- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-1-557/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00248-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- T. A.
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 4500-ANR_P-121-2024 pasiūlant T. A. iki 2024 m. birželio 14 d. savanoriškai sumokėti 40 eurų baudą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 16 d. 00.00 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, Institucijos darbuotojų atliekamo patikrinimo metu dėl UAB (duomenys neskelbtini) dirbančių užsieniečių, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, nepateikė informacijos, reikalingos atliekant patikrinimą, atsisakė paaiškinti, kuo dirba Baltarusijos Respublikos pilietis A. L. (A. L.), taip pat neleido A. L. rašyti paaiškinimo, atėmė iš jo jų duotą popieriaus lapą, suplėšė jį ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. Bendrovės direktorius šaukė, kaltino įsiveržimu į patalpas. Jis gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu. Taip pat nepateikė į jų raštišką paklausimą prašytų A. L. tachografo duomenų. Tokiu būdu jis nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudė atlikti jiems pavestas pareigas. Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 T. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, paskirta 430 Eur bauda.
2. Administracine tvarka nubausto T. A. atstovas šį Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus nutarimą ir administracinę teiseną T. A. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi T. A. atstovo skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl T. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. T. A. 2024 m. gegužės 24 d. atsitiktinai portale manovmi.lt pastebėjo žymą, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 15 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr.4500-ANR_P-121-2024. T. A. daug kartų Migracijos departamentui raštu nurodė, kad protokolo nėra gavęs ir nežino, kuo yra kaltinamas, prašė atsiųsti protokolą. Negavęs protokolo, apeliantas kreipėsi į advokatą, kuris 2024 m. birželio 13 d. Migracijos departamentui pateikė tokio paties pobūdžio prašymą, į kurį atsakymą Migracijos departamentas pateikė tik po to, kai jau buvo surašytas nutarimas, t. y. 2024 m. birželio 27 d, kurį apeliantas skundžia šioje byloje. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino Institucijos padarytų teisės pažeidimų, nurodydamas, kad apeliantui suteiktos visos teisės administraciniame procese jau teisminio proceso metu. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė vs Lietuvą, peticijos Nr.: 42139/08). Ir pagal naujausią 2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotą praktiką administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Migracijos departamentas, apeliantui nepateikęs protokolo, net ignoravęs pakartotinius prašymus jį pateikti, o tik atsakydamas, kad protokolą išsiuntė, šiurkščiai pažeidė jo teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis) ir konstitucinę teisę į gynybą, apeliantas iki pat nutarimo priėmimo nežinojo protokolo turinio, t. y. negalėjo teikti su protokolo turiniu susijusių paaiškinimų, prašymų, įrodymų ar net pripažinti klydęs, gailėtis, siekti švelnesnės sankcijos, jei manytų, kad tai geriausia jam išeitis. Dėl minėtų Migracijos departamento veiksmų nutarimas nesuderinamas su administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi, todėl negali būti laikomas teisėtu.
4.2. T. A. neginčijo Migracijos departamento kompetencijos atlikti užsieniečių gyvenimo kontrolę, bet ginčijo Migracijos departamento pareigūnų veikimo teisėtumą, ginčijo jų veiksmų įmonės patalpose pagrįstumą, įrodinėjo, kad patikrinimo veiksmams reikalingas konkretus pavedimas atlikti patikrinimą, argumentavo, kad pavedimo atlikti patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) patalpose nepateikimas yra pagrindas konstatuoti minėtų asmenų veiksmų neteisėtumą, t. y. jie negalėjo šios procedūros metu teikti teisėtų nurodymų, reikalavimų ir pan., kurių nevykdymas būtų neteisėtas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalis nustato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Akivaizdu, kad Migracijos departamento veiksmams įmonės patalpose buvo reikalingas pavedimas, nes patikrinimui tai būtina. Nors Migracijos departamento atstovas teisme neigė, kad Migracijos departamentas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose vykdė patikrinimą (teigė, kad tai buvo „kontrolė“, kurios procedūra kitaip reglamentuojama, nei patikrinimas, todėl pavedimo/sprendimo jai atlikti nereikėjo), bet veiksmo prigimtį apibūdina ne tik jo faktinės aplinkybės, bet ir 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. sausio 17 d. buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas bei Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės M. K. 2024 m. spalio 7 d. posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad buvo daromas patikrinimas su Migracijos departamentu. Migracijos departamento atstovė J. D. 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos darbą organizuoja skyriaus vedėja, skirdama jai užduotis per MIGRIS sistemą, bet šiuo atveju užduoties nebuvo net MIGRIS sistemoje, tai įrodo ir Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. į bylą (DOK-48754) pateikti duomenys iš MIGRIS (juose nėra pavedimo J. D. vykti į UAB (duomenys neskelbtini) administracines patalpas, ten apklausti užsieniečius). Migracijos departamento darbuotoja J. D. 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu nesugebėjo net paaiškinti, kokiu tikslu buvo vykstama į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, kokius konkrečiai veiksmus norėta atlikti ir kodėl duomenų, kurių institucija galėjo prašyti raštu (ką vėliau ir padarė), buvo reikalaujama atvykus į įmonės patalpas. Nei įstatymas, nei Migracijos departamento nuostatai, nustatantys darbo organizavimą, nenumato galimybės skyriaus vedėjai formuoti žodinius pavedimus. Bet kokie pavedimai, kurie neturi teisinio pagrindo ar nėra tinkamai dokumentuoti, sudaro prielaidas institucinei neatsakomybei, kas prieštarauja Konstitucijos principams. Tokio veikimo legitimacija būtu dar vienas reikšmingas žingsnis link policinės valstybės, kurioje užtektų turėti pareigūno pažymėjimą ir elgtis visur savo nuožiūra, o už keliamas abejones tokio veikimo teisėtumu, pagrįstumu, būtų baudžiama, kvalifikuojant tokius samprotavimus ir abejones trukdymu pareigūnui vykdyti savo pareigas, pareigūno reikalavimų (nesvarbu, ar teisėtų) nevykdymu.
4.3. Nutartyje teismas visiškai nevertino apelianto argumentų, susijusių su pavedimo atlikti patikrinimą, pateikimo būtinumu ir atvirkščiai - teismas tiesiog nurodė, kad apeliantas turėjo preziumuoti minėtų asmenų veiksmų teisėtumą, nes teismui bylos nagrinėjimo metu tokių abejonių nekilo. Teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam ir Konstitucinio teismo praktikoje plėtojamam teisinio saugumo principui, kadangi apeliantas, norėdamas įsitikinti asmenų įgaliojimų egzistavimu atlikti įmonės patikrinimą, buvo nubaustas už šių savo teisių įgyvendinimą. Migracijos departamento darbuotojai, užuot atsakę į apelianto teisėtus prašymus pateikti jų veiksmų teisėtumo įrodymą (pavedimą), priėmė apeliantui už akių nutarimą, nepaisydami minėtų administracinio proceso normų, o teismas tai toleruoja - legitimuoja, nors patikrinimo pavedimo (ne) būtinumas, kuris ir buvo pagrindine byloje vertintina teisine aplinkybe, nutartyje visiškai nutylėtas.
4.4. Nutartyje nurodoma, kad: ,,Nors T. A. neigia trukdęs Migracijos departamento specialistams įgyvendinti jų veiklą < ... > tokią jo versiją paneigia < ... > teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr.53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload turinys". Vaizdo įraše fiksuota, kad Migracijos departamento darbuotojams nurodžius, jog jau išeina, A. L. paklausė, ar jam nieko rašyti nereikia ir klausiamai iškėlė jo turėtus lapus į viršų, o Institucijos darbuotojai patikino, jog lapai nereikalingi, jis bus iškviestas į instituciją vėliau per elektronines ryšio priemones ir ten su juo bus bendraujama. Nutartyje klaidingai interpretuojama, kad T. A. trukdė atlikti patikrinimo veiksmus - atėmė iš A. L. minėtus lapus. Net jei taip būtų pasielgta, nors to įraše nesimato, net tokie veiksmai negalėtų būti vertinami trukdymu, nes patikrinimas, nors ir neteisėtas, jau buvo baigtas - apie tai pranešė patys institucijų atstovai (byloje esančio vaizdo įrašo Nr.53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload 3:42 min. ir 3:59 min.). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei ką nors plėšė (tokių veiksmų nesimato ir nesigirti vaizdo įraše), nei atliko kokius nors kitus agresyvius veiksmus prieš Migracijos departamento darbuotojus, tik prašė jų pavedimo patikrinimui vykdyti ir skambino advokatui bei filmavo institucijos atstovų veikimo procesą.
4.5. Nutartyje nurodoma, kad: ,,ir vėliau Migracijos departamento specialistei nepavyko nei iš užsieniečio A. L., nei iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti duomenų (paaiškinimų, tachografo < ... > ). Migracijos departamento darbuotojai nebuvo įpareigoję darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) atvesdinti A. L. į Migracijos departamento skyrių, o jį tik informavo, kad jis bus kviečiamas. T. A. negali būti atsakingas už A. L. neatvykimą į Migracijos departamento skyrių, duomenų negavimą, kurių pateikimu/gavimu neturėjo pareigos pasirūpinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui duomenis, įrodančius, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 20 d. teikė atsakymą į Migracijos departamento užklausą, kuriame nurodė, jog darbuotojas A. L. atostogauja, o vėliau į darbą neatvyko, bet svarbiausia - su darbdaviu nekontaktuoja ir nėra darbdaviui pateikęs jo vairuotojo kortelės. T. A. pateikė paaiškinimus, kad A. L. kortelė ne visada buvo „nuskaitoma“, nes jis dirbo lydinčiu vairuotoju - instruktavo naujus darbuotojus - vairuotojus apie jų darbines funkcijas, tikrino šių duomenų tinkamą įsisavinimą ir taikymą praktikoje, todėl ir tachografo duomenų nėra. UAB (duomenys neskelbtini), pateikdama atsakymus į Migracijos departamento reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, todėl vien Migracijos departamento nepagrįsti ir deklaratyviai nurodomi įtarinėjimai, kurie yra grindžiami reklaminiu (duomenys neskelbtini) veiklos kūriniu, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti pateikti su funkcijų vykdymu nesusijusius duomenis bei įtarti, kad A. L. dirba koordinatoriumi ar vadybininku.
4.6. T. A. dėl duomenų (tachografų) nepateikimo neturėtų būti inkriminuojama ANK 505 straipsnio l dalis, nes kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolatos komunikavo su Migracijos departamentu, atsakinėjo į institucijos raštus, tačiau objektyviai negalėjo pateikti A. L. tachografų, nes jų neturėjo. Minėtų duomenų neturėjimas nėra ANK 505 straipsnio l dalies dispozicijoje nurodomo administracinio nusižengimo sudėties veika. Tai pripažįsta ir teismas, teigdamas, kad apeliantui turėjo būti taikyta ANK 455 straipsnio 6 dalis, tačiau tokių kaltinimų T. A. Migracijos departamentas nėra pareiškęs, o tai yra pagrindas nepalikti galioti jam inkriminuoto, ANK 505 straipsnio l dalyje numatyto nusižengimo, o administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Taigi, T. A. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio l dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.II-364-903/2024 naikintina, o administracinio nusižengimo teisena T. A. nutrauktina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. A. savo kaltės nepripažįsta, teigia administracinio nusižengimo nepadaręs. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu negavo, todėl nežinojo, kuo yra kaltinamas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus darbuotojai, atlikę patikrinimą jo vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo pavedimo atlikti tokį patikrinimą, kuris šiuo atveju buvo būtinas, jis jokiais savo veiksmais netrukdė atlikti patikrinimo, o vairuotojo A. L. tachografo duomenų nepateikė, nes jų paprasčiausiai neturi. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, negali sutikti su šiais skundo argumentais.
