Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai ir parodė, kad atvyko pažaisti į UAB (duomenys neskelbtini) lažybų punktą, nes ten buvo kazino, kasininkė buvo asmeniškai pažįstama, susikivirčijo ir jis spontaniškai trenkė į stiklą. Pripažįsta, kad kumščiu trenkė į stiklą, galvojo, kad jis buvo šarvuotas, bet jis sudužo. Civilinį ieškinį 350 Eur pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Dėl D. T. asmens dokumentų parodė, kad ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kelyje pasitaikė pora žmonių, kurie prie tvenkinio girtavo. Jie susikalbėjo, jis prie jų prisijungė, kartu išgėrinėjo. Jis vieną žmogų pažinojo, o kitas buvo nepažįstamas. Tas nepažįstamas pasakė, kad eis pasiimti telefoną lizingu, jis nemažai išgėrė ir užmigo. Tada jam pažįstamas R. pasakė, kad gal tu gali nueiti paimti jam tą telefoną lizingu. Jis sutiko nueiti paimti telefoną lizingu už kitą žmogų. R. jam padavė to žmogaus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, padavė visą miegančio žmogaus piniginę. Prieš užmigdamas tas žmogus minėjo, kad nori naujo Samsung telefono, jis pats neprašė jo paimti telefono, taip sugalvojo R. Negalvojo, kad daro kažką blogo, žmogus norėjo telefono, bet užmigo, o jis tiesiog norėjo tam žmogui padėti. Kai nuėjo į (duomenys neskelbtini) saloną, papuolė ta pati pardavėja, pas kurią jis anksčiau pirko sau kompiuterį. Jis į tą saloną nuėjo, kadangi jau buvo buvęs tame salone. Atėjęs pasakė, kad reikia telefono, nusinešė du telefonus, nuėjo prie staliuko, jis darbuotojai padavė nukentėjusiojo asmens dokumentus, o ji vedė duomenis į kompiuterį. Sutinka, kad be nukentėjusiojo asmens žinios paėmė ir pasinaudojo nepažįstamo žmogaus dokumentais. Telefono taip ir neįsigijo. Kai jis atsisėdo kliento vietoje, darbuotoja žiūrinėjo dokumentus, jis jai padavė ir vairuotojo pažymėjimą, ant prekystalio liko du telefonai ir kitas dokumentas, ji pasiėmė asmens tapatybės kortelę ir nuėjo skambinti. Jis tuo momentu prasiblaivė ir pagalvojo, ką aš čia darau, reikės pasirašyti, reikės klastoti parašus, paliko tuos telefonus ant stalo ir išėjo lauk, pagalvojo tegul tas žmogus pats ateina ir tvarkosi, pildo sutartis. Sutinka, kad sukčiavimo būdu bandė įgyti telefoną, viską suprato ir išėjo lauk. Jis nesakė pardavėjai, kad telefoną ketina įsigyti ne sau. Nukentėjusįjį R. M. pažinojo daug metų, turi bendrų draugų. Buvo išgėrinėjama, buvo pirtyje, nakvojo, laikė save R. draugu. Sugalvojo važiuoti prie jūros, ne kartą buvo pasiėmęs šunį su savimi. Su R. šunimi gerai sutarė, norėjo šunį nuvežti prie jūros. Galvojo, nuvažiuos pas draugę, kuri turi belgų aviganį, paskui ketino šunį grąžinti R. Kalbėjo su R. telefonu dėl šuns, bet jis lyg ir supyko. Su Ž. turėjo belgų aviganį. Šitas atvejis buvo daugiau kaip nuotykis nuvykti prie jūros, parodyti R. šunį savo šuniui. Pripažįsta, kad paėmė šunį ir išsivežė, dėl leidimo paimti šunį – įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, galvojo parodys šuniui pasaulį ir grąžins atgal. Šuo buvo voljere. Jis atvažiavo su taksi, barmenė paskambino R. Paminėjo barmenei, kad pasakytų R., kad jis paims šunį, kad nusiveš prie jūros. Barmenė jam sakė, kad neimtų šuns, bet jis jos nepaklausė. Šunį įsodino į taksi automobilį, bevažiuojant su taksi, sustojo degalinėje, norėjo sumuštinį šuniui nupirkti. Bevažiuojant privažiavo policijos automobilis ir sulaikė. Su jais dar buvo pilkasis varnas. Šunį paėmė policijos pareigūnai ir grąžino savininkui. Sutinka, kad šunį paėmė be savininko leidimo matant barmenei, sutinka, kad pagrobė šunį. Savo elgesį vertina blogai, neatsakingai. Po įvykių išvyko į Švediją, atsirado prie pavogtų daiktų, sulaikė policija. Už tą nusikaltimą Švedijoje bausmę atliko.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

1. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto sugadinimo

2018-06-05 UAB (duomenys neskelbtini)pareiškime nurodyta, kad 2018 gegužės 30 d., apie 15.20 val., buvo sunaikintas UAB (duomenys neskelbtini) turtas, t.y. išdaužtas darbuotojos darbo vietos lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), apsauginis stiklas. Bendrovės darbuotojos S. M. teigimu, stiklą išdaužė vienas iš trijų vyrų. Minėtas klientas buvo agresyvus, skubino darbuotoją gaminti užsakytą kavą, reikalavo per langelį duoti rankas, darbuotojai atsisakius, jis supyko ir trenkė į kasos apsauginį stiklą, vėliau trenkė į stiklą pakartotinai ir stiklas sudužo. Preliminari sudaužyto stiklo atstatymo kaina pareiškimo pateikimo dienai yra 450 eurų. Patirtų nuostolių dydis bus patikslintas, pateikiant nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 1).

Liudytoja, įgaliota UAB (duomenys neskelbtini) atstovė, Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono vadybininke. 2018-05-30, apie 15.20 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio lažybų punkto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo išdaužtas punkto apsauginis stiklas. Apie tai ji sužinojo iš tą dieną lažybų punkte dirbusios darbuotojos S. M., kuri jai paskambinusi pranešė apie įvykį. Ji papasakojo, kad stiklą išdaužė vienas iš trijų į lažybos punktą užėjusių asmenų, kurį, kiek jai yra žinoma, jų darbuotoja pažįsta, bet jai to vyro vardas, pavardė nėra žinomi. Dėl sugadinto turto UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala. Stiklas po įvykio buvo pakeistas, bet šiuo metu ji jo vertės pasakyti negali ir dokumentus, įrodančius pakeisto stiklo vertę pateiks vėliau. Joks kitas turtas, be išdaužto stiklo, sugadintas nebuvo. Reikš civilinį ieškinį, kai bus pateikti stiklo pakeitimo dokumentai (1 t., b. l. 84-86).

Liudytoja S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-05-30 nuo 9.00 val. jai dirbant administratore UAB (duomenys neskelbtini) lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie 15.15 val. į lažybų punktą atėjo 3 vyriškiai nuo 35 iki 40 metų amžiaus, kurie apie 5-10 minučių žaidė prie lošimų automatų. Vyriškis apie 35-40 metų amžiaus, neblaivus, šviesių plaukų, apsirengęs: pilkos spalvos marškinėliais, be avalynės su pilkais šortais, paprašė, kad padarytų kavos. Jai darant kavą, minėtas asmuo paprašė, kad paduotų savo ranką per stiklo apačią. Jai nesutikus rankos duoti, minėtas asmuo trenkė iš kumščio į stiklą, kuris dengia administratoriaus darbo vietą, stiklas iš pirmo karto nesudužo, tada trenkė antrą kartą ir išdaužė stiklą. Visi trys asmenys išėjo iš lošimo namų. Minėtą asmenį atpažintų. Po įvykio informavo UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovę Ž. L. (1 t., b. l. 92-93).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, jog tą dieną, kai jos darbo vietoje vienas iš klientų išdaužė stiklą, ji duodama pirminius parodymus, asmens, kuris išdaužė stiklą vardo pavardės nepasakė, nes per jį ankstesniame darbe ji turėjo išeiti iš darbo, todėl nenorėjo, kad ir šitame darbe per jį jai kiltų problemų, bet paskui suprato, kad bet kokiu atveju jis bus nustatytas, todėl dabar pareiškia, kad 2018-05-30, apie 15.20 val. jos darbo vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose lažybos punkto patalpose, stiklą išdaužė jos pažįstamas A. D.. Su juo susipažino prieš metus ir bendravo apie tris savaites, per tą laiką suprato, kad jis yra konfliktiškas žmogus, todėl bendravimą su juo nutraukė. Iki įvykio jis nežinojo, kur ji dirba. Atėjęs į lažybos punktą ir pamatęs jame ją už stiklo, jis paprašė paduoti jam rankas per skylę, ji atsisakė, tada kumščiu iš pykčio, kad nepadavė jam rankų, išdaužė stiklą už kurio ji sėdėjo. Įvykio metu nenukentėjo, sveikatai žalos nepadarė, į gydymo įstaigas nesikreipė. Po to, kai jis išdaužė stiklą, ji kreipėsi į apsaugos firmą, su kuria UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį dėl apsaugos. Atvažiavo apsaugos darbuotojai, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Nenorėdama dėl A. D. turėti problemų ji jo vardo ir pavardės iš karto pareigūnams nepranešė, nes pabijojo, kad gali atleisti iš darbo. Jokių pretenzijų jam dėl išdaužto stiklo ji neturi, nes turtinė žala yra padaryta bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Po įvykio, dėl išdaužto stiklo, A. D. pas ją į darbovietę atėjęs nebuvo. Po įvykio jai skambino tyrėja iš Telšių policijos komisariato, ir teiravosi, ar jai yra žinoma, kur gyvena A. D. ir ji atsakė, kad nežino. Iš kur ji sužinojo jos telefono numerį ir tai, kad ji kažkada su A. D. buvo pažįstama, nežino. Iš tyrėjos ji sužinojo, kad A. D. yra paieškomas. Po Naujų metų ji rašė pareiškimą į policiją dėl A. D. veiksmų, nes jis buvo iš jos pavogęs šunį. Jis susižinojo kur ji gyvena ir vieną dieną ėjo jai iš paskos, kai ji priėjo prie savo buto durų ir jas atidarė iš buto išbėgo jos šuo, kurį jis pavogė ir negrąžino. Dėl įvykio kreipėsi į policiją (1 t. b. l. 94-97).

Apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas lošimų automatų salonas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į saloną yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Įėjus virš įėjimo dešinėje pusėje viršuje matyti vaizdo stebėjimo kamera. Matyti laiptai vedantys į rūsį, kairėje matyti lošimo automatai. Apačioje prieš laiptus matyti salono administracijos darbo vieta, esanti už stiklo. Stiklas išdaužtas, stiklo šukės pabirusios ant grindų. Angos kur yra išdaužtas stiklas išmatavimai 2,40 m x 0,90 m (1 t., b. l. 53-59).

2018-05-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-05-30 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame pranešta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB (duomenys neskelbtini)lošimų automatų salone, klientas išdaužė stiklą ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausta liudytoja - dirbusi administratorė S. M., įteiktas reikalavimas Klaipėdos (duomenys neskelbtini) regiono vadovei Ž. L. pateikti vaizdo įrašą. Nuvykus į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, priėmimo skyriuje buvo rastas asmuo, atitinkantis pasišalinusio asmens apibūdinimą, kuris prisipažino išdaužęs stiklą ir teigė, kad žala bus atlyginta. Nustatytas asmuo V. B., kuris išvežtas į operacinę, nes bus daroma rankos operacija (1 t., b. l. 67-69).

2018-06-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-06-04 tikslinant įvykio aplinkybes, telefonu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su V. B., kuris paaiškino, jog 2018-05-30 Klaipėdos mieste nebuvo ir jokio svetimo turto nesugadino. Asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, jis buvo pametęs savo asmens dokumentus, ne pirmą kartą sužino apie tai, jog nepažįstamas asmuo prisistatinėja kitiems asmenims juo, naudodamas V. B. asmens duomenis. Sugretinus V. B. nuotrauką bei Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje aptikto asmens nuotrauką nustatyta, kad tai skirtingi asmenys. Taip pat telefonu susisiekus su įvykį mačiusia darbuotoja S. M., kuri paaiškino, jog 2018-05-30 apie 15.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išdaužė stiklą ir taip sugadino įmonės turtą jos pažįstamas asmuo A. D. (1 t., b. l. 70-71).

Apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame matoma data ir laikas 2018/05/30 15:20:03, 11 (duomenys neskelbtini) įėjimas. Įrašas spalvotas, girdisi garsai, filmuojama darbo vieta, kėdė, stalas, kompiuteris, darbo vietą nuo patalpos skiria stiklo pertvara. Darbo vietoje moteris juodos spalvos plaukais, rožiniais marškinėliais, džinsais, už stiklo pertvaros stovi asmuo, įkišęs ranką pas darbuotoją per stiklo apačią. Moteris po stiklo apačia padeda baltos spalvos puodelį su gėrimu. Pasigirsta trenksmas. Girdisi moteriškas balsas: ,,Kam tu taip darai?“, vyriškas balsas atsako: ,,Tu mane siutini, kas tau yra blet, aš turiu kartot du kartus tą patį, kas yra blet“. Moteris sėdi ant kėdės, už stiklo pertvaros nuo vyro. 15:22:34 stiklas dūžta ir girdisi vyriškas balsas: ,,Nu kas yra blet, žertva, patikrinau, važiuojam į ligoninę“. Matosi sudužęs stiklas, aplink pažirusios tamsios spalvos šukės, moteris vyrui paduoda popieriaus ritinėlį (1 t., b. l. 75-77).

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. D. 2018 m. gegužės 30 d., apie 15.20 val., tyčia du kartus kumščiu trenkė į UAB (duomenys neskelbtini) lažybų punktui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausantį kasos apsauginį stiklą, taip jį sudaužydamas. Tokiu būdu A. D. tyčia sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 270 eurų vertės turtą.

Kaltinamojo A. D. aktyvūs veiksmai leido kilti padariniams – dėl neteisėtų kaltinamojo A. D. veiksmų buvo sugadintas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – sudaužytas kasos apsauginis stiklas, kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į minėto turto sugadinimą ir jo veiksmai – du smūgiai kumščiu į stiklą - buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl nukentėjusiajam D. T. priklausančių dokumentų įgijimo ir panaudojimo bei pasikėsinimo apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą

Iš 2018-06-21 D. T. pareiškimo matyti, kad 2018-06-20, apie 01.00 val. prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), jis išėjęs parūkyti, pajuto smūgį į veidą, atsibudęs pasigedo rankinės, kurioje buvo akiniai nuo saulės, raktų ryšulys, mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“ ir piniginė, kurioje buvo 200 eurų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, JAV banko (duomenys neskelbtini) kortelė, akinių bei rūbų sertifikatai. Padaryta 670 Eur žala (1 t. b. l. 98-107).

