Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (DOK-2558) atsakovas E. A. ieškinį dalyje dėl santuokinių ryšių nutraukimo kaltės, dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydžio, dėl turto padalinimo ir prievolių pripažinimo bendromis klausimų, dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės abstraktaus pobūdžio teiginiais, kuriais grindžiamas, neva, būtos neištikimybės faktas, santuokinių pareigų netinkamas atlikimas, kadangi šios aplinkybės yra dirbtinai pritrauktos prie situacijos ir neatitinka tikrovės. Ieškovės teiginys, jog „dar iki susilaukiant dukters E. A. atsakovas nebuvo lojalus ieškovei“, visa apimtimi neatitinka logiškumo kriterijaus, kadangi dukters gimimas suponuoja, jog šalių santuokiniai (emociniai ir fiziniai) santykiai buvo itin geri – priešingu atveju, nebūtų susilaukta dukters. Net jeigu toks menamas atsakovo elgesys ir būtų įvykęs, ieškovė nurodo, jog „siekė išsaugoti šeimą. Šeimos išsaugojimo tikslu bei ieškovės V. A. prašymu atsakovas E. A. ir toliau lankėsi pas psichologą. Tuo metu tarsi viskas ir buvo gerai“, todėl minėta aplinkybė laikytina visiškai neesmine santuokos iširimo atžvilgiu, kadangi ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovui menamai atleido ir toliau kūrė šeimą, o dukters E. A. susilaukimas tik patvirtina šalių santykių sėkmingumą. Tuo tarpu šiuos sėkmingus šeimyninius santykius sugriovė būtent netinkamas ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu jau po šeimos pagausėjimo, todėl yra vienintelė esminė aplinkybė, lėmusi šalių sutuoktinių ryšių iširimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nuo 2022 m. gegužės mėnesio gyvena su kita moterimi bei tai, kad atsakovas naudojosi pažinčių programėle Tinder, nelaikytini tinkamais neištikimybės faktą pagrindžiančiais įrodymais, kadangi šalys ieškinio pareiškimo dienai faktiškai nebegyveno jau ilgiau kaip 7 mėnesius. Atsakovo veiksmai negyvenant su ieškove kartu ilgą laiką ir nevedant bendro ūkio nėra nei neteisėti, nei amoralūs ar smerktini, juolab, neturi jokio priežastinio ryšio su šalių santuokos iširimu, dėl ko yra atsakinga tik ieškovė. Atsakovas dėjo itin daug pastangų santuokos išsaugojimui, ne kartą bandė atkurti santykius (pažymėtina, kad, priešingai – dar 2017 m. ne ieškovės, o atsakovo iniciatyva sutuoktiniai pirmą kartą lankėsi pas porų psichologą, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką), tačiau buvo priverstas persikelti gyventi kitur dėl ieškovės atstumiančio elgesio, jam trūko emocinio prieraišumo, kūniško artumo bei intymumo, tad deklaratyvūs teiginiai dėl menamos atsakovo neištikimybės laikytini nepagrįstais ir vengimu prisiimti atsakomybę dėl santuokinių ryšių nutraukimo. Atsakovui šeima visada buvo prioritetas, todėl jis siekė maksimaliai užtikrinti tiek vaikų, tiek ir sutuoktinės poreikius. Atsakovas, būdamas ramaus būdo, neturintis žalingų įpročių, turintis nuolatinį pajamų šaltinį ir visapusiškai besirūpinantis šeimos gerbūviu, stengėsi, kad šalių tarpusavio santykiuose būtų abipusė pagarba, sutuoktiniams paisant vienas kito nuomonės, ir kartu lojalumas, pasireškiantis protinga tolerancija ir pakantumu vienas kitam. Vis dėlto, po santuokos sudarymo, o ypač po kiekvieno iš vaikų gimimo ieškovei ėmė vis labiau rūpėti tik jos asmeniniai interesai, ji reikalavo, kad jai būtų besąlygiškai paklūstama, paisoma jos nuomonės. Ieškovės permainingas, valdingas ir diktatoriškas charakteris iššaukdavo šalių tarpusavio konfliktus, todėl siekdamas palaikyti šeimoje santarvę Atsakovas dažnai jai nusileisdavo, elgdavosi taip, kad įtiktų ieškovei. Tokie protrūkiai tai paūmėdavo, tai atslūgdavo, bet ieškovė nuolat demonstravo atsakovui vis didesnę panieką. Nors atsakovas visomis išgalėmis stengėsi palaikyti ieškovę emociškai, tačiau jo vieno pastangų tam neužteko, kadangi kurti santykius įmanoma tik tuo atveju, jeigu abu sutuoktiniai deda tam pastangas. Ieškovės elgesys patvirtina, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinių tarpusavio pareigas, nebesiekė išsaugoti šeimos ir šeiminių santykių, kurie jau yra faktiškai iširę, o jos savanaudiškas elgesys, asmeninių interesų prieš pastatymas visos šeimos interesams, sutuoktinės pareiga netinkamas vykdymas buvo nesibaigiančių šalių konfliktą priežastimi. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė lankėsi pas psichologą, nereiškia, kad ieškovės streso ir prastos psichologinės savijautos priežastis tiesiogiai koreliuoja su atsakovu ir jo veiksmais. Tokių duomenų pateikta nėra. Ieškovės nemigos bei blogėjančios emocinės savijautos priežastimi yra padidėję darbo apimtys ir atsakomybė, studijų krūvis, vaikų ar artimųjų asmeniniai nusivylimai ir nesėkmės, ieškovės savijautai (nemigai) įtakos gali turėti ir amžius, netgi pasikeitęs metų ar paros laikas. Neatmestina, kad atsakovui išsikrausčius kardinaliai pasikeitė ieškovės mitybos pokyčiai, pasikeitė jos fizinio aktyvumo lygis, kūno proporcijos (sumažėjo viršsvoris, jeigu toks buvo) ar pakito lytinių hormonų veikla (lytinių hormonų koncentracijos padidėjimas arba sumažėjimas, taip pat vyriškų ir moteriškų hormonų pusiausvyros disbalansas), kas lėmė staigius svorio pokyčius. Yra apstu priežasčių, kurios galėjo lemti ieškovės svorio netekimą, todėl vien tai, kad ieškovė deklaratyviai teigia, jog tai lėmė būtent atsakovo elgesys, neįvertinus išvardintų aplinkybių visumos, neįrodo sąsajų tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės svorio netekimo bei psichologinės savijautos pablogėjimo. Net ir anksčiau (šalims faktiškai gyvenant kartu, dar nesvarstant apie santuokinių ryšių nutraukimą), tiek ieškovė, tiek atsakovas sulaukdavo įvairių replikų savo atžvilgiu, pamokymų, kaip gyventi šeimyninį gyvenimą ar vesti bendrą ūkį. Minėtos replikos ir klausimai tuo metu ieškovei nekėlė jokių neigiamų jausmų, tad kodėl dabar ji turėtų jautriai reaguoti į pašalinių asmenų nuomonę, jeigu tokia ir yra išreiškiama. Gyvenimas skyriumi ir su tuo susijusios pasekmės yra tik šalių tarpusavio klausimas – tai neliečia nei artimųjų giminaičių, nei ieškovės ir šeimos draugų, todėl tai nėra ir negali būti laikoma argumentu dėl menamai patirtos neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei siūlomos bendravimo tvarkos. Atsakovo teigimu, automobilį Lancia Voyager šalys pardavė bendru sutarimu. Po atsakovo išsikraustymo iš namų šeimos automobilis liko ieškovės poreikiams tenkinti, vaikams vežti į darželį ir pan. 2022 m. kovo mėnesio viduryje ieškovė iš savo pusbrolio pasiskolino kitą automobilį, o šeimai priklausantį automobilį atsakovui nurodė parduoti, teigdama kad jis jai nereikalingas. Ieškovė žinojo, kad automobilis yra pardavinėjamas: pardavimo procesas truko apie 2 mėnesius, ji matė nesėkmingas atsakovo pastangas automobilį parduoti už kuo didesnę kainą, žinojo, kad automobilis bus perduotas pirkėjui, kadangi ieškovė pati dalyvavo minėtame automobilio perdavimo procese. Vadovaujantis nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, 3 200 Eur piniginės lėšos, gautos pardavus