9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų.
10. Apeliantas skunde nurodo, jog Migracijos departamentas T. A. nepateikė protokolo, ignoravo pakartotinius prašymus jį pateikti, todėl šiurkščiai pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą, apeliantas iki pat nutarimo priėmimo nežinojo protokolo turinio, todėl neturėjo galimybės gintis ir išsakyti savo pozicijos. Visgi administracinio nusižengimo bylos duomenys paneigia šiuos argumentus.
11. Kaip matyti iš surinktų duomenų, Institucija 2024 m. gegužės 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 4500-ANR_P-121-2024, pasiūlant T. A. iki 2024 m. birželio 14 d. savanoriškai sumokėti 40 Eur baudą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 16 d. 00.00 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, Institucijos darbuotojų atliekamo patikrinimo metu dėl įmonėje dirbančių užsieniečių, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, nepateikė informacijos, reikalingos atliekant patikrinimą, atsisakė paaiškinti, kuo dirba Baltarusijos Respublikos pilietis A. L. (A. L.), taip pat neleido A. L. rašyti paaiškinimo, atėmė iš jo jų duotą popieriaus lapą, suplėšė jį ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. Bendrovės direktorius šaukė, kaltino įsiveržimu į patalpas, gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu. Taip pat nepateikė į jų raštišką paklausimą prašytų A. L. tachografų. Tokiu būdu jis nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudė atlikti jiems pavestas pareigas (t. 1, b. l. 13-14). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis, Institucija 2024 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu išsiuntė tą pačią dieną 14:10 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), dokumentas pristatytas 2024 m. gegužės 15 d. 14:10 val. Kaip nurodyta skunde pirmosios instancijos teismui, T. A. atsitiktinai 2024 m. gegužės 24 d. portale manovmi.lt pastebėjo žymą, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 15 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu. 2024 m. gegužės 27 d. T. A. surašė prašymą Institucijai pateikti minėtą protokolą ir visą administracinio nusižengimo bylą, kurį 2024 m. gegužės 27 d. 11:01 val. išsiuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-21). Į šį prašymą Institucija 2024 m. gegužės 27 d. parengė atsakymą, kurį išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69). 2024 m. birželio 6 d. T. A. surašė ir išsiuntė Institucijai pakartotinį prašymą pateikti protokolą su nurodymu ir visą administracinio nusižengimo bylą (t. 1, b. l. 22), į kurį Institucija 2024 m. birželio 7 d. paruošė ir išsiuntė atsakymą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71). Tai, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra veikiantis, tinkamas ir T. A. gauna šiuo elektroniniu paštu siųstus dokumentus, patvirtina aplinkybė, kad 2024 m. balandžio 16 d. T. A. iš Administracinių nusižengimų registro elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas šaukimas 2024 m. balandžio 23 d. 9 val. atvykti į Instituciją administracinio nusižengimo protokolui surašyti (t. 1, b. l. 16). Šį šaukimą T. A. gavo, tai patvirtina 2024 m. balandžio 17 d. jo atsiųstas prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurią prašyta atsiųsti tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63). Institucija į šį jo prašymą 2024 m. balandžio 17 d. išsiuntė atsakymą (t. 1, b. l. 65-68). Kadangi T. A. šaukiamas neatvyko į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui nei 2024 m. balandžio 23 d., nei gegužės 14 d., todėl Institucija 2024 m. gegužės 15 d. surašė jam minėtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Nors T. A. atstovas nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo gavęs administracinio nusižengimo protokolo ir nežinojo, kuo yra kaltinamas, tačiau anksčiau aptarti duomenys paneigia šį argumentą. T. A., gavęs Institucijos elektroniniu paštu siųstus šaukimus atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui (apie tai, kad gavo, patvirtina 2024 m. balandžio 17 d. jo siųstas prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga), nebuvo atvykęs susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis nei karto, nors žinojo, kuri Institucija vykdo jo atžvilgiu administracinę teiseną, turėjo specialistės kontaktinius duomenis. Be to, dar iki 2024 m. birželio 21 d. Institucijai priimant nutarimą T. A. už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant 430 Eur baudą, T. A. atstovui advokatui U. Pėdnyčiai 2024 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), atsakant į jo prašymą, buvo išsiųsta T. A. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, todėl advokato U. Pėdnyčios teiginys apie administracinėn atsakomybėn traukiamo T. A. nežinojimą, dėl ko jo atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena, atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