Nukentėjusysis D. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-06-20 apie 00.30 val., kartu su draugu T. M. nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare susipažino su A. ir E. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. A. požymiai: apie 40 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesiais trumpais plaukais, apsirengęs sportiškai, kalbėjo ir lietuviškai ir rusiškai. E. požymiai: apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengusi su džinsais ir palaidinuke, plaukai iki pečių, kalbėjo ir rusiškai ir lietuviškai. Mano, kad nei A., nei E. atpažinti negalėtų, kadangi buvo girtas, juos galimai galėtų atpažinti T. M.. Maždaug po 15 minučių A. išėjo, sakydamas, kad turi reikalų. Dar apytiksliai po 10 minučių E. pasiūlė jam eiti į lauką parūkyti ir jis sutiko. Užėjus už namo kampo, pajuto smūgį į kairį skruostą ir neteko sąmonės. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena, viską sužinojo iš draugo T. M. pasakojimo. T. M. papasakojo, kad jam išėjus į lauką, barmenė pasakė, kad išėjo su negeru žmogumi ir pasiūlė jo draugui eiti jo ieškoti. Išėjęs T. M. jį rado sumuštą gulintį ant suoliuko netoli baro. Buvo pagrobta jo rankinė „Nike“, juodos spalvos, medžiaginė, kurią išeidamas iš baro buvo užsidėjęs dirželiu per petį. Rankinę įvertina 50 eurų. Rankinėje buvo akiniai nuo saulės „Armani“ juodos spalvos, pilkame medžiaginiame dėkle, kuriuos vertina 400 eurų, mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tinkle, 2 raktai su magnetais nuo įėjimo durų bei juodos spalvos odinė piniginė, kurią vertina 20 eurų. Piniginėje buvo 200 eurų, 50 eurų kupiūromis, jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, JAV banko (duomenys neskelbtini) kreditinė kortelė ir „Armani“ akinių bei rūbų sertifikatai. T. M. iškvietė policiją, tačiau jis pareiškimo nerašė, kadangi buvo labai girtas. 2018-06-20, apie 13.00 val., draugai jam pasakė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ yra skelbimas, kad rastas jo telefonas. Per socialinį tinklą „Facebook“ T. M. susisiekė su skelbimo autore ir susitarė susitikti prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Mergina paaiškino, kad telefoną rado ant žolyno prie savo namo 3 įėjimo, paprašė jo atrakinti telefoną ir įsitikinusi, kad telefonas jo, jį jam grąžino. 2018-06-21, apie 11.00 val., jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) salono, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotoja ir pasakė, kad pasinaudojus jo asmens tapatybės kortele, nežinomas vyriškis norėjo salone įsigyti telefoną. Salono darbuoja įtarusi, kad vyriškis pateikė kito asmens dokumentą, dokumentą paėmė, kurį jam atvykus į saloną grąžino. Be to, darbuotoja nurodė, kad tas vyriškis turėjo ir jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet paėmus iš jo asmens tapatybės kortelę, vyriškis pabėgo iš salono. Salono darbuotoja jam sakė, kad galėtų atpažinti minėtą vyriškį (1 t., b. l. 131-134).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. T. parodė, jog prisimena, kaip jie su T. M. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), kur T. M. užsakė prie baro alaus ir jie abu prisėdo prie staliuko. Šalia sėdėjo mergina ir du vyrai, vienas iš vyrų prisistatė A., o moteris E., antras vyras, neprisistatė. Šių asmenų veidų jis neprisimena ir atpažinti jų negalėtų, juos matė pirmą kartą ir būdamas neblaivus, todėl veidų neprisimena. Tiksliai prisimena, kad A. su draugu iš baro išėjo, o E. pasiliko ir po jų išėjimo praėjus apie 10 minučių laiko, E. jį pakvietė parūkyti, o tuo metu T. M. nuėjo prie baro užsakyti dar alaus. Prisimena, kad einant su E. už pastato kampo parūkyti, kur yra suoliukas, staiga jam buvo suduotas vienas smūgis, mano, kad iš už pastato kampo į kairės pusės skruostą, šiuo smūgiu buvo prakirsta viršutinė lūpa ir joje liko randas. Po šio smūgio jis nugriuvo ant grindinio ir daugiau smūgių neprisimena, mano, kad prarado sąmonę, tačiau kitą dieną jam skaudėjo ne tik veidą, bet ir kairį šoną, todėl mano, kad smūgis dar buvo suduotas į šoną. Pagrobtos rankinės vertė 50 eurų, saulės akiniai 400 eurų vertės, akinių dėklo nevertina, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“ 250 eurų vertės, SIM kortelės nevertina. Kaip nurodė anksčiau, telefonas buvo jam grąžintas, tvarkingas su visa jame buvusia informacija, jis buvo užrakintas. Jį radusi mergina nufotografavo jo telefono ekraną ir patalpino į socialinį tinklą „Facebook“, kur telefoną pamatė ir atpažino draugas. Du buto šarvuotų durų raktai, kurių bendra vertė 130 eurų, magnetinis laiptinės durų spynos raktas, kurio vertė 5 eurai, piniginė 20 eurų vertės, 200 grynųjų pinigų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kuri vėliau jam buvo grąžinta, todėl materialiai jos nevertina, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio dublikato išėmimas kainavo 33 eurus, JAV banko (duomenys neskelbtini) kreditinė kortelė, kurios materialiai nevertina, kadangi buvo pasibaigęs jos galiojimo laikas, taip pat materialiai nevertina pirkinių sertifikatų. Po užpuolimo, tą pačią dieną apie 13.00 val., jam buvo grąžintas telefonas, o kitą dieną, t. y. 2018-06-21 apie 11.00 val. į telefoną jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) salono, esančio (duomenys neskelbtini), darbuota, kuri pranešė, kad ką tik kažkoks vyras pateikė salone jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kuri jai sukėlė įtarimą, todėl ji paprašė dar vieno asmens dokumento ir tas vyras pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau ir šis dokumentas jai kėlė įtarimą ir vyras supratęs, kad darbuotojai jo pateikti dokumentai kelia įtarimą, pasiėmė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir iš salono greitai pasišalino. Salone liko jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurią darbuotoja jam grąžino. Jis yra įsitikinęs, kad šis vyras buvo tas pats, kuris bare prisistatė vardu A., nes salono darbuotoja jį apibūdino ir jis įsitikino, kad tai tikrai jis. Taip pat yra įsitikinęs, kad jis jį ir apiplėšė, tačiau tuo momentu jo nematė, nes smūgis buvo suduotas iš už pastato kampo. Viso jo turto pagrobė už 1088 eurus (1 t., b. l. 135-138).

