Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas 2003-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) - 178 straipsnio 2 dalį - 24 MGL dydžio bauda; 2008-06-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalį 8 p. - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu; 2012-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2014-04-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmę iš dalies sudedant ir galutinai nuteistas - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2010 m. spalio 25 d., apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu – apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą – sudegino R. B. ir V. R. priklausančią statomą pirtelę, tuo padarydamas nukentėjusiesiems R. B. ir V. R. 11584,80 eurų turtinę žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (2015-03-24 redakcija).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Specialistas M. J., nurodė, kad dirba Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vyr. specialistu. Jis ruošė specialisto išvadą. Pasikeitė pareigos nuo 2018-01-15, buvo teismo ekspertas, šiuo metu dar yra ekspertų sąraše, bet nuo 2018 m. neturėjo užsakymų. Šis buvo 2010 metais, sudėtinga komentuoti, nes dabar nedirba, net išvados negali pasiimti ir perskaityti. 3 tomas, b. l. 89, perskaitoma specialisto išvados rezoliucinė dalis. Kas parašyta specialistas patvirtino, jei jo spaudas ir parašas yra, vadinasi taip ir buvo. Specialisto išvados pagal gradaciją yra 5 rūšių: tiksli, labiausia tikėtina, tikėtina, mažiausiai tikėti ir nustatyti nėra galimybės. 2011-01-14 specialisto išvadoje tiksliai viskas aprašyta kaip buvo padaryta ir išvada surašyta pagal pateiktą medžiagą. Prieš duodant išvadą buvo gaisravietėje. Visada daromos nuotraukos, vertinama pateikta tyrimo medžiaga, vadovavosi pateikta medžiaga, 72 lapai medžiagos buvo pateikta ir buvo viskas išnagrinėta. Iš pateiktos medžiagos buvo rašyta specialisto išvada, pačiam pirmam lape turi būti paminėta kas buvo pateikta. Specialisto išvadoje 4 versijoje dėl ko galėjo kilti gaisras nurodyta – tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie įvykio vietos apžiūros metu aptiktas pašalinių uždegimo šaltinių liekanas. Pašalinis ugnies šaltinis yra tas dalykas, kuris nebūdingas toje vietoje. Tai galėtų būti žiebtuvėlis, degtukas, kibirkštis ir galima vardinti dar daugiau ir dar kartą pasikartojo, kad pašalinis atviros ugnies šaltinis nebūdingas toje vietoje. Pašalinių daiktų, kur galima daryti išvadą, kad dėl jų užsiliepsnojo - nėra. Išvados trečioje dalyje sakoma, kad labiausia tikėtina, kad gaisro kilimo priežastis pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis, koks atviros ugnies šaltinio poveikis negali atsakyti, todėl, kad nenustatyta. Išvada yra tokia, kad to gaisro kilimo priežastis, dėl ko kilo gaisras, labiausia tikėtina, kad yra pašalinis ugnies šaltinis. Pašalinis ugnies šaltinis gali būti ir ne vietoj numesta nuorūka. Išvadoje yra parašyta kas sutrukdė duoti konkretesnę išvadą - „Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie įvykio vietos apžiūros metu aptiktas pašalinių uždegimo šaltinių liekanas. Pašalinio uždegimo šaltinio liekanos galėjo sudegti gaisro metu.“ Čia ir yra atsakymas kas sutrukdė duoti konkretesnę išvadą.

2018-05-29 Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos metu naudojosi M. K. (t. 2, b. l. 133-135);

2011-01-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pagal apanglėjusios medienos mėginių tyrimo rezultatus ir pateiktą gaisro tyrimo medžiagą, gaisro židinio zona yra pietvakariniame statomos pirties kampe. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis (t. 3, b. l. 90-96).

Nors kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažįsta, jis teigia, kad D. B. jį apkalba ir visaip stengiasi jam pakenkti užvesdama bylas teisme. Jis teigia, kad kitose baudžiamosiose bylose jis davė parodymus prieš jos giminaičius ir D. B. prašė, kad jis pakeistų parodymus, tačiau jis to nepadarė, todėl ji šioje byloje jį apkalba. Tačiau teismas jo parodymus vertina kritiškai ir jais netiki, tokiu būdu kaltinamasis stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. K. teigia, kad jis visada nevengia baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę dėl nusikalstamų veiksmų pripažįsta, tačiau prijungti nuosprendžiai byloje akivaizdžiai patvirtina priešingai, kad jis nepripažįsta kaltės.

