Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-1271-390/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-05
Bylos Nr.: 2-1271-390/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00632-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Ieškovas: D. R.
Atsakovas: Ž. U., M. V. U.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto
Advokatai: Rasa Užkuraitienė

Civilinė byla Nr. 2-1271-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00632-2016-6

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.2.4.1.3(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovui D. R., atsakovui Ž. U. ir atsakovų Ž. U. ir M. V. U. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U. ir M. V. U. dėl sandorių ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo galiojančiais, trečiasis asmuo Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė Z. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. U., M. V. U., prašydamas pripažinti negaliojančiomis: 1) 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 56 000 Lt namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui; 2) 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 320 000 Lt buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui; 3) 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iki 2013 m. rugsėjo 3 d. išieškoti iš M. V. U. 440 889,90 Lt sumą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4–6).

Ieškovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015, kurioje ieškovu buvo dabartinis atsakovas Ž. U., o trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje - M. V. U., patenkino ieškovo ieškinį, pareikštą D. R. dėl prievolės pripažinimo solidaria, t. y. kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U. vekselio gavėjui Ž. U. išrašytą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai yra solidari sutuoktinių A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. V. U. prievolė. Šioje byloje ieškovas buvo atsakovas kaip A. U. teisių ir pareigų perėmėjas, priėmęs palikimą po A. U. mirties. Ieškovas mano, kad 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 56 000 Lt namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 320 000 Lt buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, yra tariami sandoriai (CK 1.86 str.), sudaryti neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, nes nei A. U., nei jos šeimai nereikėjo jokios paskolos. Teigia, kad A. U. turėjo pakankami asmeninių lėšų, be to nereikėjo neproporcingai didelių lėšų namų valdos remontui, tuo metu kai A. U. buvo pasiligojusi. Taip pat nei A. U., nei jos šeimai nebuvo jokio būtinumo imti paskolą brangaus nekilnojamojo turto dalies – buto pirkimui ir remontui. Paprastasis vekselis, tariamai gautų paskolų pagrindu, buvo išduotas taip pat dėl akių, siekiant teisiškai formalizuoti tariamus įsipareigojimus, todėl notaro vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu, nes vekselis išduotas tariamų sandorių pagrindu ir todėl atsakovams negali sukurti jokių teisių ir pareigų.

Ieškovas tvirtina, kad 2006 m. spalio 18 d. 320 000 Lt paskolos fiktyvumą tiesiogiai patvirtina atsakovų paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015, jog butas pirktas atsakovo M. V. U. vardu, nes atsakovas Ž. U. tuo metu dėl konfliktų šeimoje nenorėjo savo vardu įsigyti buto. Paskolos fiktyvumą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: 2007 m. spalio 3 d. itališkų baldų užsakymas 9 000 Lt sumai “Cassa bella” Ž. U. vardu, AB „Lietuvos dujos” 2014 m. balandžio 16 d. raštas Ž. U. dėl mokėjimo už gamtines dujas bute (duomenys neskelbtini), dujų tiekimo sutartis sudaryta; 2006 m. spalio 18 d. A. U. įgaliojimas, išduotas Ž. U. sudaryti ir pasirašyti santuokinio turto dalybų sutartį tarp jos ir M. V. U., butą (duomenys neskelbtini), paliekant jos sutuoktiniui, kitas turtas šiame įgaliojime net nepaminėtas.

Taip pat teigiama, kad 2004 m. gruodžio 15 d. 56 000 Lt paskolos sutarties fiktyvumą tiesiogiai patvirtina 2004 m. gruodžio 15 d. namų valdos (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurią pasirašė vien tik A. U. ir kuri ir sumokėjo visą sutartą sumą; VĮ Registrų centro išrašas, kuriame A. U. įregistruota kaip vienintelė namų valdos savininkė; dokumentai išnagrinėtoje civilinėje byloje; 2006-10-18 A. U. įgaliojimas, išduotas Ž. U. sudaryti ir pasirašyti santuokinio turto dalybų sutartį tarp jos ir M. V. U., butą (duomenys neskelbtini) paliekant jos sutuoktiniui; kitas turtas šiame įgaliojime net nepaminėtas, todėl namų valda (duomenys neskelbtini), laikoma jos asmenine nuosavybe; A. U. testamentas D. R..

