- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- 1-67-878/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11928-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Civilinis ieškovas
- O. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), atliekantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką mokytis (duomenys neskelbtini);
2) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą, tęsti mokslus arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;
3) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;
5) (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 9 metams, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikas;
6) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaičiuojant laikino sulaikymo ir suėmimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiką; ši bausmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 2 mėnesiams, į bausmės laiką įskaičiuojant bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
7) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, į galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies ar visiškai atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, ir juo į bausmę įskaitytas Ž. V. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikas bei laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) 22.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 16.40 val. laikas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Ž. V. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini), į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, iš dalies atlikta ir įskaityta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
8) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
9) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis Ž. V. 2022 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą - pro neužrakintas duris įsibrovė į O. M. priklausančio namo dalį, iš kurio kambarių, koridoriaus, virtuvės pagrobė 12 centrinio šildymo radiatorių, kurių bendra vertė 435 eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. M. 435 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis Ž. V. pagal pateiktą kaltinimą savo kaltę pripažino iš dalies – visiškai prisipažino dėl 12 centrinio šildymo radiatorių vagystės, tačiau neigė pavogęs kaltinamajame akte jam inkriminuotą elektrinį vandens šildymo katilą. Parodė, jog 2022 m. kovo pabaigoje sugalvojo pasirinkti metalo. Netoli vagystės vietos yra (duomenys neskelbtini), todėl buvo matęs, kad namas apleistas, iš draugo K. Š. sužinojo, kad ten yra radiatorių ir kito juodo metalo. Kartu su L. A. parašė (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“, kad išsinuomotų mikroautobusą ir atvažiuotų iki jų. (Duomenys neskelbtini) išsinuomojo iš „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, juo visi vakare, dar nesutemus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namą ir pradėjo krautis metalą. Namas buvo 2 ar 3 aukštų, išdaužytas, išlaužytas, durų net nereikėjo laužti. Įrankius buvo atsivežę, kaltinamasis buvo tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) išsinuomojęs kampinį šlifuoklį. Ž. V. pjaustė radiatorius iš įvairių pirmo aukšto patalpų, mėtė juos per langą, (duomenys neskelbtini) rinko kitą metalą, o (duomenys neskelbtini) krovė į mikroautobusą. Išpjovė galbūt 12 radiatorių, tiksliai nepamena. Dar paėmė visokio juodo metalo. Tačiau elektrinio vandens šildymo katilo jau nebuvo, nebent rūsyje buvo kažkoks katilas, bet jis turbūt kieto kuro. Į kitus namo aukštus nėjo. Į autobusiuką sukrovė radiatorius, kurie sudarė pusę autobusiuko, kažkokį vežimą, lapų trintuvę, dar buvo keli kiti gelžgaliai. Elektrinio vandens šildymo katilo neėmė, tokio nerado, jis net nebūtų tilpęs į mikroautobusą. Jiems baigiant vogti, atėjęs kaimynas paklausė, ką jie daro. Kaltinamasis jam atsakė, kad dirba savo objekte. Tada jie išvažiavo, vairavo (duomenys neskelbtini), dar susitiko su E. V. prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, paskui viską nuvežė į kaltinamojo namus (duomenys neskelbtini), nes buvo 19-19.30 val., tuo metu supirktuvės jau nedirbo. Namuose viską iškrovė, kaltinamasis nuvežė namo (duomenys neskelbtini), o su (duomenys neskelbtini) pastatė mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ir parėjo pas kaltinamąjį namo. Buvo atvykęs draugas A. Š., kaltinamasis jam rodė metalą. Ryte jie pasiėmė mikroautobusą, nuvežė metalą, kurio buvo virš tonos, į supirktuvę „(duomenys neskelbtini)“, jį (duomenys neskelbtini) pridavė gal už 500 eurų, pinigus atidavė kaltinamajam. Mikroautobusą kaltinamasis su O. R. nuvarė atgal. Draugai nežinojo, kieno tas metalas, kaltinamasis su jais anksčiau dirbdavo, jie žinojo, kad kaltinamasis vykdo griovimo darbus. Jiems pasakė, kad važiuoja rinkti metalo, tai draugai galėjo suprasti, kad ten kaltinamojo objektas ir tiesiog važiuoja į jo objektą dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Ž. V. parodymų, jo kaltę dėl 12 centrinio šildymo radiatorių pagrobimo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji O. M. parodė, kad namas (duomenys neskelbtini) priklauso jai, V. J. ir N. J., jos dalis yra 41/100 namo. Žodiniu sutarimu jai priklauso pirmas aukštas. Name niekas negyvena. Jai šalia gyvenantis (duomenys neskelbtini) kovo 31 d. apie 20 val. paskambino ir pranešė apie vagystę. Kaimynas atėjo pasižiūrėti, kas kieme pjausto ir krauna į autobusiuką, nufilmavo ir pranešė policijai. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) R. M. nuvyko į namą ir rado ką tik išpjautus 12 ketaus radiatorių pirmame aukšte iš dviejų kambarių, virtuvės, koridoriaus ir salės, dar pasigedo vonioje buvusio didelio, gal daugiau nei 100 l talpos boilerio, metalo vežimėlio, ūkiniame pastate buvusių metalinių tvorų (gardų). Radiatoriai buvo iš 8 sekcijų, visi vienodi. Žala dėl 12 radiatorių - 435 eurų, tyrėjas internete patikrino, kiek dabar jie kainuoja. Boileris buvo pastatytas prieš 30-35 metus, jo kaina gali būti 50 eurų. Boileris didelis, apvalus, daugiau nei metro aukščio, gal apie pusės metro skersmens, jis buvo horizontaliai pritvirtintas virš vonios, mažiau kaip vonios ilgis. Name ji lankėsi gal mėnuo iki vagystės, visi daiktai buvo savo vietose. Dar praėjusią vasarą viskas name buvo išlupta, nors jie langus ir duris vis užkala, bet randa atluptus. Nuo praeitos vasaros jau buvo galima laisvai įeiti į namą. Antrame namo aukšte radiatoriai jau anksčiau buvo išpjauti ir pavogti. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, žala neatlyginta.
Liudytojas R. M. parodė, kad jam vakare paskambinęs G. B. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mikroautobusu atvažiavę asmenys vagia metalą iš (duomenys neskelbtini) O. M. ir (duomenys neskelbtini) priklausančio namo. Po dienos ar dviejų su (duomenys neskelbtini) V. J. nuvyko patikrinti. (Duomenys neskelbtini) priklauso pirmas namo aukštas. Pamatė, kad šviežiai nupjauti radiatoriai, nes metalas dar nebuvo aprūdijęs, jų trūko gal 13. Radiatoriai buvo ketaus, ilgi (11 ar daugiau sekcijų) ir trumpesni (gal 8 sekcijų), lyg buvo pavogti 7 ilgi ir 5 trumpi. Vonioje pirmame aukšte nebuvo boilerio, buvo bandyta traukti ir vonią, bet ši netilpo pro duris. Boileris buvo baltas, nemažas, gal daugiau nei metro aukščio, jis lyg buvo pakabintas vonioje. Garaže neberado akselinės. Iki vagystės namo langai buvo jau išdaužyti, juos buvo užkalęs lentomis. Durys gal buvo išlaužtos. Paskutinį kartą name lankėsi gal prieš 2-3 mėnesius iki vagystės, patalpas tada apėjo, bent radiatoriai buvo savo vietose, į boilerį tada dėmesio neatkreipė, po vagystės pastebėjo, kad jo nebėra.
Liudytojas G. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo kaimynystėje yra negyvenamas trijų aukštų namas, priklausantis keliems savininkams. Gerokai po pietų kovo 31 d., grįžęs iš kapinių, išgirdo daužomos geležies triukšmą, matė, kad to namo kieme stovi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusas. Namuose buvusi draugė (duomenys neskelbtini) pasakė, kad mikroautobusas atvažiavęs jau prieš pora valandų. Ūkiniame pastate girdėjo metalo garsus. Jis su drauge nuėjo į kiemą pažiūrėti. Mikroautobusas buvo įvarytas į kiemą atbulas, galu pasuktas palei namą, apie metrą nuo įėjimo į namą, galinės durys buvo atidarytos. Toje vietoje patogu nešti daiktus į jį ir iš tvarto, ir iš garažo, ir iš namo. Kieme pamatė du ar tris žmones, kaltinamasis iš namo išėjo su geležimi rankose, lyg su radiatoriumi. Patvirtina, kad tai buvo Ž. V., matė (duomenys neskelbtini). Kitas žmogus buvo (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už kaltinamąjį. Tie asmenys pasimetė. Liudytojas juokais paklausė, gal jiems padėti, tada tie asmenys pradėjo lakstyti, dviese nuėjo prie mikroautobuso, tikriausiai tarėsi, ką kalbėti. Paklausus, ką daro, kaltinamasis pasakė, kad juos (duomenys neskelbtini) pasamdė nugriauti šitą namą. Iš jo kalbėjimo suprato, kad kaltinamasis ne verslininkas, be to, žinojo, kad tarp savininkų nėra asmens vardu (duomenys neskelbtini). Liudytojas pasakė žinantis, kad namą pardavinėja, o ne griauna. Po kelių minučių liudytojas išėjo namo, o draugė paskambino policijai, nes buvo aišku, kad ten vagystė. Liudytojo draugė nufotografavo mikroautobusą tame kieme, nuotrauką pateikė policijai, joje matyti stovintys liudytojas ir Ž. V. Dar jam su drauge nespėjus išeiti iš kiemo, tie asmenys sėdo į mikroautobusą – (duomenys neskelbtini) vyras sėdo už vairo, o kaltinamasis šalia jo, nematė, kas uždarė mikroautobuso galines duris, ir jie išvažiavo. Liudytojas bandė juos vytis savo automobiliu, bet nepavijo. (Duomenys neskelbtini) tą dieną ar vėliau paskambino O. M., ši pasakė, kad už viską atsakingas R. M., todėl liudytojas šiam viską ir papasakojo. Apklausos policijoje metu jam rodė vaizdo įrašus iš nuomos punkto, įraše nebuvo nei kaltinamojo, nei to (duomenys neskelbtini) vyro, ten jis matė kitą asmenį. Iki vagystės tame name lyg kažkas gyveno, matė asmenis, kurie atrodė lyg narkotikų pavartoję, liudytojo (duomenys neskelbtini) net bijojo tų asmenų.