D. B. parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų nustatant šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nes tik ji su M. K. vyko į nusikaltimo padarymo vietą. Vertinant parodymus patikimumo aspektu, D. B. parodymais teismas tiki, nes jie yra patikimi, nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje, bei sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais. D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus ir tame tarpe vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei su ja buvo atliktas parodomų patikrinimas vietoje. D. B. parodymų patikrinimo metu detaliai nurodė, važiavimo į įvykio vietą aplinkybes, vietą kur ji M. K. paleido, kur jo laukė ir iš kur, laukdama M. K. pamatė ugnį. Nors atskirose detalėse, tai yra dėl krypties iš kur ji pamatė gaisrą perskaičius parodymus ir jų giliau neanalizuojant atrodytų kad, parodymai nesutampa, kaip jos nurodyta kryptis yra kitoje kelio pusėje, priešais automobilį pamatė gaisrą, tačiau to negalima būtų teikti atlikus gilesnę jų analizę. D. B. duoti parodymai buvo jos prisiminimas įvykių praėjus apie aštuoniems metams po įvykio, bei nenustačius automobilio stovėjimo vietos ir krypties vietoje. Atlikus parodymų patikrinimą vietoje ji detaliai nurodė, kuria kryptimi ji važiavo kur sustojo ir iš kur pamatė gaisrą. Jos šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai ( t. 1, b. l.77) esanti planas - shema, sugretinus šiuos parodymus ir planą – schemą, nekyla jokių abejonių iš kur ji pamatė gaisrą ir jos parodymai šioje dalyje nekelia abejonių.

Ištyrus visus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir juos sugretinus su jos parodymais, duotais teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose nėra. Tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti teismo posėdžio metu yra išsamesni negu atskiruose jos apklausos protokoluose, surašytuose ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, kad jie yra prieštaringi ar nenuoseklūs. Apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų išsamumas ir detalumas priklauso tiek nuo šiuos parodymus fiksuojančio pareigūno, tiek nuo pačios nukentėjusiosios subjektyvių savybių. Todėl tai, kad skirtingi asmenys, apklausdami tą patį asmenį, nevienodai išsamiai užfiksuoja apklausiamo asmens parodymus, savaime negali būti pagrindas abejoti apklausiamo asmens parodymų patikimumu. Svarbu, kad esminės parodymuose užfiksuotos aplinkybės sutaptų ir neprieštarautų tarpusavyje.

Taip pat D. B. patvirtino, tai, kad M. K. įsidėjo bakelį su degiu skysčiu į automobilio bagažinę, kurį prieš dieną iki įvykio jam atvežė A. P.. A. P. nepatvirtino aplinkybės, kad jis atvežė M. K. bakelį su skysčiu, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, todėl jo parodymai ir negali būti kitokie, nes priešingu atveju jam tektų pripažinti prisidėjus prie nusikalstamos veikos darymo ir būtų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje. Todėl jie atmestini.

Nors kaltinamasis teigia, kad D. B. jį apkalba dėl to, kad jis nepakeitė parodymų kitose bylose, kur kaltinami D. B. giminaičiai, tačiau tuo tikėti taip nėra jokio teisinio pagrindo ir šis kaltinamojo argumentas atmestinas. Abi baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose. Baudžiamojo byla Nr. 1-18-393/2020, (LITEKO duomenys) kurioje išteisintieji A. Š., A. D., T. M. ir pats M. K. siejasi tik su pačiu M. K., jo pranešimo apie aplinkosauginį pažeidimą Gamtos apsaugos institucijai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, be to pas išteisintuosius M. K. dirbo, jie kartu medžiojo, kai buvo atleistas iš darbo tuomet jis pateikė teisėsaugos institucijoms filmuotą medžiagą ir aktyviai siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kitoje jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, taip pat M. K. pateikus medžiagą apie aplinkosauginį pažeidimą 2017 m. gruodžio 22 dieną. Išteisintaisiais baudžiamoje byloje Nr.1-622-743/2018 (LITEKO duomenys) buvo L. K., A. M. ir R. M., pastaruosius du M. K. nurodė, kad jie susiję su D. B. giminystės ryšiais, tačiau visi trys išteisintieji kaltę pripažino, M. K. byloje buvo liudytojas, todėl pradėjus ikiteisminį tyrimą, jei M. K. ir būtų pakeitęs savo parodymus, tai pakeisti parodymai jokios įtakos šioje baudžiamojoje byloje ir kitoje baudžiamojoje byloje nebūtų turėję.

Kad pirtis buvo padegta patvirtina specialisto išvada kurioje nurodyta, kad pagal apanglėjusios medienos mėginių tyrimo rezultatus ir pateiktą gaisro tyrimo medžiagą, gaisro židinio zona yra pietvakariniame statomos pirties kampe. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis (t. 3, b. l. 90-96). Specialistas M. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išvada yra tikėtina tik dėl to, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie įvykio vietos apžiūros metu aptiktas pašalinių uždegimo šaltinių liekanas. Pašalinio uždegimo šaltinio liekanos galėjo sudegti gaisro metu. Čia ir yra atsakymas kas sutrukdė duoti konkretesnę išvadą. Netikėti specialisto parodymais nėra jokio teisinio pagrindo, specialistas iš karto po gaisro papildomos pažiūros metu (t. 1, b. l. 87 - 91) pats dalyvavo apžiūroje, paėmė apanglėjusios medienos liekanas iš 32 vietų, apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė išvadą. Apžiūros metu buvo darytos fotonuotraukos, kurios yra pridėtos prie apžiūros protokolo. Apžiūros metu ir fotonuotraukose yra užfiksuota, kad pirtyje nebuvo elektros, židinys ir pirties pakura nebuvo naudotos, todėl visi šie įrodymai patvirtina, kad pirtis buvo padegta.

Įvykio vietoje buvo užfiksuotas nusikaltimo padarymo dieną ir valandą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė D. B. ir kuriuo naudojosi ir M. K., buvimas. Šią aplinkybę, kad naudojosi D. B. priklausiusiu telefonu pripažino pats M. K.. Liudytojas G. Č. patvirtina, kad jis M. K. skambino tokiu numeriu ir kad tokį telefoną jis buvo įsivedęs savo telefone kaip M. K.. Iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-25 02.10 val. buvo bandoma skambinti numeriui (duomenys neskelbtini), (išankstinio mokėjimo paslauga, naudojosi liudytoja D. B.) (t. 2, b. l. 146-158).

Nors gynyba teigia, kad celės 551B veikimo spindulys yra 8,72 km, kad iki M. K. namų yra 9 kilometrai, ir jis būdamas namuose galėjo skambinti D. B., tačiau šis svarstymas nepagrįstas jokiais įrodymais.

Byloje gynyba pateikė eilę dokumentų, siekiant įrodyti, kad D. B. klaidina teismą, M. K. apkalba, nes ji teigė, kad M. K. iki 2018 metų bijojo, todėl tik 2018 metais pranešė apie nusikalstamą veiką. Tačiau ji M. K. nebijojo, nes pati kreipėsi į teismą ir kėlė jam civilines bylas, be to rašė 2015 metais įkalinimo įstaigos administracijai prašydama, kad M. K. būtų išleistas anksčiau laiko, nes jie buvo susitarę, kad jei ji padės jam greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos, tai jie gražiai išsiskirs. Tačiau šie pateikti dokumentai (t. 5., b. l. 104 - 124), nei patvirtina nei paneigia, tos aplinkybės, kad D. B. bijojo M. K.. Ji apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. K. gyvendamas jos sodyboje pradėjo daryti jai skolas, pradėjo lankytis antstoliai, jo bijojo, nes jis nenuspėjamas, tačiau jai jau atsibodo jo bijoti. Tai, kad ji kreipėsi į teismą ir gynė savo teises civilinio proceso tvarka, taip pat nei paneigia nei patvirtina jos baimės.

D. B. specialiai nesikreipė dėl to, kad praneštų dėl M. K. padarytos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas šioje byloje. Ji apklausiama kitoje byloje, kurioje buvo kaltinama kartu su M. K. nužudžiusi savo vaiką, papasakojo tyrėjui apie šią veiką ir tuo pagrindu byloje atsirado 2018-05-28 Alytaus AVPK Kriminalinės policijos ONTS viršininko G. T. tarnybinis pranešimas apie, tai kad M. K. 2010 m. pabaigoje sudegino pasieniečio gyvenančio (duomenys neskelbtini), pirtį (t. 1, b. l. 57).

