Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., jo atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai bei advokato padėjėjui Pauliui Hibneriui (Pauliui Hibner),

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucijos) Klaipėdos skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 (ROIK 24237463880) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos Klaipėdos skyrius 2024 m. gegužės 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 4500-ANR_P-121-2024 pasiūlant T. A. iki 2024 m. birželio 14 d. savanoriškai sumokėti 40 eurų baudą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 16 d. 00.00 val., būdamas UAB „M.“ vadovu, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus darbuotojų atliekamo patikrinimo metu dėl UAB „M.“ dirbančių užsieniečių, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, nepateikė informacijos, reikalingos atliekant patikrinimą, atsisakė paaiškinti, kuo dirba Baltarusijos Respublikos pilietis A. L. (A. L.), taip pat neleido A. L. rašyti paaiškinimo, atėmė iš jo jų duotą popieriaus lapą, suplėšė jį ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. Bendrovės direktorius šaukė, kaltino įsiveržimu į patalpas. Jis gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu. Taip pat nepateikė į jų raštišką paklausimą prašytų A. L. tachografų. Tokiu būdu jis nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudė atlikti jiems pavestas pareigas.

Institucijos Klaipėdos skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 T. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, paskirta 430 Eur bauda.

Skundu T. A. atstovas advokatas U. Pėdnyčia prašo panaikinti Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-2694-2024, o T. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsitiktinai, 2024 m. gegužės 24 d. portale manovmi.lt pastebėjo žymą, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 15 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 4500-ANR_P-121-2024. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš Išrašo galėjo matyti tik patį skirtos nuobaudos faktą ir terminą iki kada turi būti sumokėta bauda, todėl 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. birželio 6 d., Migracijos departamentui pateikė prašymą (toliau - Prašymas) pateikti Protokolą ir visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2024 m. birželio 11 d. gavo Migracijos departamento atsakymą, kad Protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųstas 2024 m. gegužės 15 d. per administracinių nusižengimų registrą elektroniniu paštu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, du kartus teikęs Migracijos departamentui prašymą pateikti Protokolą, jo negavo, todėl kreipėsi į advokatą, kuris 2024 m. birželio 13 d. Migracijos departamentui pateikė tokio paties pobūdžio prašymą, kokį ir iki tol buvo jau du kartus teikęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (toliau - Atstovo prašymas). Po šio Atstovo prašymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2024 m. birželio 25 d. gavo Nutarimą, o atsakymą į Atstovo prašymą Migracijos departamentas pateikė tik po to - 2024 m. birželio 27 d. (toliau - Atsakymas), t. y. po to, kai buvo surašytas Nutarimas. Iš Atsakyme pateikiamų duomenų galima daryti prielaidą, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 4 d. bandė teikti atsakymą į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2024 m. gegužės 27 d. prašymą, tačiau šis bandymas nepavyko, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo negavo. Be to, bandymas atsakyti nebuvo net informatyvus (identiškas vėliau siųstam 2024 m. birželio 11 d. raštui), o tik formaliai nurodantis, jog Protokolas buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elektroniniu paštu, net nepateikiant tai pagrindžiančių duomenų. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims šie dokumentai būtų tinkamai įteikti, o ne tik išsiųsti. Minėtas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų ignoruojama ar taikoma tik „dėl akių“, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, nes asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta net yra registruose. Taigi, ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu, institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroniniu ryšiu rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.: 2AT-20-719/2024). Iš Migracijos departamento Atsakyme pateiktų argumentų galima spręsti, kad Migracijos departamentas akivaizdžiai netinkamai supranta procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, nes, kiek galima suprasti, Migracijos departamento vertinimu, procesinių dokumentų įteikimas preziumuojamas (de jure). Visgi, Migracijos departamento siekis taikyti preziumuojamą įteikimą neatitinka tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikos, susijusios su tinkamu dokumentų įteikimu administracinėse ir baudžiamosiose bylose, pagal kurią, įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis; teismas, netgi teismo pranešimo išsiuntimo atveju (nėra gaunamas patvirtinimas apie jo įteikimą) privalo įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Prašyme informavo Migracijos departamentą, kad nei savo asmeniniu elektroninio pašto adresu, nei gyvenamosios vietos adresu, nei UAB „M.” (įmonės, kurios direktoriumi yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) elektroninio pašto adresu ir buveinės/veiklos adresu nebuvo gautas Protokolas. Nutarimo grafoje „pažeidimo esmė''' nurodoma, kad Migracijos departamento darbuotojų atliekamo patikrinimo metu dėl UAB „M.“ dirbančių užsieniečių įmonės direktorius - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigas ir teises. Į UAB „M.“ administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 17 d. atvyko asmenys, kurie deklaratyviai nurodė esantys Migracijos departamento darbuotojai, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paprašius pateikti jų įgaliojimus atlikti patikrinimą minėtose patalpose, jokie tokio turinio ar net panašaus turinio dokumentai nepateikti, t. y. atvykę asmenys, prisistatę esantys Migracijos departamento darbuotojais, jokio pavedimo atlikti veiksmus UAB „M.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 17 d. nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę reikalauti, kad minėti asmenys prisistatytų ir parodytų savo tarnybinius pažymėjimus bei kitą dokumentaciją, siekiant įsitikinti, jog į įmonės patalpas atvyko įgaliotos institucijos atstovai, turintys teisę 2024 m. sausio 17 d. UAB „M.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalis nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrų atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimų. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytu pagrindu. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelis kartus paprašęs pateikti į įmonės, kurios direktoriumi yra, patalpas įsibrovusių asmenų įgalinimus atlikti užsieniečių teisinės padėties patikrinimą UAB „M.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 17 d. patvirtinančius dokumentus, o šiems atsisakius pateikti minėtą dokumentaciją, arogantiškai atkertant, kad „visos jų teisės įtvirtintos įstatymu“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai suabejojo šių asmenų konkrečių veiksmų „M.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 17 d. teisėtumu. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutikus, kad neįgalioti, neturintys pavedimų, motyvuotų sprendimų ar jų kopijų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas 33 straipsnio 12 dalis, 13 dalis), tinkamai neprisistatę asmenys vykdytų neaiškų patikrinimą UAB „M.“ patalpose (tikėtinai, paprašyti UAB „M.“ konkurentų, dėl kurių nesąžiningos konkurencijos jau vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose), minėti asmenys, deklaratyviai prisistatę Migracijos departamento darbuotojais, vietoje to, kad parodytų bent skaitmeninę dokumentaciją, kurios pagrindu atliekami šie konkretaus poodžio veiksmai, pradėjo intensyviai reikalauti, kad įmonės darbuotojai rodytų jiems asmens dokumentus, ėmėsi patalpose buvusių darbuotojų inscenizuotų apklausų, reikalavo jų teikti neaiškaus pobūdžio rašytinius paaiškinimus, net diktuodami tokių paaiškinimų turinį. Nebežinodamas kaip elgtis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarė susisiekti su įmonės teisiniu atstovu telefonu, tai nurodė viešai, tikėdamasis, kad Migracijos departamento darbuotojais prisistatę asmenys, supras, kad jų neteisėtas veikimas bus nurodytas ir įmonės advokatui bei nutrauks neteisėtus veiksmus arba pagaliau pateiks duomenis, pagrindžiančius jų įgaliojimų apimtis UAB „M.