šeimai priklausiusį automobilį Lancia Voyager dalintinos po 1 600 EUR kiekvienai iš šalių. Motociklo VICTORY KINGPIN ieškinyje nurodoma 6 000 Eur vertė yra neadekvačiai padidinta (reali motociklo vertė maksimaliai siekia apie 4 000 Eur). Motociklas 2020 m. buvo įsigytas už 3 850 Eur. Įvertinus motociklo nusidėvėjimą per dvejus metus, nuvažiuotų kilometrų ridą bei faktą, kad jis turi rimtų techninių (ne kosmetinių, bet susijusių su variklio veikimu) trūkumų, jo vertė šiai dienai negali būti tokia, kokia yra kito tokio pat modelio motociklo. Atsakovas sutinka pasilikti motociklą ir išmokėti ieškovei 2 000 Eur kompensaciją, o ieškovei nesutikus – atsakovas sutinka dėl minėtos transporto priemonės priskyrimo ieškovei, atsakovui išmokant 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai, kad atsakovas pritarė jos studijoms, prižiūrėjo vaikus, nepagrindžia reiškiamo reikalavimo pripažinti jos siekiamo antrojo aukštojo išsilavinimo išlaidas bendromis sutuoktinių prievolėmis, kadangi vaikų priežiūra yra bendra sutuoktinių pareiga – E. A. yra ne tik ieškovės, bet ir atsakovo dukra, kas lėmė tai, kad atsakovas specialiai dėl to darbe buvo išleidžiamas atostogų ir leido laiką su dukra, ją prižiūrėjo vedinas meilės ir tėviškų paskatų, bet ne poreikio išleisti ieškovę į paskaitas. Tokie ieškovės argumentai niekaip nepadaro jos vertesne šeimyniniuose santykiuose ir neprideda svarumo reikalavimui solidariai po ½ ieškovei ir atsakovui padalinti jos studijų paskolas. Studijuodama ieškovė siekia lavinti save kaip atitinkamos srities specialistę, įgyti teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, kuriuos, panaikinus santuokos įrašą, naudos tiek asmeniniame, tiek profesiniame savo gyvenime. Ieškovės įgytas antrasis aukštasis išsilavinimas niekaip neprisidės prie atsakovo gerbūvio, šeimos interesų užtikrinimo. Ieškovė turi įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)), taip pat 2016-2017 m. įgijo profesinį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) specialybė). Profesinių studijų metu atsakovas taip pat prižiūrėjo du vaikus, vakarais padėdavo ruoštis pamokoms, daryti namų darbus, padėdavo pasiruošti miegui, o vėliau važiuodavo parsivežti ieškovės po paskaitų. Ieškovė garantavo, kad pabaigus profesines studijas taps kvalifikuota siuvėja, gaus gerai apmokamą darbą (po studijų ieškovė apie 1,5 m. dirbo siuvykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gaudavo minimalų atlyginimą), papildomai siūs namuose – tuo tikslu buvo įsigyta profesionali siuvimo mašina su priedais, tačiau planuoto siuvimo verslo ieškovė taip ir nepradėjo. Siekti dar vieno aukštojo išsilavinimo ieškovės neskatino, kadangi netikėjo žadama sėkme, o priešingai – manė, kad pasikartos situacija kaip ir kitų dviejų prieš tai įgytų išsilavinimų atveju. Ieškovei suteikti kreditai studijų kainai sumokėti ar gyvenimo išlaidoms padengti atsakovui negali tapti papildoma finansine našta, solidaria prievole. Atsižvelgiant į tai, įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“ (pagal kredito sutartis, nurodytas 2022 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. SR-KP-22-4666 nelaikytini solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais ir nedalintini po ½ šalims. Nurodyti įsipareigojimai pripažintini asmeniniais ieškovės įsipareigojimais kreditoriui. Dėl išlaikymo vaikams atsakovas nurodo, kad, jo teigimu, skaičiavimai dėl vaikų poreikių yra dirbtinai padidinti, galimai siekiant gauti asmeninės naudos atsakovo sąskaita. Ieškovė