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovai Ž. U. ir M. V. U., atstovaujami advokatės Rasos Užkuraitienės, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 74–78). Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.2-238-800/2015 pripažino, kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U., vekselio gavėjui Ž. U., išrašytą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai yra solidari sutuoktinių A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. V. U. prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 15 d. nutartimi D. R. apeliacinį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27966-800/2015 civilinėje byloje Nr. 2-238-80120/2015 pagal ieškovo Ž. U. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui M. V. U. dėl prievolės pripažinimo solidaria, A. U., mirusią (duomenys neskelbtini), pakeitė jos teisių perėmėju D. R.. Atsakovai mano, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 1 dalimi ieškininės senaties 10 metų terminas pasibaigė 2014 spalio 18 d., ieškinys pateiktas teismui 2016 m. gegužės 9 d., todėl pateiktas praleidus ieškininės senaties terminą.

Atsakovų įsitikinimu, nepagrįsti ieškovo ieškinio argumentai, kad paskolos sutartys buvo sudarytos dėl akių, tai yra tariami sandoriai, sudaryti neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Šie ieškinio argumentai prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytiems faktams: trečiasis asmuo M. V. U. 2004 m. gruodžio 15 d. iš ieškovo skolinosi 56 000 Lt namo, (duomenys neskelbtini), pirkimui, o 2006 m. spalio 18 d. iš ieškovo skolinosi 320 000 Lt buto (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Kaip nurodė ieškovas, o šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo, paskolos buvo sujungtos ir tuo pagrindu trečiasis asmuo M. V. U. 2007 m. rugsėjo 3 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt sumai ieškovo Ž. U. naudai. Pagal CK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje ir Kauno apylinkės 2016 m. sausio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad trečiasis asmuo M. V. U. 2004 m. gruodžio 15 d. iš ieškovo skolinosi 56 000 Lt namo, (duomenys neskelbtini), pirkimui, o 2006 m. spalio 18 d. iš ieškovo skolinosi 320 000 Lt buto (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių, todėl sutinkamai su CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir kasacinio teismo praktika teismo sprendime ir nutartyje nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos ir negali būti įrodinėjamos.

Atsakovai tvirtina, kad kitas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iki 2013m. rugsėjo 3 d. išieškoti iš M. V. U. 440 889,90 Lt yra nepagrįstas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas Ž. U. 2004–2007 metų laikotarpyje suteikė paskolas savo tėvui M. V. U. ir jo sutuoktinei A. U.. 2004 metais paskolino 56 000 Lt žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. 2006 metais paskolino 320 000 Lt 52/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir jo remontui. Šių paskolų pagrindu M. V. U. 2007 m. rugsėjo 3 d. išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt sumai ir įsipareigojo 440 000 Lt išmokėti iki 2013 m. rugsėjo 3 d. Dėl skolos išieškojimo pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselį 2014 m. balandžio 3 d. išduotas vykdomasis raštas. Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. sprendimu nusprendė, kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovo M. U. vekselį Ž. U. yra solidari M. U. ir A. U. prievolė. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, todėl sprendimas yra privalomas ir ieškovui.

