- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1920-886/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- J. P., M. P., V. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. P., M. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir L. P. ieškinį atsakovams J. P., M. P., V. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. P. ir L. P. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu (2024-04-19 CBP-3264) prašė nustatyti naudojimosi keturiais žemės sklypais tvarką pagal matininko parengtus žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai V. P., M. P., J. P. atsiliepimu į ieškinį (2024-06-21 DOK-25934) prašė tenkinti ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypais nustatymo, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė naudojimosi keturiais žemės sklypais tvarką pagal matininko parengtus žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus. Priteisė iš atsakovų po 750,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams, po 14,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
4. Dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos. Nesant ginčo tarp šalių, t. y. atsakovams pripažinus materialiuosius ieškinio reikalavimus, teismas sprendė tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus ir nustatyti ieškinio nurodytą naudojimosi žemės sklypais tvarką.
Atsiliepimas
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vertindamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismas atkreipė dėmesį į šalių bandymą išspręsti ginčą neteisminiu būdu. Nors atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovų procesinis elgesys yra nesąžiningas, inicijuotas bylos procesas yra be jokio teisėto pagrindo, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės išspręsti ginčą taikiai, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovai siekė ginčą išspręsti neteisminiu būdu, tačiau būtent dėl atsakovų veiksmų (išreikštos pozicijos) buvo poreikis kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors atsakovai ieškovams nurodė, sutinkantys su naudojimosi žemės sklypais tvarkų nustatymu, tačiau teismas vertino jų sutikimą kaip sąlyginį, t. y. kartu kompleksiškai sprendžiant viso šalims priklausančio turto klausimus, nors ieškovų atstovė 2024 m. sausio 16 d. laiške atsakovų atstovei rašė, jog dabar jie nori spręsti tik miškų naudojimosi tvarkų nustatymo klausimą, neliečiant kito turto.
6. Nors atsakovų atstovė akcentavo, jog atsakovai sutiko su ieškovų siūlomais naudojimosi tvarkų nustatymo planais ir laukė matininko parengtų planų ir vizito pas notarą, tačiau teismas, įvertinęs ieškovų atstovės 2024 m. balandžio 3 d. el. laiško, kuris buvo adresuotas atsakovų atstovei, turinį vertino, jog ieškovai suprato, kad atsakovai su ieškovų siūlymu nusistatyti žemės sklypų naudojimo tvarką sutinka tik, jei bus sprendžiamas viso šalims priklausančio turto klausimas kompleksiškai. Atsakovų atstovė, gavusi tokio turtinio ieškovų atstovės laišką, turėjo imtis maksimalių priemonių aiškiai perteikiant jos akcentuojamą atsakovų valią (sutikimą) (jei ji buvo be papildomų sąlygų), tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovams ir/ar jų atstovei buvo siunčiamas el. laiškas, kt. raštas, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kad ieškovai (jų atstovė) netinkamai suprato atsakovų valią, nors nuo laiško išsiuntimo (2024 m. balandžio 3 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 19 d.), tam buvo pakankamai laiko.
7. Teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovų atstovės teiginį, jog atsakovai nesitikėjo, kad parengus planus, ieškovai kreipsis į teismą. Ieškovų atstovė 2024 m. balandžio 3 d. el. laiške aiškiai nurodė, kad kreipsis į teismą (<...> belieka šiuos klausimus spręsti teisme). Dėl ieškovų pateiktų ranka braižytų planų atsakovų atstovė taip pat nebuvo nuosekli: viena vertus akcentavo, kad atsakovams tiko įvairūs naudojimosi žemės sklypais tvarkų variantai, kita vertus nurodė, kad ieškovai turėjo užsakyti matininko planus ir atsakovai jų laukė. Tačiau nei viename teismui pateiktame susirašinėjime iš atsakovų pusės nebuvo nurodoma, kad atsakovų apsisprendimui reikalingi matininko parengti planai, buvo tik nurodoma, kad tinka įvairūs variantai.
