Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Ž. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/12/00994, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-5166-730/2012 dėl 304,10 Eur (1 050 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Ž. P. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0109/12/00995, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-5166-730/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui G. I., gim. (duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Ž. P. naudai; bei vykdomąją bylą Nr. 0109/15/00504, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1004-158/2015 dėl 173 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai.

Dėl vykdomųjų bylų senaties.

9. Kaip minėta, antstolė L. P. skolininko A. V. atžvilgiu vykdo 3 vykdomąsias bylas: Nr. 0109/12/00994, Nr. 0109/12/00995 ir Nr. 0109/15/00504. Vykdomosios bylos Nr. 0109/14/01114, Nr. 0109/16/03864 ir Nr. 0109/16/07504 dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo nutrauktos 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymais atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini)

10. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta ir vykdymo procesas pradėtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

11. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Taigi, ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., senaties termino nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Jos trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

12. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomoji byla Nr. 0109/15/00504 užvesta 2015 m. birželio 9 d., todėl 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, įtvirtintas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, nepraleistas, byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, siekdama išieškoti administracinę baudą. Priešingai, antstolė minėtoje vykdomojoje byloje atlikinėjo užklausas ir vykdymo veiksmus, tai yra, tikrino skolininko turtinę padėtį (užklausinėjo kredito įstaigas, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kitus registrus) bei surašydavo atitinkamus procesinius dokumentus ir siekė nustatyti skolininko turtinę padėtį bei rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitos dvi vykdomosios bylos Nr. 0109/12/00994 ir Nr. 0109/12/00995, vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-5166-730/2012 dėl skolos ir išlaikymo išieškojimo, tačiau nei CPK, nei kiti įstatymai nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos ir išlaikymo išieškojimo vykdymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl nurodytų vykdomųjų bylų nutraukimo atmestas pagrįstai.

Dėl vykdymo išlaidų

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad antstolės veiksmai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra teisėti, o pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovę perskaičiuoti susidariusias vykdymo išlaidas, neskaičiuojant jų nutrauktose vykdomosiose bylose yra atmestini, taigi pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės skundžia netinkamą vykdymo išlaidų paskaičiavimą nutrauktose vykdomosiose bylose.

15. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos civilinio proceso nustatyta tvarka yra įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Vykdymo proceso metu asmens teisė į teisminę gynybą yra įgyvendinama teismui skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo nesilaikydamas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, todėl nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl pareiškėjo ginčijamų vykdymo išlaidų paskaičiavimų pasisakyti, pareiškėjas turi kreiptis į antstolį CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Pareiškėjas nenurodė, kaip šis dokumentas susijęs su nagrinėjama byla, ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis dokumentas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui A. V. 2020 m. sausio 7 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą.