Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. lapkričio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 24 MGL dydžio (3 000 Lt) bauda;

2) 2007 m. birželio 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 1 metus 8 mėnesius 4 dienas;

3) 2012 m. birželio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2014 m. balandžio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 1 metus 5 mėnesius 12 dienų; 2017 m. vasario 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutrauktas probuojamojo priežiūros vykdymas prieš terminą;

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K., privalėdamas pagal 2016 m. spalio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas D. B. naudai dukros K. M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus U. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams.

Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino. Teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad su nukentėjusiąja D. B. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį neįregistravę santuokos nuo 2002 m. iki 2014 m., tuo laiku susilaukė dviejų vaikų, t. y. (duomenys neskelbtini)gimė duktė K. M., o (duomenys neskelbtini) – sūnus U.. Kaltinamasis 2014 m. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Kai 2015 m. lapkričio mėnesį jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir grįžo į šeimą, bendras gyvenimas su D. B. pasibaigė, nes ji su vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Vėliau D. B. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Teismas 2016 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš kaltinamojo išlaikymą vaikams kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kaltinamasis dalyvavo teisminiame procese, kai buvo sprendžiama dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ir jis pats sutiko mokėti periodines išmokas kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui, nes tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo atlyginimą ir manė, kad pajėgs teikti išlaikymą. Kitų pajamų jis neturėjo. Nors byloje yra duomenys, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. jis dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau faktiškai jokios veiklos jis nevykdė ir pajamų negavo. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jo darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą buvo daromi išskaitymai vaikams išlaikyti. Kokio dydžio sumos buvo išskaitomos jis nežino, bet nukentėjusioji D. B. jokių pretenzijų jam tada nereiškė. Kai 2017 m. spalio mėn. jis buvo atleistas iš darbo, tada užsiregistravo darbo biržoje, išsilaikė teises, kad galėtų vairuoti sunkvežimį, bet negalėjo dirbti dėl sveikatos, turėjo problemų su stuburu. 2019 m. pavasarį jis įregistravo individualią veiklą, susijusią su aplinkos tvarkymo darbais, bet pajamos iš tos veiklos buvo nedidelės, be to, veiklos pradžioje reikėjo investuoti į būtino inventoriaus įgijimą, taigi, pinigų neturėjo, todėl išlaikymą vaikams mokėjo nereguliariai ir mažiau, nei teismo buvo priteista, mokėdavo tiek, kiek galėdavo, kartais pervesdavo vaikams po 50 Eur. Pripažįsta, kad yra susidariusi išlaikymo skola, tačiau šiai dienai negali jos padengti, nes neturi pinigų, jo vykdoma individuali veikla neduoda jokių pajamų, nes niekas nesinaudoja jo paslaugomis. Iki 2017 m. pavasario jis susitikdavo su vaikais, kartu leisdavo laiką, ne kartą yra davęs vaikams pinigų po 20 Eur, buvo vaikus nuvežęs į Lenkiją nupirkti jiems drabužių. Paskutinį kartą su vaikais bendravo 2017 m. per Šv. Velykas, po to nukentėjusioji D. B. neleido jam susitikinėti su vaikais, atsisakydavo priimti jo atvežtus maisto produktus, žvėrieną. Vėliau D. B. užvedė teisme bylas dėl jo iškeldinimo iš sodybos, kuri buvo pirkta už jo lėšas, taip pat dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Kaltinamasis pripažįsta, kad nereguliariai ir tik iš dalies mokėjo išlaikymą vaikams, tačiau jo teigimu šios pareigos nevykdė dėl sunkios finansinės padėties, nes jis nedirbo, negavo pajamų, turėjo skolų, reikėjo samdyti advokatus, kadangi nukentėjusioji D. B. nuolat skundė jį teisėsaugos institucijoms, jam buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, kas trukdė jo veiklai, be to, D. B. užvestose teisme civilinėse bylose dėl jo iškeldinimo, dėl išlaikymo vaikams padidinimo jam reikėjo gintis nuo keliamų reikalavimų, visa tai jam daug kainavo ir jis neturėjo galimybės mokėti išlaikymą vaikams.