Šalies argumentai
8. Teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl atsakovų prašymo nukrypti nuo bendro principo „pralaimėjęs moka“ ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti iš ieškovų atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (2024-09-19 DOK-52478) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmesti ieškinio reikalavimą dėl ieškovams iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo; nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
9.2 Tarp šalių nebuvo ginčo dėl sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Gavę pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, apeliantai su juo sutiko. Susidariusi situacija paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas, jog tik esant bendraturčių nesutarimui tokius klausimus sprendžia teismas.
9.3 Nors apylinkės teismas pabrėžė, jog nei viename iš teismui pateiktų susirašinėjimų iš apeliantų pusės nėra nurodoma, kad apeliantų apsisprendimui reikalingi matininko parengti planai, buvo tik nurodoma, kad tinka įvairūs variantai, tačiau notariškai gali būti tvirtinami tik kvalifikuotų matininkų parengti naudojimosi tvarkos nustatymo planai. Apeliantai laukė, kol su galutiniais pasiūlymais parengti planai jiems bus pateikti, tačiau ieškovai apeliantams nepateikė galutinio reikalavimo su matininko parengtu planu, buvo pateikti tik ranka subraižyti variantai be tikslių koordinačių, plotų ir pan.
9.4 Teismas ne tik nepagrįstai apeliantams nustatė turėtas įvykdyti papildomas sąlygas, bet ir jau nurodytus teiginius aiškino plečiamai ir neteisingai. Apeliantų atsakymo negalima laikyti sąlyginiu. Apeliantai ne kartą nurodė sutinkantys su naudojimosi tvarkos nustatymu, pažymėdami, jog norėtų situaciją išspręsti kompleksiškai, tačiau tokiu būdu buvo siūlomi įvairūs variantai susidariusiai situacijai taikiai išspręsti. Apeliantai stengėsi kooperuotis ir išspręsti visus iškilusius klausimus dėl viso nekilnojamojo turto, dėl ateityje galimų ginčų, tačiau ieškovai tą padaryti atsisakė, dėl ko šiuo metu atskiroje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl likusio turto pasidalijimo. Apeliantai niekada neprieštaravo ir nenurodė, nesutinkantys išspręsti klausimo dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos.
9.5 Teismas neatsižvelgė į apeliantų atstovės paaiškinimus 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje: ji nurodė, kad gavusi 2024 m. balandžio 3 d. elektroninį laišką, susisiekė su ieškovų atstove, pokalbio metu ne tik dar kartą pasakyta, jog apeliantai sutinka su naudojimosi tvarkos nustatymu, bet ir vyko pokalbis, kad abi šalys ieškos pirkėjų ir bandys parduoti bendrai turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. miškų sklypus, nes jo pardavimas kaip viso turtinio vieneto, neskaidant į atskiras dalis (nusistačius naudojimosi tvarkas) yra patrauklesnis pardavimo objektas. Šios aplinkybės apeliantams ir jų atstovei leido manyti, jog realaus ketinimo kreiptis į teismą ieškovai neturi. Ilgą laiką nesulaukusi iš ieškovų atstovės matininko parengtų planų ir atsakymo dėl sklypų pardavimo, apeliantų atstovė dar kartą susisiekė su ieškovų atstove, kuri jau informavo apie ieškovų kreipimąsi į teismą
9.6 Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko su teisminės mediacijos taikymu, kas patvirtina jų norą klausimus, susijusius su bendru turtu, spręsti taikiai, o ne teisminiu būdu, tačiau to ieškovai nepagrįstai atsisakė. Ieškovų procesinis elgesys buvo nesąžiningas, nes bylos procesas inicijuotas be jokio teisėto pagrindo, neišnaudojus visų galimybių ginčą išspręsti taikiai, o tai turėjo įtakos apeliantų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.
9.7 Apeliantų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, nes bendra visa patirta išlaidų suma byloje yra mažesnė nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-10-09 DOK-40282) prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1 Teismas pagrįstai įvertino, kad bendraturčių sutarimo dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nebuvo, todėl ieškovai, vadovaudamiesi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai kreipėsi į teismą. Šalims priklausančio turto atsidalijimo prasidėjo dar 2021 m. Maždaug 2023 metų pradžioje atsiradus pirkėjui, siekusiam įsigyti šalims priklausančius miškus (keturis šioje byloje aptariamus ginčo sklypus), atsakovai nei dėl naudojimosi tvarkų nustatymo, nei dėl miškų pardavimo neatsakė. 2023 metų pabaigoje ieškovai kreipėsi į advokatę, kuri bendravo su atsakove M. P., vėliau – ir su atsakovų advokate, tačiau į pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkų nustatymo visuomet buvo atsakoma, kad pirmiausia atsakovai nori išspręsti namo, kuriame gyvena J. P., atsidalijimo klausimą, ir tik tuomet spręsti dėl naudojimosi tvarkų nustatymo arba spręsti iškart viso ieškovams ir atsakovams priklausančio turto atsidalijimo klausimus.
10.2 Ieškovai neginčija apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, jog notaras tvirtintų tik matininko parengtus naudojimosi tvarkos planus su tiksliomis koordinatėmis, kitais privalomais rekvizitais. Tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiai esminius naudojimosi tvarkų nustatymo principus, dalis gali sutarti ir dar nesant parengto matininko plano. Šalims priklausantys žemės sklypų plotai yra aiškiai nurodyti Registrų centre, tad esminius principus sutarti galima ir ranka brėžiant liniją žemės sklypo plane, laikantis šalims priklausančių plotų proporcijos, kas ir buvo padaryta. Atsakovai konkrečios pozicijos dėl pasiūlytų planų taip ir nepateikė.
10.3 Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog jie laukė, kol su galutiniais pasiūlymais parengti planai jiems bus pateikti, kad būtų galima nustatyti konkrečią naudojimosi tvarką, teismas pagrįstai sprendė, jog nei viename teismui pateiktame susirašinėjime iš atsakovų pusės nėra nurodoma, kad atsakovų apsisprendimui reikalingi matininko parengti planai, buvo tik nurodoma, kad tinka įvairūs variantai.
10.4 Ne tik ieškovai turėjo būti aktyvūs, samdyti matininkus, teikti pasiūlymus, tačiau lygiai taip pat atsakovai galėjo teikti pasiūlymus ar bent jau konkrečius atsakymus, kreiptis į matininkus, užsakyti naudojimosi tvarkos planus, kviesti ieškovus pas notarą tvirtinti susitarimus, tačiau vietoje to užsakinėjo namo bei žemės sklypo, kur gyvena atsakovė J. P., vertinimą ir kėlė klausimus iš esmės tik dėl šio turto atsidalijimo, rengė ir teikė priešieškinį, konkrečiai nepasisakydami dėl naudojimosi tvarkų, ieškovų pareikšto ieškinio dalyko. Tokie atsakovų veiksmai tik patvirtina teismo išvadas, kad atsakovų sutikimas dėl siūlytų naudojimosi tvarkų iš tiesų buvo sąlyginis.
10.5 Nesuprantami atsakovų kaltinimai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, inicijuojant procesą teisme. Ieškovai patyrė išlaidas, sugaišo laiko, prarado miško pirkėją dėl ilgą laiką trunkančio proceso. Ieškovai elgėsi geranoriškai, siūlė net po keletą naudojimosi tvarkų variantų atsakovams išsirinkti, sutikto laukti atsakovų atsakymo, pozicijos, ne kartą tikslinosi dėl atsakovų pozicijos, tačiau konkrečių atsakymų negavo.
10.6 Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovai nesitikėjo, kad matininkui parengus planus, Ieškovai iš tiesų kreiptis į teismą. Sprendime teisingai teismas nurodė: „Teismas kritiškai vertina atsakovų atstovės teiginį, jog atsakovai nesitikėjo, kad parengus planus, ieškovai kreipsis į teismą. Kaip jau ir akcentuota anksčiau, ieškovų atstovė 2024 m. balandžio 3 d. el. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad kreipsis į teismą (<...> belieka šiuos klausimus spręsti teisme“)“. Po šio ieškovų atstovės laiško jokio atsakymo, jokių prašymų, patikslinimų, siūlymų ar pan. iš atsakovų pusės nebuvo. Todėl, praėjus porai savaičių, gavus matininko parengtus planus, ieškovai pateikė ieškinį teismui.
