Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam skirta vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (4 mėnesius) ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Bausmės pradžią A. P. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 30 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę 2025 m. balandžio 3 d. 14 val. buvo išleistas apsipirkti į parduotuves, esančias (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau nustatytu laiku – 15 val. be svarbios priežasties į bausmės atlikimo (įkalinimo) vietą negrįžo, o 2025 m. balandžio 5 d., 12 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. P. iš esmės neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio taisykles, dėl ko nuteistajam buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, tačiau netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, o būtent, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu.

6. Kaip minėta, nuteistasis visos proceso metu savo kaltę pripažino, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodo, kad išleistas iš įkalinimo įstaigos apsipirkti, sulaukęs žmonos skambučio dėl prasidėjusio gimdymo, jis vyko ne į parduotuvę, o pas žmoną, tačiau mano, kad bėgti iš pataisos namų ir pasišalinti, laiku negrįžtant, yra du skirtingi dalykai. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas būtent už tai, kad būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, kas šiuo atveju visiškai atitinka BK 242 straipsnio dispoziciją, o ne sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 241 straipsnyje „Kalinio pabėgimas“, padarymu, todėl minėtas skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

8. UŽ BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudos ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui, t. y. 1 metus (BK 50 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnis). Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė ne 8 mėnesių, bet 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, t. y. nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam buvo paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios pridėjus neatliktos bausmės dalį, t. y. 4 mėnesius, nuteistajam skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

9. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs nusikaltimą būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariama nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, pripažinti šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę prokuroras pirmosios instancijos teismo neprašė, taip pat ir pirmosios instancijos teismas neinformavo proceso dalyvių apie galimą šios nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad A. P. skundžiamu nuosprendžiu nėra pripažintas recidyvistu, spręstina, jog nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kad nusikalto bausmės atlikimo metu, kad nuteistasis praeityje yra eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs bei kad nuteistasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nes sistemingai nusikalsta, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas net septyniolika kartų daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, teistas ir Vokietijoje (1 t., b. l. 39–62), baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes, taip pat už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimą bei už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 73–80), nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. niekur oficialiai nedirba (1 t., b. l. 81–82). Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Aukščiau nurodytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nagrinėjamu atveju įvykdė nusikaltimą teisingumui, todėl švelnesnės bausmės paskyrimas, net ir panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. P. už nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors ir pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties.

11. Kaip minėta, nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

12. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. P. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą teisingumui), nuteistojo ankstesnius teistumus, kurių didžioji dalis buvo turtinio pobūdžio, bei jų itin didelį skaičių, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą nuteistajam paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę bendrindamas su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bei bausmes bendrino nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo, būdu.

14. Keisti skundžiamą nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo taip pat nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis buvo perkeltas iš atviro rėžimo į pusiau atvirą rėžimą bei kad nuteistasis buvo įpareigotas tris kartus per dieną atvykti į budinčią dalį pasirašyti. Priešingai nei nurodo nuteistasis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšies (uždaro, pusiau atviro, atviro tipo) nustatymas bei atliekamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų griežtinimas (įpareigojimo paskyrimas) nėra bausmė, tai yra atliekamos bausmės vykdymo tvarka bei sąlygos, kurios, be kita ko atsižvelgiant ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą, draudimų laikymąsi ir kt.), įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninamos arba griežtinamos laisvės atėmimo vietų įstaigos ir šios aplinkybės nėra vertinamos, skiriant asmeniui bausmę už nusikalstamos veikos padarymą.

15. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog 2025 m. balandžio 29 d. jį išsikvietė įkalinimo įstaigos įskaitos skyrius ir jam įteikė dokumentą, kad pagal šią bylą jam yra neužskaitoma viena diena. Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis priimtas 2025 m. balandžio 30 d., nuosprendžio nuorašas įkalinimo įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracijai elektroniniu paštu išsiųstas 2025 m. gegužės 2 d. (1 t., b. l. 129), taigi, akivaizdu, kad įkalinimo įstaiga 2025 m. balandžio 29 d. negalėjo disponuoti jokiais duomenimis apie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtiną bausmę, t. y. nei kokia bausmės rūšis bus paskirta, nei koks bus nustatytas jos dydis, ar bus į paskirtą bausmę įskaityti tam tikri laikotarpiai ir pan. Be to, ir pats nuteistasis kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią konkrečiai informaciją jam 2025 m. balandžio 29 d. įteikė įkalinimo įstaigos įskaitos skyrius, todėl vien deklaratyvūs nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai gali daryti ką ir kaip nori su dokumentais, šiuo atveju nesudaro jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. P. paskirta bausmė, net ir panaikinus skundžiamu nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio, 64 straipsnio ir 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas tik dalyje dėl nuteistajam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, likusioje dalyje skundžiamą nuosprendį paliekant galioti pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 87,50 eurus (1 t., b. l. 144).

18. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

19. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis A. P. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (1 t., b. l. 138), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas (1 t., b. l. 139) ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtas gynėjas – advokatė Eglė Šovienė (1 t., b. l. 141), kuri gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš A. P. valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų ir penkiasdešimties euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.