Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė, (išieškotojas) V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Inga Karalienė 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolė nurodė, jog jai vykdymui yra pateiktas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2024 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. e2- DGKS-APS-2-24865/2023 dėl 12 964,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo V. K. naudai. Vykdomojoje byloje 2024 m. kovo 21 d. buvo priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir raginimas įvykdyti sprendimą. Antstolė pažymi, jog nagrinėjamu atveju įskaitymas nėra galimas, nes priešpriešiniai reikalavimai nėra toje pačioje išieškojimo eilėje. Be to, skolininkė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie 8 697,41 Eur reikalavimo išieškotojui V. K. pagrįstumą, t. y. apie išduotą vykdomąjį dokumentą, o skolininkės skunde nurodyti argumentai dėl procesiniuose dokumentuose nurodyto piniginio išieškojimo taip pat nepagrįsti. Taigi, skolininkė turi 7 454,71 Eur sumą sumokėti išieškotojui (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

7. Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0139/24/00619 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. e2-DGKS-APS-2-24865/2023 dėl 12 964,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo V. K. naudai (v. b. l. 2–8). Vykdomojoje byloje 2024 m. kovo 21 d. buvo priimti skundžiami procesiniai dokumentai, t. y. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-139-7131, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-139-7133 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-139-7132 (v. b. l. 9–11).

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos manymu, piniginiai išieškojimai ir antstolės priimti patvarkymai yra neteisėti, kadangi skolininkė įskaitė DGK sprendimu priteistą sumą į išieškotojo (V. K.) skolą pagal šiai dienai surastus avansinių apyskaitų mokėjimus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga V. K.. Taigi, skolininkė antstolės veiksmų neteisėtumą grindžia vienašališkai atliktu įskaitymu vykdymo procese, dėl ko, pasak skolininkės, ji neturi jokių įsiskolinimų išieškotojui.

9. CPK 687 straipsnyje, kuriame nustatyta priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo vykdymo procese tvarka, numatyta, jog jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą (CPK 687 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal minėta teisės normą priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas tik esant šių sąlygų visetui: 1) abi šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius piniginius reikalavimus; 2) abiejų šalių piniginių reikalavimų atžvilgiu yra išduoti galiojantys vykdomieji dokumentai, t. y. abiejų šalių priešpriešiniai reikalavimai yra pripažinti įstatymuose nustatyta tvarka; 3) abiejų šalių priešpriešiniai reikalavimai yra toje pačioje išieškojimo eilėje; 4) šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą patvirtina antstolis priimdamas atitinkamą patvarkymą.

10. Nagrinėjamu atveju antstolei vykdomąjį dokumentą yra pateikęs tik V. K., byloje nėra duomenų apie skolininkei išduotą ir pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y., jog skolininkės reikalavimas išieškotojo atžvilgiu būtų patvirtintas teismo procesiniu sprendimu ar pan. Be to, šiuo atveju įskaitymas nėra galimas, nes priešpriešiniai reikalavimai nėra toje pačioje išieškojimo eilėje, o pagal susiklosčiusius santykius išieškojimo eilės negali sutapti, kadangi išieškotojo V. K. reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių, o skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ji nurodo, iš nepagrįstai pasisavintų lėšų. Nors skolininkė pateikė eilę įrodymų, jos teigimu, pagrindžiančių V. K. skolą įmonei, susidariusią pagal avansinių apyskaitų mokėjimus, tačiau, minėta, skolininkė nepateikė jokio vykdomojo dokumento, kuris būtų pagrindu tokias išieškotinas sumas sudengti. Be to, skolininkės reikalavimų išieškotojo atžvilgiu pagrįstumo nustatymo klausimas išeina už šioje byloje kilusio ginčo ribų, todėl šioje byloje nenustatinėtinas. Pažymėtina ir tai, kad įskaitymą vykdymo procese atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (AĮ 2 straipsnio 1 dalis), todėl pačios skolininkės atliktas įskaitymas, be kita ko, yra neteisėtas, nes skolininkė neturi tokios jai įstatymų suteiktos teisės vykdymo procese.

11. Pažymėtina ir tai, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte yra nurodyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, kaip yra šiuo atveju, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje. Aptariamoje vykdomojoje byloje 12 964,71 Eur suma yra prieš mokesčių atskaitymą, po mokesčių atskaitymo – 7 454,71 Eur. Kartu su skundu skolininkė pateikė 2023 m. kovo 25 d. pranešimą, kuriame detaliai nurodyta išieškotojui mokėtina (priteista) suma ir atskaityti iš apskaičiuotos mokėtinos sumos su darbo teisiniais santykiais susiję mokesčiai (v. b. l. 14). Taigi, skolininkė turi sumokėti išieškotojui 7 454,71 Eur sumą.

12. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolės Ingos Karalienės veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti antstolės 2024 m. kovo 21 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-139-7131, 2024 m. kovo 21 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-24-139-7133 ir 2024 m. kovo 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-139-7132. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

13. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. K. patyrė 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą (b. l. 16–17). CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suinteresuoto asmens V. K. suinteresuotumas bylos baigtimi nagrinėjamu atveju buvo skirtingas ir tai, kad pareiškėjas skundas yra atmestas, iš pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuoto asmens V. K. naudai priteistina 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.