10.7 Teismas pagrįstai priteisė ieškovų, sąžiningai ir teisingai įgyvendinusių savo teisę į teisminę gynybą, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukrypus nuo bendrojo „pralaimėjęs moka“ bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, būtų paneigta ieškovų teisė į teisminę gynybą, kokybišką teisinį atstovavimą, ieškovų kaip bendraturčių teisė kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kai bendraturčiai nebendradarbiauja ir vengia spręsti naudojimosi tvarkų nustatymo klausimą. Tarp bendraturčių nėra sutarimo ne tik dėl miškų valdymo, naudojimosi tvarkų nustatymo, tačiau taip pat ir dėl kito turto valdymo bei atsidalijimo, dėl to ir patys atsakovai inicijavo savarankišką bylą teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovių 2 251 Eur išlaidų, kurias sudaro 436 Eur žyminio mokesčio (1 t. 10, 65 l.) ir 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t. 143-154 l.).
14. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovų 1 558,48 Eur išlaidų (665,50 Eur susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį rengimas, teisinės konsultacijos (1 t. 139-141 l.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl atsakovų prašymo nukrypti nuo bendro principo „pralaimėjęs moka“ ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovų atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantai nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo; nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
17. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).
19. Apeliantų teigimu, nebuvo ginčo tarp proceso šalių dėl sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Gavę pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo apeliantai su pasiūlymu sutiko. Susidariusi situacija paneigia CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvus, jog tik esant bendraturčių nesutarimui tokius klausimus sprendžia teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantų argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
20. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Apeliaciniu skundu ieškovai nekvestionuoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodomų argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina. Pažymėtina, kad asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose, kurie detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką. Kaip minėta, ieškovų ieškinys yra priimtas, o jo priėmimo klausimas nėra šios apeliacijos dalykas.
21. Apeliantų teigimu, teismas ne tik nepagrįstai apeliantams nustatė turėtas įvykdyti papildomas sąlygas, bet ir jau nurodytus teiginius aiškino plečiamai ir neteisingai. Apeliantų atsakymo negalima laikyti sąlyginiu. Apeliantai ne kartą nurodė sutinkantys su naudojimosi tvarkos nustatymu, pažymėdami, jog norėtų situaciją išspręsti kompleksiškai, tačiau tokiu būdu buvo siūlomi įvairūs variantai susidariusiai situacijai taikiai išspręsti. Apeliantai stengėsi kooperuotis ir išspręsti visus iškilusius klausimus dėl viso nekilnojamojo turto dėl ateityje galimų ginčo situacijų, tačiau ieškovai tą padaryti atsisakė, dėl ko šiuo metu atskiroje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl likusio turto pasidalijimo. Apeliantai niekada neprieštaravo ir nenurodė nesutinkantys išspręsti klausimo dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Byloje pateiktas šalių atstovių elektroninis susirašinėjimas, ieškovų atstovės kreipimasis į atsakovę M. P. patvirtina, kad nuo 2023 m. gruodžio mėnesio ieškovai komunikavo su atsakovais (elektroniniai laiškai tarp šalių atstovių) siekdami nusistatyti naudojimosi keturiais žemės sklypais tvarką. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 19 d. (CBP-3264), ieškinys priimtas 2024 m. balandžio 30 d.
23. Ieškovų atstovė 2024 m. sausio 16 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovų atstovei, be kita ko, nurodė, kad „pokalbio su M. metu aiškiai iškomunikavau, kad dabar bus sprendžiami miškų naudojimosi tvarkų nustatymo klausimai, neliečiant kito turto“ (1 t. 36 l.).
24. Atsakovų atstovė 2024 m. sausio 15 d. atsakyme į pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, be kita ko, nurodė, kad „klientai yra linkę išspręsti situaciją kompleksiškai, kad šalys daugelyje objektų nebeliktų bendraturčiais, o kituose būtų nustatyta naudojimosi tvarka. Taigi siūlytume svarstyti galimybę mainyti dalies priklausančių sklypų dalis į gyvenamąjį namą su žemės sklypu bei priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į turto vertes“ (1 t. 29-33 l.).