12. T. A. atstovas skunde taip pat ginčijo Institucijos pareigūnų veikimo teisėtumą teikdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose atlikto patikrinimo veiksmams buvo būtinas konkretus pavedimas atlikti patikrinimą. Šį teiginį apeliantas argumentavo pasiremdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalies nuostatomis, kurios numato, jog ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šioje vietoje apygardos teismas pažymi, jog to paties Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra nurodyta, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas – tai teisės aktų reglamentuoti viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. To paties Įstatymo 33 straipsnio 13 dalyje įtvirtina, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 3) gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 4) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 5) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas. Iš pateikto darytina išvada, kad šio įstatymo nuostatos taikomos atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Šiuo gi atveju, buvo atliekama užsieniečių teisinės padėties kontrolė, kuri atlikta remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties Įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai: 1) turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis įmonės arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 2) turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis; 3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka; 4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises. To paties Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
13. Taigi, pagal minėto Įstatymo nuostatas Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vykdyti užsieniečių kontrolę. Tai įtvirtinta ir Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, 9 punkte, kuris numato, kad Migracijos departamento veiklos tikslas yra užtikrinti ir organizuoti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, <..>. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nei Migracijos departamento nuostatuose (t. 1, b. l. 118-122), nei Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus nuostatuose (t. 1, b. l. 112-116) nėra įtvirtintos prievolės darbuotojams, atliekantiems užsieniečių teisinės padėties kontrolę, gauti, o jų vadovams - surašyti pavedimą atlikti užsieniečių teisinės padėties kontrolę. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, be visų kitų, numato ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas, reglamentuojančias, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų ir administracinių sprendimų. Ši ūkio subjektų veiklos priežiūra įgyvendinama atliekant planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos (darbų, dokumentų ir pan.) patikrinimus. Todėl darytina išvada, kad Institucijos darbuotojai, 2024 m. sausio 17 d. atvykę į UAB (duomenys neskelbtini) administracines patalpas ir paprašę direktoriaus T. A. leisti atlikti patalpose dirbančių užsienio piliečių dokumentų patikrinimą jų teisinei padėčiai nustatyti bei paimti paaiškinimą iš darbuotojų - užsienio piliečių, neprivalėjo turėti ir juo labiau pateikti įmonės direktoriui jokio raštiško pavedimo šiems veiksmams atlikti. Jų įgaliojimai vykdyti užsieniečių teisinės padėties kontrolę yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
14. Nors T. A. neigia trukdęs Migracijos departamento specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokią jo versiją paneigia teismo posėdžio metu liudytojų J. D. ir M. K. duoti parodymai, 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. tarnybinio pranešimo duomenys, bei vaizdo įrašas Nr. 53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload, darytas T. A.