Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo suteikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, o padarytos išvados yra nemotyvuotos. Teismo sprendimas yra sunkiai suprantamas, jo motyvai yra dviprasmiški, nėra logiški, todėl toks sprendimas neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų, kelia abejones jo teisėtumu. Teismo išvada, kad po medžioklės tarp K. L., D. A. K. ir R. M. įvyko apsižodžiavimas, ką patvirtino liudytojai K. L. ir D. A. K., vienam iš incidento dalyvių D. A. K. buvo taikyta drausminė nuobauda, su kuria jis sutiko, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas vadovavosi tik suinteresuotos šalies, atsakovą atstovaujančių asmenų, paaiškinimais. Ieškovas nuo 2018 m. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovą suteikti informaciją apie 2018 m. spalio 10 d. incidentą medžioklėje. D. A. K. ir R. M. apsižodžiavimas pirmą kartą buvo paminėtas tik 2021 m. balandžio 9 d. D. A. K. pranešime ieškovui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad jokios informacijos ieškovui teikti neprivalėjo. Teismas neanalizavo incidento eigos. Iš 2018 m. spalio 12 d. klubo tarybos susirinkimo protokolo Nr. 23 matyti, kad D. A. K. nuobauda buvo paskirta už informacijos apie medžioklės metu įvykusio incidento nuslėpimą. Teismas bandė aiškintis incidento faktą, tačiau šių duomenų motyvuotai nesiejo ir apsižodžiavimą laikė faktu. Teismas nevertino, kad iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. klubo tarybos susirinkimo protokolo Nr. 19 matyti, jog už analogišką situaciją buvo paskirta daug švelnesnė reagavimo priemonė – klubo nariui, sukonfliktavus su medžioklės vadovu, dėl medžioklės vadovo autoriteto žeminimo pareikštas įspėjimas. Šios aplinkybės kelia abejonių teismo padaryta išvada. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo siekiama gauti informacija jam yra suteikta. Į esminį ieškovo byloje keliamą klausimą – kas įvyko 2018 m. spalio 10 d. medžioklės metu, kad D. A. K. buvo taikytos griežtos priemonės, nebuvo atsakyta. Teismo teiginys, kad ieškovas pats nepateikė jokių įrodymų apie galimai įvykusį neteisėtą medžioklės atvejį, yra neetiškas. Atsakymo į ieškovo klausimą gavimas yra ginčo esmė, o ne ieškovo noras įrodyti medžioklės taisyklių pažeidimą. Teismo motyvai, kad ieškovo netenkino gauti atsakymai, yra nepagrįsti.

10.2. Teismas pripažino, kad informacija, liečianti sąrašą asmenų, dalyvavusių 2018 m. spalio 10 d. medžioklėje, buvo pateikta tik į bylą, atsakovei pateikus medžioklės lapą. Konstatavus, kad ši informacija iki bylos iškėlimo nebuvo suteikta, ieškovo kreipimasis į teismą buvo pagrįstas. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas šioje dalyje įvykdė ieškovo reikalavimą, ir nepagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas nesuprantamai sprendė, kad 50 procentų ieškinio atmesta ne kaip nepagrįsto, o todėl, kad reikalavimas įvykdytas, nagrinėjant bylą, todėl ieškovui priteistina pusė bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

13. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra analizuojami ieškovo apeliacinio skundo ribose, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Klubo įstatuose numatyta, kad nariai gali gauti informaciją apie klubo veiklą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas gina savo, kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuris savo teisine forma yra asociacija, nario teisę gauti visą asociacijos turimą informaciją apie 2018 m. spalio 10 d. medžioklės metu įvykusį incidentą, galimus medžioklės taisyklių pažeidimus ir jų šalinimo pasekmes. Taigi, ieškovo nuomone, atsakovas nepateikdamas visos turimos informacijos, netinkamai atsakydamas į ieškovo užduotus klausimus, atsakovas pažeidė jo, kaip asociacijos nario, teisę gauti visą asociacijos turimą informaciją apie konfliktą medžioklės metu.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškinio reikalavimų, pripažindamas, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė medžioklės lapą, t. y. įvykdė ieškovo reikalavimą, be to, atsakovas atsakė į ieškovo prašymus pateikti informaciją, tačiau atsakymai ieškovo netenkino.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas siekė sužinoti, kas konkrečiai įvyko 2018 m. spalio 10 d. medžioklės metu ir, kodėl klubo nariui D. A. K. paskirta griežta nuobauda – uždraudimas tam tikrą laiko tarpą medžioti. Be to jis buvo priverstas atsistatydinti iš klubo tarybos, ir nurodo Asociacijos įstatymo nuostatas, kurios, jo teigimu, įtvirtina besąlygišką asociacijos nario teisę gauti visą turimą atsakovo informaciją. Atsakovo teigimu, teisė gauti asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą neapima nario teisės reikalauti gauti atsakymą apie tai, kas konkrečiai įvyko asociacijos narių organizuotoje medžioklėje.

18. Teisėjų kolegija tokiems ieškovo argumentams nepritaria. Pirmiausia, ieškovas kvestionuodamas apylinkės teismo sprendimo dalį, nenurodo kuo pasižymi teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik atkartoja ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktų duomenų visumą, pažymi, kad ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog ieškinys turėjo būti patenkintas, tačiau apeliantas visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas glaustai įvertino šalių pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų.

19. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatyme įtvirtinta teisė, kaip ir bet kuri teisė, nėra absoliuti.

20. Atsakovo įstatų 19.3. punkte nustatyta, kad klubo narys turi teisę gauti iš klubo valdymo ir kitų organų informaciją bet kokiu klausimu, susijusiu su klubo veikla. Įstatų 48 punkte nustatyta, kad dokumentų ir kitos informacijos apie klubo veiklą pateikimo nariams tvarką tvirtina klubo taryba. Įstatų 20.1. punkte numatyta, kad klubo nariai privalo laikytis šių įstatų ir klubo vidaus taisyklių.

21. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 33 buvo patvirtinta Dokumentų ir kitos informacijos apie klubo veiklą pateikimo nariams tvarka (toliau – tvarka), kurios 1 punkte numatyta, kad klubo nariui raštu pareikalavus, klubo prezidentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti nariui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti klubo įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, klubo metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių narių susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio narių susirinkimo sprendimai, narių sąrašų, tarybos narių sąrašų ir jų priimtų sprendimų, prezidento įsakymų bei potvarkių, revizijos komisijos išvadų ir kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų klubo įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Nei Asociacijų įstatyme, nei klubo įstatuose, nei tvarkoje nėra numatyta klubo prezidento (susirinkimo, tarybos, kt.) prievolė raštu atsakyti į klubo narių užduodamus klausimus ar paklausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas ne kartą raštu kreipėsi dėl informacijos suteikimo, ir informacija buvo jam teikiama, tačiau atsakymai ieškovo netenkino, ir ieškinio reikalavimus tuo pagrindu atmetė.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

23. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

24. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49 str., 320 str.).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

26. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).

27. Ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas. Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio nėra aišku, kokias teisines pasekmes ieškovui sukurtų ieškinio patenkinimas.

28. Apylinkės teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2018 m. spalio 10 d. medžioklėje dalyvavusių asmenų sąrašą, kas reiškia, jog ieškovo reikalavimas buvo įvykdytas. Ieškovui, neatsisakius šio reikalavimo, o atsakovei jį įvykdžius, nebeliko ginčo dalyko, nes ieškovas yra gavęs informaciją, kurios jis pageidavo ir, kurios, tariamai, jam negavus, buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu savo išvadų neargumentavo ir nedetalizavo. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas savaime negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

31. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

32. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

34. Apelianto teigimu, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

35. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys yra patenkintas 50 proc., atsakovei įvykdžius ieškovo reikalavimą dėl medžioklėje dalyvavusių asmenų sąrašo pateikimo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Būtent pagal šią proporciją teismas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi šios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atsakovei ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.