25. Atsakovų atstovės elektroniniuose laiškuose, adresuotuose ieškovų atstovei, aiškiai nurodoma, kad „mano klientai nori viską išspręsti kompleksiškai“, „Viena pusė turi interesą išspręsti sklypų klausimus, kita pusė namo atsidalinimo, todėl matyt viską turėsime spręsti kartu. Priešingu atveju negavę atsakymo dėl namo atsidalijimo klientai svarstys galimybę šį klausimą spręsti teismine tvarka“, „Manau, jog geriausias sprendimo variantas būtų apseiti be teismo, todėl ir siūlome susitarti dėl derybų sprendžiant visus klausimus vienu metu“ (2024-01-16 elektroninis laiškas).
26. Aplinkybę, kad atsakovų sutikimas nustatyti naudojimosi tvarką ginčo sklypais buvo sąlyginis, iš dalies patvirtina ir tai, kad atsakovai byloje pateikė priešieškinį (2024-07-11 DOK-28244), siekdami išspręsti likusio nekilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimo klausimus. Teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi priešieškinį atsisakyta priimti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-8054-374/2024 pagal ieškovų J. P., M. P., V. P. ieškinį atsakovams L. P., L. P. dėl žemės sklypų ir statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant natūra/išmokant piniginę kompensaciją, dėl žemės sklypo su statiniais išlaikymo ir būtinųjų pagerinimų atlyginimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų atstovės elektroninius laiškus, rašytus ieškovų atstovei, neturi pagrindo juos vertinti priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas. Atsakovų atstovės elektroninių laiškų turinys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad ieškovai suprato, kad atsakovai su ieškovų siūlymu nusistatyti žemės sklypų naudojimo tvarką sutinka tik tuo atveju, jei bus sprendžiamas viso šalims priklausančio turto klausimas kompleksiškai. Nors, kaip minėta, ieškovų atstovė 2023 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku adresuotu M. P. aiškiai įvardijo, kad „šiame etape kalbame apie naudojimosi keturiais sklypais tvarkų nustatymą“ (1 t. 18 l.).
28. Apeliantų teigimu, nors pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nei viename teismui pateiktame susirašinėjime iš apeliantų pusės nėra nurodoma, kad apeliantų apsisprendimui reikalingi matininko parengti planai, buvo tik nurodoma, kad tinka įvairūs variantai, tačiau notariškai gali būti tvirtinami tik kvalifikuotų matininkų parengti naudojimosi tvarkos nustatymo planai. Apeliantai laukė, kol su galutiniais pasiūlymais jiems bus pateikti parengti planai, tačiau ieškovai apeliantams nepateikė galutinio reikalavimo su matininko parengtu planu, buvo pateikti tik ranka subraižyti variantai be tikslių koordinačių, plotų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
29. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad notariškai gali būti tvirtinami tik kvalifikuotų matininkų parengti naudojimosi tvarkos nustatymo planai, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos, teismas, nei viename teismui pateiktame susirašinėjime iš atsakovų pusės nėra nurodoma, kad atsakovų apsisprendimui reikalingi matininko parengti planai, buvo tik nurodoma, kad tinka įvairūs variantai. Įrodymų, kurie paneigtų minėtus teismo argumentus apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į apeliantų atstovės paaiškinimus 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje: kad gavusi 2024 m. balandžio 3 d. elektroninį laišką susisiekė su ieškovų atstove ir patvirtino apeliantų sutikimą su naudojimosi tvarkos nustatymu; kad kalbėjosi apie abiejų šalių interesą ieškoti pirkėjų ir parduoti bendrai turimą turtą, neskaidant į atskiras dalis (nenustatant naudojimosi tvarkas) nes viso turto pardavimas yra patrauklesnis pardavimo objektas; kad šios aplinkybės apeliantams ir jų atstovei leido manyti, jog ieškovai neturi realaus ketinimo kreiptis į teismą. Ilgą laiką nesulaukusi iš ieškovų atstovės matininko parengtų planų bei atsakymo dėl sklypų pardavimo, apeliantų atstovė dar kartą susisiekė su ieškovų atstove, kurios jau buvo informuota, jog ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Ieškovų atstovės 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovų atstovei be kita ko nurodoma, kad „Jei vis tik būtų noras konstruktyviai kalbėtis apie miškus, susiderinti naudojimosi tvarkas ir vykti pas notarą, esame visada pasiruošę kalbėtis“, taip pat nurodė, kad „Kol kas esu supratusi, kad jūsų klientų tai netenkina (ar bent jau, kaip sakiau, pozicijos dėl miškų taip ir negavome), tad belieka šiuos klausimus spręsti teisme“ (1 t. 35 l.). Apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad po minėto ieškovų atstovės laiško gavimo ar po atstovių minėto pokalbio kreipėsi į ieškovus ar jų atstovę su paklausimais, pasiūlymais, iš kurio/ių turinio būtų galima objektyviai spręsti, apie atsakovų sutikimą spręsti dėl ginčo žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ar kitus klausimus susijusius su ginčo žemės sklypais.