Šalies argumentai

Ieškovas dubliku (b. l. 91–92) prašo ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad Kauno apylinkės teisme nebuvo nagrinėjamos ir ginčijamos aplinkybės, kuriomis buvo sudaryti sandoriai - 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimui; 2006 m. spalio 18 d. sutartis 52/100 dalių buto (duomenys neskelbtini) pirkimui ir jo remontui ir paprastas neprotestuotinas vekselis 440 000 Lt, kurį visų suteiktų paskolų pagrindu 2007 m. rugsėjo 3 d. M. V. U. išdavė Ž. U. ir įsipareigojo nurodytą sumą išmokėti iki 2013 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismas privalėjo įsitikinti, kad sudaryti sandoriai neprieštarauja įstatymams ir, kad jie nepažeidžia civilinių teisių ir interesų, kokias pasekmes ir padarinius jie sukelia. Dėl senaties taikymo atsakovai Kauno apygardos teismui priešieškinio nepareiškė. Ieškovo nuomone, ginčijamų sandorių tariamumą įrodo patys sandoriai, todėl, kad paskolų sutartys nebuvo patvirtintos pas notarą ar pasirašytos kokių kitų liudininkų. Sutartys buvo pasirašytos vien tik M. V. ir Ž. U.. Paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuris buvo išduotas paskolų sutarčių pagrindu, buvo išduotas didesnei ir nepagrįstai sumai.

Atsiliepimas

Atsakovai Ž. U. ir M. V. U., atstovaujami advokatės Rasos Užkuraitienės, tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 103–106). Nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas atmesti ieškinį. Tai, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl pačių sandorių, nekeičia ieškinio senaties termino taikymo. Civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 teismas analizavo nurodytus sandorius ir nagrinėjo byloje visas aplinkybes ir visus įrodymus ar buvo pirktas ir remontuotas turtas už skolintas lėšas. Nurodyti ieškovo dubliko argumentai prieštarauja teismo išvadoms padarytoms 2015 m. kovo 9 d. sprendime ir teismo sprendimo motyvams. Atsakovai mano, kad priešingai išnagrinėtoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino būtent trečiojo asmens dėstomas aplinkybes, kad lėšų tokio brangaus nekilnojamojo turto įsigijimui neturėjo ir jos skolintos iš ieškovo Ž. U.. Ieškovas turėjo galimybes nurodytoje byloje reikšti priešieškinį ir ginčyti sandorius, tačiau to nepadarė, nors ir naudojosi kvalifikuota advokato pagalba. Išnagrinėtoje byloje teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė, kad vekselis ir pateiktos paskolos sutartys yra niekiniai sandoriai. Priešingai, teismas padarė išvadas, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ir įvykdyti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo CK 6.871 straipsnio redakcija, kuri numatė, kad paskolos sutartis turi būti rašytinės formos, kai sudaroma tarp fizinių asmenų kai paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Nagrinėjamuoju atveju ginčijami sandoriai atitiko sutarties formą. Pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą taip pat nėra įstatyminio pagrindo, nes vykdomasis įrašas yra išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U. vekselio gavėjui Ž. U. išrašytą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai yra solidari sutuoktinių A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. V. U. prievolė.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti, o atsakovas Ž. U. ir jo atstovė prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Bylos duomenimis ieškovui Ž. U. ( nagrinėjamoje byloje atsakovui ) 2014m. birželio 11d. civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 Kauno apylinkės teisme pareiškus atsakovui D. R. ( nagrinėjamoje byloje ieškovui ) ieškinį dėl prievolės pripažinimo pagal 2007m. rugsėjo 3d. M. V. U. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt sumai solidaria ir jam įteikus procesinius dokumentus tik tada tapo žinoma apie ginčijamus sandorius šioje nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad ieškovas ieškinį Kauno apygardos teismui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pateikė 2016m. gegužės 9d. Įstatymas ( CK 1. 125 straipsnis) aptartam ieškinio reikalavimui nenumato sutrumpintų ieškinio senaties terminų. Taigi, pripažintina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nepraleido ieškinio senaties termino savo ieškinio reikalavimams pareikšti ( CK 1. 125 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 56 000 Lt namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui bei pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 320 000 Lt buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, o taip pat panaikinti 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iki 2013 m. rugsėjo 3 d. išieškoti iš M. V. U. 440 889,90 Lt sumą. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad paskolos sutartys buvo tariamos ir sudarytos tik dėl akių (CK 1. 86 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad tokių sutarčių tariamumą įrodo pačios sutartys. Atsakovai atsikirsdami teigia, kad ginčijamomis sutartimis buvo suteiktos paskolos M. V. U. namo (duomenys neskelbtini) pirkimui ir buto (duomenys neskelbtini) pirkimui bei remontui, sandorių tikrumą patvirtina nustatytos aplinkybės nagrinėjant kitą civilinę bylą ir tokie faktai yra prejudiciniai.

