- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-170-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05047-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- P. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) P. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikas priteisimo ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. (toliau – ir ieškovė) kreipiasi į teismą, ieškiniu prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo A. J. kaltės; vaikų P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. J. ( gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamą vietą nustatyti su ieškove V. J.; priteisti vaikams išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę <...., 22 135 išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir kt.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams P. J., M. J. ir U. M. J. laikiną išlaikymo kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę ir nustatyti nepilnamečių laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikė šias laikinąsias apsaugos priemones:
- laikinai nustatė nepilnamečių P. J., M. J., U. M. J., gyvenamąją vietą su jų motina V. J.;
- priteisė iš atsakovo A. J. vaikams P. J., M. J., U. M. J. laikiną išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis 250 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2025 m. spalio 1 d.;
- nustatė, kad nepilnamečių P. J., M. J., U. M. J. turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, skirtas jų išlaikymui, laikinai uzufrukto teise tvarko vaikų motina V. J..
4. Teismas darė išvadą, jog gali būti pažeidžiami šalių vaikų turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, nes atsakovas jau kurį laiką gali nevykdyti savo pareigų vaikų atžvilgiu, dėl ko gali būti neužtikrintas vaikų (kurių vienas turi rimtų sveikatos sutrikimų) kasdienių būtinųjų poreikių patenkinimas. Kadangi bylos nagrinėjimas tik pradinėje stadijoje, teismo vertinimu, yra būtinybė apsaugoti bylos šalių vaikų interesus, taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimą. Taip pat siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu, byloje teismo iniciatyva taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės – vaikų gyvenamosios vietos ir uzufrukto teisės tvarkyti vaiko turtą laikinas nustatymas. Taikomos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, leis užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį dalyje dėl laikinojo išlaikymo priteisimo pakeisti, sumažinant priteisiamą sumą, t. y. priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį nuo ieškovės ieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Prašė nustatyti laikinąją bendravimo su vaikais tvarką.
6. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas netinkamai taikė proporcingumo principą (tarp vaikų būtinųjų poreikių ir atsakovo turtinės padėties, realių galimybių), nutartimi neatkreipė dėmesio į apelianto sunkią materialinę padėtį, todėl priteisė per didelį laikinąjį išlaikymą, kokio neįstengs mokėti. Nutartimi neįvertintos realios atsakovo finansinės galimybės. Jis neturi tokio dydžio pajamų, kad įstengtų nesiskolindamas sumokėti po 750 Eur kas mėnesį. Neturi jokio nekilnojamojo turto, apskritai neturiu jokio žymesnio turto. Iš uždirbamų pajamų turėtų likti suma ir jo paties išgyvenimui, pačioms būtiniausioms reikmėms. Prašo sumažinti laikinąjį išlaikymą iki 200 Eur kiekvienam vaikui, kadangi vos savaitė, kai pradėjo dirbti laisvai samdomu darbuotoju (vairuotoju) JAV. Tam, kad galėtų gauti atlyginimą, turi atsidaryti įmonę, atidarymo procesas tik prasidėjęs ir užtruks apie mėnesį laiko. Atlyginimą gaus tik kito mėnesio pradžioje, tada ir žinos, kiek pavyko uždirbti. Tam, kad išvykti ir susitvarkyti dokumentus, skolinausi iš artimųjų 1 700 Eur. Grįžti iš JAV į Lietuvą planuoja 2025 m. gruodžio pabaigoje. Jeigu vėl įsidarbins Panevėžyje, tai čia tikėtinas darbo užmokestis dažniausiai atitinka ar vos viršija minimalią mėnesinę algą (MMA). Gera valia prisidedu prie vaikų išlaikymo. Jokio turto, kurį dabar būtų galima parduoti ir gauti tokiu būdu papildomų pajamų, neturiu, be to, vyksta santuokos nutraukimo byla, automobilio negalima parduoti. Pajamų šaltinis yra tik darbo užmokestis. Žmona (ieškovė) gauna išmokas už kiekvieną vaiką iš valstybės, daugiavaikei šeimai išmokos padeda kompensuoti vaikų išlaikymą. Vaikų interesus užtikrina, jų išlaikymo prisidedu ir kitomis formomis, darbu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir nutartį palikti galioti. Nurodė, kad ieškovė gyvena tėvų dovanotame bute, kuris įrengtas už jų lėšas, ieškovė dirba, jos pajamos nedidelės. Viena moka patarnavimus, perka vaikams maistą, rūbus, medikamentus ir kt. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, jis yra sakęs, kad užsienyje uždirba ir 6 000 Eur. Ieškovės turtinė padėtis bloga, neturi jokio vertingo turto, gaunamos pajamos iš individualios veiklos ir tėvų parama, papildomai gauti pajamų ieškovė negali, visą laiką skiria sunkiai sergančios dukros priežiūrai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas ir, nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytas kiekvienam nepilnamečiui vaikui laikinas po 250,00 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
11. Bylos duomenis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovo A. J. kaltės; vaikų P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
12. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo trims nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis po 250 Eur dydžio išmokų kiekvienam vaikui nuo 2025 m. spalio 1 d.
13. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su priteista laikino išlaikymo suma, iš esmės argumentuodamas šiomis aplinkybėmis: 1) kad jam po 250 Eur suma vaikams per didelė; 2) prie vaikų išlaikymo atsakovas prisideda gera valia; 3) ieškovė už tris vaikus išmokas.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
15. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Taigi, laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog klausimą sprendžia nenagrinėjant ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertinęs neįgalaus šalių sūnaus poreikius. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
18. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vaikai gyvena su ieškove, kaip ieškovė nurodė, jos tėvų jai dovanotame bute. Vaikai šiuo metu yra: P.– 15 m., M. – beveik 12 m. ir U. M. – 7 m. amžiaus. Pastebėtina, kad berniukai yra tokio amžiaus, kad šiame raidos etape jų įvairūs poreikiai ne tik kad auga, bet gali turėti tendenciją kisti, kas reiškia, kad didėja ir išlaikymo mastas. Be to šiame kontekste aktuali ir šalies ekonominė situacija bei kintantis infliacijos dydis, kuris turi reikšmę kiekvieno iš vaikų poreikių tenkino apimčiai. Ieškovė nurodė, kad ji prižiūri ir didžiąją dalį laiko skiria sunkiai sergančiai dukrai, jai padeda jos tėvai. Šiuo aspektu bylos ir LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė yra neįgalų asmenį slaugantis asmuo, draustas asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis. Draudimo laikotarpis numatytas net iki 2036 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė nuo 2024 m. vasario 19 d. yra registravusi vykdomą individualią veiklą, daugiau jokių darboviečių, kuriose dirbtų, nėra. Taigi bylos duomenimis ieškovė yra darbingo amžiaus, tačiau galimai jos visiška savirealizacija darbo rinkoje (atitinkamai ir pajamų gavimas) yra ribota dėl sergančio mažamečio vaiko priežiūros ir /ar slaugos.
19. Šiuo atveju atsakovas atskirajame skunde, nesutikdamas su priverstinio išlaikymo suma nurodė, kad priteistas vaikams išlaikymas po 250 Eur per didelis (pagal jų poreikius), o jam dėl sunkios turtinės padėties sukelia finansinę naštą. Tačiau tokie atsakovo argumentai iš esmės deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nurodomi kaip atsakovo gynybinė pozicija.
20. Priešingai, teismui prieinamais viešais SODROS duomenimis atlikus preliminarų jų vertinimą nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, praėjusiais metais dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, MB (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, byloje tiek ieškovė nurodė, tiek atsakovas patvirtino jo darbo santykius su (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, kad atsakovas yra darbingas, gebantis ir galintis gauti darbą bei stabilias pajamas. Jokių duomenų, kad jo galimybės darbo rinkose ribotos dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, byloje nepateikta.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tai reiškia, kad kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų skaičių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt.
22. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Auginant tris ir daugiau vaikų, kiekvienam papildomai skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kas sudarė 72,10 Eur. Atitinkamai nuo 2026 metų auginantiems tris vaikus universali išmoka vaikui - 129,50, o papildoma išmoka vaikui - 76,22 Eur, kas reiškia, kad 2025 metais vienam vaikui susidarė – 194,60 Eur, o 2026 metais – 205,72 Eur valstybės išmoka vienam vaikui. Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinama vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui faktiškai mokamų išmokų dydį. Atitinkamai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju sprendžiant laikino išlaikymo klausimą turi būti atsižvelgta į šalių nepilnamečių vaikų gaunamų išmokų iš valstybės dydžius.
23. Šiuo atveju, atsižvelgiant į orientacinį kriterijų pažymėtina, kad minimalus mėnesinis atlyginimas 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), o kiekvienam vaikui valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. skyrė 194,60 Eur išmoką, dėl ko laikytina, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti ne mažesne nei 291,20 Eur suma, atitinkamai, nuo 2026 m. padidėjus 1 MMA iki 1 153,00 (atskaičius mokesčius apie 846 Eur), atitinkamai ir vaiko išmokai iki 205,72 Eur, teoriškai kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne mažesne 320,14 Eur. Kaip minėta, ši suma yra orientacinis kriterijus dėl vaiko minimalaus išlaikymo dydžio.
24. Šiuo atveju akivaizdu, net ir įvertinus valstybės skiriamos vaikams išmokų dydžius, teismo priteista 250,00 Eur laikino išlaikymo suma vaikui nesiekia net šio minimalaus dydžio, šiame kontekste pažymint vaikų amžių, galimus didesnius poreikius dėl vaiko sveikatos ir kt.
25. Pažymėtina, kad apeliantas teigia, jog teikia išlaikymą vaikams geranoriškai, tačiau šias aplinkybes nurodo tik deklaratyviai, niekaip jų nepagrįsdamas. Vien tik teoriniai atsakovo paaiškinimai nesudaro prielaidų mažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, pažymint, kad laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
26. Atsižvelgiant į nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovas darbingas ir gebantis gauti pajamas, įvertinus valstybės išmokų vaikams dydžius, vaikų amžių ir galimus didesnius vaiko (-ų) poreikius dėl tam tikrų objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pastebėtina, kad atskirajame skunde atsakovas reiškia prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tačiau tai naujas savarankiškas prašymas, kuris nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
28. Išaiškintina, kad atsakovas prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo gali reikšti pirmosios instancijos teismui. Be to, esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.