Liudytojas T. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-06-19 vakare su draugu D. T. laiką leido baruose ir 2018-06-20, apie 00.30 val., abu atėjo į barą (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kur jis prie baro užsakinėjo alų ir tuo metu jį aptarnaujanti padavėja pasakė: „Eik pažiūrėk, kur tavo draugas, nes jis išėjo su blogais žmonėmis“. Jis greitai išėjo į lauką ir už pastato kampo esančio suoliuko aptiko D. T., sumuštą ir be sąmonės. Jis iškvietė medikus, su kuriais atvyko ir policijos pareigūnai. Jo draugas su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo jo asmeniniai daiktai, tačiau kai jis jį aptiko ant suoliuko sumuštą, rankinės nebuvo. Kol medikai GMP automobilyje suteikinėjo D. T. medicininę pagalbą, jis grįžo į barą ir ten buvusių jam nepažįstamų asmenų reikalavo pasakyti, su kuo iš baro į lauką išėjo jo draugas. Bare buvę asmenys pasakė, kad su E. ir A., dar sakė, kad šie asmenys šiame bare lankosi dažnai, daugiau jokios informacijos nesuteikė, jis tų asmenų nematė ir nieko apie juos pasakyti negali. Tiek jis, tiek jo draugas buvo neblaivūs, jis netgi nepastebėjo kaip D. T. išėjo į lauką su nepažįstamais asmenimis, jie su šiais asmenimis nebendravo ir alkoholio negėrė. Jie tik atėjo į barą, jis užsakinėjo gėrimus, o D. T. stovėjo jam už nugaros ir jis jį pametė iš akiračio. Kitą dieną, t. y. 2018-06-20, apie 13.00 val., jis aptiko socialiniame tinklapyje „Facebook“ nepažįstamos merginos, prisistačiusios I.J., skelbimą, kad ji rado mobiliojo ryšio telefoną, kuris pagal aprašymą atitiko pavogtąjį iš D. T., todėl apie tai pranešė draugui ir abu nuvyko pas tą merginą, kuri telefoną draugui grąžino. Ar telefonas buvo tvarkingas, nežino, ar mergina paaiškino kur telefoną surado, neprisimena. Dar kitą dieną, jiems būnant kartu D. T. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) salono darbuotoja, kuri pranešė jog buvo bandyta pasinaudoti D. T. vardu išduota asmens tapatybės kortele ir taip įsigyti salone telefoną. Darbuotoja minėtą dokumentą paėmė ir negrąžino pateikusiam asmeniui, o dokumentą pateikęs asmuo iš salono pasišalino. Daugiau apie šį įvykį nieko parodyti negali (1 t., b. 153-155).

Liudytoja D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), barmene-pardavėja ir prisimena įvykį, kuris įvyko 2018 m. birželio mėnesį, tačiau tikslios dienos neprisimena, nakties metu į barą atėjo du vyrai, iš kurių vieną vardu T., kurį iš matymo žinojo, jis kartais ateina į barą, jo pavardės nežino, nukentėjusiojo vyro visiškai nežinojo. Jie abu jau buvo išgėrę alkoholio ir nusipirkę alaus jį gėrė stovėdami prie baro, nes nebuvo laisvų sėdimų vietų. Po šių dviejų vyrų atėjimo, valandos bėgyje į barą atėjo viena jauno amžiaus mergina, nuo 20 iki 23 metų amžiaus, kuri jai sukėlė įtarimą, kadangi labai įdėmiai apžiūrėjo visus bare esančius lankytojus ir paklausė jos: „Ar turite rislingo“, ji atsakė: „Turim, trijų rūšių“, tuomet ji paklausė: „O kitokio neturite?“ ir atsistojo prie vyro, kuris vėliau nukentėjo. Minėtas vyras dėl girtumo stovėjo galvą padėjęs ant baro ir tuo metu, kai mergina prie jo sustojo, tas vyras pakėlė nuo baro galvą, ar ta mergina kokiu nors būdu į save atkreipė vyro dėmesį ir todėl jis pakėlė galvą, nematė, tačiau kai tik jis pakėlė galvą, mergina pasakė: „Nori parūkyti, einam parūkysim?“ ir jie abu išėjo. T. tuo metu prie baro kalbėjo su kitais lankytojais ir taip pat su jais išėjo parūkyti. Matė, kad T. rūkė prie pat baro durų, o nukentėjusysis vyras su mergina nuėjo kairiau ir toliau. Kadangi merginos elgesys jai sukėlė įtarimą, todėl ji išėjo į lauką pažiūrėti, kur nuėjo mergina su vyru, bet jų niekur nesimatė, todėl atsisuko į T. ir paklausė, kur jo draugas ir kodėl jis draugą tokį girtą išleido vieną, tuomet T. sukluso ir rankos mostu parodęs jai link pastato kampo pasakė: „Jis ten nuėjo“. Tuomet ji T. liepė eiti ir pažiūrėti, kur yra jo draugas, dar kažkaip intuityviai pasakė, kad vienas neitų, todėl T. nuėjo dar su dviem arba trimis baro lankytojais. Po kažkurio laiko, kažkas iš lankytojų pasakė, kad yra labai sumuštas T. draugas. Sumuštą vyrą kiti baro lankytojai parvedė į barą, kur visi laukė medikų ir policijos. Po to, T. jos klausinėjo, iš kur ji žinojo, kad taip gali atsitikti ir kodėl jam liepė eiti ieškoti draugo, tačiau ji tik nujautė, kad taip gali atsitikti, nes tokie apiplėšimai ir muštynės prie naktinio baro vyksta dažnai. Daugiau apie šį įvykį, ji nieko pasakyti negali, ji nežino merginos vardu E. ir vyro A. Merginą ji matė pirmą kartą ir todėl į ją atkreipė dėmesį. Mano, kad pamačiusi ją gyvai, ne iš nuotraukų, atpažintų. Minėta mergina buvo tamsiais plaukais, surištais į uodegą, iki 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ovalios veido formos, kalbėjo lietuvių kalba. Mergina pasirinko patį neblaiviausią vyrą ir pakvietė jį parūkyti. Nematė, ar merginos prie baro kas nors laukė, nežino, ar ji buvo neblaivi. Mergina į barą įėjo nedrąsiai, matėsi, kad pirmą kartą, taip pat matėsi, kad ji kažko ieško, negali pasakyti, ar konkrečiai nukentėjusiojo ar tinkamo asmens apiplėšti (1 t., b. l. 158-160).

Liudytoja Ž. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su A. D. ji susipažino 2017 metų lapkričio mėnesį bare (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo trumpam užėjusi pas ten dirbančią draugę D. D., tačiau artimai su juo pradėjo bendrauti ir kartu apsigyveno 2018 m. balandžio arba gegužės mėnesį. A. D. atėjo gyventi pas ją į jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Ji žino, kad Klaipėdoje A. D. jokių giminaičių neturi, iki atėjimo pas ją jis gyveno pas kažkokią draugę vardu S. Tėvų jis neturi, žino, kad jo vienintelis brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu jie pagyveno apie pusantro mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio pradžios, kuomet A. D. buvo sulaikytas arešto bausmei atlikti. Po arešto bausmės atlikimo, jis grįžo į Klaipėdą į jos butą, kur pagyveno tris dienas ir ji jo paprašė išeiti. Jis sureagavo ramiai, susirinko daiktus ir išėjo, nežino kur jis išėjo, daugiau ji jo nematė. Prieš mėnesį jis jai pirmą kartą po išsiskyrimo paskambino. Kai paklausė, kur jis gyvena, jis nurodė, kad Lietuvoje ir kad, su ja nebendrauja todėl, jog neva bijo kad, ji jį įskųs policijai. Nežino, kur jis gali gyventi ir su kuo gali bendrauti. Ji su juo bare (duomenys neskelbtini) niekada nėra leidusi laiko. Nežino, kur A. D. buvo birželio mėnesio dvidešimtosios naktį. Kadangi ji dirba kazino, tenka dirbti ir naktimis, todėl neatmeta galimybės, jog tą naktį ji dirbo. Kai ji būdavo namuose, niekada nėra buvę, kad naktį A. D. kažkur leistų laiką, pas jį jokių svetimų daiktų ir dokumentų nematė, svetimus daiktus būtų namuose mačiusi, tačiau dokumentų galėjo ir nematyti, nes jo rūbų kišenių ji neapžiūrinėjo, apie jokius svetimus asmens dokumentus jis jai neminėjo. Apie tai, kad ketino kažką pasiimti iš UAB (duomenys neskelbtini) salono pateikdamas svetimus dokumentus, nieko nežino, nes jis jai nieko nesakė. Nežino jokių jo draugų, su kuriais jis leistų laiką. Per jų pažinties laikotarpį nematė su A. D. nė vieno jo draugo gyvenančio Klaipėdoje. Žino, kad jis turi draugą gyvenantį Šiauliuose, tačiau nežino nei jo duomenų, nei kur jis gyvena. Nežino kokiomis aplinkybėmis A. D. įsigijo svetimus dokumentus, kuriuos pateikė UAB (duomenys neskelbtini) salone (1 t., b. l. 163-166).