pati faktiškai negalės prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia pačia suma (900 Eur kiekvieną mėnesį), kadangi ieškovės darbo užmokestis pagal jos pačios pateiktus duomenis per vieną mėnesį siekia 760,33 Eur. Reikalaujama priteisti vaikų išlaikymui suma yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant tiek į vaikų būtinuosius poreikius, tiek į tai, kad nuo 2022 m. vasario 16 d. (atsakovo išsikraustymo iš šeimai priklausančių namų), atsakovas apmoka gyvenamojo namo išlaidas, būsto kreditą bankui bei kiekvieną mėnesį teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Eur kiekvienam (vaikų išlaikymui ir namo išlaidoms atsakovas skiria apie 1 000 Eur kiekvieną mėnesį).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį (DOK-26035) ieškovė prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš atsakovo ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kas atsakovas E. A., teigdamas, jog santuoka iširo dėl ieškovės V. A. kaltės, turi pareigą tai įrodyti. Tačiau absoliučiai jokie įrodymai, be paties atsakovo niekuo nepagrįstų samprotavimų, teismui nėra pateikti. Atsakovas E. A. teismui pareikštu priešieškiniu pripažįsta, kad jau 2018 metais buvo keletą kartų išsikraustęs iš namų. Paaiškintina teismui, kad šie atsakovo išsikraustymai buvo nulemti būtent paties atsakovo E. A. nelojalaus elgesio dar iki šalių dukters E. gimimo. Atsakovas E. A. savo procesiniuose dokumentuose taip pat pripažįsta susirašinėjimo su savo bendradarbe A.V. faktą ir kad susirašinėjimuose buvo naudojamas širdelės paveikslėlis. Atsakovo susirašinėjimus su naująja drauge dar iki atsakovo išėjimo iš namų pastebėjo šalių sūnus B., kuris būtent apie tai ir pasakė ieškovei. Paaiškintina teismui, jog atsakovas E. A. šeimą paliko būtent dėl savo bendradarbės A.V.1 ir tai atsakovas E. A. pripažino ieškovei tarpusavio pokalbių metu, paaiškindamas ieškovei V. A., kad jog gyvenime yra kita moteris. Atsakovas E. A., palikęs šeimą, sūnų B. supažindino su A.V. jos namuose, kur atsakovas, jo draugė ir šalių sūnus B. žiūrėjo filmą. Be to, atsakovas savaitgaliais pasiimdavo dukrą E., su kuria laiką leisdavo kartu su A.V. bei jos sūnumi A. (apie tai nuolat pasakodavo namo grįžusi E.). Šias aplinkybes, t.y. aplinkybes, kad atsakovas E. A. šeimą paliko dėl draugės, pripažino ir pats atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams. Institucija, pateikdama išvadą dėl B. A. ir E. A., kartu pateikė 2022 m. lapkričio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas apie E. A. ir B. A., kuriose yra pateiktas institucijos specialistės pokalbis su atsakovu E. A., kur yra nurodyta, kad „vyras pasakojo, kad buvo atvejis, kad kai sūnus B. susipažino su jo drauge, vėliau jis nebenorėjo pas jį lankytis. Pasak vyro, kiek B. vėliau jam pasakė, ta nutiko dėl to, jog B. nepatiko tai, kad juo per daug rūpinosi, tai jį erzino, taip pat sūnus jam pasakė, kad jam nepatinka matyti, kad šalia jo yra kita moteris“. Ieškovės teigimu, parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Ginčo atveju atsakovas, prašydamas nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, iš pastarosios prašo priteisti net 57 364,35 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė V. A. šiuo metu yra pakeitusi darbovietę ir dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėja, kur jos mėnesinis darbo užmokestis siekia 1 168,36 Eur. Kaip matyti iš teikiamos teismui pažymos, vidutinis ieškovės mėnesinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, siekia 710,88 Eur. Ieškovės V. A. pajamos objektyviai yra nepakankamos, kad būtų išmokėta kompensacija atsakovui Taigi, atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas neatitinka net pamatinių civilinės teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atsakovo prašomas turto padalijimo būdas taip pat neatitinka ir šalių nepilnamečių vaikų interesų, kadangi atsakovui E. A. priteisus kompensaciją ir pastarajam pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovė V. A. netektų dalies savo pajamų, ko pasėkoje nukentėtų vaikų interesai, kurių išlaikymui ieškovė skiria savo uždirbamas lėšas. Galiausiai ir atsakovo E. A. prašomas priteisti kompensacijos dydis taip pat abejotinas, kadangi atsakovo pateikta 2022 m. birželio 7 d. Konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK220607 yra vertintas Gyvenamasis namas, o ne Sodo pastatas, nors kaip jau ne kartą buvo minėta, rekonstrukcijos procedūros nėra užbaigtos ir pastatas net nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovė V. A. taip pat kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus dėl konsultacijos ir ieškovei 2022 m. gegužės 24 d. UAB NILL NILL pateikė Nekilnojamojo turto pardavimo kainos pažymą Nr. NK220524, pagal kurią Žemės sklypo ir Sodo pastato galima pardavimo kaina yra 142 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (DOK-40321) atsakovas prašo ieškovės V. A. ieškinį atsiliepime nurodytose dalyse (dėl santuokinių ryšių nutraukimo kaltės, dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydžio, dėl turto padalinimo ir prievolių pripažinimo bendromis klausimų, dėl neturtinės žalos priteisimo) ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsiliepime nurodytose dalyse (dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydžio, dėl uzufrukto teisės nustatymo) atmesti. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad geranoriškai „apmoka gyvenamojo namo išlaidas, būsto kreditą bankui bei kiekvieną mėnesį teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Eur kiekvienam (vaikų išlaikymui ir namo išlaidoms atsakovas skiria apie 1 000 Eur kiekvieną mėnesį)“, aiškiai teigdamas, kad vaikų išlaikymui skiria po 250 Eur kiekvienam (2 nepilnamečiai vaikai x 250 Eur = 500 Eur), o apytiksliai 500 Eur skiria namo išlaikymui. Ieškovė, lingvistiškai nesąžiningai interpretuodama aiškiai nurodytas aplinkybes, savo pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo niekaip nepagrindė pasikeitusių (padidėjusių) vaikų poreikių. Atsakovas turi kitų išlaidų: skiria mėnesinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam, apmoka namo išlaidas bei būsto kreditą bankui (kaip minėta, bendros išlaidos sudaro apie 1 000 Eur kiekvieną mėnesį); pats nuomojasi būstą, turi apmokėti būsto nuomą (500 Eur mėnesinis nuomos mokestis) ir komunalinių paslaugų išlaidas (žiemos laikotarpiu svyruoja apie 70-80 Eur mėnesiui); turi išlaikyti ir save: reikia pirkti maistą, pietauti darbo metu, kurą į automobilį pilti, apmokėti telefono sąskaitą, apsirengti, vaistų įsigyti, nes dėl didžiulių krūvių darbe (savanoriškai ima budėjimus, kad galėtų uždirbt daugiau, kad mėnesio gale nereikėtų skolintis pinigų), sutriko sveikata. Atsakovas net negali ir erdvesnio buto išsinuomot, kur su vaikais savaitgaliais galėtume gerai ir patogiai leisti laiką ? atsakovas privalo turėti disponuojamų lėšų nenumatytiems atvejams tokiems kaip ligoms ar susižalojimams (medikamentų įsigijimo, gydymo išlaidoms), įvairiems gedimams, nelaimėms, kitiems nenumatytiems atvejams. Vien tai, kad vienas iš tėvų uždirba didesnį atlyginimą nei kitas, negali būti laikoma esminiu faktoriumi, nulemiančiu nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Kyla klausimas, kokios realios, apčiuopiamos aplinkybės trukdo ieškovei susirasti geriau apmokamą darbą, įsidarbinti antroje darbovietėje ar gauti papildomų pajamų iš kitos atlygintinos veiklos? Juo labiau, kad ieškovė yra darbinga, kaip nurodė pati teismo posėdžio metu, neturinti jokių sveikatos sutrikimų, trukdančių ieškoti papildomo ar kvalifikuotesnio (nei esamas) darbas. Ieškovė turi įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), taip pat 2016-2017 m. įgijo profesinį išsilavinimą (siuvėjos specialybė), šiuo metu ieškovė siekia dar vieno aukštojo išsilavinimo (studijoms netgi yra pasiėmusi kreditą, ką nurodo ieškinyje). Tad neabejotina, kad ieškovė turi pakankamus įgūdžius ir kvalifikaciją gauti atitinkantį savo išsilavinimą darbą, t. y. susirasti darbovietę, kuri pasiūlytų ženkliai geresnes pareigas ir užmokestį. Ieškovė turi tinkamas sąlygas uždirbti didesnes pajamas, tačiau tam nededa jokių pastangų – juo labiau, kad Ieškovė turi aibę įsipareigojimų, kuriuos privalo įvykdyti. Vadovaujantis 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. siekia 840 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas ilgiau kaip metus (nuo 2022 m. vasario 16 d. – atsakovo išsikraustymo iš šeimai priklausančių namų) teikia nepilnamečiams vaikams po 250 Eur išlaikymą ir ieškovė nereiškia dėl to jokių pretenzijų, tuo patvirtinant, kad vaikams teikiamo išlaikymo suma yra pakankama. Atsakovas sutinka nepilnamečiams vaikams mokėti po 275 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Dėl uzufrukto atsakovas nurodė, kad ieškovės nepagrįstas reikalavimas nėra pakankamas pagrindas teismui nustatyti uzufruktą ir taip apriboti atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Atsakovas ne tik, kad neprieštarauja palikti minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovei, atsakovas netgi sutinka perleisti ieškovei jam priklausančią ½ turto dalį dėl netekto turto dalies atsakovui išmokant 57 364,35 Eur kompensaciją, todėl nemato jokio pagrindo nustatyti uzufrukto teisę jų naudojimui. Toks reiškiamas dualus reikalavimas neabejotinai yra perteklinis, t. y. ne tik, kad neužtikrinantis geriausių vaikų interesų, bet priešingai – ieškovė piktnaudžiauja ir keršija atsakovui, tokiu reikalavimu greičiausiai siekdama praturtėti atsakovo sąskaita, nepagrįstai suvaržant jo nuosavybės teises. Atsakovas pažymi, kad bylos šalims priklausantis pastatas – sodo namas yra įkeistas hipoteka ir priešieškinio pareiškimo dienai (2023 m. sausio 19 d.) neišmokėtas būsto kredito likutis buvo 95 271,31 Eur. Kadangi turtas yra įkeistas hipoteka kredito įstaigai Luminor Bank AS pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. BK080891D, o uzufruktas yra daiktinė teisė, kuriuo suvaržomas turtas, todėl uzufrukto teisės nustatymui reikalingas hipotekos turėtojo pritarimas. Bankas tokio sutikimo nedavė, todėl konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl įstatymu nustatyto draudimo.