Nukentėjusioji D. B., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis M. K. yra buvęs jos sugyventinis, su juo kartu gyveno apie 12 metų, turi du bendrus vaikus – dukterį K. M. B.ir sūnų U. B.. Su M. K. gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gruodžio 9 d., kada ji su vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Pradžioje kaltinamasis žadėjo padėti jai išlaikyti vaikus, paremti pinigais, bet pažadų netęsėjo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir 2016 m. spalio 13 d. teismas priteisė iš M. K. išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui. Kol kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jo atlyginimo buvo išskaitomas išlaikymas vaikams, bet sumos buvo nedidelės, todėl susidarė įsiskolinimas, kurio kaltinamasis nesistengė sumažinti. Jis niekuo neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, neduodavo vaikams nei po 20 Eur, nei po eurą. Jei jis būtų davęs vaikams pinigų, šie būtų apie tai jai pasakę, nes su vaikais jos ryšiai artimi ir stiprūs. Ji nedraudė vaikams bendrauti su tėvu, bet vaikai patys nenori su juo bendrauti. Kai vyko jų skyrybos, kaltinamasis paskambino jų dukrai ir pagrasino nušauti jos šunį, jeigu ji su mama negrįš namo. Dar jis yra vaikams pasakęs, kad jie turės su juo gyventi, nes jis neva pasamdys narkomanus, kurie sužalos jų motiną, padarys invalide, arba ją „užvers“. Vaikai dėl to labai išgyveno, jie jaudindavosi, jeigu ji vėluodavo grįžti namo, sūnui atsirado net galvos skausmai, dėl ko teko gulėti ligoninėje. Kaltinamasis nepirko vaikams maisto ir rūbų. Kadangi kaltinamasis nevykdė teismo sprendimo, ji kreipėsi pas antstolį dėl sprendimo priverstinio vykdymo, bet jai pervedamos sumos buvo labai nedidelės, todėl ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikų išlaikymo ir kiekvienam vaikui buvo mokama po 68 Eur kas mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nepilnametė K. M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad ji ir jos jaunesnis brolis U. gyvena su mama D. B., kuri jais rūpinasi, perka reikalingus daiktus. Tėvas M. K. kartu negyvena jau apie penkis metus. Kol dar visi gyveno kartu, ji su tėvu sutarė neblogai, tada tėvas dirbo pas medžiotojus. Paskutinį kartą ji matė tėvą prieš tris metus. Ji nenori matytis su tėvu ir su juo bendrauti, nes jo kalbos gąsdina, jis negražiai atsiliepia apie jų mamą, sako, kad nereikia mamos klausyti, kad ją nuskriaus, todėl tiek ji, tiek ir brolis nebendrauja su tėvu net ir socialiniame tinkle „Facebook“. Kiek ji atsimena, tai per visą tą laiką, kada tėvai gyvena atskirai, tėvas vieną kartą davė jai ir broliui po du eurus kiekvienam. Tėvas jokių drabužių jiems nepirko, jokiame prekybos centre kartu su jais nebuvo, dovanų ji su broliu nėra gavę net ir per šventes. Maisto produktų tėvas taip pat nėra jiems nupirkęs ir atvežęs. Jai yra žinoma, kad tėvas jos ir brolio išlaikymui turi mokėti kiekvieną mėnesį po 100 Eur, tačiau tų pinigų tėvas nemoka (1 t., b. l. 62–65).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. liepos 22 d. nukentėjusioji D. B. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK pranešdama, kad jos buvęs sugyventinis M. K. laikotarpiais nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki pareiškimo pateikimo dienos nevykdo teismo sprendimo išlaikyti vaikus ir vengia mokėti po 100 Eur kas mėnesį vaikų išlaikymui (1 t., b. l. 1).

Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. yra vaikų U. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t., b. l. 58, 59).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3615-179/2016, patvirtina, kad teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisė iš kaltinamojo M. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai K. M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir sūnui U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam vaikui po 100 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016 m. liepos 25 d.; vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaikų motina D. B. (2 t., b. l. 46–47).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusioji D. B. pateikė vykdomąjį raštą ir antstolio patvarkymą, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3615-179/2016 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš M. K.; antstolio G. S. 2019 m. liepos 12 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0182/16/02893 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojos D. B. naudai, 2017 m. sausio 19 d. buvo išsiųstas patvarkymas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išlaikymo išieškojimo. 2017 m. spalio 23 d. skolininko darbovietė pateikė informaciją, kad 2017 m. spalio 13 d. skolininkas atleistas, iš jo buvo išskaityta ir išieškotojai pervesta 707,56 Eur. Skolininkui pateikus informaciją, kad Alytaus teritorinė darbo birža moka jam mokymo stipendiją, 2018 m. kovo 20 d. buvo priimtas ir į Alytaus teritorinę darbo biržą išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau 2018 m. kovo 29 d. iš Alytaus teritorinės darbo biržos gauti duomenys, kad mokymo stipendijos mokėjimas baigtas, iš skolininko buvo išskaityta ir išieškotojai pervesta 64,09 Eur. Atliekant vykdymo veiksmus ir nustačius, kad skolininkui paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2018 m. geggužės 9 d. į VSDFV Utenos skyrių buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. 2019 m. sausio 14 d. iš VSDFV Utenos skyriaus gauta informacija, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutrauktas, iš skolininko buvo išskaityta ir išieškotojai pervesta 291,26 Eur. Nuo vykdomosios bylos užvedimo, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 8 d., antstolis G. S. iš skolininko M. K. išieškojo 265,91 Eur (1 t., b. l. 46–51).

Antstolio G. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad M. K. įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo nemokėjimo nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. yra iš viso 2 717,67 Eur (1 t., b. l. 68).

Iš antstolio G. S. 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 8 d. antstolis G. S. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0182/16/02893 ir išsiuntė skolininkui M. K. raginimą vykdyti sprendimą, kuriuo paragino M. K. per 10 dienų nuo raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siekiant išsiaiškinti, ar skolininkas turi turto, ar jis gauna oficialias pajamas, buvo išsiųstos užklausos bankams ir viešiesiems registrams. Skolininkui per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, buvo atlikti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, t. y. areštuotos skolininko sąskaitos bankuose, išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į skolininko darbovietę, areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė, skolininkas įpareigotas atvykti į antstolio kontorą ir pateikti informaciją apie visą jam priklausantį turtą. 2017 m. spalio 23 d. skolininko darbovietė pateikė informaciją, kad 2017 m. spalio 13 d. skolininkas atleistas. Skolininkui pateikus informaciją vykdomojoje byloje, kad Alytaus teritorinė darbo birža moka mokymo stipendiją, 2018 m. kovo 20 d. buvo priimtas ir į Alytaus teritorinę darbo biržą išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. 2018 m. kovo 29 d. iš Alytaus teritorinės darbo biržos gauta pažyma, kad mokymo stipendijos mokėjimas baigtas. Nustačius, kad skolininkui paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2018 m. gegužės 9 d. į VSDFV Utenos skyrių buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo; 2019 m. sausio 14 d. gautas atsakymas, kad išmokos mokėjimas nutrauktas. 2019 m. lapkričio 11 d. skolininkas buvo atvykęs į antstolio kontorą ir informavo, kad jis šiuo metu serga, todėl jo gaunamos pajamos yra mažos, įsipareigojo esant galimybei išlaikymą mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, atliko 50 Eur mokėjimą. Taip pat skolininkas nurodė, kad neturi areštuotos transporto priemonės. Antstolis nuolat tikrina, ar skolininkas neįsidarbino, ar jis neįsigijo naujo turto, ar neatsidarė naujų sąskaitų bankuose (1 t., b. l. 71–72).

Iš VSDFV Alytaus skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo bei Sodros duomenų banko išrašo matyti, kad M. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2017 m. spalio 13 d.; nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. M. K. buvo įsigijęs verslo liudijimą ir vykdė individualią veiklą; nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki dabar dirba įregistravęs individualią veiklą (1 t., b. l. 75–76, 152–153).

Pagal Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis kaltinamasis M. K. buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d., darbo paieška nutraukta pradėjus savo verslą (1 t., b. l. 81–82, 159).

Pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose Darbuotojo atlyginimo kortelėse už 2016 ir 2017 metus matyti, kad iš M. K., dirbusio šioje bendrovėje (duomenys neskelbtini), 2016 m. alimentai nebuvo išskaitomi, o 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo išskaitomi alimentai po 76 Eur kas mėnesį, iš viso išskaityta 532,00 Eur dydžio suma (76 x 7) (1 t., b. l. 85, 86, 87).

Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki spalio 23 d. turėjo pervesti D. B. 707,56 Eur, o pervedė 592,66 Eur, liko skola – 114,90 Eur (1 t., b. l. 54).

Iš VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. B. 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokų skyrimo vaikams K. M. B. ir U. B., tuo pagrindu buvo paskirtos ir nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. pradėtos mokėti vaikų išlaikymo išmokos, kurios mokamos iki dabar; skolininkas – M. K. (2 t., b. l. 64–67).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kurie rodo, jog kaltinamasis M. K. 2016 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (forma REG812), jame nurodė, kad pagrindinė jo veiklos rūšis – sportinė ar mėgėjų medžioklė bei su ja susijusi veikla; 2016 m. gegužės 30 d. M. K. pateikė prašymą išduoti verslo liudijimą verstis specialiaisiais statybos darbais ir jam buvo išduotas verslo liudijimas Nr. NK 3330781; 2019 m. balandžio 1 d. M. K. pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą, susijusią su kraštovaizdžio tvarkymu; M. K. 2017 m. gegužės 23 d. pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį, kurios priede deklaravo 2 100,00 Eur pajamų, gautų įsigijus verslo liudijimą; Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. mokestinį laikotarpį M. K. deklaravo 2 640,00 Eur individualios veiklos pagal pažymą pajamų sumą (2 t., b. l. 69–77).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2014, 2K-246/2016, Nr. 2K-164-699/2017 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 kt.). Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).

Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, įvertinus juos visumoje, sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą turėjo pareigą mokėti kas mėnesį periodines išmokas savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui, tačiau laikotarpiais nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. (ikiteisminio tyrimo pradžios) jis vengė pareigos išlaikyti vaikus. Kaltinamasis M. K. neneigė, kad jam buvo žinoma apie 2016 m. spalio 13 d. teismo sprendimu nustatytą pareigą mokėti išlaikymą vaikams, jis aiškino, kad sutiko su nukentėjusiosios ieškinio reikalavimais, tai nurodyta ir teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo aprašomojoje dalyje (2 t., b. l. 46). Tačiau kaltinamasis M. K. netinkamai vykdė pareigą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, išlaikymą teikė nereguliariai ir nepilnai. Tai, kad kaltinamasis nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, patvirtina bylos duomenys – nukentėjusiosios D. B. 2019 m. liepos 22 d. pareiškimas policijai, taip pat nukentėjusiosios parodymai, antstolio G. S. patvarkymai dėl informacijos pateikimo. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nevykdė pareigos išlaikyti vaikus dėl savo sunkios finansinės padėties, teismas vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. K. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti vaikams išlaikymą atskleidžia kaltinamojo elgesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2016 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas gavo pajamas. Be to, pagal VMI duomenis M. K. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, įregistravęs individualią veiklą, deklaravo, kad įsigijęs verslo liudijimą jis 2016 metais gavo 2 100 Eur pajamų. Taip pat byloje įrodyta, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki dabar kaltinamasis M. K. yra įregistravęs individualią veiklą, susijusią su kraštovaizdžio tvarkymu, iš šios veiklos už 2019 m. mokestinį laikotarpį kaltinamasis deklaravo 2 640 Eur pajamų. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K., nurodytais laikotarpiais dirbdamas ir gaudamas pajamas, buvo pajėgus išlaikyti savo vaikus, tačiau šios pareigos sąmoningai nevykdė. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. antstolis, vykdęs teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą, neturėjo galimybių išieškoti iš M. K. lėšas vaikams išlaikyti, nes M. K. vykdė individulią veiklą ir savo noru pinigų nemokėjo, lėšų banko sąskaitose, nekilnojamojo turto jis neturėjo, taigi, esant tokiai kaltinamojo sudarytai situacijai, tapo neįmanoma užtikrinti pareigos išlaikyti vaikus vykdymą civilinio proceso priemonėmis. Tai, kad nebuvo galimybės civilinėmis teisinėmis išieškojimo priemonėmis užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, rodo ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji D. B. 2017 m. gegužės mėnesį buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją. Kaltinamasis M. K. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis turi sveikatos sutrikimų, trukdančių jam dirbti, byloje nėra, taigi, nenustatytos jokios objektyvios kliūtys vykdyti pareigą išlaikyti vaikus. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės – darbo ir pajamų neturėjimas, vykdomos veiklos neperspektyvumas, skolos, baudžiamojoje byloje taikyta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, pagal nukentėjusiosios D. B. ieškinius teisme iškeltos civilinės bylos, teismo vertinimu, nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus. Kaltinamasis suprato, kad jis neužtikrina vaikų teisės gauti išlaikymą, ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tyčia. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymiai. Nors pagal kaltinimą M. K. vengė vykdyti pareigą išlaikyti vaikus ilgesnį laiką, t. y. nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 29 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d., tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, patikslina kaltinimą ir sprendžia, jog laikotarpis nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. spalio 29 d. M. K. inkriminuotas nepagrįstai, nes byloje nustatyta, jog šiuo laikotarpiu M. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jo gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą buvo daromi išskaitymai, tai patvirtina įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo atlyginimo kortelėse už 2016 ir 2017 metus, kurie rodo, jog iš įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbusio M. K. 2016 metais alimentai nebuvo išskaitomi, o 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo išskaitomi alimentai po 76 Eur kas mėnesį, iš viso išskaityta 532,00 Eur (1 t., b. l. 85, 86, 87), taip pat ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki spalio 23 d. pervedė D. B. 592,66 Eur, liko skola – 114,90 Eur (1 t., b. l. 54). Nors išskaitos iš M. K. darbo užmokesčio buvo mažesnės, nei nustatyta teismo sprendimu, kas galėtų reikšti, jog kaltinamasis tik iš dalies vykdė pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, tačiau teismas, vertindamas, ar šiuo laikotarpiu kaltinamasis sąmoningai nevykdė pareigos teikti išlaikymą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji D. B. pareiškime policijai neįtraukė laikotarpio nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. spalio 13 d., kas patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, kad kol darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuodavo iš M. K. gaunamo darbo užmokesčio atitinkamas sumas vaikų išlaikymui, nukentėjusioji D. B. kaltinamajam pretenzijų dėl vengimo teikti vaikams išlaikymą nereiškė. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepašalintos abejonės dėl minimu laikotarpiu D. B. pervestų piniginių lėšų dydžio, nes ikiteisminio tyrimo metu D. B. teigė, kad buvo pervedama po 76 Eur kiekvienam vaikui (1 t., b. l. 43), tarpusavio atsiskaitymo akte nurodyta, kad nukentėjusiąjai pervesta 592,66 Eur, pagal įrašus Darbuotojo atlyginimo kortelėse ši suma yra 532,00 Eur, o antstolio 2019 m. liepos 12 d. patvarkyme nurodyta dar kita – 707,56 Eur suma (1 t., b. l. 51), todėl laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai ir todėl teismas sprendžia, kad laikotarpis nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. spalio 29 d. M. K. inkriminuotas nepagrįstai ir šį laikotarpį iš kaltinimo pašalina.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, t. y. teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-492/2014 ir kt.).

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo M. K. padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), juo pasikėsinta į vaikų gerovę, dėl padarytos veikos nebuvo užtikrinta dviejų nepilnamečių vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaikų normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. K. padarė naują tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jis yra recidyvistas ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis tik, nežiūrint į M. K. kriminalinę praeitį, neišnykęs teistumas nelaikytinas turinčiu lemiamą reikšmę parenkant bausmę, nes, teismo vertinimu, reikia atsižvelgti ir į nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), į tai, kad kaltinamasis siekia prasmingo užimtumo, yra įregistravęs individualią veiklą, duomenų apie naujai padarytus teisės pažeidimus byloje nėra, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje jis neįrašytas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į vengimo išlaikyti vaikus trukmę, teismas sprendžia, jog siekiant individualizuoti bausmę, išsaugoti teigiamus kaltinamojo socialinius ryšius, jam skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir atitinkami įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. priėmė M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-393/2021, tačiau šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmių subendrinimo klausimas nesprendžiamas. Dėl tos pačios priežasties teismas nesvarsto dėl nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrinimo su 2014 m. balandžio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes minėtu 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl tikslu išvengti dvigubo bausmių subendrinimo šiuo metu klausimas dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.