Liudytoja R. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, (duomenys neskelbtini). 2018 metų birželio mėnesį į UAB (duomenys neskelbtini)saloną, kuriame ji dirbo, atėjo vyras, kuris norėjo įsigyti mobilaus ryšio telefoną su nauju mobilaus ryšio telefono numeriu. Minėtas vyras jai buvo matytas, tačiau nei pavardės nei vardo nežino. Tą dieną jis buvo apsivilkęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu ir ant galvos dėvėjo kepurę. Vyras stambaus kūno sudėjimo, aukštas (apie 190 ūgio), tamsių plaukų, trumpo kirpimo, vyrą atpažinti galėtų. Minėtas vyras iš pradžių pateikė asmens tapatybės kortelę, o vėliau pateikė tokio pats asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jai įtarimų sukėlė tai, jog vyras iš išvaizdos atrodė apie 40 metų amžiaus, o jo pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) gimimo metai, todėl pagalvojo, kad dokumentai, kuriuos jis jai pateikė, yra ne jo. Salone jis norėjo įsigyti mobilaus ryšio telefoną „Samsung S9“, kurio kaina tuo metu buvo apie 900 eurų, tačiau neįsigijo todėl, kad kaip minėjo, įtarimų sukėlė vyro pateikti dokumentai. Vairuotojo pažymėjimą nutarė patikrinti sistemoje, ar jis yra nevogtas, tačiau sistema to neparodė, kol ji tikrino, vyras tuo metu nuo stalo pasiėmė pateiktą asmens tapatybės kortelę ir pasišalino iš salono, o vairuotojo pažymėjimas liko salone. Pagal vairuotojo pažymėjimo duomenis, sistemoje patikrino, kad žmogus tokiu vardu ir pavarde yra jų UAB „(duomenys neskelbtini) klientas, kuris yra pasiėmęs jų tinklui priklausantį mobilaus ryšio numerį ir telefoną, todėl ji jam paskambino, nurodė įvykusią situaciją ir jis tą pačią dieną, pirmą kartą atėjo pas jas į saloną su draugu, atsiimti savo vairuotojo pažymėjimo, o antrą kartą atėjo į saloną padėkoti, už grąžintą vairuotojo pažymėjimą, su savo mama. Vaikino ji nepažįsta, jis jai buvo nematytas, tačiau ar atpažinti jį galėtų, nežino. Apie įvykį, kuris vyko prie baro (duomenys neskelbtini) žino tik tiek, kiek minėjo policijos pareigūnai. Papildomai nori parodyti, kad vyras, kuris pateikė jai ne savo dokumentus, į jų saloną buvo atėjęs maždaug 2018 metų vasario mėnesį, tą kartą jis buvo atėjęs su moterimi, vyras su ja konsultavosi dėl planšetinio kompiuterio pirkimo, tarėsi dėl pirkimo sąlygų, tačiau sutartį sudarė su minėta moterimi, kuri atėjo kartu su tuo vyru (1 t., b. l. 178-180).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), prie pastato, iš pietinės pastato pusės, matomas suoliukas, prieš suoliuką ant plytelių matoma rudos spalvos, galimai sudžiūvusio kraujo, dėmė, kuri nufotografuota. Įvykio vietoje jokių pėdsakų ar įkalčių, identifikuojančių nusikalstamą veiką padariusius asmenis neaptikta (1 t., b. l. 120-125).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo peržiūrėtos prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastate įsikūrusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovybės, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros, kurioje asmuo bandė įsigyti mobilųjį telefoną su nukentėjusiojo asmens dokumentu. Taip pat buvo bendrauta su baro (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. D. kuri nurodė, kad asmuo filmuotoje medžiagoje yra A. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pas draugę Ž. M. (1 t., b. l. 186-188).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, nustatyta, kad įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini), matoma, kad įrašas yra spalvotas, girdimas pokalbių bei ūžimo šurmulys. Įraše matoma data ir laikas 2018-06-21 11:17:07, (duomenys neskelbtini). Filmuojama prekybinė salė su staliukais, salėje darbuotojos ir klientai. Prie kairėje pusėje, trečio staliuko nuo įėjimo sėdi darbuotoja, prie jos stovi klientas vyras, vilkintis pilkos spalvos sportinį džemperį su gobtuvu, pilkos spalvos šortais, avintis mėlynos spalvos batais, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepuraitę su snapeliu (pagal bendrus bruožus nustatytas A. D.). A. D. po kairės rankos pažastimi, pasikišęs juodos spalvos kuprinę, kairėje rankoje laiko juodos spalvos piniginę. Prisėda ant baltos spalvos kėdės, iš piniginės ištraukia banknotą ir jį padeda ant stalo, matosi, kad piniginėje yra ir daugiau banknotų. Darbuotoja dirba kompiuteriu, spausdina popierius, iš stalčiaus paėmusi dėžutę ją nuskanuoja. Darbuotoja pasilenkia prie kompiuterio ekrano, pasikviečia, šalia sėdinčią kolegę, kažką šnabždasi. Šurmulyje girdisi, kad darbuotoja A. D. klausia: „Ar turite kitą dokumentą, nes man kažko neranda?“. A. D. iš piniginės ištraukia dokumentą - kortelę (kokią konkrečiai kortelę neįžiūrima), paduoda darbuotojai. Darbuotoja į ranką pasiima juodos spalvos telefoną, jame kažką tikrina. Tuo metu A. D. nuo stalo pasiima banknotą, kurį buvo padėjęs ir įsideda atgal į piniginę. Darbuotoja pasiima kitą telefoną, jame spaudinėja pirštais. Girdisi kaip darbuotoja A. D. sako: „Nieko nenutiko, viskas gerai“. A. D. atsistoja, piniginę įsideda į kuprinę. Darbuotoja telefoną prisideda prie ausies, A. D. vėl prisėda ant kėdės. Darbuotoja sako: „Nieko nėra, man tiesiog neveikia“. A. D. vėl atsistoja, išsitraukia piniginę iš kuprinės, o darbuotoja tuo metu paima vieną dokumentą - kortelę, kalba telefonu ir įeina į patalpą, esančią už durų. A. D., likęs prie stalo, nuo jo paima baltą popieriaus lapą, tuo pačiu paimdamas, likusį dokumentą - kortelę. Įsideda piniginę į kuprinę ir 11:26:48 išeina iš salės (1 t., b. l. 183-185).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti nukentėjusiojo D. T. pateikti: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. T., 2017-06-05 Klaipėda (31), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktai tvarkingi (1 t., b. l. 126-128).?