Liudytojas L. A. parodė, kad Ž. V. pasakė, kad turi nugriauti namą, ir jam pasiūlė padirbėti. Liudytojas anksčiau buvo su juo dirbęs, todėl sutiko. Ž. V. nesakė jam, kad važiuos vogti. Dėl vykimo į tą namą susitarė iš vakaro. Su Ž. V. apie 15-16 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nepamena, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu krovininiu mikroautobusu, vairavo (duomenys neskelbtini). Namas buvo dviejų ar trijų aukštų, negyvenamas, prie jo buvo didelis kluonas, priestatas. Atvykę pradėjo rinkti metalą iš neužrakintų kluono ir namo. (Duomenys neskelbtini) kampiniu šlifuokliu pjovė radiatorius, o liudytojas su (duomenys neskelbtini) juos nešė į mikroautobusą, jie buvo skirtingo sekcijų kiekio, kai kurie vienodi, jų buvo 4-5, gal daugiau. Vonios kambario liudytojas neapžiūrėjo, nepamena, ar tarp surinktų metalų matė boilerį, pats tokio daikto tikrai neėmė, didelį boilerį būtų pastebėjęs, žino, kaip toks daiktas atrodo. Sunešęs radiatorius, nuėjo parūkyti, o draugai toliau nešiojo metalus. Stovėdamas už mikroautobuso, išgirdo, kad kitoje mikroautobuso pusėje atėjo kažkokie žmonės, jie kažką pasišnekėjo, girdėjo vieną vyrišką balsą. Jis su draugais sėdo į mikroautobusą ir išvažiavo, nepamena, kas uždarė mikroautobuso galines duris, jis pats įsėdo į priekį. Autobusiukas buvo prikrautas beveik pilnai, laisvos vietos buvo mažiau nei pusė mikroautobuso. Būnant toje sodyboje, nebuvo atvažiavę jokie Ž. V. draugai, A. Š. ten nematė. Pakeliui į (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko E. V., lyg jam rodė, ką vežasi, bent nepamena, kas tada atidarė mikroautobuso duris. Metalus nuvežė į Ž. V. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) kiemą, juos ten iškrovė. Ten buvo įvairūs visokio dydžio metalai ir radiatoriai, buitinės įrangos nepastebėjo arba nepamena. Metalą pridavė visi trys kitą dieną, jį į supirktuvę (duomenys neskelbtini) nuvežė tuo pačiu mikroautobusu, kurį atvarė (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar liudytojas už darbą gavo pinigų.
Liudytojas D. P. parodė, kad lyg pavasarį jam Ž. V., paskambinęs per (duomenys neskelbtini), pasiūlė dirbti griovimo darbus. Jis sutiko, apie 19 val. atvyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini) ilgio, mikroautobusu, kurį kaltinamojo nurodymu išnuomojo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis ten laukė su (duomenys neskelbtini). Važiavo visi trys, vairavo liudytojas. Kaltinamojo nurodytas objektas buvo apie (duomenys neskelbtini) km už (duomenys neskelbtini), tai buvo didelis – 4-5 aukštų mūrinis namas. Žilvinas sakė, kad tvarkys aplinką, griaus. Atvykę mikroautobusą pastatė kieme. Kieme buvo skardų, puodų, juos įdėjo į mikroautobusą, prie tvarto rado kažkokį vežimą, jį irgi paėmė, ūkiniame pastate buvo metalinių statinių, gal dar vonia. Paėmė iš kiemo metalinę statinę. Jie įėjo į namą, kažkas nešėsi laužtuvėlį. Šlifuoklio nesinešė. Name irgi susirinko metalus – skardas, puodų dangčius. Radiatorių gal neėmė, jis nė vieno mikroautobuse nematė, juos tik matė namo gal antrame, trečiame aukšte. Kambariuose matė ketaus krosnelę. Gal pirmame ar antrame aukšte vonioje matė boilerį, jis buvo pakabintas vertikaliai prie sienos. Lyg viskas buvo vietoje, jiems išvykstant. Jie iš didelių daiktų į mikroautobusą dėjo krosnies dureles, skardas, vamzdžius, radiatorių tikrai neėmė, bent jau jis. Ką kiti ėmė, jis nematė. Name metalo pjovimo garsų nebuvo, (duomenys neskelbtini) tikrai nepjaustė radiatorių, jie neturėjo kuo pjauti. Gal kažkas paėmė boilerį, gal (duomenys neskelbtini), turbūt jį nuvertė, nežino, ar dėjo į mikroautobusą. Autobusiuke matė visus daiktus, kurie sukrauti, didžiausi daiktai autobusiuke buvo vežimo ratai. Sutemus atėjo kažkoks žmogus, gal norėjo kviesti policiją, kad jie buvo ne savo valdose. Mikroautobusą jis paliko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, metalas liko jame. Nežino, kas pridavė metalą, pinigų už jį jam nedavė. Mikroautobusą grąžino gal Ž. V. Už mikroautobuso nuomą liudytojas sumokėjo 200 eurų, šių pinigų jam niekas neatidavė.
Liudytojas E. V. parodė, kad jam grįžtant iš (duomenys neskelbtini), parašė (duomenys neskelbtini), kad turi (duomenys neskelbtini) prisirinkę metalo, nori jam parodyti. Liudytojas užsuko į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant link (duomenys neskelbtini), aikštelę, ten (duomenys neskelbtini) mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavę Ž. V. su D. P. ir L. A. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodė, ką turi. Liudytojas matė, kad ten yra metalas, lyg skardas matė, buvo užpildyta pusė mikroautobuso, laisvos vietos buvo viršuje. Didesnių daiktų mikroautobuse neįsiminė. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Jie pasakojo, kad lyg žmonės atėjo, teko pabėgti, sakė, kad veš į metalo supirktuvę.
Liudytojas A. Š. parodė, kad jis su O. R. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) esantį dviejų aukštų namą. Matė prie namo stovintį (duomenys neskelbtini) mikroautobusą, žmonių kieme nematė, nematė ko nors nešant ką nors į mikroautobusą, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kieme nematė. (Duomenys neskelbtini) jam niekada nerodė metalo. Liudytojas buvo nuvažiavęs (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), bet ten kieme jokio metalo nebuvo. Su (duomenys neskelbtini) apie tą namą, kokią nors sodybą, metalą neteko bendrauti. K. Š. jam per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę siuntė nuotraukas, kad tame name yra metalo, buvo vamzdžiai. Iš nuotraukų liudytojas nesuprato, koks namas nufotografuotas, nes išorė nebuvo nufotografuota, tik vidus. Ikiteisminio tyrimo metu davė klaidingus parodymus, nes buvo įbaugintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam darė psichologinį spaudimą, nes klausinėjo dalykų, kurių liudytojas visai nežino, o klausinėjimas jį spaudžia. Atsakinėdamas į tyrėjo klausimus, jis melavo. Neigia perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t, b. l. 134-137). Nežino apie mikroautobuso nuomą, nežino, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavę kažkokią sodybą apžiūrėti. Po to nekalbėjo su Ž. V., ten tikrai metalo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu minėtus daiktus nurodė, nes pats verčiasi metalo supirkinėjimu, todėl gal jam tada taip pasirodė. Buvo apsipykęs su Ž. V., gal todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė klaidingai.
Liudytojas O. R. parodė, kad jis su A. Š. pavasarį važinėjo po (duomenys neskelbtini) su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vairavo A. Š. (Duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini), sakė, kad jie (duomenys neskelbtini) renka metalą, kad reikia pinigų. Iš (duomenys neskelbtini) atsakymų liudytojas suprato, kad (duomenys neskelbtini) buvo pastate. Liudytojas su (duomenys neskelbtini) dėl įdomumo nuvažiavo ten. Pastatas yra prie(duomenys neskelbtini), neprivažiavus (duomenys neskelbtini). Jie su (duomenys neskelbtini) pravažiavo pro tą namą, matė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusą ir prie jo stovintį (duomenys neskelbtini), daugiau žmonių ten nematė. Kad neštų daiktus, nematė, tik durys buvo atidarytos. Jie pravažiavę (duomenys neskelbtini) gale apsisuko ir grįžo pro ten pat, matė lauke kažkokio žmogaus galvą. Galimai kieme matė ir L. A.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis atliko šį ikiteisminį tyrimą, įtariamuoju apklausė Ž. V., kuris prisipažino visiškai, tačiau neigė vogęs kai kuriuos daiktus – akselinę, boilerį, tačiau parodė, kad boilerį galėjo nešti jo draugai. Radiatorius ėmę pripažino visi apklaustieji. A. Š. pasakojo, kad jis Ž. V. parodė tą namą, kad jame yra metalo. (Duomenys neskelbtini) jam siūlė kartu vykti to metalo pasiimti, bet A. Š. nurodė supratęs, jog bus daroma vagystė, ir atsisakė. (Duomenys neskelbtini) susirado kitus žmones ir A. Š. pasigyrė, kad važiuos ar kad jau yra tame name, todėl A. Š. su liudytoju (duomenys neskelbtini) buvo ten nuvažiavę, pravažiavo pro šalį įsitikinti, ar tikrai žmonės tokie drąsūs, ar tikrai vagia, matė sodyboje (duomenys neskelbtini) su kažkuo nešantį radiatorių. Jis dar parodė, kad (duomenys neskelbtini) kvietimu buvo nuvykęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam demonstravo tuo metu iškraunamą minėtoje sodyboje pavogtą metalą. A. Š. dalį parodymų davė laisvai, apie kai kuriuos daiktus liudytojas klausė, ar juos matė. A. Š. nežinojo, kas yra akselinė, teko internete parodyti, kas tai per daiktas, tada jis pasakė, kad buvo toks daiktas. (Duomenys neskelbtini) apklausos metu jautėsi normaliai, niekuo nesiskundė, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pagal savo būklę jis nesugebėtų duoti parodymų. Baimės nesimatė, netgi noriai ir entuziastingai nurodė aplinkybes. Spaudimo A. Š. nedarė, protokolą surašė R. Ž., atspausdino, pateikė susipažinti. A. Š. dėl protokolo pretenzijų neturėjo. Nepamena, kas iš apklaustųjų minėjo boilerį, lyg A. Š. nurodė, kad buvo boileris. Buvo ir tarp nukentėjusiųjų maišymasis dėl daiktų, dėl akselinės.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2022 m. balandžio 6 d. užfiksuota, kad O. M. pareiškė, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 20.00 val. jai paskambinęs kaimynas pranešė, kad iš sodybos (duomenys neskelbtini) pavogė jai priklausančius 12 radiatorių ir boilerį, nurodė, kad namas pastatytas prieš 35 metus, apie 5 metus negyvenamas, ji paskutinį sykį sodyboje buvo 2021 m. lapkritį, visi radiatoriai buvo savo vietose, o po kaimyno pranešimo nuvykusi pamatė, kad pavogta iš viso apie 145 sekcijos radiatorių, be to, iš sodybos neaiškiu metu dingęs 150 l talpos boileris, kurio vertė 50 eurų (1 t., b. l. 1-4).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose 2022 m. balandžio 8 d. užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur yra dviejų aukštų su mansarda mūrinis gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, vidiniame kieme taip pat yra mūriniai ūkiniai pastatai. Namo viename aukšte yra tik vienas butas, jame yra koridorius, vonia, tualetas, už jų - kambarys su dviem langais į vidinį kiemą, po langais nišose radiatoriams nėra dviejų radiatorių, likę tik vandens padavimo ir išbėgimo vamzdžiai, kurie nupjauti neseniai, nes pjovimo vietoje metalas dar nepažeistas korozijos. Svetainėje yra penki langai, tačiau išpjauti 6 radiatoriai. Virtuvėje išpjautas vienas radiatorius, dar dviejuose kambariuose už virtuvės taip pat išpjauta po du radiatorius. Iš viso namo pirmame aukšte išpjauta 13 radiatorių. Nuotraukose matyti, kad namas apleistas, išdaužytais langais (1 t., b. l. 17-19, 20-31).
ROIK (duomenys neskelbtini) kortelėje užfiksuota, kad 2022 m. kovo 31 d. 20.14 val. fizinis asmuo telefonu pranešė policijai, kad (duomenys neskelbtini) autobusiuku „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) asmenys, prisikrovę iš statomo namo metalo, pasišalino link (duomenys neskelbtini), pranešėjo manymu, tai vagystė (1 t., b. l. 34-37).
Liudytojo G. B. 2022 m. balandžio 11 d. pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) spalvos krovininis mikroautobusas, stovintis šalia (lygiagrečiai) mūrinio ūkinio pastato, galine dalimi prie laiptų, vedančių į apleistą gyvenamąjį namą, atidarytomis abejomis priekinėmis ir galinėmis durimis, šalia jo stovi asmuo, įvardintas G. B., dešiniau jo stovi pasilenkęs ir didelį daiktą, pastatytą ant žemės, panašų į metalinį radiatorių, prilaikantis asmuo, įvardintas Ž. V. (1 t., b. l. 85).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2022 m. gegužės 3 d. užfiksuota, kad G. B. iš jam parodytų penkių vyriškių nuotraukų atpažino Ž. V. kaip asmenį, kuris 2022 m. kovo 31 d. buvo kaimyno kieme ir su kuriuo jis kalbėjo (1 t., b. l. 90-94, 96).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinti protokole 2022 m. balandžio 8 d. užfiksuota, kad D. P. iš jam parodytų šešių vyriškių nuotraukų atpažino Ž. V. kaip asmenį, kuris 2022 m. kovo 31 d. jį prašė išnuomoti krovininį automobilį, ir su kuriuo jis 2022 m. kovo 31 d. važiavo dirbti ir krovė metalą (1 t., b. l. 103-105, 106-107).
Automobilio nuomos 2022 m. kovo 31 d. sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 31 d. 16.35 val. sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su D. P., kuris už nuomą sumokėjo 200 eurų, automobilį grąžino 2022 m. balandžio 3 d. 8 val. (1 t., b. l. 150-151).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokole 2022 m. balandžio 15 d. užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) direktorius L. T. pateikė filmuotą medžiagą (1 t., b. l. 152-154), kurios apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole 2022 m. balandžio 15 d. Nurodyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „22.03.31 16.45-16.48“ matyti stovintys krovininiai mikroautobusai, ateina tamsiai apsirengęs vaikinas, ant peties užsidėjęs tamsią kuprinę, prieina prie vieno aikštelėje stovinčių mikroautobusiukų, kurio valstybinis registracijos numeris nesimato, ir bando atrakinti vairuotojo dureles, tačiau jų neatrakina ir neatidaro. Tada prieina prie kito mikroautobuso, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) atrakina vairuotojo dureles (nuotrauka Nr. 1), nusiima nuo peties kuprinę ir sėda į vairuotojo kėdę, užsidaręs dureles, išvažiuoja iš aikštelės. Vaizdo įraše pavadinimu „22.04.02 18.18-18.21“ matyti, kaip atvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos mikroautobusas, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sustoja, iš vairuotojo pusės išlipa tamsiai apsirengęs jaunuolis, ant galvos dėvi vasarišką kepurę su snapeliu. Iš keleivio pusės išlipa dar vienas tamsiai apsirengęs jaunuolis, jis atidaro vienas iš dviejų galinių mikroautobuso durelių, pažiūri į vidų (nuotrauka Nr. 2) ir jas uždaro, prieina prie vairuotojo, šis iš vidaus pasiima tamsią striukę, uždaro vairuotojo dureles ir abu jaunuoliai nueina link gatvės, ją pereina ir eina link gyvenamųjų daugiabučių. Vaizdo įraše pavadinimu „Parduotuvė 22.03.31 16.42-116.46“ matyti patalpa, joje prie darbinio stalo matyti stovintis vyriškis, kuris kažką rašo į lapą, vėliau nueina į patalpos kampą, atsidaro įėjimo stiklinės durys, įeina vyriškis, priėjęs prie stalo, trumpai pasikalba su patalpoje buvusiu vyriškiu, abu išeina pro stiklines duris. Po to pro stiklines duris įeina jaunuolis, vilkintis juodą striukę su kapišonu, ant dešinio peties užsidėjęs tamsią kuprinę, jis prieina prie stalo ir laukdamas naudojasi mobiliuoju telefonu. Atėjęs darbuotojas kartu su vaikinu išeina į lauką, paskui abu grįžta, užpildo baltą lapą, jaunuolis pasirašo, pasiima automobilio dokumentus ir raktelius ir išeina (1 t., b. l. 155-156, 158).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).
Aptarti teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad Ž. V. 2022 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą - pro neužrakintas duris įsibrovė į O. M. priklausančio namo dalį, iš kurio kambarių, koridoriaus, virtuvės pagrobė 12 centrinio šildymo radiatorių, kurių bendra vertė 435 eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. M. 435 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl 12 radiatorių pagrobimo iš O. M. priklausančio namo dalies pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad nurodė D. P. išnuomoto krovininį mikroautobusą ir su juo bei L. A. nuvyko iš namo(duomenys neskelbtini) vogti metalo, draugams pasakęs, kad tai jo griaunamas objektas. Kaltinamasis patvirtino, kad iš įvairių namo pirmo aukšto patalpų jis atsivežtu kampiniu šlifuokliu išpjovė galbūt 12 radiatorių, kuriuos, draugų padedamas, sukrovė į mikroautobusą, o atėjus į namo kiemą kažkokiam kaimynui ir paklausus, ką jie daro, visi susėdo į mikroautobusą ir išvažiavo, metalą parsivežė į savo namus, kitos dienos rytą metalą pridavė supirktuvėje, mikroautobusą jis su O. R. grąžino. Tokius jo parodymus patvirtina ir O. R., L. A., G. B. parodymai. Liudytojas D. P., nors teisme neigė, kad jie iš namo ėmė radiatorius, tvirtino, kad neturėjo kuo pjauti radiatorių, metalo pjovimo garsų name negirdėjo, tačiau jis vis dėlto patvirtino mikroautobusą išnuomojęs Ž. V. nurodymu, kaltinamąjį ir L. A. nuvežęs mikroautobusu į vagystės vietą, ten rinkęs įvairų metalą, jį krovęs į mikroautobusą ir, kaimynui atėjus į vagystės vietą, kartu su draugais iš ten išvykęs mikroautobusu. Šio liudytojo parodymai buvo duodami akivaizdžiai siekiant padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už radiatorių pagrobimą, tačiau, kaip minėta, tai, kad Ž. V. iš namo (duomenys neskelbtini) pavogė radiatorius, patvirtino jis pats, liudytojai G. B. ir L. A.. Ž. V. vagystės vietoje matė liudytojas G. B., kuris, kaip matyti iš ROIK kortelės, ir pranešė apie vagystę policijai, nurodydamas vagystei naudotą automobilį, kurį ir nufotografavo įvykio metu, šis liudytojas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir atpažino Ž. V. kaip matytą vagystės vietoje, jį atpažįstantis parodė ir teisme. Liudytojas D. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu taip pat nurodė, kad Ž. V. jį prašė 2022 m. kovo 31 d. išnuomoti krovininį automobilį. Vagystės metu kaltinamąjį ir L. A. parodė matęs ir liudytojas O. R., taip pat tą ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas A. Š., kuris teisme jau neigė savo ankstesnius parodymus, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, nes buvo įbaugintas tyrėjo. Šio liudytojo apklausą atlikęs tyrėjas R. Ž., teisme apklaustas liudytoju, paneigė daręs kokį nors poveikį liudytojui A. Š., parodė, kad A. Š. apklausos metu viską pasakojo noriai ir išsamiai. Todėl nėra pagrindo netikėti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl to, kad jis vagystės vietoje matė būtent kaltinamąjį, nes taip parodė su A. Š. tada važiavęs liudytojas O. R., be to, būtent taip nustatyta ir iš paties kaltinamojo, liudytojų D. P., L. A., G. B. parodymų, būtent kaltinamąjį, D. P. ir L. A., (duomenys neskelbtini) mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) vežančius pavogtą metalą, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ matė ir liudytojas E. V.
Tai, kad pavogti radiatoriai buvo iš vagystės vietos išvežti (duomenys neskelbtini) spalvos krovininiu mikroautobusu, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojo G. B. pateikta nuotrauka ir jo pranešimas, užfiksuotas ROIK kortelėje, o vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad minėtą automobilį 2022 m. kovo 31 d. 16.35 val. išsinuomojo D. P., automobilis grąžintas tik 2022 m. balandžio 3 d.
Tai, kad iš O. M. namo dalies pavogta 12 centrinio šildymo radiatorių, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai jos pareiškimas policijai, liudytojo R. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tiek liudytojas R. M. parodė, tiek tai užfiksuota 2022 m. balandžio 8 d. apžiūrint įvykio vietą, radiatoriai nupjauti visai neseniai, pjovimo vietos dar nepažeistos korozijos. Tai atitinka ir paties kaltinamojo parodymus.
Taigi, visi šie duomenys pakankami pagrįsti Ž. V. kaltei dėl O. M. priklausančių 12 radiatorių pagrobimo, jam 2022 m. kovo 31 d. įsibrovus į negyvenamą namą. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas ir realizuotas. Iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad, pagrobęs turtą, jis įgis galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ir norėjo taip veikti. Be to, tą rodo ir pirmiau aptarti duomenys apie tai, kad kaltinamasis pasirengė vagystei – išsinuomojo įrankį radiatoriams nupjauti, automobilį jiems pervežti į realizavimo vietą, pasikvietė draugus, kad jų pagalba sau palengvintų daromą vagystę.
Darytina išvada, kad kaltinamojo Ž. V. veiksmai dėl O. M. priklausančio turto – 12 centrinio šildymo radiatorių vagystės atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Ž. V. buvo kaltinamas dar pagrobęs ir O. M. priklausantį elektrinį vandens šildymo katilą, kurio vertė 50 eurų. Tačiau bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas išvadas, kad visus kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nukentėjusiajai priklaususius daiktus – 12 elektrinio šildymo radiatorių ir 50 eurų vertės elektrinį vandens šildymo katilą - pavogė būtent kaltinamasis Ž. V.
Pats kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios neigė pavogęs šį daiktą, duomenų, neabejotinai patvirtinančių tokio daikto vagystę būtent 2022 m. kovo 31 d., nėra – liudytojai D. P. ir L. A. taip pat tvirtino tokio daikto neėmę, parodė, kad būtų pastebėję, jei kažkuris kitas iš jų būtų boilerį įkrovęs į mikroautobusą, tokio daikto nurodė nepastebėjęs tarp mikroautobuse sukrauto metalo ir liudytojas E. V. Pati nukentėjusioji O. M. parodė, kad boileris iš namo dingęs neaiškiu metu (1 t., b. l. 4-5), liudytojas R. M. taip pat negalėjo pasakyti, kada iš namo dingo boileris – parodė, kad prieš 2-3 mėnesius iki vagystės apeidamas patalpas name, neatkreipė dėmesio į boilerį, kad jo nėra, pastebėjo po vagystės. Įvykio vietos apžiūros protokole nėra jokių duomenų, ar boileris buvo nupjautas neseniai, kad būtų galima daryti išvadas dėl jo pagrobimo laiko ir būdo. Kaip iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų matyti, namas, iš kurios pagrobtas turtas, buvo gerokai apleistas, jame gana ilgą laiką iki šios vagystės lankėsi įvairūs asmenys, neatmestina, kad tokie asmenys name galėjo apsilankyti ir po Ž. V. 2022 m. kovo 31 d. įvykdytos vagystės, nes tai, kad šildymo katilas dingęs, R. M. pastebėjo atvykęs į vagystės vietą tik po dienos ar dviejų nuo G. B. pranešimo. Taigi šiuo atveju nepaneigta, kad elektrinis vandens šildymo katilas galėjo būti pagrobtas kitų asmenų. Nors apklausiamas 2022 m. liepos 18 d. A. Š. parodė, kad tarp įvykio vakarą (duomenys neskelbtini) Ž. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamojo jam rodyto metalo, iškraunamo iš mikroautobuso, buvo radiatoriai, boileris, kažkoks vežimas su mašinos padangomis, dvi akselinės, bačkos, metalinė ir ketaus vonios, vamzdeliai, visokių skardų, liudytojo vertinimu, metalo krūva buvo labai didelė, metalas nebūtų tilpęs į mikroautobusą, vis dėlto remtis vien šio liudytojo parodymais teismui nėra pakankamo pagrindo, nes A. Š. davė itin prieštaringus parodymus, todėl teismas, spręsdamas dėl Ž. V. kaltės pavogus O. M. priklausantį turtą, remiasi tik ta jų dalimi, kurią patvirtina kiti bylos duomenys (1 t., b. l. 134-137). O šiuo atveju daugiau duomenų, patvirtinančių A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis pas Ž. V. namų kieme matė ir boilerį, nėra, jo matytas boileris niekaip neapibūdintas, gal būtų galima dar ir spręsti, jog jis matė būtent O. M. apibūdintą iš jos pagrobtą boilerį.
Todėl nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad iš namo O. M. priklausantį elektrinį vandens šildymo katilą pavogė kaltinamasis Ž. V., nes, kaip jau minėta, negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusiajai priklausantį nusikalstamos veikos aprašyme nurodytą elektrinį vandens šildymo katilą iš namo galėjo paimti ir kiti pašaliniai asmenys, kurie galėjo į nesaugomą ir neužrakintą namą įsibrauti iki ar po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtų galima pripažinti Ž. V. 2022 m. kovo 31 d. pavogus elektrinį vandens šildymo katilą, taigi, kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, jog bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis Ž. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, jog jis teisiamas jau dešimtą kartą. Anksčiau ne kartą nuteistas už panašias nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 116-126, 127-138), yra nubaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 110-114), dalis baudų nesumokėta (2 t., b. l. 115). Prieš nusikalstamos veikos padarymą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 139-140), porą mėnesių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 141). (Duomenys neskelbtini) neregistruotas dėl psichikos ir priklausomybės ligų, nesigydė (2 t., b. l. 107), bet iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 105-16), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. V. netikslinga (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108-109). Surinkti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis akivaizdžiai linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, vogti svetimą turtą. Anksčiau teismo jam skirtos švelnesnės bausmės bei taikytas laisvės atėmimas nepadarė pakankamos įtakos jo elgesiui, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad, kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai. BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam skyrus prokuroro pasiūlytą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, jog kaltinamasis nuolat daro įvairias nusikalstamas veikas, nepadaro jokių išvadų iš jam anksčiau skirtų bausmių ir savo elgesio visiškai nekeičia tinkama linkme, tačiau įvertinant ir tai, kad pagrobto turto vertė nebuvo didelė, kaltinamajam skiriama bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis – vieneri metai šeši mėnesiai.
Šią nusikalstamą veiką Ž. V. padarė iki jo atžvilgiu priimant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, kuriais paskirtos bausmės buvo galutinai subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi. Be to, Ž. V. dar nuteistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais. Todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinta su anksčiau jam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).
Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam bausmė skiriama už apysunkio nusikaltimo padarymą, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausmė už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jis buvo nuteistas už du sunkius nusikaltimus, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą, o šiuo nuosprendžiu jam skirta bausmė buvo subendrinta su už apysunkius nusikaltimus jam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo subendrintos minėtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos bausmės už sunkius nusikaltimus.
Ž. V. padaryta nusikalstama veika (nesunkus nusikaltimas), už kurią jis nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, ir jo padarytos sunkiausios nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (sunkūs nusikaltimai), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Minėtais Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi. Todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme bei su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, pridedant po 1/2 dalį švelnesnių bausmių, paskirtų šiuo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų darymą (BK 63 straipsnio 4 dalis), o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme apėmimo būdu, griežtesne galutine bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį).
Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, Ž. V. nurodymu D. P. išnuomotas ir vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jis buvo specialiai išnuomotas būtent pavogtam metalui iš (duomenys neskelbtini) parvežti į supirktuvę, be jo Ž. V. nebūtų galėjęs iš vagystės vietos pasiimti pagrobto svetimo turto. Nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. (Duomenys neskelbtini) informacija patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį įvykdyti vagystei iš (duomenys neskelbtini) kaltinamojo nurodymu išnuomojo D. P., savininkas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145). Ž. V. žinojo, kad jo nurodymu išnuomotas ne jam priklausantis automobilis bus panaudotas įstatymo uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, nėra, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) negali būti paimamas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). (Duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. rugpjūtį buvo 2 150 eurų (1 t., b. l. 146). Taigi Ž. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš Ž. V. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 150 Eur sumą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji O. M. pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį 485 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 72). Nurodė, kad dėl 2022 m. kovo 31 d. įvykdytos vagystės iš jai priklausančios namo dalies ji patyrė 485 eurų turtinę žalą (pavogtų 12 radiatorių bendra vertė 435 eurai, 150 litrų talpos boilerio vertė 50 eurų).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą civilinio ieškovo turtui, privalo ją pilnai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. V. pavogė tik 435 vertės turtą – dvylika centrinio šildymo radiatorių. Dėl boilerio vagystės jo kaltė neįrodyta. Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pavogtų radiatorių vertės neginčija. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš Ž. V. priteistina civilinei ieškovei O. M. 435 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 173,33 Eur (2 t., b. l. 180-184). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini), duomenų apie turimą turtą nėra, (duomenys neskelbtini), jo laisvė yra (duomenys neskelbtini), dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. V. (duomenys neskelbtini) R. Ž. 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 97-100). Ši kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu Ž. V. paskirtą bausmę, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo keturiolikai metų bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų dviems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš Ž. V. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 150 (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties) eurų sumą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. V. civilinei ieškovei O. M. 435 (keturis šimtus trisdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.
CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Ž. V. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam - per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jo nuorašo ar kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.