“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 17 d. Aptariamo įvykio metu patalpose buvo didelis šurmulys, sujudimas, susijaudinimas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefoną, siekiant, kad teisinį išsilavinimą turinčio atstovo žodžius išgirstų, pritraukė arčiau Migracijos departamento atstovais prisistačiusių asmenų, t. y. tai nebuvo „grubus kišimas telefono į veidų“, kaip tendencingai nurodyta tarnybiniame pranešime. Pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento tarnybiniame pranešime (toliau - Tarnybinis pranešimas) vienu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtų veiksmų nurodomas filmavimas ir skambutis advokatui. Šie veiksmai negali būti teisėta priežastimi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Visų pirma, filmuoti buvo pradėta, siekiant turėti įrodymą, kad Migracijos departamento atstovais prisistatę asmenys atsisako pateikti jų konkrečius įgalinimus patvirtinančius dokumentus, kuris apibrėžtų jų teisėtą buvimą įmonės patalpose ir tam tikrų veiksmų atlikimą. Antra, filmuojant buvo siekiama fiksuoti ir vėliau, esant reikalui, o jis ir kilo, įrodyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatlieka neteisėtų veiksmų. Trečia, prevenciškai - siekiant, kad Migracijos departamento atstovais prisistatę asmenys elgtųsi tinkamai, nepažeistų įstatymų, poįstatyminiais teisės aktais numatytų procedūrų, jei šie asmenys tikrai dirba Migracijos departamente. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skambutis advokatui taip pat negali būti prieštaraujančiu teisei. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybiniame pranešime Migracijos departamento specialistė, kuri dalyvavo 2024 m. sausio 17 d. patikrinime, pati nurodo, kad chaoso metu, nekreipdama dėmesio į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą pateikti atliekamo patikrinimo teisėtumą įrodančius dokumentus, toliau bandė pasikalbėti su patalpose buvusiais užsieniečiais, taip keldama dar didesnę sumaištį ir destrukciją. Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė atsakymo į Migracijos departamento raštišką paklausimą. Minėtas teiginys neatitinka tikrovės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolatos bendradarbiauja su Migracijos departamentu, atsako į raštiškus teisėtus paklausimus ir teikia visus turimus duomenis. UAB „M.“ 2024 m. gegužės 20 d. teikė atsakymą į Migracijos departamento užklausą, susijusią su Nutarime nurodomu užsieniečiu A. L., kuriame nurodė, kad darbuotojas išleistas kasmetinių atostogų, o vėliau į darbą neatvyko dėl asmeninių priežasčių, o svarbiausia - su darbdaviu nekontaktuoja ir nėra pateikęs darbdaviui vairuotojo kortelės nuskaitymui. Dėl minėtos priežasties UAB „M.“ prašė pratęsti terminą duomenims pateikti iki 2024 m. gegužės 31 d., tačiau joks Migracijos departamento atsakymas negautas, o šią situaciją Migracijos departamentas pateikia kliudymu vykdyti jų funkcijas. Taigi, Nutarime nurodytos aplinkybės neteisingos, nes su Migracijos departamentu bendradarbiaujama, teikiami tie duomenys, kurie turimi, o Migracijos departamentas bendradarbiauti nėra linkęs - jam teikiamus prašymus sistemingai ignoruoja. Iš minėtų aplinkybių ir vengimo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Protokolą galima pagrįstai spręsti, kad Migracijos departamento darbuotojai turi asmeninio pobūdžio antipatijų, dėl to tendencingai siekia jį bausti ir labiausiai tikėtina, paprašyti UAB „M.“ konkurentų, su kuriais vyksta konkurencinė kova dėl nesąžiningos konkurencijos, kuri jau persikėlusi į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Šiuo atveju, įgaliotos institucijos specialistė ne tik nesiėmė priemonių, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes, tačiau net kryptingai sukūrė sąlygas, kad nebūtų visapusiškai ir išsamiai ištirtos veikos aplinkybės - eliminavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iš proceso. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Migracijos departamento specialistė, atlikdama Nutarime nurodyto administracinio nusižengimo tyrimą, nesiekė visapusiškai ir išsamiai ištirti tiriamą nusižengimą, tinkamai taikyti įstatymus, bet priešingai - ribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konstitucines teises ir nepaisė administracinio nusižengimo teisenos proceso normų. Kitaip tariant, įgaliotos institucijos pareigūnė ignoravo administracinių nusižengimų teisenos paskirtį. Pagal ANK 566 straipsnio 1 dalį, tiriant administracinius nusižengimus, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in pelus) principais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nebuvo teisingo proceso, nes teisės būti išklausytam ir teisės į gynybą ribojamas nesuderinami su teisingo proceso principu. Taigi, neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo, šiukščiai pažeidus teisingo proceso principą, surašytas Nutarimas nesuderinamas su administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi, todėl negali būti teisėtu.

Institucija atsiliepimu prašo netenkinti T. A. atstovo advokato U. Pėdnyčios skundo. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 141 straipsnio 1 dalis numato, kad Migracijos departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Migracijos departamento valstybės tarnautojai: 1) turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis įmonės arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 2) turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis; 3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka; 4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises. Migracijos departamento darbuotojai, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2024 m. sausio 17 d. nuvyko į UAB „M.“ (toliau - Bendrovė) administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Į Bendrovės patalpas Migracijos departamento darbuotojai buvo įleisti bendrovės darbuotojos Migracijos departamento darbuotojams parodžius valstybės tarnautojų pažymėjimus. Pareiškėjas buvo paprašytas leisti atlikti patalpose dirbančių užsieniečių dokumentų patikrinimą jų teisinei padėčiai nustatyti. Tuo metu iš šalia esančių tarnybinių patalpų išėjo keletas rusų kalba kalbančių darbuotojų, kurių buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus. Pareiškėjas pradėjo šaukti kaltindamas Migracijos departamento darbuotojus įsiveržimu į patalpas. Pareiškėjas gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu, įsijungė telefono kamerą, labai emocingai pradėjo Migracijos departamento darbuotojus filmuoti, grubiai kišdamas telefoną Migracijos departamento darbuotojams į veidą, - tai prie vieno, tai prie kito, maždaug 20 cm atstumu. Po to paskambino telefonu, kaip teigė, advokatui, įjungė telefono garsiakalbį. Asmuo, kuriam paskambino, aiškino, kad patikrinimas atliekamas neteisėtai. Migracijos departamento darbuotojai bandė apklausti iš patalpos išėjusius asmenis. Vienas iš patikrinimo tikslų buvo patikrinti Baltarusijos Respublikos piliečio A. L. teisinę padėtį. Minėtam užsieniečiui pasisveikinus su Migracijos departamento darbuotojais, pareiškėjas šaukė, kad minėtas užsienietis tylėtų, nieko nekalbėtų. Paprašytas pateikti dokumentus minėtas užsienietis, reaguodamas į pareiškėjo žodžius, pabėgo. Darbo inspekcijos atstovai, tikėdamiesi pabėgimo, užsieniečio laukė prie necentrinio išėjimo ir užsienietį sugavo. Paprašytas pateikti dokumentus, jis prisistatė esantis Baltarusijos Respublikos pilietis A. L.. Jam, tarpininkaujant UAB „M.“, 2022 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau- leidimas laikinai gyventi) (duomenys neskelbtini) darbui tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal gautą informaciją jis administracinėse patalpose dirba logistikos vadybininku. Minėtas užsienietis buvo paprašytas pateikti raštišką paaiškinimą, kokiose pareigose jis dirba, tačiau pareiškėjas atėmė iš jo Migracijos departamento duotą lapą, suplėšė ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. 2024 m. sausio 23 d. UAB „M.“ buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-878 dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įdarbinto užsieniečio elektroninių tachografų duomenų skaitmeniniu formatu atsiuntimo, kuriuose matytųsi darbuotojo faktinio darbo ir poilsio laikas. Duomenis buvo prašoma pateikti už 2023 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Taip pat buvo prašoma pateikti minėto užsieniečio komandiruočių įsakymus, atostogų prašymus, įmonės visus įsakymus šio užsieniečio darbo klausimais, darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraštį. 2024 m. vasario 22 d. buvo gautas UAB „M.“ atsakymas Nr. 9K-9367, kuriame pateikiama informacija apie UAB „M.“ dirbantį Baltarusijos Respublikos pilietį A. L.. Atsakymo priede pateikta darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, prašymo dėl neatvykimo į darbą 2023 m. rugpjūčio 7 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gegužės 12 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. rugsėjo 8 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gruodžio 8 d. kopija, darbo užmokesčio žiniaraščių nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. kopijos, prašymo dėl atostogų 2023 m. rugpjūčio 4 d. kopija. UAB „M.“ nepateikė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbančio A. L. elektroninių tachografų duomenų. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas negavo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 16 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. šaukimų, kuriais pareiškėjas buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui ir 2024 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad minėti dokumentai pareiškėjui per administracinių nusižengimų registrą buvo ne tik išsiųsti, bet ir pristatyti. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 16 d. šaukimas pareiškėjui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. gegužės 6 d. šaukimas pristatytas 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolas pristatytas 2024 m. gegužės 15 d., todėl pareiškėjas minėtus dokumentus gavo. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamento darbuotojai įsibrovė į bendrovės patalpas, neturėjo valstybės tarnautojų pažymėjimų, patvirtinančių, kad jie yra Migracijos departamento darbuotojai, ar neturėjo teisės atlikti bendrovės patalpose esančių užsieniečių teisinės padėties kontrolės. Migracijos departamento darbuotojai savarankiškai negalėjo įeiti į bendrovės patalpas, jie buvo į bendrovės patalpas įleisti bendrovės darbuotojos, Migracijos departamento darbuotojams prisistačius ir parodžius valstybės tarnautojų pažymėjimus. Migracijos departamento darbuotojų teisę atlikti užsieniečių teisinės padėties kontrolę bendrovės patalpose numato Įstatymo 141 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas žinojo, kad Migracijos departamento darbuotojai bendrovės patalpose atlieka užsieniečių teisinės padėties kontrolę (šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo skundo 6 lapo paskutinė pastraipa, kurioje pareiškėjas pats tai konstatuoja) ir kad Migracijos departamento darbuotojų teisės yra numatytos Įstatyme (pareiškėjo skundo 6 lapo paskutinėje pastraipoje pareiškėjas nurodo, kad apie tai jis buvo informuotas Migracijos departamento darbuotojų). Migracijos departamento darbuotojai neatlikinėjo ūkio subjekto veiklos patikrinimo, todėl užsieniečių teisinės padėties kontrolei bendrovės patalpose, atliekamai pagal Įstatymo 141 straipsnio nuostatas, nebuvo reikalingas sprendimas ar pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą. Iš skundžiamo nutarimo yra aišku, kad pareiškėjas savo veiksmais (Migracijos departamento darbuotojus, atliekančius užsieniečių teisinės padėties kontrolę bendrovės patalpose pagal Įstatymo 141 straipsnio nuostatas, kaltino įsibrovus į bendrovės patalpas, bendrovėje esančiam užsieniečiui neleido rašyti paaiškinimo, atėmė užsieniečiui duotą popieriaus lapą ir jį suplėšė, neleido Migracijos departamento darbuotojams bendrauti su užsieniečiu, nepateikė Migracijos departamentui raštišku Migracijos departamento paklausimu prašytų pateikti užsieniečio tachografų, nors šiuos duomenis Migracijos departamentas turi teisę gauti pagal Įstatymo 141 straipsnio nuostatas) padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kliudė Migracijos departamento darbuotojams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiame Įstatyme jiems nustatytas teises, netinkamai vykdė Migracijos departamento darbuotojų reikalavimus). Pareiškėjas savo skundu šių faktinių aplinkybių nepaneigia. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo teiginiai, kad nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas ar buvo pažeistas teisingo proceso principas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu T. A. nurodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškino, kad jie samdo trečiųjų šalių piliečius, nes yra darbuotojų poreikis. Juos samdo pagal trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą kaip tolimųjų reisų vairuotojus. Jų įmonėje yra 10 skyrių. Paraiškose nurodo trūkstamų darbuotojų kiekį. Jis negali nurodyti viso proceso, kas kaip daroma. Darbo sutartis paruošia administracija, o jis jas tik pasirašo. Migracijos departamentas priima sprendimą išduoti ar ne leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jei išduoda leidimą, tada jie samdo darbuotoją. Jam žinoma, kad darbuotojas turi dirbti tik pagal paraiškoje nurodytą trūkstamą darbuotojo profesiją. Lietuvoje tokie darbuotojai dirbti kitoje įmonėje negali. Laikinas leidimas gyvenimas yra „pririštas“ prie darbdavio, kuris pateikė paraišką. Patikrinimo metu pas juos dirbo užsieniečiai, bet tik tolimųjų reisų vairuotojais, kitose pareigybėse jie nedirbo. Į UAB „M.“ patalpas 2024 m. sausio 17 d. pirmiausiai atėjo 2 pareigūnai iš Darbo inspekcijos, kurie prisistatė ir turėjo pavedimą atlikti patikrinimą ir dar po 3-4 min. atėjo 2 pareigūnai (jie parodė darbo pažymėjimą), jie buvo iš Klaipėdos Migracijos skyriaus. Jis labai jų prašė pateikti pavedimą, bet jie nieko nepateikė, todėl jie nesutiko, kad tie pareigūnai pradėtų kažkokius veiksmus. Jie Migracijos pareigūnus nusivedė į virtuvę ir ten kalbėjo. Prieš UAB „M.“ vyksta konkurencinė kova dėl nesąžiningos konkurencijos, jie yra pateikę ieškinį. Jis iš konkurentų netiesiogiai yra gavęs žinutę, kad bus „užsiundytos“ valstybinės institucijos. Kadangi Migracijos pareigūnai nepateikė pavedimo, todėl nutarė nuo to momento filmuoti veiksmų seką bei paskambino advokatui. Advokatas telefonu bandė aiškinti, kad pavedimas yra būtinas. Migracijos pareigūnai labai norėjo vaikščioti po kabinetus ir kažko norėjo ieškoti. Migracijos pareigūnai taip pat bendravo su A. L., kurį sutiko koridoriuje. Kadangi buvo didelis triukšmas, chaosas, jis negali tiksliai pasakyti, ko jo klausė Migracijos pareigūnai. Po advokato išaiškinimo visi kartu pareigūnai po 5-10 min. paliko patalpas. Jis pateikė vaizdo įrašą advokatui ir iš ten viskas matosi, ką jie darė ir ko nedarė. Darbo inspekcija su juo nekalbėjo. Ką Darbo inspekcija nustatė, jis neprisimena, jų paskirtą baudą sumokėjo ir pažeidimo neginčijo. Į įmonę gyvai Migracijos ir Darbo inspekcijos pareigūnai atvyko pirmą kartą. Vieną Darbo inspekcijos pareigūną yra matęs anksčiau. Kadangi kelis kartus buvo keičiamas laikas ir painiai komunikuojama su Migracija, todėl jis ir nenuvyko į bylos nagrinėjimą. Viską prašė atsiųsti elektroniniu laišku. A. L. tachografo nepateikė, nes pats asmuo dingo ir su jais nekontaktuoja. Tachografų duomenys keliasi į DDF ir ten matosi, kaip važiuoja transporto priemonė, t. y. „čip“ kortelė. Ją į automobilį įdeda vairuotojai, kurie be jos negali važiuoti nei metro. Kai pabaigia kadenciją, t. y. po 2 mėnesių tik tada galima ją išimti. Transporto priemonėje yra du lizdai, vienas gali būti lydimasis asmuo, kuris mokina vairuoti. Taip pat yra dvivairiai, kurie važiuoja didelius atstumus, ten turi būti įdėtos abi kortelės. Kai pateikia kortelę nuskaityti, tada jie viską mato. Migracija norėjo jo kortelės, nes norėjo pažiūrėti kaip A. L. važiavo. Jo manymu, negalima pateikti jokių kitokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. A. L. vairuoti mokė užsienyje kaip lydintysis vairuotojas ir tachografo kortelės nedėjo. Be kortelėje saugomų DDF failų nėra jokių kitokių duomenų, viskas yra tik minėtoje laikmenoje. Apie jam surašytus Darbo inspekcijos protokolus jis nieko nežino, be šitos bylos nėra gavę jokių kitų paklausimų, 2024 m. gegužės 3 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį už tachografo duomenų nepateikimą, bauda sumokėta.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad vadovaujantis pateiktais teisės aktais Departamentas neprivalėjo pranešti įmonei apie patikrinimą. Pareigūnai atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 141 straipsnyje, taip pat veiksmus, numatytus ir J. D. pareigybės aprašyme. Pagal tai jiems nereikia papildomo įgaliojimo. Departamentas gali bet kada gauti Sodros duomenis, bet kada gali atvykti į įmonę apklausti užsienietį. Užsienietis turėjo įmonėje dirbti vairuotoju, tačiau pagal turimus duomenis jis dirbo vadybininku. T. A. daryto vaizdo įraše matyti, kad 4 min 30 s įmonės direktorius neleido apklausti darbuotojo, o 4 min 57 s direktorius pats liepia savo darbuotojams neatsakinėti Departamentui rūpimais klausimais. Įraše užfiksuota, kaip direktorius trukdo Departamento pareigūnams vykdyti savo pareigas. Šiuo atveju neturėjo būti jokio pavedimo, nes pareigūnai atliko užsieniečių kontrolę. Dabar negali atsakyti, ar Departamente yra tvarka dėl pavedimų dėl darbų organizavimo. Pagal nuostatus kontrolės skyriaus vedėja gali įgalioti teritorinį skyrių atlikti patikrinimą, bet pagal tuos pačius nuostatus pats teritorinis skyrius gali atlikti patikrinimą ir savo iniciatyva. Skyriaus vedėjas skirsto darbuotojams užduotis, bet atskiro pavedimo tikrinti įmones vedėjas neturi išduoti. Departamentas nevykdo patikrinimų, jie vykdo užsieniečių kontrolę. Viešojo administravimo įstatymas jiems taikomas. Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnis jiems netaikomas, nes jie neatliko įmonės patikrinimo, o vykdė užsieniečių kontrolę. Jie vadovaujasi Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus nuostatais, kurio 5 skyrius nustato darbo organizavimo tvarką. Negali atsakyti kodėl Institucija T. A. nenubaudė pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį. Jiems duomenų nepateikė visiškai ir, jei užsienietis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tai įmonės direktorius negalėjo neturėti tachografo kortelės duomenų. Be to, pačio direktoriau pateiktas vaizdo įrašas parodo, kad jis trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. paaiškino, kad ji yra Darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė. UAB „M.“ jai žinoma. Buvo gauta informacija tiek Darbo inspekcijoje, tiek Migracijos departamente, kad įmonėje yra įdarbinami užsieniečiai pažeidžiant jų įdarbinimo tvarką. Siekiant tą informaciją patikrinti, buvo daromas jungtinis patikrinimas su Migracijos departamentu ir nuvykta į minėtą įmonę. Jų skyriaus vedėjas paskirsto užduotis, t. y. davė pavedimą jiems. Jų skyriaus vedėjas telefonu susisiekė su Migracijos departamento skyriaus vedėja, suderino kokią dieną ir koks patikrinimas bus, Migracijos departamento vedėja pasakė, kokie pareigūnai su jais bendraus, ir jie nuvyko į įmonę. Buvo jungtinis patikrinimas, pavedimas yra tik jiems, nes jie turi vienus klausimus, o Migracijos pareigūnai turi kitus. Migracijos departamento darbuotojai jau jų laukė, jie susitarė kas pro kokias duris įeis, nes ten yra 2 įėjimai. Patikrinimo metu jie susitiko su įmonės darbuotoju – užsieniečiu, kuris prisistatė A. L., sakė, kad dirba vairuotoju ir jis juos įsileido. Tada jie paprašė nuvesti juos pas įmonės vadovą. Einant pas vadovą, jie susitiko vadovą ir Migracijos departamento pareigūnus. Prie vadovo buvo bandoma atlikti užsieniečio apklausą, bet jis pasakė viską teikti raštu. Tada jie nusiuntė nurodymą dėl jiems rūpimų klausimų. Buvo numatyta, kad nuvykus į vietą, bus patikrinta, kokie užsieniečiai dirba vietoje, taip pat jų paklausinės apie darbo sąlygas, ką jie dirba, kokius teisėto buvimo dokumentus turi, o tolimųjų reisų vairuotojų - paprašys elektroniniu būdu pateikti jų korteles ir kitus dokumentus. Jų kompetencijoje yra galimybė surašyti protokolus dėl užsieniečių teisinės padėties pažeidimus. Jie įmonei surašė protokolą dėl užsieniečių padėties. Jie tikrina, ar viskas atitinka užsieniečių įdarbinimo tvarką. Jie ir Migracijos departamento atstovai prašė užsieniečio pateikti paaiškinimą. Migracijos departamento atstovai prašė jo atvykti į departamentą. Direktorius paskambino advokatui. Jie negali priversti asmens duoti parodymus, o jis atsisakė juos duoti. Jie dėl vairuotojų kortelių duomenų neteikimo surašė vadovui protokolą ir priėmė jo atžvilgiu nutarimą. Šiuo atveju jiems būtinai reikėjo nuvykti į įmonę, nes jie žinojo pranešimo turinį. Patikrinimo akte yra nurodyta, kokia informacija gauta ir kokie veiksmai atlikti. Jie turėjo nustatyti, kokį darbą dirba užsieniečiai. Vietoje buvo tik vienas užsienietis, kito jie nerado. Direktorius jiems nurodė viską teikti raštu. Jiems nepavyko įrodyti, kad užsieniečiai dirba ne tą darbą, bet direktorius nubaustas už duomenų neteikimą. Šiuo atveju jie po patalpas nevaikščiojo, nes vieną iš užsieniečių sutiko. Kadangi ji negavo kortelių duomenų, paaiškinimo negavo, o užsieniečiai iš Lietuvos išvyko, ji negalėjo nustatyti, ar užsieniečiai dirbo tolimųjų reisų vairuotojais. Komandiruočių įsakymus, žiniaraščius darbdavys gali padaryti kokius reikia, o vairuotojų kortelės – ne. Darbdavys tris kartus pateikė ne tuos duomenis, kurių prašė. Pirmasis duomenų gavimas būtų kortelių duomenys, o antrasis – apklausos, kurias taip pat nepavyko įvykdyti. Direktorius nei į protokolo surašymą, nei į nutarimo priėmimą neatvyko, tačiau baudas direktorius sumokėjo. Nutarimas surašytas pagal ANK 455 straipsnį, tačiau nepamena dalies, gali būto 5 ar 6 dalis. Įmonė bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, kad ji yra Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė. Asmenį, esantį kairėje (T. A.), yra mačiusi. Jis yra UAB „M.“ direktorius, su kuriuo bendravo tik vieną kartą. Šis įmonės pavadinimas yra žinomas, turi dar vieną pavedimą. Ji departamente dirba nuo 1992 m., o Klaipėdos skyriuje nuo 2017 m. Ji nesigilino, kaip kuriamos ir paskiriamos užduotys. Vedėja užduotis skiria kiekvieną dieną. Jie vadovaujasi Užsieniečių padėties įstatymu. A. J. ir ji ėjo tikrinti UAB „M.“, nes jos atlieka kontrolės funkcijas ir kitų asmenų atlikti tokias funkcijas nebuvo. Šis patikrinimas buvo derinamas su vedėja. Ji nėra mačiusi raštiškų pavedimų, yra tik žodiniai pavedimai. Jie turi informacinę sistemą „Migris“, ten yra formuojamos užduotys. Vedėja arba kiti skyriai toje sistemoje taip pat formuoja užduotis. Tai, ką jie atlieka, sužymi toje sistemoje. Jos surašytas tarnybinis pranešimas yra įkeltas toje sistemoje ir, jei reikia, pasirašomas elektroniniu parašu. Sistemoje sukuriama konkretaus juridinio asmens byla ir ten matosi visos vedėjos raštiškos užduotys. Be vedėjos derinimo jie nieko nedaro. Ranka rašytų rezoliucijų nėra. Šiuo atveju vedėja žodžiu pavedė nuvykti patikrinti įmonę, nes buvo gauta informacija apie galimus pažeidimus. Pradžioje viską derino vedėja, o jau kada nuvykti su Darbo inspekcijos pareigūnais bendravo pati asmeniškai. Nuvyko UAB „M.“, nes jie turėjo informacijos, kad tarpininkaujant įmonei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui Baltarusijos piliečiui ir buvo informacija, kad jis dirba ne tą darbą, kurį numačiusi įmonė. Informacija buvo ne apie vieną asmenį. Kadangi jie manė ir turėjo tokią informaciją, jog asmuo gali pasišalinti ir nepateikti savo dokumentų, ji su kolege įėjo pro paradines duris. Durys yra koduotos. Duris joms atidarė darbuotoja, kuriai jos prisistatė, nurodė savo pareigas, vardą ir pavardę bei parodė darbo pažymėjimus. Tokiu būdu jos pateko į vidų. Važiavo su tikslu sutikti abu užsieniečius. Vienose iš patalpų buvo durys su užrašu „G.“ ir už tų durų girdėjosi rusų kalba kalbantys asmenys. Jas įleidusi darbuotoja joms pasakė, kad „kviečiu direktorių“. Iš minėtos patalpos išėjo didelė grupė vyriškių. Jos prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Toje grupėje jos pamatė jas dominantį užsienietį, kurį atpažino iš „Youtube“ patalpinto įmonės reklaminio vaizdo įrašo, kuriame rodoma, jog užsienietis dirba vadybininku. Prieš einant į įmonę, jos pasižiūrėjo jas dominančių asmenų nuotraukas. Vienas iš tų asmenų labai greitai pasišalino, tačiau jos jo nesivaikė, o antrasis (jos turėjo informacijos, kad jis gali išeiti pro kitas duris), bandydamas išeiti, įsileido Darbo inspekcijos pareigūnus. Jiems bendraujant su direktoriumi, į patalpą atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai su A. L., kuris ir jiems prisistatė. Jie darbuotojos buvo įleisti į mažesnę patalpą. Patalpoje buvo visi kartu. Tada paprašė užsieniečio parašyti paaiškinimą, kuo dirba įmonėje, kodėl jis yra įmonės teritorijoje ir t. t. Davė jam popieriaus lapą ir tušinuką. Užsienietis pradėjo rašyti paaiškinimą, bet direktorius atėmė lapą sakydamas, jog užsienietis nieko nerašys. Ji nepasakys, kokiu momentu direktorius įjungė kamerą ir jie buvo filmuojami. Tada ji pasakė, kad pateiks kvietimą užsieniečiui atvykti į Departamentą, tačiau jis neatvyko. Vėliau siuntė paklausimus įmonei, norėdami pasitikslinti kuo užsienietis dirbo įmonėje. 2024 m. sausio 23 d. išsiuntė paklausimą dėl tachografo duomenų pateikimo, įsakymų dėl komandiruočių, atostogų. Jei neklysta, toks pat elektroninis paštas buvo nurodytas ir įmonės rekvizituose. Jie nepateikė visų jiems reikalingų duomenų. Tada jie kvietė direktorių atvykti į Departamentą. Kvietimą siuntė elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas administracinių nusižengimų registre. Jų žiniomis vairuotojai turi laikytis reikalavimų ir visi duomenys saugomi tachografuose. Jos manymu, kortelę turi darbuotojai, nes jie turi ją pateikti ir atsiskaityti įmonei. Jos praktikoje nebuvo kviečiami policijos pareigūnai atlikti įmonėje kratos. Patikrinimas buvo baigtas siūlant panaikinti A. L. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jie surašė direktoriui protokolą už trukdymą atlikti patikrinimą. Direktoriaus trukdymas atlikti patikrinimą buvo esminis. Į patikrinimą ji vyko vedėjos žodiniu nurodymu. Jos darbo pareigybinėse numatyta funkcija atlikti patikrinimus. Jos pareigybės aprašymą ji pasirašė 2024 m. vasario 12 d., po patikrinimo praėjus mėnesiui, nes pareigybių aprašymus tvirtinami kas metai, todėl aprašymą pasirašo kiekvienais metais. Iš „Migris“ ir kitų sistemų gali atsispausdinti pavedimus, bet šiuo atveju buvo žodinis nurodymas. T. A. atsakė, kad protokolas buvo išsiųstas, nes direktorius savo rašte nurodė, jog jis matė protokolą ar kažkas panašaus, dabar nepamena. Tikrai nevengė pateikti protokolą T. A.. Viską siunčia per elektroninę sistemą. Vedėjos žodinį pavedimą ji laikė teisėtu. Tai buvo pavedimas patikrinti konkrečius užsieniečius. Bendrovės prisistatymo vaizdo įrašo 02:33 matosi užsienietis A. L., kuris yra prie kompiuterio.