Nustačius, kad pasitvirtino visos nukentėjusios nurodytos aplinkybės, teismas neturi jokio pagrindo manyti, D. B. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sąmoningai išgalvojo savo parodymus ir nepagrįstai paaiškino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat gynybos prašymu buvo apklaustas liudytojas Ž. B., tačiau jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltės, ar paneigia liudytojos D. B. parodymus. Nes jis teigia, kad D. B. užsiminė vieną kartą apie gaisrą, tačiau jo neprašė duoti vienokius ar kitokius parodymus.

Tokiu būdu, vien tai, kad pirties padegimo faktas yra pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais nėra kliūtis pripažinti kaltinamąjį M. K. kaltu dėl šio nusikaltimo, nes teismas neturi jokio pagrindo atmesti jos parodymų ir jais nesivadovauti. Ir priešingai, kaltinamojo neigimas nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių yra atmestinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tie patys įrodymai, kurie leidžia tikėti nukentėjusiosios parodymais, kartu paneigia kaltinamojo parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, nors nukentėjusios parodymai yra vienintelis tiesioginis kaltinamojo kaltės įrodymas dėl pirties padegimo, tačiau atsižvelgiant į ištirtų įrodymų, kurie pilnai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo parodymus, visumą, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. K. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir apžiūros protokolai, specialisto išvada ir specialisto apklausa, kuriuose užfiksuotas sunaikintas ir sugadintas turtas. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad netoli pirties yra gyvenamas namas ir kiti pastatai, kurie taip pat galėjo užsidegti. Aptartų įrodymų analizė kartu apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad M. K., tyčia, visuotinai pavojingu būdu, apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas, dėl ko galėjo nukentėti žmonės sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 11584,80 Eur, tuo padarydamas V. R. ir R. B. 11584,80 Eur turtinę žalą.

Turtas buvo sugadintas visuotinai pavojingu būdu – apipilant degiu skysčiu ir jį padegant, M. K. veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas su kvalifikuojančiu požymiu, kaip kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis.

IV. Motyvai dėl bausmės skyrimo ir civilinių ieškinių išsprendimo

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

M. K. teistas (t. 3, b. l. 165–171), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 164).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Veika padaryta 2010 m., po veikos padarymo BK 187 straipsnyje numatyta veika ir sankcija keitėsi, atsirado daugiau alternatyvių bausmės rūšių, įstatymas švelnėjo, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, baudžiamasis kodeksas galioja atgal, t. y. apima ir M. K. padarytą veiką 2010 metais.

M. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), praeityje teistas keturis kartus, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir išvadų iš to nepadarė, ši veika buvo padaryta prieš daugiau nei dešimt metų, tačiau po šios veikos padarymo jis dar buvo nuteistas du kartus realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Iki šios veikos padarymo jis taip pat buvo teistas (2003-11-20 ir 2008-06-12) ir jam buvo paskirtos bauda bei realus laisvės atėmimas. Šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, todėl teismas daro išvadą, kad M. K. yra linkęs nusikalsti. Įvertinus aukščiau aptartą M. K. padarytą nusikalstamą veiką, jos pavo­jin­gu­mą, kaltinamo­­jo as­me­nybę apibudinančias aplinkybes, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam skirtina griežčiausia iš BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimas artimas bausmės vidurkiui, nes tik taip bus pasiekti bausmės tikslai.

Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nes ši veika buvo padaryta iki 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio priėmimo. 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kurią M. K. jau yra atlikęs, bendrintina iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme ir į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė atlikta pagal 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas DVR-R su įvykio vietoje retransliaciniuose bokštuose užfiksuotais telefonų sujungimais, pateiktas su byla, paliktinas saugoti byloje.

Nukentėjusieji R. B. pareiškė 5792,40 eurų ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 130-133). V. R. pareiškė 5792,40 eurų ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 142-145)