2018-12-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu dėl padarytos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. D. kaltę (1 t., b. l. 41-43).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Objektyvioji BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma kartu su kaltinamojo A. D. parodymais teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad kaltinamasis A. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei vietoje, bet ne vėliau, kaip 2018 m. birželio 21 d., nenustatytu būdu įgijo D. T. vardu išduotus dokumentus, tai yra asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo, t.y. 2018 m. birželio 21 d., apie 10.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė salono darbuotojai ketindamas D. T. vardu sudaryti mobiliojo ryšio telefono „Samsung S9“, 900 Eur vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes salono darbuotoja pastebėjo, kad dokumentai yra ne jo. Tokiu būdu A. D. neteisėtai laikė ir panaudojo D. T. asmens dokumentus bei pasikėsino apgaule įgyti 900 Eur vertės turtą. Tokie kaltinamojo A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamajame akte kvalifikuojant A. D. pasikėsinimą sukčiauti nurodomas tik BK 22 straipsnis, tačiau šis apsirikimas teismo patikslinamas su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, kadangi tiek iš kaltinimo aprašymo, tiek iš bylos duomenų akivaizdu, jog A. D. kaltinamas sukčiavimo nepabaigęs dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra dėl to, kad salono darbuotoja pastebėjo, kad A. D. pateikti dokumentai yra ne A. D..

3. Dėl atviros vagystės

2018-10-04 R. M. pareiškime nurodoma, jog jis prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti A. D., kuris 2018-10-04, apie 16.00 val., atvykęs į V. M. (duomenys neskelbtini) teritoriją, pagrobė iš kieme esančio nerakinamo voljero šunį, Maskvos sargybinio veislės. Šuns vertė 200 Eur (2 t. b. l. 1).

Nukentėjusysis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jo žmona V. M. turi individualią įmonę kavinę - barą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis pats dirba šioje kavinėje. Kavinė dirba kiekvieną dieną. Kavinės teritorijoje nerakinamame voljere laiko Maskvos sargybinio veislės šunį. 2018-10-04, apie 16.00 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), paskambino kavinės barmenė I. J. ir pasakė, kad kavinės lankytojas, kurio ji nepažįsta, iš voljero paleido šunį ir įsikėlė į taksi automobilio bagažinę bei išvažiavo į Užvenčio miestelio pusę. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie šuns pagrobimą. Kai asmuo kėlėsi šunį į automobilį, barmenė pakvietė prie telefono taksi vairuotoją ir jis su juo trumpai pabendravo, taksistui pasakė, kad nemėgintų išvežti šuns, nes tai bus vagystė, o taksistas jam pasakė, kad važiuoja ten, kur nurodo klientas. Po pusvalandžio jam paskambino pažįstama, kuri dirba Užvenčio miestelyje esančioje degalinėje ir paklausė, ar nedingo jo šuo, nes degalinės teritorijoje buvo paleistas šuo iš automobilio, kuris panašus į jo šunį. Jis jai pasakė, kad šuo yra jo ir jis yra pagrobtas. Jis apie 18.00 val. atvyko į kavinės teritoriją ir rado savo šunį bei policijos pareigūnus. Šunį pagrobė jam iš matymo žinomas A. D.. Šuo kilmės dokumentų neturi, jis jį pirko prieš tris metus. Šuo yra 3 metų ir 4 mėnesių amžiaus. Šuns vertė yra 200 eurų. Šuo grąžintas sveikas, voljeras nesugadintas, jokios turtinės žalos nepatyrė. Kavinės teritorija stebima vaizdo stebėjimo kamerą ir šuns voljeras yra filmuojamas. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo kaip A. D. pasiima šunį (2 t., b. l. 2-9). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. papildė, kad šuo įgytas be dokumentų. Jis pirko jį Marijampolėje iš fizinio asmens, pagal skelbimą internete. Šuo buvo laikomas (duomenys neskelbtini), kavinės - baro (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t.y. voljere. Voljeras yra sujungtas su ūkiniu pastatu. Voljeras padarytas iš metalinės tvoros, be durų. Į voljerą galima patekti tik per viršų, kaip minėjo vartelių nėra. O šuo iš voljero esančio lauke pro esančią angą patenka į ūkinio pastato patalpą. Į ūkinio pastato patalpą galima patekti pro medines duris, jos nerakinamos, tik iš lauko pusės užsklendžiamos dvejomis medinėmis sklendėmis. Šioje teritorijoje kiemas, dalis voljero, bei ūkinio pastato yra filmuojama. Kaip minėjo 2018-10-04 jam būnant (duomenys neskelbtini) apie 16 val. jam paskambino kavinės - baro (duomenys neskelbtini) barmenė I. J. ir pranešė, kad atvažiavo tas pats asmuo (kuris buvo atvykęs vakarykščiai), t. y. A. D., su taksi automobiliu ir minėjo, kad pasiims jo šunį. Jis netikėjo, kad šis pasiims jo šunį. Be to, jis kalbėjo su taksi vairuotoju telefonu, kurį perdavė barmenė ir jam pranešė, kad jokio šuns išvežti neleidžia, nes bus įvykdyta vagystė. Taksi vairuotojas pranešė, kad jis tik veža klientą ir važiuoja kur jis paprašo. Pokalbis baigėsi. Po kurio laiko, jau po 16 val. vėl paskambino barmenė ir pranešė, kad iš voljero paleido šunį ir bando jį išsivežti. Jis tai sužinojęs paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko jam paskambino Užvenčio degalinės operatorė pavarde V. ir pranešė, kad degalinės teritorijoje yra jo šuo, sakė, kad pasiimtų šunį. Negalėjo to padaryti, nes jis buvo tuo metu (duomenys neskelbtini). V. sakė, kad taksi vairuotojas jai pranešė, jog tas šuo yra vogtas ir prašė jos paskambinti jam, kad pasiimtų šunį. A. D. gaudė šunį po degalinės teritoriją. Po to, kiek jam žinoma, pareigūnai rado šunį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir parvežė atgal į vietą, į voljerą. Šuo grąžintas sveikas. A. D. šuns paimti leidimo nedavė. Šis jo šunį pagrobė. Nori paaiškinti, kad dieną prieš tai, t.y. 2018-10-03 vakare, apie 20 val., į kavinę - barą buvo atvykęs A. D. su kitu taksi automobiliu. Jis buvo kaip klientas kavinėje - bare. Tačiau išėjęs iš kavinės - baro nuėjo iki ūkinio pastato ir pradaręs duris, paleido šunį ir šunį parsivedė į kavinės - baro patalpą. Jam tai pamačius, paėmė šunį ir išvedė atgal į voljerą. A. D. jam sakė, kad vis tiek šunį pasiims. Jis nepagalvojo, kad jis tikrai ketina šunį pagrobti. 2018-10-04 A. D. į kavinę - barą buvo atvykęs su taksi automobiliu. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad į kavinės teritoriją atvyksta taksi automobilis, galimai „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipa A. D. su vairuotoju. Šie nueina į kavinę - barą. Po to, A. D. išėjęs iš kavinės - baro nueina iki ūkinio pastato ir atsukęs sklendes, atidaro pastato duris ir iš jo paleidžia šunį. Į pastatą A. D. patekęs nebuvo, tik pradarė duris. Po to, kurį laiką A. D. po teritoriją gaudo, vilioja šunį prie savęs. Apie 16.27 val. šunį paima į rankas ir įdeda į taksi automobilio bagažinę, tačiau šuo pabėga iš bagažinės ir vėl šį gaudo, ir apie 16.29 val. pagavęs šunį šį paima į rankas ir įdeda į bagažinę ir išvažiuoja iš kavinės baro teritorijos taksi automobiliu. Taksi automobilį vairavo nepažįstamas asmuo. A. D. ankščiau yra matęs, šis yra linkęs daryti nusikaltimus, yra buvęs įkalinimo įstaigoje. Ankščiau su juo nėra susipykęs, skolingas A. D. nėra. 2018-10-03 jis su A. D. nesusipyko, tik jam paaiškino kaip klientui, kad prie šuns nelįstų ir nesavavaliautų ir negąsdintų klientų. A. D. buvo neblaivus. Jis 2018-10-03 suprato, kad A. D. šio šuns pavogti nenorėjo, tik šį šunį paleido iš voljero ir atsivedė į baro patalpą, taip elgėsi, nes buvo neblaivus. Tačiau 2018-10-04 iš A. D. veiksmų matyti, kad jis šunį pagrobė. Be to, 2018-10-05 apie 18.15 val. atvyko A. D. į kavinę - barą, tai pamatęs skambino policijai. Šis jam pradėjo grasinti susidorojimu. 2018-10-04 prie bylos yra pateikta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip buvo įvykdyta vagystė. Dėl šio įvykio jam turtinė žala nepadaryta, šuo grąžintas. Dėl šio įvykio patyrė išgyvenimą, stresą, patyrė moralinę žalą, tačiau pinigine verte nevertina, civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 40-43). Papildydamas savo parodymus nukentėjusysis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis niekada nėra davęs leidimo A. imti jam priklausantį šunį. Ar šis būdamas kavinės - baro lankytoju šerdavo jo šunį, nepastebėjo. Tačiau jis iki 2018-10-04 įvykio, niekada nėra išsivežęs jam priklausančio šuns iš baro teritorijos. 2018-10-04 jam priklausantį šunį A. pavogė, nes jis buvo barmenę ir taksi vairuotoją perspėjęs, kad A. neimtų šuns (2 t., b. l. 44-46).

Liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-10-04, tarp 15.00- 16.00 val., gavo užsakymą iš (duomenys neskelbtini). Nuvykus į užsakymo vietą, į jo taksi automobilį įlipo vyriškis su paukščiu rankose. Jis jo paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Paklausus, iš kur tas paukštis, vyriškis teigė, kad čia jo naminis gyvūnas. Tuomet jis jį atvežė į (duomenys neskelbtini). Atvykę į (duomenys neskelbtini) esantį barą, jie kartu pavalgė ir jis jam pasakė, kad nori paimti šunį iš baro voljero ir jį parodyti draugams. Nuėjęs paėmė šunį ir jį įsodino į jo automobilį. Tuomet pasakė, kad reikės šunį nuvežti į Rietavą. Išvažiavę iš (duomenys neskelbtini), jie sustojo (duomenys neskelbtini) prisipilti degalų. Sustojus degalinėje, vyriškis norėjo pašerti šunį, tačiau šuo pabėgo. Vyriškis šunį gaudė apie valandą laiko. Sugavęs šunį, toliau važiavo Rietavo link. Važiuojant (duomenys neskelbtini) vyriškis paprašė jo sustoti prie parduotuvės. Už vežimo paslaugas vyriškis sumokėjo, kiek buvo sutarę, pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Jis nežino, kodėl asmuo ėmė svetimą šunį, jis jam sakė, kad nori parodyti draugui, daugiau nieko neaiškino. Jis tik dirbo taksi vairuotojo darbą (2 t., b. l. 67-68).

Liudytoja I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-10-04, apie 16.00 val. jai dirbant kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kavinę užsuko vyriškis, kurio ji nepažįsta. Jis atvažiavo taksi automobiliu ir kartu su taksi vairuotojo pavalgė. Jie sumokėję už maistą ruošėsi išvažiuoti ir jai pasakė, kad pasiims R., tai yra šunį, kuris yra voljere už kavinės - baro pastato. Ji pasakė, kad negalima, nes ją direktorius R. M. buvo perspėjęs, kad šuns niekam negalima duoti. Ji paskambino direktoriui ir pasakė, kad jos neklauso ir pasiėmė šunį. Šuo yra didelis, mišrūnas, jos nuomone, agresyvus. Ji nežino kaip nepažįstamas asmuo priėjo prie šuns. Vyriškis pasiėmęs šunį, jį įkėlė į taksi automobilį ir išvažiavo, nors ji jį ne vieną kartą perspėjo, kad negalima imti šuns. Kad ji perspėjo, kad negalima imti šuns, girdėjo ir virtuvėje dirbanti darbuotoja, tačiau ji nesikišo. Ji iškart pranešė šuns šeimininkui, kad paėmė šunį. Ji nežino, kodėl tas asmuo paėmė šunį. Jos nuomone, vyriškis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas (2 t., b. l. 71-72).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. papildė, kad 2018 m. spalio mėn. pradžioje, apie 16 val., jai dirbant V. M. priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), į kavinę barą su taksi automobiliu atvyko vyriškis. Šis vyriškis apie 185 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, vardo ir pavardės jo nežino, ant veido matė, t. y. kaktos, randų žymes. Šis į barą atėjo su taksi automobilio vairuotoju, kur jie užsisakė maisto ir pavalgė. Sumokėję už maistą, ruošėsi išvažiuoti ir vyriškis jai prie baro pasakė, kad pasiims šunį, kuris yra voljere, prie kavinės ūkinio pastato. Šuo priklauso R. M., baro vadovui. Šuo yra didelis, daugiau kaip 1 metų amžiaus, ne visada agresyvus, šis šuo baltos šviesiai rudos spalvos. Ji šiam vyriškiui pasakė, kad negalima imti šuns. Ji iš karto paskambino R. M. į mobiliojo ryšio telefoną ir pranešė, kad atvykęs klientas ketina paimti jo šunį. Tuomet R. M. telefonu perspėjo, kad šuns niekam negalima duoti. R. M. tuo metu buvo išvykęs į Šiaulius. Ji vyriškį perspėjo gal kokius du ar tris kartus, kad šuns imti negalima, savininkas neleidžia, be to, ji perspėjo ir taksi vairuotoją, kad šuns negalima imti. Taksi vairuotojas jai pasakė, kad pats bijo šio vyriškio, savo kliento, nes jam pačiam pasirodė, kad jis neadekvatus. Suprato, kad taksi vairuotojas nėra susijęs dėl šuns paėmimo. Vyriškis nuėjo į kiemą ir iš voljero, t. y. pradaręs ūkinio pastato duris, kurios buvo užsuktos su dvejomis sklendėmis, ir iš ūkinio pastato paleido šunį, kuris lakstė po kiemą. Tas šuo lakstė po kiemą ir vyriškis šį šunį kvietė prie savęs. Matė, kaip jis šunį kieme paėmęs rankomis bandė įkelti į taksi automobilio bagažinę, tačiau iš karto jam nepavyko ir šuo pabėgo, po to vėl šį šunį paėmęs į rankas įkėlė į automobilio bagažinę ir išsivežė. Ji paskambino direktoriui ir pasakė, kad jos neklausė ir pasiėmė šunį. Ji šiam vyriškiui buvo sakiusi, kad bus kviečiama policija. Tačiau šis į jos pasakymus nereagavo ir savavališkai pavogė šunį. Kodėl tas asmuo paėmė šunį, ji nežino. Jos nuomone, vyriškis buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas. Vyriškis neminėjo, kam šuo buvo reikalingas. Ankščiau šio vyriškio nėra mačiusi bare. Per keturis metus darbo bare, nebuvo mačiusi, kad šis vyriškis lankytųsi bare kaip klientas. Nebuvo mačiusi, kad šis vyriškis šertų šunį, ar jį kada nors būtų ankščiau pasiėmęs su savimi. Nėra mačiusi, kad šuns savininkas R. M. kam būtų davęs savo šunį. Šuo nuolatos būdavo voljere, baro teritorijoje. Šį šunį prižiūrėdavo tik pats savininkas R. M.. Kiek prisimena, tą dieną ji davė savo telefoną taksi automobilio vairuotojui ir šis kalbėjosi su R. M., kuris iš pokalbio, kaip buvo galima suprasti, neleido šuns išsivežti. Taksi vairuotojas pasakė, kad jis yra tik darbuotojas. Kad vyriškis, kuris pavogė šunį, kalbėtųsi su R. M., ji negirdėjo, pati savo telefono jam nedavė. Po kiek laiko, vakare, pareigūnai šunį grąžino. Šuo grąžintas sveikas (2 t., b. l. 73-76).