32. Nors apeliantai teigia, kad jų atstovė gavusi 2024 m. balandžio 3 d. elektroninį laišką susisiekė su ieškovų atstove, ko pasekoje, be kita, ko vyko pokalbis, kad abi šalys ieškos pirkėjų ir bandys parduoti bendrai turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. miškų sklypus, tačiau minėtiems teiginiams pagrįsti apeliantai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pvz. pirkėjų pasiūlymų, pardavimo kainos ar pan. Be to, ieškovai pateikė duomenis apie tai, kad atsakovai jau nuo 2023 m. spalio mėnesio nebendradarbiavo ir su miškus ketinusios pirkti įmonės atstovais (1 t. 157-158 l.).
33. Todėl ieškovai, jų atstovė negavę atsakymo iš atsakovų, pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą, vertinant ir tai, kad minėtame laiške (2024-04-03) jau buvo nurodę, kad dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo kreipsis į teismą.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino to, jog apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė sutinkantys su teismine mediacija, kas patvirtina jų norą su bendru turtu susijusius klausimus spręsti taikiai, o ne teisminiu būdu, tačiau to ieškovai nepagrįstai atsisakė. Nurodomi argumentai neteikia pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
35. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį (1 t. 100-108 l.) prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo; atmesti ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti atsakovams ir ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad „esant priimtinoms sąlygoms, yra galimybių šioje byloje sudaryti taikos sutartį arba pasinaudoti teismine mediacija”.
36. Teisėjo 2024 m. birželio 25 d. elektronine rezoliucija šalims buvo pasiūlyta pasinaudoti teismine mediacija, siekiant ginčą išspręsti taikiai. Teismas siūlė teismo mediatorės I. N. kandidatūrą. Šalims nustatytas 7 dienų terminas pateikti savo pozicijas/sutikimus/nesutikimus.
37. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose (1 t. 155-159 l.) prašė ginčo neperduoti teisminei mediacijai, nes ji netikslinga, atsakovams pripažinus ieškinį ir siekiant operatyvios ginčo baigties.
38. Kaip matyti, atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui nesiėmė aktyvių veiksmų dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka bendru šalių susitarimu. Tik ieškovams iniciavus teisminį procesą, atsakovai atsiliepime išreiškė nedviprasmišką valią tenkinti ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Nustatytos aplinkybės nepatvirtina apeliantų argumentų, kad ieškovų procesinis elgesys buvo nesąžiningas, nes bylos procesas inicijuotas be jokio teisėto pagrindo, neišnaudojus visų galimybių ginčą išspręsti taikiai, o tai turėjo įtakos apeliantų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.
39. Apeliantai neginčija ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl patirtų išlaidų dydžio plačiau nepasisako.
40. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo; kad teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ir kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
42. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, kasacinio teismo praktiką, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
43. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
44. Atsakovai prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 847 Eur (2024-10-22 DOK-24180). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos apeliantams nepriteisiamos.
45. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų V. P., M. P. ir J. P. 577,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024-10-22 DOK-24218).
46. Įvertinus, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 192,39 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti abiems ieškovams L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (abiems bendrai) iš kiekvieno atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 192,39 Eur (šimtą devyniasdešimt du eurus ir 39 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.