis ar nurodyti kitą sumokėjimo terminą, nei nustatytas įstatyme. Šiuo atveju, prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis galima pateikti vietos mokesčių administratoriui, Institucijos nutarimui įsiteisėjus, nuobaudos vykdymo proceso metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo C. L. P. skundą iš dalies tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą C. L. P. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumažinti iki 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudos.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė