Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorei Vijoletai Meškaukienei, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei I. S., nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. D.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė I. S. teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti teikime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad probuojamasis M. D. turi kategorišką nuomonę, tačiau į Probacijos tarnyba nebuvo atvykęs piktas ar agresyvus. Taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu Probacijos tarnyboje yra užvesta pora bylų, kitoje byloje M. D. Probacijos iniciatyva yra lankęs psichologo konsultacijas Psichikos sveikatos centre, tuomet problemų dėl jo nekildavo.

Prokurorė Vijoleta Meškaukienė siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis M. D. ir po papildomų pareigų skyrimo nevykdo teismo nustatytų pareigų.

Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu prašė teikimo pilnai netenkinti, jeigu yra tokia galimybė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Remiantis teismų praktika, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuo 2019 m. birželio 7 d. kontroliuoja nuteistojo M. D. elgesį, nuteistasis 2019 m. birželio 14 d. įtrauktas į Probacijos registrą, supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime, naudojant OASys metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika – 32 balai. 2020 m. liepos 31 d. pervertinus nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinio pakartotinio teistumo rizika – 48 balai. Dalyvaujant probuojamajam sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 15-43).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, probuojamajam pažeidus probacijos sąlygas, Telšių apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi M. D. paskyrė papildomą poveikio priemonę – įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (asmens b. l. 72).

Probuojamasis M. D. po papildomo įpareigojimo paskyrimo, 2020 m. gegužės 21 d., 00.25 val. naktinio patikrinimo metu nerastas savo namuose. Dėl minėto pažeidimo M. D. raštiškai paaiškino, kad namuose minėtą dieną nebuvo, nes buvo pas draugę, o telefonai buvo išjungti, kadangi neturėjo kroviklio. Pripažino, kad pasielgė neatsakingai, nurodė, kad ateityje daugiau taip nesielgs (asmens b. l. 74, 75).

Iš Probacijos tarnybos teikimo matyti, kad M. D. nuo 2020 m. birželio 30 d. vengia vykdyti Individualiam probuojamojo priežiūros plane numatytas priemones, nes neatvyksta į Probacijos tarnybą, į skambučius neatsiliepia, nors su artimaisiais telefonu bendrauja, tačiau nepraneša savo buvimo vietos. Nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena nuo 2020 m. liepos 18 d., tačiau Probacijos tarnybos neinformavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis ne kartą pažeidė teismo ir Probacijos tarnybos nustatytus įpareigojimus, jo padaryti pažeidimai neginčijami, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo privalo įvertinti ne tik padarytų pažeidimų kiekį ir trukmę, bet ir jų pobūdį, taip pat būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo suvokimą apie gresiančias pasekmes, nesilaikant nustatytų įpareigojimų, požiūrį į padarytus pažeidimus, dedamas pastangas integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuteistasis M. D. turi lėtinį psichikos sutrikimą reikalaujantį gydymo, kuris galimai turi didelę įtaką nuteistojo M. D. elgesiui ir priimamiems sprendimams probacijos metu. Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad nuteistajam, kitos Probacijos tarnyboje esančios bylos pagrindu, lankantis pas psichologus, problemų dėl nuteistojo elgesio ir įpareigojimų vykdymo nekildavo.

Minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad M. D. dėl jo sveikatos būklės būtina intensyvesnė, individualiai nuteistajam pritaikyta Probacijos tarnybos priežiūra bei skiriamos priemonės (pav. papildomos psichologo konsultacijos), taip pat nuolatinis priminimas apie teismo nustatytus įpareigojimus. Iš bylos duomenų matyti, kad paskutiniai nuteistojo padaryti pažeidimai probacijos metu nesusiję su pakartotinio nusikalstamumo rizikos padidėjimu, be to, akivaizdu, kad šiuo atveju dar neišnaudotos visos galimybės siekiant pataisyti asmenį, nepasiuntus jo į įkalinimo įstaigą, todėl teismo vertinimu, nors M. D. pažeidė teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytus įpareigojimus, atsižvelgus į likusį probacijos laikotarpį, byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. D. sveikatos būklę, spręstina, jog teismo paskirtus įpareigojimus nuteistasis pažeidžia ne piktybiškai, o dėl jam diagnozuoto protinio susirgimo, todėl jam suteiktina galimybė pasitaisyti, netaikant pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo, pasiunčiant nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad tokį teismo vertinimą patvirtina ir valstybėje vykdoma bausmių politika, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba neišnaudojo visų turimų ir galimų resursų, kad M. D. taptų visaverčiu ir doru visuomenės nariu, o bausmės tikslai ir paskirtis nuteistajam M. D. dar gali būti įgyvendinti švelnesnėmis priemonėmis nei panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl M. D. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.

Teismas taip pat griežtai įspėja nuteistąjį M. D., kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų pažeidimų, priešingu atveju, įvertinus tai, jog dėl nuteistojo elgesio Probacijos tarnyba į teismą kreipėsi nebe pirmą kartą, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.