Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad L. D. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Institucijos manymu, taip pat neturėtų būti tenkinamas L. D. prašymas dėl administracinės poveikio priemonės netaikymo arba švelninimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Skunde nurodytais motyvais nenutraukus administracinio nusižengimo bylos yra prašoma netaikyti poveikio priemonės, specialiosios teisės atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Asmuo nurodo tik vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, užimtumą. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ar darbo ryšius, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jo gyvenime turi didelę svarbą, turėto būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Institucijos nuomone, L. D. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl prašo teismo Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. priimtą nutarimą 20-ANR_N-24611-2023 palikti nepakeistą ir L. D. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad L. D. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. D. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas. Pareiškėjas įvykio vietoje savo kaltę pripažino, gailėjosi, pripažino vartojęs alkoholį vakare, nurodė, kad vyksta į medžioklę, turi lygiavamzdį medžioklinį šautuvą. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, alkoholio kiekio matuokliu L. D. pirmu patikrinimu 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. jam buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas, antru pūtimu 7.31 val. nustatytas 0,57 promilių girtumas. Šie alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. L. D. buvo tikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364 patikros Nr. 1937642, kuris yra sertifikuotas, patikros sertifikato Nr. 1937642 (b. l. 48). Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteriui, kuriuo Pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, patikra atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d. Taigi patikrinimo metu ši matavimo priemonė atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. patvirtino, kad sustabdžius vairuotoją L. D., buvo detektoriumi nustatyta, kad jis yra neblaivus, po ko patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Liudytoja taip pat parodė, kad nuo L. D. sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudę, bet jis kalbėjo rišliai, nesvirduliavo.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 18 d. 9 val. nuvyko į Kauno klinikas dėl kraujo ištyrimo dėl etilo alkoholio nustatymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 5901/2023(01) nurodyta, kad L. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (administracinio nusižengimo bylos b. l. 13). Šios specialisto išvados pagrindu pareiškėjas prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nusižengimo nepadarė.

Pažymėtina, kad minėta specialisto išvada nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi L. D. kraujo mėginys paimtas 2023 m. lapkričio 18 d. 9.00 val., kai po patikros alkotesteriu praėjo daugiau nei viena valanda.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad po pareiškėjo blaivumo pirmo patikrinimo praėjus 16 minučių, antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 0,12 promilės mažesnis girtumas. Kartu tai nelaikytina prieštaravimu tarp alkotesteriu užfiksuotų neblaivumo duomenų ir medicinos įstaigos išvados, nes natūralu, kad alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja.

Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.

Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; N261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).

Šiuo atveju jokie bylos duomenys alkotesterio duomenų (pirminių ir pakartotinių) nepaneigia, pareiškėjo neblaivumas vairuojant automobilį abejonių nekelia. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, šiuo atveju dėl užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio abejonių nekyla. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už ginklo gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jis yra nubaustas pagrįstai.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda, minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalus terminas.

Netenkinus prašymo nutraukti bylą, pareiškėjas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo sumažinti jam skirtą baudą ir netaikyti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.

Skiriant nuobaudą, Institucija atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam Institucijos nutarimu paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas L. D. savo kaltė nepripažįsta ir neigia padaręs administracinį nusižengimą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas turi 3 galiojančias administracines nuobaudas.

Kaip nurodė savo skunde, jis turi šeimą, du vaikus, teisė vairuoti jam būtina vykdyti darbines funkcijas bei laisvalaikiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,57 promilių girtumas, beveik 1,5 karto viršijantis leistiną normą. Šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė ryto metu, judrioje miesto gatvėje. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pareiškėjas mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad iš vakaro pavartojęs alkoholį vairavo automobilį, nes nesijautė neblaivus. Tokie pareiškėjo argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumą, į tai, kad pats pareiškėjas pripažino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivas ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, laisvalaikiui. Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad M. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Šis jo prašymas taip pat netenkintinas.

Tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad L. D. padaryto nusižengimo nepripažįsta, ieško būdų save pateisinti, savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo L. D. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. D. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.