Teismo posėdžio metu T. A. atstovas advokatas U. Pėdnyčia nurodė, kad jie prašė Darbo inspekcijos pateikti vaizdo įrašą, tačiau gavo atsakymą, kad jis neišlikęs. ANK 608 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant turi būti įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negavo Protokolo, nebuvo susipažinęs su jo turiniu, bet to siekė - norėjo naudotis ANK jam suteiktomis teisėmis, kuriomis tinkamai negalima pasinaudoti, negavus Protokolo - nežinant kuo esi kaltinamas. Migracijos departamentas akivaizdžiai netinkamai interpretuoja procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, nes, kiek galima suprasti, departamento vertinimu, procesinių dokumentų įteikimas preziumuojamas (de jure). Visgi, Migracijos departamento siekis taikyti preziumuojamą įteikimą neatitinka tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikos, susijusios su tinkamu dokumentų įteikimu administracinėse ir baudžiamosiose bylose. Įstatymas nenumato Migracijos departamento teisės preziumuoti, kad asmuo gavo Protokolą - žino kuo yra kaltinamas. Migracijos departamento versija, kuria preziumuojamas Protokolo įteikimas bei Administracinių nusižengimų registro iškarpų pateikimas įrodo tik tai, kad Institucija piktnaudžiauja teisėmis bei bando įrodyti vien tik dokumentų išsiuntimą ir dar tik elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad institucija, siųsdama dokumentus elektroniniu paštu, turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, nes tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-20-20J3. 2AT-45-20I4. 2AT-J1-2015. 2AT-27- 976/2015 ir kt.). Šiuo atveju, institucijai net nereikėjo imtis veiksmų pačiai įsitikinti, kad dokumentai pasiekė adresatą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo advokatas tiesiogiai, net ne kartą nurodė, kad Protokolo nėra gavę ir jo net prašė, reikalavo. Atkreiptinas dėmesys, kad net pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą tai tinkamai pranešti turi institucijos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nurodytoje byloje padarė išvadą, kad teismo sprendimas nutraukti asmens administracinio nusižengimo teisena yra pagristas. Migracijos departamentas teigia, kad jo darbuotojų atliekamo patikrinimo metu dėl UAB „M.“ dirbančių užsieniečių, įmonės direktorius - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigas ir teises. Visgi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo departamento įgaliotiems pareigūnams jokiais veiksmais nekliudė, tik paprašė darbuotojais prisistačiusių asmenų pateikti jų įgaliojimų dokumentus - pavedimą atlikti patikrinimą UAB „M.“ administracinėse patalpose ir bandė savo prašymą pagrįsti teisiniais argumentais, pasitelkdamas į pagalbą įmonės advokatą, organizuodamas jam galimybę šiuos teisinius argumentus nurodyti per nuotolį. Migracijos departamentas teigia, kad atliko ne „patikrinimą“, o „kontrolę“, o pavedimas, sprendimas ar įgaliojimas tam nereikalingas. Migracijos departamento atstovas pateikė Migracijos departamento nuostatus ir kitą institucijos veiklą reglamentuojančią dokumentaciją, kurią įvertinus, matyti, kad departamento darbuotojai 2024 m. sausio 17 d. atliko ne ką kitą, o įmonės UAB „M.“ patikrinimą. 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. sausio 17 d. „atliktas UAB „M.“ patikrinimas“ ir tai kartojama net 9 teksto turinio vietose. Taigi, jau proceso pradžioje Migracijos departamento darbuotojai aiškiai nurodė, kad atliko įmonės patikrinimą, o ne kokį kitą veiksmą. Vertinant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įžanginę dalį - 4 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas, matyti, kad minėtas įstatymas nereglamentuoja jokių vidinių Migracijos departamento veiklos būdų, tik abstrakčiai nurodo Migracijos departamento funkciją - „kontroliuoti“ užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Lietuvių kalbos žodynas žodį „kontrolė“ apibrėžia kaip „patikrinimas; darbo, pareigų, priimtų nutarimų vykdymo priežiūra”. Žodynas pateikia ir antrąją žodžio „kontrolė“ naudojimo reikšmę — „įstaiga, tikrinanti kitų įstaigų ar asmenų veikimą: Valstybės kontrolė. Taigi, akivaizdu, kad sąvoka „kontrolė“ šiuo atveju naudojama kaip bendrinis, apjungiantis visas Migracijos departamento funkcijas, nedetalizuojant jų įgyvendinimo mechanizmų, tam skirtų teisinių „įrankių“. Migracijos departamento nuostatų II skyrius jau detalizuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir reglamentuoja, kaip pasireiškia institucijos kontrolė, nurodant konkrečias Migracijos departamento turimas kontrolės priemones - „įrankius“, 10.4. punkte fiksuotas „patikrinimo“ įrankis (šį straipsnį, kuriame nurodomas patikrinimas, pažymėjo ir pats Migracijos departamento atstovas, teikdamas duomenis teismui), skirtas kontrolei realizuoti. Taigi, sąvoką „kontrolė“ įstatymų leidėjas naudoja kaip bendrinį, o jos detalizaciją numato pats Migracijos departamentas nuostatų 10.1 - 10.31 punktuose, pradedant sprendimų priėmimu prieglobsčio klausimais ir baigiant atliekamais patikrinimais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalis nustato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Migracijos departamento į bylą pateikti duomenys apie vidinį darbo reglamentavimą patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę reikalauti pateikti Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus darbuotojų įgaliojimus atlikti patikrinimą UAB „M.“ administracinėse patalpose. Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus nuostatų V skyrius nustato darbo organizavimą, o jo 14 punkte aprašyta skyriaus vedėjo atsakomybės apimtis. 14.1 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjas kontroliuoja ir organizuoja skyriaus darbą, siekdamas užtikrinti skyriui pavestų funkcijų efektyvų vykdymą, kad būtų įgyvendintas Migracijos departamentui pavestas strateginis tikslas, atsako už skyriui pavestų funkcijų vykdymą, kad pavestos užduotys ir darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai. Migracijos departamento atstovė J. D. 2024 m. spalio 7 d. posėdžio metu patvirtino, kad jos darbą organizuoja būtent skyriaus vedėja, skirdama jai užduotis per MIGRIS sistemą - šiuo atveju, užduoties J. D. MIGRIS sistemoje nėra, tai įrodo ir Migracijos departamento atstovo į bylą pateikti duomenys. Migracijos departamento atstovo į bylą pateikta 2024 m. sausio 2 d. Šiaulių skyriaus vedėjos L. L. užduotis MIGRIS sistemoje dėl UAB „M.“ dirbančių užsieniečių laikino leidimo gyventi Lietuvoje patikrinimo skirta ne J. D., bet Šiaulių skyriaus vyriausiajai specialistei L. V.. Kitų į bylą pateiktų duomenų apie pavedimą 2024 m. sausio 17 d. atlikti patikrinimą nėra. Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus nuostatų V skyriaus 14.2 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjas priima skyriaus kompetencijai priskirtus sprendimus. 14.7 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjas pasirašo parengtus asmenims paklausimus, raštus, pranešimus, pažymas, atsakymus į skundus, pareiškimus, institucijų paklausimus ir kitus dokumentus Skyriaus kompetencijos klausimais, kad būtų užtikrintas skyriaus veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas. Nei įstatymas, nei Migracijos departamento nuostatai, nustatantys darbo organizavimą, nenumato galimybės skyriaus vedėjai formuoti žodinius pavedimus; sunku suprasti, kaip valstybės institucija užtikrintų nešališką ir objektyvų administracinių sprendimų vykdymą, kai darbuotojai gauna tik žodinius pavedimus atlikti patikrinimus, o tikrinamam asmeniui departamento darbuotojai neteikia jokių savo veiksmų pagrįstumą pagrindžiančių duomenų ir dar siekia nubausti tokį asmenį, nes šis kelia abejones šių veiksmų teisėtumu. Akivaizdus tokios žodinės „politikos“ rezultato pavyzdys - Migracijos departamento pateiktas vyriausiosios specialistės pareigybės aprašymas Migracijos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas tik 2024 m. sausio 30 d., o J. D. su pareigybės aprašymu supažindinta dar vėliau - tik 2024 m. vasario 12 d., nors ginčo patikrinimas UAB „M.