Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuteistajam M. D., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Rasai Milikauskienei, nuotoliniu būdu per konferencinę programą ZOOM Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei, gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2021 m. vasario 9 d. nutartimis teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. D. buvo atmesti. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. vasario 9 d. nutartyse teismas akcentavo, jog probacijos tarnyba neišnaudojo visų turimų ir galimų resursų, kad M. D. taptų visaverčiu ir doru visuomenės nariu, ir kad nuteistojo turimas lėtinis psichikos sutrikimas galimai turi didelę įtaką nuteistojo M. D. elgesiui ir priimamiems sprendimams probacijos metu. Trijose nutartyse teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis nuteistajam M. D. dar gali būti įgyvendinti švelnesnėmis priemonėmis nei panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Po 2021 m. vasario 9 d. teismo nutarties M. D. vengė vykdyti individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytas priemones, nebuvo randamas namuose, mobiliuoju telefonu neatsiliepė ir neatvyko į Probacijos skyrių, taip pat baustas administracine tvarka 2021 m. kovo 12 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 428 straipsnio 1 dalį už tai, kad Klaipėdos rajone magistraliniame kelyje, ėjo keliu pažymėtu nurodomuoju kelio ženklu Nr. 501 „Automagistralė“.

Teismo posėdyje Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovė palaikė teikimą, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Nuteistasis M. D. teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimus. Paaiškino, kad buvo baustas, jog ėjo keliu be atšvaitų. Taip pat buvo išvykęs į kitą rajoną pas draugę. Probacijos skyriui nepranešė ir neatsiliepė telefonu, nes buvo sugedusi SIM kortelė. Dabar kortelę sutvarkė ir pasižadėjo užsiregistruoti pas psichologę. Prašo nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė atsižvelgti į jo ginamojo psichinę būklę ir nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo bei nepasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje prokurorė siūlė teikimą tenkinti, nurodė, jog yra išnaudotos visos probacijos galimybės, siekiant, kad nuteistasis pasitaisytų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Probacijos metu būtina išnaudoti visas galimybes, kad asmuo, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, vykdytų jam nustatytas sąlygas, o bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti tik tuo atveju, kai visiškai įsitikinama, jog neįmanoma pasiekti bausmės tikslų neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis ne kartą pažeidė teismo ir Probacijos tarnybos nustatytus įpareigojimus, jo padaryti pažeidimai neginčijami, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo privalo įvertinti ne tik padarytų pažeidimų kiekį ir trukmę, bet ir jų pobūdį, taip pat būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo suvokimą apie gresiančias pasekmes, nesilaikant nustatytų įpareigojimų, požiūrį į padarytus pažeidimus, dedamas pastangas integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuteistasis M. D. turi lėtinį psichikos sutrikimą reikalaujantį gydymo (t. 2, b. l. 42), kuris galimai turi didelę įtaką nuteistojo M. D. elgesiui ir priimamiems jo sprendimams probacijos metu. Minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad M. D. dėl jo sveikatos būklės būtina intensyvesnė, individualiai nuteistajam pritaikyta Probacijos tarnybos priežiūra bei skiriamos priemonės (pav. papildomos psichologo konsultacijos), taip pat nuolatinis priminimas apie teismo nustatytus įpareigojimus. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, pagal 2021 m. kovo 31 d. atliktą elgesio tyrimą jam nustatyta vidutinė pakartotinio teistumo rizika, kuri iš esmės padidėjusi, dėl padarytų administracinių nusižengimų.

Teismo vertinimu, nors M. D. pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. D. sveikatos būklę, spręstina, jog teismo paskirtus įpareigojimus nuteistasis pažeidžia ne piktybiškai, o dėl jam diagnozuoto protinio susirgimo, todėl jam suteiktina galimybė pasitaisyti, netaikant pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo, pasiunčiant nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad tokį teismo vertinimą patvirtina ir valstybėje vykdoma bausmių politika, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgęs į po 2021 m. vasario 9 d. teismo nutarties padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat į tai, kad nuteistasis turi lėtinį psichikos sutrikimą, dėl kurio yra reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, į padarytus pažeidimus bei nusižengimus, kurie nelaikyti piktybiškais, o padaryti dėl nuteistojo psichinės būklės vyraujančio suvokimo, jog pats nuteistasis pageidauja lankytis pas jam tinkančią psichologę, teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti nėra būtinas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir nuteistajam M. D. turės didesnį ir efektyvesnį auklėjamąjį poveikį jį prižiūrint bausmę vykdančiai institucijai, taip pat inicijuojant ir/ar padedant nuteistajam kreiptis pas medikus dėl lėtinio psichikos sutrikimo gydymo, kuris anot ekspertų reikalauja dėmesio ir gydymo, tokiu būdu padedant nuteistajam resocializuotis, negu atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, tai bus ekonomiškai naudingiau visuomenei ir valstybei, todėl probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą atmesti.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.