Liudytoja V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-10-04 ji buvo darbe UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 14-15 val. į degalinės teritoriją atvažiavo taksi automobilis, kiek pamena, pilkos spalvos. Automobilyje buvo vairuotojas ir šalia priekyje sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Ant priekinės automobilio panelės pamatė paukštį (juodą varną). Automobilio keleivis išlipęs atėjo į degalinę, rankoje jis laikė tą paukštį. Vyriškis nusipirko kavos ir kažką dar. Nusipirkęs kavos, jis išėjo ir iš automobilio galo išleido šunį, šuo buvo didelis, šviesios spalvos. Šuo lakstė po degalinės teritoriją, o tas vyriškis tuo metu automobilyje gėrė kavą. Išgėręs kavą vyriškis pradėjo kviesti šunį prie automobilio, tačiau šuo jo neklausė ir prie jo nėjo. Tada tas vyriškis atėjo į degalinę nusipirko sumuštinį, kuriuo bandė prisivilioti tą šunį, tačiau šuo vis vien prie jo nėjo. Šuo lakstydamas po degalinės teritoriją pradėjo pulti ant klientų, tada ji išėjo iš degalinės ir klausė, kodėl jis nesusitvarko su savo šunimi. Vyriškis pasakė, kad šuo yra maišytos veislės ir labai neklusnus. Kol vyriškis bandė pagauti šunį, į degalinę užėjęs taksi vairuotojas jai pasakė, kad šis šuo yra paimtas iš baro, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi ji pažįsta baro savininką R. M., todėl iškart mobiliuoju telefonu jam paskambino ir viską papasakojo bei paprašė, kad jis atvažiuotų. R. M. pasakė, kad kviestų policiją, tada ji jam pasakė, kad šuo yra jo, todėl jis pats tegul kviečia policiją. Po skambučio vairuotojas jai pasakė, kad jis pats bijo to vyriškio ir bandė jį dar užlaikyti degalinėje, kol atvyks šuns savininkas. Tačiau praėjus maždaug pusvalandžiui, jie išvažiavo, prieš išvažiuojant taksi vairuotojas jai pasakė, kad jie važiuos (duomenys neskelbtini) kryptimi ir paprašė, kad tai perduotų šuns savininkui ar policijos pareigūnams. Tą vyriškį buvusį degalinėje su paukščiu ji atpažintų, degalinės teritorija yra filmuojama, tačiau įrašas saugomas tik dvi savaites, po to sunaikinamas, todėl tos dienos degalinės teritorijos įrašo pateikti negali (2 t., b. l. 79-82).

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. M. ir įtariamojo A. D. metu, protokole užfiksuota, jog R. M. parodė, kad nei 2018-10-04, nei kitą dieną, nėra leidęs priešais sėdinčiam asmeniui paimti jam priklausantį šunį, laikomą kavinės - baro teritorijoje, esančiame voljere. 2018-10-04 jam barmenė paskambino ir pranešė, kad paleido jo šunį iš voljero ir per jos telefoną pasikalbėjęs su taksi vairuotoju perspėjo, kad šuo priklauso jam ir neturi teisės paimti nei jis, nei kartu su juo buvęs asmuo, t. y. priešais sėdintis, ir perspėjo, kad daro vagystę. Tiesiogiai jis telefonu su priešais sėdinčiu asmeniu nekalbėjo. Jam priklausantis šuo buvo paimtas be jo leidimo. A. D. parodė, jog girdėjo priešais sėdinčio asmens duotus parodymus, tačiau jo parodymų nesuvokia, todėl kad jis meluoja, kad jis nebuvo kada nors iš jo paėmęs jo šunį su jo leidimu. Jis nori, kad jam į akistatas iškviestų tą dieną dirbusią bare barmenę. Jis priešais sėdinčio asmens šuns nevogė, neturėjo tikslo šuns negrąžinti. Šunį paėmė dėl to, kad norėjo nuvežti jį prie jūros. Su priešais sėdinčiu asmeniu lygtai telefonu kalbėjosi ir suprato, kad davė jam leidimą važiuoti prie jūros su jo šunimi, pokalbio nepamena. Neprisimena, ar per savo telefoną skambino, ar kalbėjo per barmenės telefoną su priešais sėdinčiu asmeniu. Jam priešais sėdintis asmuo yra leidęs ankščiau paimti jam priklausantį šunį tikslu pavedžioti, pasivaikščioti. Prieš tai, iki įvykio, prieš mėnesį yra leidęs paimti jo šunį (2 t., b. l. 49-52).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis R. M.. Užfiksuota, kaip vyriškis mėlynos spalvos striuke, prieina prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio dešinės pusės durelių, priekinio kapoto dangčio matosi užrašai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradaro bagažinės dangtį, nueina prie pastato, pasilenkęs atsuka durų sklendes ir atidaro ūkinio pastato duris, pro kurias išbėga šuo. Gaudo šunį, kuris laksto kieme, pagavęs, neša link automobilio, įdeda šunį į bagažinę, tačiau šuo pasprunka. Vyriškis šunį pagavęs, už kailio tempia, šuo vengia automobilio, įkelia į automobilio bagažinę, ją uždaro ir automobilis išvažiuoja (2 t., b. l. 58-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog V. V. pateiktos 6 asmenų nuotraukos (nuotrauka Nr. 5 A. D.) ir pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį davė parodymus. V. V. parodė, jog iš jai pateiktų 6 asmenų ji atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 5. Jį atpažįsta iš veido formos, bendrų bruožų, akių formos (2 t., b. l. 83-85).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.