“ administracinėse patalpose vyko 2024 m. sausio 17 d., t. y. tik kilus problemai šios žodinės „politikos“ procesas bandytas įforminti raštu ir dar pasirašant dokumentus „atgalinėmis“ datomis. Minėtame vyriausiosios specialistės pareigybės aprašymo III skyriuje nurodyta pareigybės specializacija, o 5.1. punktas detalizuoja, kad pagrindinė veiklos specializacija yra administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė, t. y. vyriausioji specialistė įgyvendina sprendimus, atlieka sprendimų priežiūrą ir kontrolę, kurių atlikimui Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus nuostatų V skyrius numato skyriaus vedėjo sprendimą, bet Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalis vis tiek numato minėto sprendimo pateikimą kontroliuojamam asmeniui. Taigi, J. D. patikrinimo metu net nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu, nes jo tuo metu dar net nebuvo, jis sukurtas po to. Pareigybės aprašymo 5.1. punktas nurodo, kad ji įgyvendina sprendimų priežiūrą ir kontrolę, o 24 punktas vis tiek nurodo, kad vyriausioji specialistė vykdo pavedimus. Būtent pavedimo/sprendimo atlikti patikrinimą ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, tikėtina, J. D. nežinojusi savo pareigybės nuostatų, nesuprato prašymo esmės. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė M. K. 2024 m. spalio 7 d. posėdžio metu nurodė, kad buvo daromas jungtinis patikrinimas su Migracijos departamentu. Pastebėtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji specialistė neneigia, kad atliko įmonės patikrinimą, o Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai pateikė pavedimus tikrinti, tačiau Migracijos departamentas juose neminimas. Migracijos departamento atstovo teiginys, kad atliekant jungtinį institucijų veiksmų planą Migracijos departamentas atliko kontrolę, o Valstybinė darbo inspekcija - patikrinimą, nepagrįstas jokia teisės norma. Patikrinimo metu, tiek Migracijos departamento darbuotojai, tiek Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai atliko identiškus veiksmus - ir Migracijos departamentas atliko patikrinimą, tačiau, neturint pavedimo/sprendimo atlikti minėtus veiksmus, interpretuoja, kad buvo atliekamas ne patikrinimas, o mistifikuota „kontrolė“. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę prašyti, kad minėti asmenys prisistatytų, parodytų savo tarnybinius pažymėjimus bei kitą dokumentaciją (įgaliojimą, sprendimą, pavedimą, pažymą apie atliekamą patikrinimą), siekiant įsitikinti, jog į įmonės patalpas atvyko tam įgalioti institucijos atstovai, kuriems pavesta atlikti tam tikrus kontrolės veiksmus - patikrinimą. Minėtiems asmenims arogantiškai atsisakius pateikti dokumentaciją, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai suabejojo šių asmenų veiksmų įmonės patalpose teisėtumu. Migracijos departamento darbuotoja J. D. 2024 m. spalio 7 d. posėdžio metu nesugebėjo netgi paaiškinti, kokiu tikslu buvo vykstama į UAB „M.“ patalpas, kokius konkrečiai veiksmus norėta atlikti ir kodėl duomenų, kurių institucija galėjo prašyti raštu, buvo reikalaujama atvykus į įmonės patalpas. Nesuprantama, kodėl 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento tarnybiniame pranešime (toliau - Tarnybinis pranešimas) vienu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtų veiksmų nurodomas filmavimas ir skambutis įmonės advokatui. Pagrįstai manytina, kad Migracijos departamento darbuotojai, įsižeidė, nes buvo paprašyti pateikti įstatyme nustatytą dokumentaciją, nors jos neturėjo. Taigi kilo asmeninio pobūdžio antipatija, todėl buvo tendencingai siekiama bet kokiu būdu bausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį - Tarnybiniame pranešime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtais veiksmais dėl to net nurodant skambutį advokatui ir proceso eigos filmavimą, skirtą vėliau įrodyti, jei bus poreikis ateityje (jis ir kilo), jog jokių neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė. Migracijos departamento darbuotojų minėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai negali būti kliudymu pareigūnams įgyvendinti įstatymuose nustatytas pareigas ir teises ANK 505 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo niekaip negalėjo kliudyti įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą, nes minėti pareigūnai net neturėjo teisinio pagrindo atlikti minėtus veiksmus - valstybės institucijos skyriaus vedėjo žodinis pavedimas, kurio egzistavimo duomenų byloje net nėra, nėra reglamentuojamas įstatyme ir apskritai neegzistuoja. Tarnybiniame pranešime Migracijos departamento specialistė, kuri dalyvavo 2024 m. sausio 17 d. patikrinime, pati nurodo, kad „chaoso“ metu, nekreipdama dėmesio į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą pateikti atliekamo patikrinimo teisėtumą įrodančius dokumentus, patikrinimą įmonės patalpose vykdė. Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė atsakymo į Migracijos departamento raštišką paklausimą. Visgi, minėti teiginiai paneigti byloje pateiktais rašytinais įrodymais, kurie pagrindžia, kad UAB ,,M.” su Migracijos departamentu bendradarbiauja bei teikia atsakymus į raštiškus paklausimus, teikiant visus turimus duomenis (objektyviai negali pateikti daugiau nei turi, o reikalauti įvykdyti daugiau nei objektyviai įmanoma negalima - neteisėta ir už tokių reikalavimų neįvykdymą bausti negalima), bet Migracijos departamentas bendradarbiauti nėra linkęs - jam teikiamus prašymus sistemingai ignoruoja. Pastebėtina, kad Migracijos departamentas visus veiksmus, kuriuos siekė atlikti patikrinimo metu sėkmingai atlikto siųsdami raštiškus paklausimus UAB „M.“, į kuriuos atsakyta, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nekliudė institucijai pasiekti norėtų tikslų. Posėdžio metu buvo bandoma rasti priežastinį ryšį tarp kažkada UAB „M.“ padarytų pažeidimų ir šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reiškiamų kaltinimų, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos priimti nutarimai negali sudaryti pagrindą preziumuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės šioje byloje. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad tarnybiniame pranešime nurodyti Migracijos departamento darbuotojos teiginiai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atėmė iš A. L. lapą, suplėšė jį ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu yra aiškiai klaidinantys. Įraše fiksuota, kad Migracijos departamento darbuotojams nurodžius, jog išeina, A. L. paklausė, ar jam nieko rašyti nereikia, iškėlė lapus į viršų, o Institucijos darbuotojai patikino, kad lapai nereikalingi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei ką nors plėšė, nei apskritai atliko kokius nors agresyvius veiksmus prieš Migracijos departamento darbuotojus, tik prašė jų pavedimo patikrinimui vykdyti, skambino advokatui bei filmavo procesą.

Migracijos departamentas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė A. L. tachografų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė į bylą duomenis, kurie įrodo, kad UAB „M.“ 2024 m. gegužės 20 d. teikė atsakymą į Migracijos departamento užklausą, kuriame nurodė, kad darbuotojas išleistas kasmetinių atostogų, o vėliau į darbą neatvyko dėl asmeninių priežasčių, bet svarbiausia - su darbdaviu nekontaktuoja ir nėra pateikęs darbdaviui vairuotojo kortelės nuskaitymui. Dėl minėtos priežasties UAB „M“ prašė pratęsti terminą duomenims pateikti iki 2024 m. gegužės 31 d., tačiau Migracijos departamento atsakymas vėl negautas, o šią situaciją Migracijos departamentas pateikia kliudymu vykdyti jų funkcijas, nors UAB „M“ aiškiai nurodė, kad tachografo duomenys neteikiami ne dėl to, kad nenorima jų teikti, bet dėl objektyvių priežasčių - duomenų neturėjimo. A. L. kortelė ne visada buvo „nuskaitoma“, nes jis dirbo kaip lydintysis vairuotojas, mokė naujus darbuotojus vairuoti transporto priemones, suprasti veiklos specifiką, todėl ir tachografo duomenų nėra. UAB „M“, pateikdama atsakymus į Migracijos departamento reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28,2014, 89-102 p.), todėl vien Migracijos departamento nepagrįsti ir deklaratyviai nurodomi įtarinėjimai, kurie yra grindžiami reklaminiu UAB „M“ kūriniu, negali būti laikomi teisėtu pagrindu reikalauti pateikti su funkcijų vykdymu nesusijusius duomenis bei įtarti, kad A. L. dirba koordinatoriumi ar tuo labiau - logistikos vadybininku. Iš byloje pateiktų įrodymų galima pagrįstai spręsti, kad Migracijos departamento darbuotojai po nesėkmingo patikrinimo tikrai turi asmeninio pobūdžio antipatijų, dėl to tendencingai siekia administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bausti. Migracijos departamentas ne tik nesiėmė priemonių, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes, tačiau net kryptingai kūrė sąlygas, kad nebūtų visapusiškai ir išsamiai ištirtos veikos aplinkybės - eliminavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iš proceso.

