Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė, (išieškotojas) V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Inga Karalienė 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolė nurodė, jog jai vykdymui yra pateiktas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2024 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. e2- DGKS-APS-2-24865/2023 dėl 12 964,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB„(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo V. K. naudai. Vykdomojoje byloje 2024 m. kovo 8 d. buvo priimti procesiniai dokumentai: vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lęšas 17 489,43 Eur sumai (12 964,71 Eur skola, 3 086 Eur (sprendime priteista po 77,15 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus) paskaičiuota nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. ir 1 438,72 Eur vykdymo išlaidos). Antstolė pažymi, kad skolininkės skundo nagrinėjimas teisme nestabdo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, suėjus raginime nustatytam terminui skolininkei nepateikus informacijos apie atsiskaitymą su išieškotoju, atlikti priverstinio vykdymo veiksmai – areštuotos lėšos. Nagrinėjamu atveju įskaitymas yra negalimas, nes priešpriešiniai reikalavimai nėra toje pačioje išieškojimo eilėje, o pagal susiklosčiusius santykius ir negali sutapti išieškojimo eilės. Nepagrįsti skolininkės skunde nurodyti argumentai dėl nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodyto piniginio išieškojimo pagrįstumo. Suma yra aiškiai detalizuota (12 964,71 Eur + 3 086 Eur + 1 438,72 Eur = 17 489,43 Eur) ir yra išieškota bei saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

6. Be to, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

7. Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0139/24/00619 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. e2-DGKS-APS-2-24865/2023 dėl 12 964,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo V. K. naudai. Vykdomojoje byloje 2024 m. balandžio 8 d. buvo priimtas skundžiamas procesinis dokumentas, t. y. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-139-8652.

8. Sutinkamai su LR CPK 634 str. 2 d. nuostatomis, pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su antstolio priimtais procesiniais sprendimais vykdomojoje byloje, prašo juos panaikinti bei grąžinti nurašytas lėšas 17 489,43 Eur. Prašymas grindžiamas tuo, kad piniginis išieškojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl išieškomos sumos dydžio.

10. Vadovaujantis LR CPK 587 straipsnio 2 punkto nuostatomis, vykdomaisiais dokumentais yra pripažįstami darbo ginčų komisijos sprendimai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus LR DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (LR DK 229 str. 1 d.). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (LR DK 231 str. 1 d.). Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas LR CPK nustatyta tvarka (LR DK 230 str. 1-2 d.).

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolis išieškojimą iš pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau ir DGK) 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. e2-DGKS-APS-2-24865/2023. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, dėl paminėto DGK sprendimo per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys ieškinių teismui nepateikė. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis LR DK nuostatomis, DGK sprendimas antstolei priverstinai vykdyti buvo pateiktas įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad DGK sprendimas, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, yra nuginčytas ar kad DGK sprendimo vykdymas būtų sustabdytas teismo priimtu procesiniu sprendimu. Esant nurodytam, atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad priverstinio vykdymo veiksmus antstolė atliko nepagrįstai bei neturėdama tam teisinio pagrindo.

12. Dėl išieškomos sumos nurodytina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DKGS-APS-2-24865/2023 išieškotojui priteista 12 964,71 Eur skola bei po 77,15 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Konkrečiu atveju antstolė apskaičiavo 3 086 Eur (skaičiuojant po 77,15 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. balandžio 8 d.). Taip pat, vykdant skolos išieškojimą susidarė 1 438,72 Eur vykdymo išlaidos, vykdymo išlaidų apskaičiavimas pateiktas 2024 m. balandžio 8 d. patvarkyme Nr. S-24-139-8651, t. y. 275,22 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų, 1 160 Eur atlygio antstoliui, 3,50 Eur išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (pašto išlaidos).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10069-1090/2024 jau pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte yra nurodyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, kaip yra šiuo atveju, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje. Aptariamoje vykdomojoje byloje aukščiau paminėta tvarka skolininkė turi pareigą vykdyti skundžiamą nurodymą. Dėl kitų skolininkės argumentų (atlikto įskaitymo ir jo teisėtumo) primintina taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10069-1090/2024 jau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolei vykdomąjį dokumentą yra pateikęs tik V. K., byloje nėra duomenų apie skolininkei išduotą ir pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y., jog skolininkės reikalavimas išieškotojo atžvilgiu būtų patvirtintas teismo procesiniu sprendimu ar pan. Be to, šiuo atveju įskaitymas nėra galimas, nes priešpriešiniai reikalavimai nėra toje pačioje išieškojimo eilėje, o pagal susiklosčiusius santykius išieškojimo eilės negali sutapti, kadangi išieškotojo V. K. reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių, o skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ji nurodo, iš nepagrįstai pasisavintų lėšų. Nors skolininkė pateikė eilę įrodymų, jos teigimu, pagrindžiančių V. K. skolą įmonei, susidariusią pagal avansinių apyskaitų mokėjimus, tačiau, minėta, skolininkė nepateikė jokio vykdomojo dokumento, kuris būtų pagrindu tokias išieškotinas sumas sudengti. Be to, skolininkės reikalavimų išieškotojo atžvilgiu pagrįstumo nustatymo klausimas išeina už šioje byloje kilusio ginčo ribų, todėl šioje byloje nenustatinėtinas. Pažymėtina ir tai, kad įskaitymą vykdymo procese atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (AĮ 2 straipsnio 1 dalis), todėl pačios skolininkės atliktas įskaitymas, be kita ko, yra neteisėtas, nes skolininkė neturi tokios jai įstatymų suteiktos teisės vykdymo procese.

14. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

16. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, išieškojimas iš pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomas pagrįstai, sumos atitinka Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. e2-DGKS-APS-2-24865/2023, įskaitymas nėra galimas, nes priešpriešiniai reikalavimai nėra toje pačioje išieškojimo eilėje, o pagal susiklosčiusius santykius išieškojimo eilės negali sutapti, kadangi išieškotojo V. K. reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių, o skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ji nurodo, iš nepagrįstai pasisavintų lėšų, bei administravimo išlaidos ir atlygis antstolei skaičiuojamas pagrįstai (gera valia nevykdant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. e2-DGKS-APS-2-24865/2023).

17. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo skųsti antstolės veiksmai dar prieš priverstinį piniginių lėšų nurašymą ir byla atiduota teismui, teismas atkreipia dėmesį į CPK 510 straipsnio 8 dalyje išdėstytą teisės normą,– skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Todėl antstolės veiksmų apskundimas nestabdo ir vykdymo veiksmų byloje Nr. 013924/00619.

18. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimant ginčijamus procesinius sprendimus, be to, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176-179 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.