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. paaiškino, kad ji yra Darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė. Buvo gauta informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įdarbinami užsieniečiai, pažeidžiant jų įdarbinimo tvarką. Siekiant tą informaciją patikrinti, buvo daromas jungtinis patikrinimas su Migracijos departamentu ir nuvykta į minėtą įmonę. Įmonėje jie ir Migracijos departamento atstovai prašė užsieniečio pateikti paaiškinimą. Migracijos departamento atstovai prašė jo atvykti į departamentą. Direktorius paskambino advokatui. Jie negali priversti asmens duoti parodymus, o jis atsisakė juos duoti. Direktorius jiems nurodė viską teikti raštu (t. 2, b. l. 25-26). Liudytoja J. D. parodė, kad ji yra Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė. Nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), nes turėjo informacijos, kad tarpininkaujant įmonei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, Baltarusijos Respublikos piliečiui ir jis dirba ne tą darbą, kurį yra numačiusi įmonė. Jiems bendraujant su direktoriumi, į patalpą atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai su A. L., kuris jiems prisistatė. Paprašė užsieniečio parašyti paaiškinimą, kuo dirba įmonėje, kodėl jis yra įmonės teritorijoje ir t. t. Davė jam popieriaus lapą ir tušinuką. Užsienietis pradėjo rašyti paaiškinimą, bet direktorius atėmė lapą sakydamas, jog užsienietis nieko nerašys. Direktorius įjungė kamerą ir jie buvo filmuojami. Tada ji pasakė, kad pateiks kvietimą užsieniečiui atvykti į Migracijos departamentą, tačiau jis neatvyko. Vėliau siuntė paklausimus įmonei, norėdami pasitikslinti, kuo užsienietis dirbo įmonėje. 2024 m. sausio 23 d. išsiuntė paklausimą dėl tachografo duomenų pateikimo, įsakymų dėl komandiruočių, atostogų. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė visų jiems reikalingų duomenų. Jie surašė direktoriui protokolą už trukdymą atlikti patikrinimą. Direktoriaus trukdymas atlikti patikrinimą buvo esminis (t. 2, b. l. 26-27). Iš 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 17 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) administracines patalpas, direktoriaus buvo paprašyta leisti atlikti patalpose dirbančių užsieniečių dokumentų patikrinimą jų teisinei padėčiai nustatyti. Tuo metu iš šalia esančių tarnybinių patalpų išėjo keletas rusų kalba kalbančių darbuotojų, kurių buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus. Bendrovės direktorius pradėjo šaukti, kaltindamas, kad jie įsiveržė į patalpas. Jis gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu, įsijungė telefono kamerą, labai emocingai pradėjo filmuoti, grubiai kišdamas telefoną į veidą, - tai prie vieno, tai prie kito, maždaug 20 cm atstumu. Po to paskambino telefonu, kaip teigė advokatui, įjungė telefono garsiakalbį. Asmuo, kuriam paskambino, aiškino, kad patikrinimas atliekamas neteisėtai, neturint tam teisės. Pakalbinus Baltarusijos Respublikos pilietį A. L., T. A. garsiai šaukė, kad tylėtų, nieko nekalbėtų. Paprašius jo pateikti dokumentus, jis pasimetė ir reaguodamas į T. A. žodžius, pabėgo. Darbo inspekcijos atstovai, tikėdamiesi pabėgimo, užsieniečio laukė prie necentrinio išėjimo, jie sugavo užsienietį ir parsivedė į viršų. Paprašius pateikti rusų kalba kalbančio užsieniečio asmens dokumentą, jis prisistatė esantis Baltarusijos Respublikos pilietis A. L.. A. L. buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą, kokiose pareigose jis dirba, tačiau direktorius T. A. atėmė iš jo duotą lapą, suplėšė ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu (t. 1, b. l. 79-80). Iš vaizdo įrašo Nr. 53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload, daryto paties T. A. matyti, kad T. A., kalbėdamas telefonu su advokatu pasisuka ir matosi prie stalo sėdintis A. L., kuris rankoje laiko tušinuką ir popieriaus lapą bei rusiškai prieš jį esančių Institucijos specialisčių klausia „Vsio ja svabodin? (Viskas aš laisvas?)“ (vaizdo įrašo 04:39). Tuo metu T. A. telefonu užstoja filmuojamą vaidą (vaizdo įrašo 04:41) ir girdisi glamžomo popieriaus garsas (vaizdo įrašo 04:43), tada T. A. vėl filmuoja, jis eina į kitą patalpą ir jo kairėje rankoje matosi suglamžytas popieriaus lapas (vaizdo įrašo 04:45). T. A. kalbėdamas su advokatu ir išėjęs į kitą patalpą telefoną paima į dešinę ranką ir tuo metu išmeta suglamžytą popieriaus lapą (vaizdo įrašo 04:50 – 04:52), paskui grįžta į patalpą, kurioje yra Institucijų specialistai, o prie stalo sėdi A. L., T. A. rankoje suglamžyto popieriaus lapo nebėra (vaizdo įrašo 04:53). T. A. eina link stalo, kur sėdi A. L. bei prie stalo stovi dvi Migracijos departamento specialistės ir kalbasi su A. L., T. A. prieidamas rusiškai sako „Ničevo, ničevo ne razgavarivai“ (Nieko, nieko nekalbėk) (vaizdo įrašo 04:56).