Kaltinamasis nepripažįsta padaręs nusikaltimą ir tuo pačiu padaręs turtinę žalą nukentėjusiems ir nesutinka su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Abu nukentėję pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos padarymo. Jie įvertino, atliko apskaitą ir kai kuriuos dokumentus pateikė kurie yra išlikę, tačiau statant statinį ne visada visus dokumentus statytojas turi, ne visada visi išsaugomi, kadangi asmenys nesitikėjo, kad bus padaryta nusikalstama veika, o be to, nuo nusikaltimo praėjo daug metų, nes veika buvo padaryta 2010 metais. Pirties statybai iki jos sudeginimo nukentėjusieji buvo išleidę 11 584,80 Eur (40 000 Lt), kurią sudarė išlaidos medienos rastų įsigijimui ir jų apdirbimui, stogo dangos įsigijimui ir jos įrengimui, santechnikos įrangos, židinio, pirties įrangos pirkimui, mokėjimui už statybos darbus. Statinys buvo baigtas statyti išskyrus jame nebuvo elektros, durų ir langų. Įstatymas turtinės žalos padarymo ir nuosavybės teisės tarpusavyje nesusieja, nekilnojamojo turto sunaikinimu ar sugadinimu turtinė žala padaroma ir tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto nuosavybė nebuvo įregistruota (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009). Taigi įvertinus kokia buvo statoma pirtis, pastatas ir turtas nukentėjusiųjų, nėra pagrindo manyti, kad turtinė žala būtų nepagrįstai per didelė, todėl turtinė žala atlygintina visoje civilinio ieškinio apimtyje.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

R. B. dėl to, kad buvo sudeginta pirtis girdėjo įvairių apkalbų, komentarų, kurie jam sukėlė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusysis patvirtino, kad buvo patekęs į ligoninę, sukilo kraujo spaudimas, patyrė stresą. Emocijos tikrai buvo neigiamos, kadangi prarasta ne maža pinigų suma, kuri buvo investuota į statomą pirtį, kuri turėjo būti naudojama. Taigi dėl tų priežasčių be abejo, kad neturtinė žala padaryta ir, kad ji turi būti priteisiama. CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis kuo grindžiama turtinė žala ir be abejo į teismų praktiką, kaltinamojo M. K. turtinę padėtį, teismas prieina prie išvados, kad tikslinga neturtinę žalą mažinti. Be to R. B. į neturtinės žalos dydį įskaičiavo ir tai, kad buvo lėlė pakabinta kaip grasinantis ženklas, tačiau tai yra jau kitos bylos dalykas iš kurios ši baudžiamoji byla yra atskirta. Su M. K. veiksmais dėl pirtelės sudegimo tai nesusiję. Dėl nukentėjusiojo V. R. neturtinės žalos dydžio, jis mažintinas daugiau nei R. B., kadangi V. R. gyveno kitame mieste, mažiau susijęs su statoma pirtimi, todėl ir neturtinė žala, išgyvenimai, stresas, praradimas naudotis daiktu, kurį jie būtų turėję, mažesnis nei, kad R. B., todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos V. R. mažintina.

Pabrėžtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą beveik neįmanoma atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą pinigais. Tačiau materialinis atlyginimas vis tiek turi būti tam tikra satisfakcija už asmens patirtą moralinę skriaudą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodydamas, jog materialinis atlygis asmeniui negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Kaltinamasis neturi nekilnojamojo turto, neseniai sukūrė šeimą, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, pragyvena iš individualios veiklos, kuri karantino laikotarpiu vykdoma minimaliai, todėl jo galimybės atlyginti tokią neturtinę žalą, kurios reikalauja nukentėjusieji, yra ribotos. Be to, neturtines žalos atlyginimas turi maksimaliai efektyviai kompensuoti nukentėjusiems jų patirtus išgyvenimus ir praradimus, o didelės sumos priteisimas šiai žalai atlyginti, neatsižvelgiant į kaltinamojo galimybes tą sumą sumokėti, nėra efektyvus būdas nukentėjusiųjų pažeistoms teisės apginti, kadangi neskatina kaltinamojo savo iniciatyva siekti kompensuoti nukentėjusiesiems jų patirtus išgyvenimus ir įvykdyti teismo nuosprendį. Todėl svarbu neturtinės žalos dydį įvertinti teismo nuosprendžio sėkmingo įvykdymo aspektu ir rasti pusiausvyrą tarp tinkamo nukentėjusiems padarytos žalos dydžio nustatymo ir kaltinamojo realių galimybių šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiems R. B. 2000 Eur, V. R. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę 4 metų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-04 iki 2019-03-06 (dvi paras).

Civilinius ieškinius V. R. ir R. B. dėl turtinės žalos padarymo tenkinti visiškai, priteisti iš M. K. po 5792,40 Eur abiem nukentėjusiesiems R. B. ir V. R..

Priteisti iš M. K. neturtinės žalos R. B. 2000 Eur, V. R. 1000 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, palikti galioti iki faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas DVR-R su įvykio vietoje retransliaciniuose bokštuose užfiksuotais telefonų sujungimais, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.