- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2-14020-1098/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08893-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Valstybės įmonė Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė Jurga Kontutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė Jurga Kontutienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. P. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko (toliau – atsakovė), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. (mirusios 2006 m. gegužės 14 d.) mirties jis priėmė ir nuosavybės teise valdė jos palikimą, taip pat prašydamas pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 17 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. JK-8542.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo tėvai R. A. P. ir J. P. buvo susituokę, kartu gyveno bei vedė bendrą šeimos ūkį. Būdami santuokoje tėvai susilaukė trijų vaikų: ieškovo A. P. (gimusio 1961 m. balandžio 8 d.), dukters D. P. (gimusios 1966 m. birželio 19 d., mirusios 2017 m. sausio 7 d.) bei sūnaus R. P. (gimusio 1967 m. gruodžio 24 d., mirusio 2006 m. rugsėjo 8 d.). Tėvas R. A. P. mirė 1996 m. gegužės 18 d., motina J. P. mirė 2006 m. gegužės 14 d. J. P. vardu asmeninės nuosavybės teise liko įregistruoti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius: 45/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo. Po motinos mirties ir toliau liko gyventi šeimos gyvenamajame name (jo dalyje), tiek namo dalį, tiek ūkinius pastatus valdė kaip savo, jais rūpinosi, mokėjo mokesčius. Ieškovo teigimu, jis atliko aktyvius veiksmus, būtinus faktiniam palikimo priėmimui. Ieškovas taip pat nurodė, kad po motinos J. P. mirties 2016 m. spalio 17 d. nuosavybės teisės į jai priklaususį turtą buvo įregistruotos atsakovės Lietuvos Respublikos vardu, remiantis palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. JK-8542 pagrindu. Apie tai, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė valstybė sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį, kai planuodamas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo susirado advokatą bei gavo nekilnojamojo turto registro pažymą. Kadangi valstybei palikimas gali pereiti tik tuo atveju, kai nėra įpėdinių arba nei vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo, todėl yra pagrindas panaikinti valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovas priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu ir įgyvendino į jį savo teises kaip savininkas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad po palikėjos mirties ieškovas vykdė turto priežiūrą, mokėjo už jį mokesčius. Atsakovės teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas, priimdami ginčo objektu esantį palikimą, o Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Atsakovė pažymėjo, kad J. P. palikimo priėmimo perėjimo valstybei faktas nuo 2016 m. spalio 25 d. buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybės liudijimą pasibaigė 2019 m. spalio 25 d. (CK 5.8 straipsnis).
5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. Mokesčių inspekcija 2016 m. spalio 17 d. gavo J. P., mirusios 2006 m. gegužės 14 d., paveldėjimo teisės liudijimą ir persiuntė jį valstybės įmonei Turto bankui, administruoti paveldėtą turtą pagal kompetenciją. Jokių papildomų, aktualių bylai duomenų neturi.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad po motinos mirties liko gyventi ir nepertraukiamai gyveno ir gyvena iki šiol šeimos gyvenamajame name, rūpinasi juo, moka už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas. Dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad atitinkama tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą turi priimti palikimą, likusį po motinos mirties.
9. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo kaimynas ir geras pažįstamas. Pažįsta ieškovą nuo vaikystės. Patvirtino, kad ieškovas mirus motinai ir toliau gyveno šeimos gyvenamajame name, kur gyveno nuo gimimo, rūpinosi juo.
10. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo kaimynas. Patvirtino faktą, kad ieškovas po motinos mirties liko gyventi šeimos gyvenamajame name, prižiūrėjo namą, juo rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
11. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė atsakovei VĮ Turto bankas ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad po motinos J. P. mirties (2006 m. gegužės 14 d.), jis liko gyventi mirusiajai nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąjį namą prižiūrėjo ir atliko kitus veiksmus, susijusius su paveldimo turto išlaikymu. Tačiau ieškovui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, laiku nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, šį turtą paveldėjo valstybė, kuriai 2016 m. spalio 17 d. ir buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
13. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
14. Byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad 1996 m. gegužės 18 d. mirė ieškovo tėvas R. A. P., 2006 m. gegužės 14 d. mirė ieškovo motina J. P.. Palikėja J. P. mirė būdama santuokoje. Būdami santuokoje ieškovo tėvai susilaukė trijų vaikų: ieškovo A. P. (gimusio 1961 m. balandžio 8 d.), dukters D. P. (gimusios 1966 m. birželio 19 d., mirusios 2017 m. sausio 7 d.) bei sūnaus R. P. (gimusio 1967 m. gruodžio 24 d., mirusio 2006 m. rugsėjo 8 d.). Paskutinė palikėjos J. P. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, po palikėjos J. P. mirties, jos vardu asmeninės nuosavybės teise liko įregistruoti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius: 45/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 45/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra duomenų apie palikėjos J. P. įregistruotus testamentus, palikimo priėmimo faktus. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po J. P. mirties ieškovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo, paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Kaip matyti iš ginčijamo 2016 m. spalio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, po palikėjos J. P. mirties likęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Palikomo perėjimo valstybei faktas viešajame registre išviešintas 2016 m. gruodžio 1 d.
15. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2011). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
16. Ieškovo teigimu, jis atliko aktyvius veiksmus, būtinus faktiniam palikimo priėmimui, t. y. po motinos J. P. mirties liko gyventi šeimos gyvenamajame name (jo dalyje), tiek namo dalį, tiek ūkinius pastatus valdė kaip savo, jais rūpinosi, mokėjo mokesčius. Bylos nagrinėjimo metu šias faktines aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai V. D. ir A. K., kurie aiškiai ir nuosekliai paaiškino ir patvirtino, kad ieškovas nuo gimimo iki dabar nepertraukiamai gyveno ir toliau gyvena šeimos gyvenamajame name, rūpinosi ir rūpinasi juo, moka mokesčius. Liudytojai ir pats ieškovas taip pat paaiškino, kad po motinos mirties atitinkamais laikotarpiais dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl faktiškai tam tikru metu nebūdavo namuose. Bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėta ginčo gyvenamojo namo atsiskaitymo (mokėjimo) knygelė, remiantis kurios duomenimis buvo nustatyta, kad po motinos mirties ieškovas vykdė atsiskaitymus už ginčo gyvenamajam namui suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, mokėjimo nurodymai, kvitai), taip pat liudytojų paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas mirus jo motinai ir toliau gyveno palikėjai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo už gyvenamajam namui ir palikimo objekte esantiems ūkiniams pastatams teikiamą elektros energiją ir kitus komunalinius mokesčius, naudojosi visais palikėjos daiktais. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo pateikti paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.
18. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą teismui daryti išvadą, kad po motinos J. P. mirties A. P. motinos palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas. Šios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad po palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad ginčo gyvenamasis namas (jo dalis) yra apgriuvęs ir jame niekas negyvena. Pažymėtina, kad šių aplinkybių atsakovė byloje tinkamai nepagrindė. Atsakovės pateiktose fotonuotraukose esančių duomenų nėra galimybės tinkamai identifikuoti, iš nuotraukų nėra aišku, koks objektas buvo fotografuojamas, kokiu laikotarpiu, kokioje vietoje esantis ir pan. Kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo faktinį ginčo turto valdymą, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti ieškovo dėstomais argumentais, kad po motinos J. P. mirties likusį turtą jis valdė kaip savo. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė ginčo objekto fotonuotraukas, remiantis kurių duomenimis negalima vienareikšmiškai teigti, jog gyvenamasis namas yra apgriuvęs ir jame niekas negyvena.
19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir ieškovo išdėstytos aplinkybės, kad jis po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po motinos J. P. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas turėjo teisę paveldėti mirusiosios J. P. turtą pagal įstatymą, kadangi jis yra laikoma pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas A. P. po motinos J. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).
22. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y., dešimties metų, ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
24. Ieškovas įrodinėja, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie ginčo gyvenamojo namo (jo dalies) paveldėjimą sužinojo 2020 metų kovo mėnesį, t. y. tik po to, kai atsakovė priėmė palikimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ieškovas gavo 2020 m. kovo 5 d. Patikimų duomenų apie tai, jog apie paveldėjimą ieškovui ar jo interesus atstovaujančiam asmeniui būtų žinoma ankščiau, byloje nėra. Jeigu tokie duomenys ir būtų, tai nesudarytų pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, kadangi padaryta išvada dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiu atveju ieškovas nepraleido.
25. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui tenkinus reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovo reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2006 m. gegužės 14 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Panaikinti 2016 m. spalio 17 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. JK-8542, išduotą Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.