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra akcentuojama, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.).

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis daro išvadą, kad ieškovas savo pareigos neįvykdė ir neįrodė ginčijamų sandorių tariamumo ( CPK 178 straipsnis). Kai matyti iš bylos medžiagos, kad iš tikrųjų M. V. U. 2004m. gruodžio 15d. iš Ž. U. skolinosi 56000 Lt namo, (duomenys neskelbtini), pirkimui, o 2006m. spalio 18d. iš Ž. U. skolinosi 320000 Lt buto (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Nustatyta, kad remiantis šiomis sutartimis M. V. U. 2007m. rugsėjo 3d. išdavė neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt sumai Ž. U. naudai. 2014m. balandžio 23d. buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuriuo remiantis Ž. U. reikalavo iš M. V. U. išieškoti bendrą 440 000 Lt paskolos sumą. Taip pat nustatyta, kad M. V. U. sutuoktinė (duomenys neskelbtini) mirė ir testamentu visą savo turtą paliko savo vaikaičiui D. R. ( nagrinėjamoje byloje ieškovui ). Kaip rodo bylos aplinkybės, kad Ž. U. siekdamas, kad M. V. U. prisiimtos prievolės jam būtų įvykdytos pagal suteiktas paskolas Kauno apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui D. R. ( ieškovui nagrinėjamoje byloje) dėl prievolės pripažinimo solidaria. Kauno apylinkės teismas 2015m. kovo 9d. sprendimu pripažino, kad prievolė pagal 2007m. rugsėjo 3d. vekselio davėjo M. V. U., vekselio gavėjui Ž. U., išrašyta neprotestuotinu vekseliu, 440 000 Lt sumai yra solidari sutuoktinių A. U., prievolė. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuoti reikšmingi faktai nagrinėjamai bylai ( CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas nagrinėdamas aptartą bylą ir analizuodamas atsakovo D. R. atsikirtimus nustatė, kad M. V. U. skolinosi pagal ginčijamas sutartis pinigines lėšas. Teismas savo sprendime taip pat konstatavo, kad ir A. U. buvo žinoma, kad namų valda (duomenys neskelbtini), yra perkama už skolintas sutuoktinio lėšas, kad ji žinojo apie skolintas lėšas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teismas remdamasis byloje nustatytais faktais darė išvadą, kad paskolos gavėjas M. V. U. ir A. U. turėjo solidariąją prievolę pagal išduotą 2007m. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Teismas nagrinėjamoje byloje turėdamas tokius duomenis ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytus faktus neturi pagrindo daryti išvadą, kad pagal ginčijamus sandorius šalims neatsirado teisiniai padariniai. Priešingai, teismo vertinimu, ginčijamų sandorių šalys sukūrė sau teises ir pareigas. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad ginčijami sandoriai buvo tariami ir sudaryti tik dėl akių ( CK 1. 86 straipsnis).

Esant aukščiau sprendime nustatytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys pripažintinas neįrodytu ir atmestinas.

. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno apygardos teismo 2016m. spalio 27d. nutartimi ieškovui 2188 Eur žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus ieškovo ieškinį ši suma priteistina valstybei iš ieškovo ( CPK 96 straipsnio 2 dalis ). Atmetus ieškovo ieškinį taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams. Atsakovas Ž. U. yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu ir prašo priteisti 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R—85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu ( Nauja redakcija nuo 2015-03-20 )8 punkte nustatytų koeficientų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1000 Eur už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio reikalavimus atmesti.

Iš ieškovo D. R. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 2188 Eur žyminį mokestį ir 24,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš ieškovo priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui Ž. U. a/k (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Kukalis