Iš T. A. pateikto ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr. 53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload turinio matyti, kad patalpoje stovi dvi moterys: viena – Darbo inspekcijos specialistė, kurios krūtinės priekyje yra veikianti „Kūno kamera“, kita Migracijos departamento specialistė, ant kurios krūtinės matosi pakabintas darbo pažymėjimas bei ateina dar viena moteris, galimai įmonės darbuotoja, o už jos Darbo inspekcijos specialistas. Girdisi, kaip telefonu advokatas aiškina, ką turi daryti jam skambinantis asmuo (T. A.). Darbo inspekcijos specialistė paaiškina kokiu tikslu atvyko į įmonę (vaizdo įrašo 01:11). Advokatas prašo viską pateikti raštu. Darbo inspekcijos specialistė paaiškina, kad nori apklausti darbuotojus jų darbo vietoje ir kad tai jiems leidžia įstatymai (vaizdo įrašo 01:40). Toliau vyksta pokalbiai, advokatas aiškina T. A., kaip jis turi elgtis ir ką daryti. Darbo inspekcijos specialistė, pasitarusi su Migracijos departamento specialiste, advokatui telefonu paaiškina, kad „šiandien klausimus dėl užsieniečių, kaip juos apsiklausti, spręs Migracija (vaizdo įrašo 03:43 – 01:45), o mes kaip Darbo inspekcija atsiųsime oficialius nurodymus, ko norėsime iš įmonės (vaizdo įrašo 03:51). Toliau girdisi, kaip yra sakoma, kad „mes kaip iš Migracijos paprašysime papildomų dokumentų ir tiesiog surašysime tarnybinį pranešimą, kaip viskas vyko, kaip buvo atsisakoma, kaip darbuotojas negalėjo....“ (vaizdo įrašo 03:57 – 04:09). Specialistę pertraukia tiek advokatas, tiek T. A. klausiant „kas buvo atsisakoma? Migracija net pavedimo neturėjo“ (vaizdo įrašo 04:09). T. A. tvirtina, kad Migracija pavedimo neturėjo (vaizdo įrašo 04:16). Toliau girdisi, kaip Migracijos departamento specialistė sako „Vadovas taip neleido nieko kalbėti, Jūs pats tik savo nuomonę reiškėte“ (vaizdo įrašo 04:17 – 04:23), gerai mes supratome (vaizdo įrašo 04:24), toliau girdisi, kaip Darbo inspekcijos specialistas sako „pagal mūsų straipsnius yra ... (nesigirdi ką sako) jis įsakė jam nerašyti, viskas yra įrašyta“ (vaizdo įrašo 04:24 – 04:30). T. A. atsako, kad mes ir viską turim. Tai vienu žodžiu palydim, palydim, palydim, pareigūnus (vaizdo įrašo 04:30 – 04:38). T. A., kalbėdamas telefonu su advokatu, pasisuka ir matosi prie stalo sėdintis A. L., kuris rankoje laiko tušinuką ir popieriaus lapą bei rusiškai prieš jį esančių Institucijos specialisčių klausia, „Vsio ja svaboden?“ (pagal teismo posėdyje dalyvavusios vertėjos vertimą „Viskas aš laisvas?“) (vaizdo įrašo 04:39). Tuo metu T. A. telefonu užstoja filmuojamą vaidą (vaizdo įrašo 04:41) ir girdisi glamžomo popieriaus garsas (vaizdo įrašo 04:43), tada T. A. vėl filmuoja, jis eina į kitą patalpą ir jo kairėje rankoje matosi suglamžytas popieriaus lapas (vaizdo įrašo 04:45), taip pat matosi moteris, kuri rankose laiko telefoną. T. A. kalbėdamas su advokatu ir išėjęs į kitą patalpą, telefoną paima į dešinę ranką ir tuo metu išmeta suglamžytą popieriaus lapą (vaizdo įrašo 04:50 – 04:52), paskui grįžta į patalpą, kurioje yra Institucijų specialistai, o prie stalo sėdi A. L., T. A. rankoje suglamžyto popieriaus lapo nebėra (vaizdo įrašo 04:53). T. A. eina link stalo, kur sėdi A. L., bei prie stalo stovi dvi Migracijos departamento specialistės bei kalbasi su A. L., T. A. prieidamas rusiškai sako „Ničevo, ničevo ne razgavarivai“ (pagal teismo posėdyje dalyvavusios vertėjos vertimą „Nieko, nieko nekalbėk“) (vaizdo įrašo 04:56). Migracijos departamento specialistės A. L. aiškina, kad jis per „Migris“ sistemą gaus kvietimą atvykti į Migracijos departamentą, esantį Kauno g. 6. A. L. rusiškai klausia „Sevodnia?“ (pagal teismo posėdyje dalyvavusios vertėjos vertimą „Šiandien?“) (vaizdo įrašo 05:11), Migracijos departamento specialistės rusiškai atsako „Navernoje zavtra, 7.30“ (pagal teismo posėdyje dalyvavusios vertėjos vertimą Galimai rytoj, 7.30 val.). Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš Institucijos pateikto ir teismo posėdžio metu, dalyvaujant vertėjai, peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame kalbama rusų kalba, „?. ?. ?.“ („E. p. b.“) turinio matyti, kad ant durų yra užrašas „G.“, mergina sako, kad tai yra koordinatorių skyrius - mūsų įmonės pagrindas, jai už nugaros matosi stalas su kompiuteriu ir 2 monitoriais, už kurio sėdi A. L., toliau mergina aiškina, kad atvykę vairuotojai šiame skyriuje užsirašo dėl bandomojo pravažiavimo, dėl darbo, kai darbo metu jiems iškyla kokių nors klausimų ar yra sunkumų, būtent šitie asmenys jums padeda išspręsti iškilusius klausimus. Į koordinatoriaus pareigas įeina – vairuotojų siuntimas atlikti bandomąjį važiavimą, vairuotojų paskirstymas dirbti pagal projektus, spręsti problemas ir padėti vairuotojams jei jiems darbo metu iškylą kokių nors klausimų ar sunkumų (vaizdo įrašas nuo 02:12 iki 02:50).

Iš 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, bei Įstatymo 141 straipsnio l dalimi - Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti, atliktas UAB „M“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas. Patikrinime dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorė M. K., vyr. darbo inspektorius E. G., Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė A. J.. 2024 m. sausio 17 d. nuvykome į (duomenys neskelbtini), UAB „M“ administracines patalpas (šis adresas buvo žinomas iš ankstesnių patikrinimų), oficialus įmonės skelbiamas adresas (duomenys neskelbtini). Į patalpas buvome įleisti darbuotojos, kuri bendravimui su mumis pakvietė direktorių T. A.. Direktoriaus buvo paprašyta leisti atlikti patalpose dirbančių užsieniečių dokumentų patikrinimą jų teisinei padėčiai nustatyti. Tuo metu iš šalia esančių tarnybinių patalpų išėjo keletas rusų kalba kalbančių darbuotojų, kurių buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus. Bendrovės direktorius pradėjo šaukti, kaltindamas mus, kad mes įsiveržėme į patalpas. Jis gestikuliavo, bendravo šaukiančiu balsu, įsijungė telefono kamerą, labai emocingai pradėjo mus filmuoti, grubiai kišdamas telefoną mums į veidą, - tai prie vieno, tai prie kito, maždaug 20 cm atstumu. Po to paskambino telefonu, kaip teigė advokatui, įjungė telefono garsiakalbį. Asmuo, kuriam paskambino, aiškino, kad patikrinimas atliekamas neteisėtai, neturime teisės. Vykstant šiam emocingam T. A. keliamam chaosui, bandėme pakalbinti iš patalpos išėjusius asmenis. Kadangi patikrinimas buvo tikslinis, vienas iš tikslų buvo patikrinti Baltarusijos Respublikos pilietį A. L., žinojome jo išvaizdą, jį pakalbinome. Jam pasisveikinus su mumis, T. A. garsiai šaukė, kad tylėtų, nieko nekalbėtų. Paprašėme pateikti dokumentus, jis pasimetė ir reaguodamas į T. A. žodžius, pabėgo. Darbo inspekcijos atstovai, tikėdamiesi pabėgimo, užsieniečio laukė prie necentrinio išėjimo, jie sugavo užsienietį ir parsivedė į viršų. Paprašius pateikti rusų kalba kalbančio užsieniečio asmens dokumentą, jis prisistatė esantis Baltarusijos Respublikos pilietis A. L.. Jam, tarpininkaujant UAB „M“, 2022 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) (duomenys neskelbtini) darbui tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tačiau, pagal gautą informaciją, jis administracinėse patalpose dirba logistikos vadybininku. Tai patvirtina filmuota vaizdinė medžiaga, kur administracinėse patalpose tarp kitų logistikos vadybininkų matosi ir A. L.. (nuoroda https:// (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu administracinėse patalpose iš tiesų nustatyta, kad tarp kitų darbuotojų buvo ir A. L.. A. L. buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą, kokiose pareigose jis dirba, tačiau direktorius T. A. atėmė iš jo mūsų duotą lapą, suplėšė ir kategoriškai neleido bendrauti su užsieniečiu. 2024 m. sausio 17 d. per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas kvietimas A. L. atvykti į Migracijos departamentą paaiškinimo pateikimui, tačiau minėtas užsienietis neatvyko. 2024 m. sausio 23 d. UAB „M“ buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-878 dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įdarbinto užsieniečio elektroninių tachografų duomenų skaitmeniniu formatu atsiuntimo, kuriuose matytųsi darbuotojo faktinio darbo ir poilsio laikas. Duomenis buvo prašoma pateikti už 2023 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Taip pat buvo prašoma pateikti minėto užsieniečio komandiruočių įsakymus, atostogų prašymus, įmonės visus įsakymus šio užsieniečio darbo klausimais, darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraštį. 2024 m. vasario 22 d. buvo gautas UAB „M“ atsakymas Nr. 9K-9367, kuriame pateikiama informacija apie UAB „M“ dirbantį Baltarusijos Respublikos pilietį A. L.. Atsakymo priede pateikta darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 22 d.) kopija, prašymo dėl neatvykimo į darbą 2023 m rugpjūčio 7 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gegužės 12 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. rugsėjo 8 d. kopija, įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę 2023 m. gruodžio 8 d. kopija, darbo užmokesčio žiniaraščių nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. kopijos, prašymo dėl atostogų 2023 m. rugpjūčio 4 d. kopija. UAB „M“ nepateikė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbančio A. L. elektroninių tachografų duomenų. Atlikus patikrinimą siūlau: vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teikti informaciją Kontrolės skyriui dėl sprendimo dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. L. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrių dėl administracinės teisenos taikymo UAB „M“ vadovui T. A. už Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnyje numatytus pažeidimus (Keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti) dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įdarbinto A. L. elektroninių tachografų duomenų nepateikimo. Dėl UAB „M“ vadovo T. A. trukdymo atlikti patikrinimą ir trukdymą institucijoms vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas bei teisėtų reikalavimų nevykdymą, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsniu (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas) taikyti administracinę atsakomybę (1 t., 79-80 b. l.).

