Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Rasai Milikauskienei, nuteistajam M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl papildomų poveikio priemonių ir pareigų paskyrimo nuteistajam M. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovė palaikė teikimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ankstesnis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tad reikalingas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o psichologo konsultacijos būtų reikalingos jo psichinės sveikatos pagerinimui.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Nuteistasis M. D. nurodė, jog šiuo metu pas gydytojus nesilanko, anksčiau lankėsi, nes buvo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, yra iš dalies darbingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

2019 m. gegužės 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą (toliau BK) 236 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta sumažinta – šeši mėnesiai (6 mėn.) viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant M. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. D. atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš asmens bylos nustatyta, jog M. D., būdamas supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, jas pažeidinėja, nes 2019 m. rugsėjo 28 d. baustas administracine tvarka pagal ANK 76 straipsnio 1 dalį už tai, kad nupirko alkoholinių gėrimų neturintiems dvidešimties metų asmenims, 2019 m. gruodžio 19 d. M. D. baustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad skambino bendruoju pagalbos numeriu, kai pagalba buvo nereikalinga (asmens bylos l. 45, 53-54). Taip pat nustatyta, jog M. D. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuteistasis sutinka su probacijos vykdymo laikotarpiu padarytais pažeidimais ir gailisi (asmens bylos l. 46, 55), jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.

Remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, papildomas priemones teismas gali paskirti tik tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis. M. D. probacijos vykdymo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus. Probacijos tarnybos atstovė nurodė, jog reiktų skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes M. D. būdamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas 2019 m. gegužės 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamojo būklė nusikalstamos veikos padarymu buvo įvertinta skiriant jam bausmę. Sprendžiant dėl teikimo, turi būti analizuojami ir įvertinami nuteistojo veiksmai probacijos laikotarpiu. Nėra pateikta duomenų, kad probacijos laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, todėl prašymas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo netenkintinas.

Probacijos tarnyba taip pat prašo skirti įstatyme nenumatytą pareigą lankyti specialisto psichologo konsultacijas, nes, tarnybos atstovės nuomone, tai teigiamai veiktų M. D. psichinę sveikatą. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme garantuojama paciento teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, teisė atsisakyti gydymo, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Įpareigojimas nuteistajam daryti ką nors dėl savo sveikatos, kai tai nėra numatyta įstatyme, pažeistų šias jos teises, todėl atmestinas prašymas įpareigoti nuteistąjį lankyti specialisto psichologo konsultacijas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.