Trečiasis asmuo byloje Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu (DOK-172934) prašo ieškovės V. A. reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo bankui įkeistam turtui atmesti. Nurodė, kad bankas prieštarauja bankui įkeisto turto – žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), hipotekos apsunkinimui. Nutraukus santuoką, sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.86 straipsnio 2 dalis). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 3.71 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas vienam sutuoktiniui gali nustatyti uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą. Taigi, teisinis reglamentavimas nustato galimybę sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, teismo sprendimu gyventi ir naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa (kilnojamaisiais daiktais), jeigu ji (jie) yra priskirta (priskirti) šeimos turtu, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise (prašyti nustatyti uzufruktą) sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-37/20130). Taigi, yra laikoma, kad hipotekos apsunkinimas nustatant uzufruktą galimas tuomet, kai sutuoktinis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti ir vienintelis vaiko interesų gynimo būdas – uzufrukto nustatymas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į išlaikymą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktas). Banko vertinimu, bankui įkeisto turto apsunkinimas nustatant uzufrukto teisę neproporcingai suvaržytų kreditoriaus teises – uzufrukto nustatymas lemtų, jog kreditoriaus įstatyminė teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto yra apribojama, kadangi įkeistam turtui ar jo daliai tapus uzufrukto objektu, objektyviai sumažėja hipotekos kreditoriaus galimybės realizuoti tokį turtą. Dėl šios priežasties turi būti įvertintos visos objektyvios galimybės užtikrinti vaiko teises į gyvenamąjį būstą, nesuvaržant hipotekos kreditoriaus – banko – teisių. Pagal 2006 m. lapkričio 7 d. hipotekos lakšto, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto nuostatas, be banko raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, dovanoti, ar kaip kitaip perleisti įkeičiamą daiktą ar teises į jį, pakartotinai jį įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti daiktą ar teises į jį. Be kita ko, įstatymas įvirtina, jog įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę (CK 4.170 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 192 straipsnio 4 dalis 4 d.). Taigi, apsunkinus įkeistą turtą, nustačius uzufruktą, akivaizdu, jog būtų pažeistos ir hipotekos sandorio nuostatos. Ieškovė ir atsakovas savo vidiniuose santykiuose gali susitarti ir dėl kitokių vaiko interesų užtikrinimo būdų, nenustatant uzufrukto ir taip nesuvaržant hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (DOK-76764) ieškovė V. A. prašo atmesti atsakovo E. A. patikslintą priešieškinį kaip nepagrįstą, priteisti ieškovės V. A. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas E. A., prašydamas panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės V. A. kaltės, nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl ieškovės kaltės, be to, iškraipo faktus. Ieškovės teigimu, ji niekada nekėlė absoliučiai jokių sąlygų atsakovui. Ieškovė, atsižvelgdama į byrančią santuoką bei tikėdamasi, jog kunigo A. V. (kuris dar viešojoje erdvėje yra žinomas, kaip kunigas – egzorcistas) patarimai bei juos siejanti draugystė, galėtų prisidėti prie šeimos išsaugojimo, pasiūlė atsakovui susitikti su bičiuliu ir pasišnekėti apie byrančią šeimą. Atsakovas E. A. entuziastingai priėmė tokį pasiūlymą, tačiau susitikimas neįvyko, atsakovas informavo ieškovę, kad jie nesusitiks, nes šeimos draugas susirgo ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas E. A. taip pat nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jį užklupusią