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 23 punkto matyti, kad vyriausiasis specialistas be kitų išvardintų pareigybės aprašyme funkcijų, atlieka patikrinimus užsieniečių ir įmonių veiklos vykdymo vietose bei vykdo santuokos, registruotos partnerystės patikrinimus asmenų gyvenamosiose vietose, o 24 punkte nurodyta, kad vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus (1 t., 109-111 b. l.).

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus nuostatų 9.13 punkto matyti, kad skyriaus teritorijoje kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį valstybėje ir priimti sprendimus, vykdo patikrinimus arba kartu su kitomis valstybės įstaigomis juose dalyvauja, atlieka asmenų apklausas ir kitus veiksmus (1 t., 112-116 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai: 1) turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis įmonės arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 2) turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis; 3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka; 4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises. To paties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, o tos pačios įstatymo dalies 16 punkto a papunktyje (administracinio nusižengimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu be kita ko darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba tokio darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo be kita ko yra bausti už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad šios bylos kontekste Migracijos departamento atliekama užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė yra aiškiai reglamentuota ir tos kontrolės metu nustatyti pažeidimai yra reikšmingi ne tik pačio užsieniečio (leidimo gyventi panaikinimas), bet ir darbdavio (atsisakymas išduoti leidimą gyventi kitam įdarbinti norimam užsieniečiui) teisinei padėčiai.

Iš liudytojų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės M. K. parodymų matyti, kad minėtų institucijų specialistai (po 2 iš kiekvienos institucijos) į UAB „M“ patalpas atvyko patikrinti gautos informacijos, jog UAB „M“ užsieniečiai, įdarbinti šioje bendrovėje tolimųjų reisų vairuotojais, atlieka ne tą darbo funkciją, kuriai buvo įdarbinti. Šioje situacijoje, priešingai nei mano T. A. ir jo atstovas, teismui nekyla abejonių dėl tokių abiejų institucijos specialistų veiksmų teisėtumo. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad ir pats T. A., kuris teismo nuomone, puikiai išmano anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą (tą rodo jo paaiškinimai teisme), aiškiai suprato, kad institucijų specialistai (teismo nuomone, dviejų institucijų keturių specialistų dalyvavimas visiškai eliminuoja bet kokią galimą, kaip nurodoma skunde, jų tendencingumą ar šališkumą) veikia savo kompetencijos ribose ir jų apsilankymo tikslą, tačiau vietoj bendradarbiavimo, pasirinko kitą veikimo būdą – sukliudė šiems specialistams bendrauti su vienu iš užsieniečių ir gauti jo raštiškus paaiškinimus dėl atliekamų darbo funkcijų. Nors T. A. neigia trukdęs Migracijos departamento specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas pareigas ir teises, tačiau tokią jo versiją paneigia jau minėtų liudytojų J. D. ir M. K. parodymai, kuriuos patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr. 53a9ee69-0840-4900-8060-3128054234b8.mov crdownload turinys, iš kurio matyti, kad T. A. kalbėdamas telefonu su advokatu pasisuka ir matosi prie stalo sėdintis A. L., kuris rankoje laiko tušinuką ir popieriaus lapą bei rusiškai prieš jį esančių Institucijos specialisčių klausia „Vsio ja svabodin? (Viskas aš laisvas?)“ (vaizdo įrašo 04:39). Tuo metu T. A. telefonu užstoja filmuojamą vaidą (vaizdo įrašo 04:41) ir girdisi glamžomo popieriaus garsas (vaizdo įrašo 04:43), tada T. A. vėl filmuoja, jis eina į kitą patalpą ir jo kairėje rankoje matosi suglamžytas popieriaus lapas (vaizdo įrašo 04:45). T. A. kalbėdamas su advokatu ir išėjęs į kitą patalpą telefoną paima i dešinę ranką ir tuo metu išmeta suglamžytą popieriaus lapą (vaizdo įrašo 04:50 – 04:52), paskui grįžta į patalpą, kurioje yra Institucijų specialistai, o prie stalo sėdi A. L., T. A. rankoje suglamžyto popieriaus lapo nebėra (vaizdo įrašo 04:53). T. A. eina link stalo, kur sėdi A. L. bei prie stalo stovi dvi Migracijos departamento specialistės ir kalbasi su A. L., T. A. prieidamas rusiškai sako „Ničevo, ničevo ne razgavarivai“ (Nieko, nieko nekalbėk) (vaizdo įrašo 04:56). Pažymėtina ir tai, kad ir vėliau Migracijos departamento specialistei nepavyko nei iš užsieniečio A. L., nei iš UAB „M“ gauti duomenų (paaiškinimų, tachografo duomenų apie vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą), kurie patikimai leistų nustatyti, ar užsienietis A. L., įdarbintas UAB „M“ tolimųjų reisų vairuotoju, atliko tą darbo funkciją, kuriai buvo įdarbintas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad T. A. kaltė padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 T. A. atstovo advokato U. Pėdnyčios skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nepaisant išdėstyto, pažymėtina tai, kad vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas, kas yra inkriminuota T. A. šioje administracinio nusižengimo byloje, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcija yra švelnesnė už ANK 455 straipsnio 6 dalies sankciją, ši aplinkybė iš T. A. administracinio kaltinimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nešalintina, kadangi šiuo atveju, esant tik T. A. skundui, pagal ANK 642 straipsnio 2 dalį yra draudžiama teismui pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia aptariamo administracinio kaltinimo apimtimi Institucija užkerta kelią patraukti T. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį, nes priešingu atveju būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, numatytas ANK 565¹ straipsnio 8 punkte.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo užtikrintos visos T. A. ANK numatytos teisės, todėl teismas nemato reikalo pasisakyti dėl pakankamai didelės apimties skundo argumentų apie šių teisių galimus pažeidimus ankstesnėje proceso stadijoje. Juolab, kad nei T. A., nei jo atstovas teismui nepateikė prašymo grąžinti bylą Institucijai dėl naujo administracinio protokolo su administraciniu nurodymu surašymo dėl galimai pažeistos jo teisės susimokėti ankstesniu administraciniu nurodymu pasiūlytą mažesnę baudą. Šiame kontekste, pažymėtina, kad teismų praktikoje aukštesnėje instancijoje nustačius esminius proceso pažeidimus, priešingai nei bandoma aprašyti skunde, bylos paprastai, jei neįmanoma to ištaisyti aukštesnėje instancijoje, perduodamos į žemesnę instanciją nustatytiems pažeidimams ištaisyti, o ne priimami sprendimai apskritai nutraukti administracinę teiseną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo posėdžio metu T. A. atstovas advokatas U. Pėdnyčia pateikė prašymą priteisti 605 Eur advokato pagalbai apmokėti bei pridėjo 2024 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitą. Kadangi T. A. atstovo advokato U. Pėdnyčios skundas netenkintas, todėl jo prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-2694-2024 nepakeistą ir T. A. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.