15. T. A. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad T. A. netrukdė Institucijos darbuotojams atlikti patikrinimo veiksmų, tik prašė jų pavedimo patikrinimui vykdyti ir skambino advokatui bei filmavo institucijos atstovų veikimo procesą, tačiau aukščiau aptarti duomenys paneigia šią jo versiją. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad T. A. žinojo, kokių institucijų specialistai atvyko į jo vadovaujamos įmonės administracines patalpas įmonės darbo metu, specialistai turėjo prisisegę matomoje vietoje darbo pažymėjimus, prisistatė. T. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuri samdo trečiųjų šalių piliečius, kaip tolimųjų reisų vairuotojus, direktoriumi, neabejotinai žinojo, kad Migracijos departamento pareigūnai turi teisę tikrinti užsienio piliečius, prašyti pateikti duomenis, dokumentus, gauti paaiškinimus. Jis 2024 m. sausio 17 d. Institucijos darbuotojų atliekamos užsieniečių teisinės padėties kontrolės metu (buitine kalba - „patikrinimo“ metu), kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, nes nepateikė informacijos, reikalingos atliekant patikrinimą, atsisakė paaiškinti, kuo dirba Baltarusijos Respublikos pilietis A. L., taip pat neleido A. L. rašyti paaiškinimo, atėmė iš jo jų duotą popieriaus lapą, sunaikino jį ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. Bendrovės direktorius šaukė, kaltino įsiveržimu į patalpas, gestikuliavo. Tokiu būdu jis nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudė atlikti jiems pavestas pareigas.
16. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai interpretuojama, kad T. A. trukdė Institucijos darbuotojams, atimdamas iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. L. popieriaus lapus, tokie veiksmai negalėtų būti vertinami trukdymu, nes patikrinimas jau buvo baigtas - apie tai pranešė patys institucijų atstovai. Visgi, kaip matyti iš vaizdo įrašo Nr. 53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload, daryto paties T. A., kai jis paėmė popieriaus lapą iš A. L., patikrinimas dar nebuvo baigtas, Institucijos ir Darbo inspekcijos pareigūnai tebebuvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, bendravo su A. L. ir jei T. A. būtų geranoriškai pateikęs prašomus duomenis, bei netrukdęs paimti paaiškinimo iš A. L., būtų vykęs toliau. Apie patikrinimo baigtį sprendžiama ne iš tikrinamojo, šiuo atveju, A. L. klausimo, ar jis jau laisvas, o kai institucijų darbuotojai, vykdantys savo tarnybines funkcijas, pasako, surašo ir/ar pasirašo atitinkamus dokumentus, arba konkliudentiniais veiksmais parodo, kad jis jau yra baigtas.
17. T. A. Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 nubaustas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. (patikrinimo atlikimo dienos) iki 2024 m. balandžio 16 d. 00.00 val. (šaukimo T. A. atvykti į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui išsiuntimo dienos) nepateikė Institucijos darbuotojams į jų raštišką paklausimą prašytų A. L. tachografo duomenų.
18. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-878 dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įdarbinto užsieniečio Baltarusijos Respublikos piliečio A. L. elektroninių tachografų duomenų skaitmeniniu formatu atsiuntimo, kuriuose matytųsi darbuotojo faktinio darbo ir poilsio laikas. Duomenis buvo prašoma pateikti už 2023 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Taip pat buvo prašoma pateikti minėto užsieniečio komandiruočių įsakymus, atostogų prašymus, įmonės visus įsakymus šio užsieniečio darbo klausimais, darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraštį. 2024 m. vasario 2 d. buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas Nr. 9K-9367, kuriame pateikiama informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) dirbantį Baltarusijos Respublikos pilietį A. L.. Atsakymo priede pateikta darbo sutarties Nr. 25/22 (2022 m. birželio 22 d.) kopija, prašymo dėl neatvykimo į darbą 2023 m rugpjūčio 7 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gegužės 12 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. rugsėjo 8 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gruodžio 8 d. kopija, darbo užmokesčio žiniaraščių nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. kopijos, prašymo dėl atostogų 2023 m. rugpjūčio 4 d. kopija. Bendrovė papildomai Institucijai teikė duomenis dar 2024 m. kovo 8 d., balandžio 2 d. gegužės 20 d. (t. 1, b. l. 30-36), tačiau taip ir nepateikė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbusio A. L. elektroninių tachografų duomenų. Tiek 2024 m. gegužės 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte, atsakant į Institucijos pakartotinį prašymą pateikti minėtus duomenis, tiek apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad bendrovė negali pateikti A. L. elektroninių tachografų duomenų, nes A. L. yra išvykęs į Baltarusijos Respubliką ir nėra pateikęs darbdaviui vairuotojo kortelės nuskaitymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nešalina bendrovės vadovo atsakomybės dėl reikalaujamų dokumentų nepateikimo kontroliuojančiai institucijai. A. L. 2022 m. birželio 22 d. pasirašė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojo darbo. T. A. nurodo, jog A. L. nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų, nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. jam leista neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių (t. 1, b. l. 35), o iš darbo jis atleistas 2024 m. liepos 26 d. (t. 1, b. l. 198). Pažymėtina, kad A. L. buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju ir tik tokį darbą galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. liepos 27 d. jam išduotą leidimą laikinai gyventi, o ne kaip nurodyta skunde, kad A. L. kortelė ne visada buvo „nuskaitoma“, nes jis ir instruktuodavo naujus darbuotojus - vairuotojus apie jų darbines funkcijas, tikrino šių duomenų tinkamą įsisavinimą ir taikymą praktikoje. Taigi T. A. iškelta versija, neva A. L., atleidžiamas iš darbo, taip ir neperdavė nuskaitymui savo vairuotojo kortelės, akivaizdžiai neatitinka tarp A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) egzistavusių darbo teisinių santykių pobūdžio, nes vairuotojai privalo periodiškai, atsižvelgiant į įmonės nustatytą tvarką, darbdaviui perduoti nuskaitymui vairuotojo kortelės duomenis, o įmonė privalo kontroliuoti ir užtikrinti šių duomenų perdavimą, juo labiau, kad už jų nesaugojimą ir nepateikimą atitinkamoms institucijoms gresia administracinė atsakomybė. Nei UAB (duomenys neskelbtini), nei jos direktorius nepateikė jokių duomenų, kad bendrovė būtų reikalavusi iš A. L. pateikti vairuotojo kortelę nuskaitymui, priešingai, bendrovė, darbuotojui neatsiskaičius su įmone ir, pasak įmonės vadovo, neperdavus reikiamų duomenų, A. L. išleido kasmetinių atostogų, vėliau leido jam neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių, o dar vėliau jis atleistas darbuotojo prašymu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys pagrindžia, kad būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. A. kaltės, pastarajam neužtikrinus tinkamo darbdavio funkcijų vykdymo, Institucijai buvo nepateikti A. L. tachografų duomenys.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. A. inkriminuotas vairuotojo vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas formaliai turėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcija yra švelnesnė už ANK 455 straipsnio 6 dalies sankciją, vengiant pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį ir laikantis ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatų veikos, perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, kadangi byla nagrinėjama tik pagal T. A. atstovo apeliacinį skundą.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl T. A. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nenustačius pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti tiek Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.