Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad jis Departamentui pateikė Prašymą. Tačiau Departamentas 2024 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti Prašymo, panaikinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, paimti jam priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus bei perduoti saugojimui į ginklų saugyklą bei per 6 mėnesius nepateikus prašymo dėl pasirinkto ginklų ir šaudmenų realizavimo būdo, perduoti Išteklių agentūrai juos sunaikinti. Pareiškėjo teigimu skundžiamas Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. gabeno ginklą automobilyje būdamas neblaivus. Skunde pareiškėjas nesutinka su Departamento priimtu Sprendimu. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia nesutinka su Departamento išvada, jog jis kelia ar gali kelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 18 d. anksti ryte vyko į medžioklę ir automobilyje vežėsi ginklą. Pareiškėjo teigimu, jis manė, jog yra blaivus, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas alkotesteriu pirmą kartą įpūtė 0,69 promilės, antrą kartą – 0,57 promilės. Teigia, jog iškarto nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Klinikose duoto kraujo atsakymas buvo 0 promilių. Tad kylant abejonių dėl alkotesterio tinkamumo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. O dėl Kauno apylinės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Akcentuoja, jog Kauno apygardos teismas dar jo skundo neišnagrinėjo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jis dar nėra pripažintas kaltu dėl padarytų administracinių nusižengimų, t. y. dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad 2023 m. lapkričio 18 d. jis padarė administracinius nusižengimus. Tad mano, jog skundžiamo Departamento Sprendimo priėmimo metu jis nebuvo pažeidęs ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų ir nekėlė grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Dar skunde nurodo, kad Departamento skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas išimtinai praeityje jo atžvilgiu fiksuotais administraciniais nusižengimais, bet neįvertintus padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio, t. y. neįvertinta, kad Sprendime minimi administraciniai nusižengimai nėra susiję su ginklų laikymo, nešiojimo taisyklių pažeidimais. Teigia, kad praeityje jis buvo baustas už administracinius nusižengimus, tačiau padaryti nusižengimai nesusiję su saugaus elgesio su ginklu taikomais reikalavimais. Dauguma nusižengimų susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tad, mano, kad nubaudimas už administracinius nusižengimus negali būti pagrindas daryti išvadą, jog jis kelia arba gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

5.2. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 10 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Aprašo 55.1 papunkčiu, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 18 ir 19 punktais, 2024 m. birželio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė:

- netenkinti Prašymo pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą;

- panaikinti L. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą;

- paimti L. D. priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus bei perduoti saugojimui į ginklų saugyklą;

- asmeniui per 6 mėnesius nepateikus prašymo dėl pasirinkto ginklų ir šaudmenų realizavimo būdo, perduoti Išteklių agentūrai juos sunaikinti;

- apie priimtą sprendimą pranešti L. D.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad L. D. (pareiškėjas) 2023 m. lapkričio 18 d. gabeno ginklą automobilyje būdamas neblaivus. Taip pat sistemingai daro administracinius pažeidimus (12 kartų per paskutinius 5 metus). Tad Sprendime Departamentas nurodė, jog toks pareiškėjo elgesys įrodo asmens nenorą laikytis saugaus elgesio su ginklu taikomų reikalavimų bei kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo Prašymą nagrinėti iš naujo.

6. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

7. Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Departamento Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

8. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, LVAT ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

9. Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, LVAT praktikoje taip pat yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

10. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtina, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. O pagal to paties straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimas nešiotis ir laikytis ginklus panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

11. LVAT praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

12. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo motyvus.

13. Pagal Aprašo 55.1 papunktį leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

O pagal Tvarkos aprašo 18 punktą rašte nurodoma, kad, jeigu ginklų savininkas per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos nesikreips į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis, nepasiūlys jų perduoti prekiautojui ginklais ar nepateiks prašymo dėl tolesnio ginklų naudojimo, ginklai ir šaudmenys po 6 mėnesių bus perduoti sunaikinti Išteklių agentūrai. Taip pat pagal 19 punktą ginklų savininkui pateikus prašymą taisyti ginklus ar perdirbti ginklus ir šaudmenis į visiškai netinkamus naudoti ginklus ir šaudmenis, juos į dirbtuves pristato ir į ginklų saugyklą grąžina subjekto, kuris verčiasi ginklų taisymu, atstovas.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus: pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes automobilyje gabeno ginklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda. Be to, pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas kitas nutarimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta bauda.

Pareiškėjas iš esmės šių nustatytų aplinkybių neginčija.

15. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamento Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Sprendimo priėmimo metu jis nebuvo pažeidęs ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 18 d. padarė administracinius nusižengimus (vairavo neblaivus ir vežėsi ginklą).