ligą komandiruotės Atėnuose metu. Atsakovui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) – ūmi infekcinė liga. Atsakovui ši ūmi liga dažnai kartodavosi ir iki kelionės į Atėnus, labai stipriai pasikartojo ir komandiruotės metu. Dėl šios priežasties užkrečiama infekcinė liga objektyviai niekaip negali susijusi šalių tarpusavio santykiais. Atsakovą užklupusi liga smarkiai sujaudino ieškovę V. A. ir ji dar labiau pradėjo rūpintis savo sutuoktiniu, jo sveikata. Paties atsakovo nurodomi išsikraustymai iš namų buvo nulemti būtent paties atsakovo E. A. nelojalaus elgesio dar iki šalių dukters E. gimimo. Papildomai pažymėtina ir tai, jog atsakovui E. A. išsikrausčius iš bendru šeimos namų, bendri pažįstami, kaimynai ieškovei V. A. pradėjo pasakoti įvairias istorijas apie atsakovo E. A. nelojalumą ieškovei V. A. (pvz., ieškovei V. A. kaimynai papasakojo, jog E. A. turėjo romantinių santykių su kaimynystėje gyvenančia moterimi, apie kuriuos sužinojęs kaimynystėje gyvenančios moters sūnus išdaužė A. namų langą. Ieškovei V. A. apie šias aplinkybes ir kodėl buvo išdaužtas namų langas, kaip jau ir buvo nurodyta aukščiau, paaiškėjo tik po to, kai E. A. išsikraustė iš bendrų namų; atsakovui E. A. išėjus iš namų, ieškovei V. A. pusseserė pripažino, jog E. A. taip pat turėjo romantinių santykių ir su ja bučiavosi, būdamas santuokoje). Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovė V. A. siekė išsaugoti santuoką ir šeimą. Atsakovas E. A. šeimą paliko būtent dėl savo bendradarbės A.V. ir tai atsakovas E. A. pripažino ieškovei tarpusavio pokalbių metu, paaiškindamas ieškovei V. A., kad jo gyvenime yra kita moteris. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtina į bylą pateikti įrodymai – ieškovės ir atsakovo pokalbių, vykusių 2022 m. vasario 12 d. bei 2022 m. spalio 13 d., įrašai. Aplinkybes, kad atsakovas E. A. šeimą paliko dėl draugės, pripažino ir pats atsakovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams. Dėl reikalavimo padalinti bendrą turtą ieškovė pažymi, kad kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktas dokumentas, kuriuo yra grindžiama nekilnojamojo turto rinkos vertė (atitinkamai ir prašomos priteisti kompensacijos suma), neturi absoliučiai jokios įrodomosios reikšmės, kadangi išvada yra netgi ne konstatuojamoji, o daroma prielaida – „galėtų būti“. Konsultacija nėra ir negali būti laikoma individualiu turto vertinimu ir turto vertinimo ataskaita, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau - TVVPĮ), už kurioje nurodytos informacijos teisingumą dokumentą parengę asmenys (vertintojai) atsakytų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokio dokumento atitikties įstatymo reikalavimams (TVVPĮ 23 straipsnis) net nėra galimybės kreiptis į priežiūros instituciją (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą). Be to, D. G., kuris surašė Konsultaciją, sklypo ir namo niekada neapžiūrėjo, todėl absoliučiai jokios, neva, vertinto turto individualios savybės nebuvo vertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iš Konsultacijos, asmuo, pateikęs Konsultaciją, neatliko absoliučiai jokių skaičiavimų. Tiesiog buvo pasirinkti 13 įvykusių sandorių (nežinia, kokiais atrankos kriterijais pasirenkant juos) ir buvo paskaičiuotas 1 kv.m. vidurkis, kuris buvo padaugintas iš ieškovei ir atsakovui priklausančio Gyvenamojo namo ploto. Konsultacijoje pateikta sklypo ir namo yra gerokai padidinta, galimai siekiant pagrįsti kuo didesnę priteistinos kompensacijos vertę. Pažymėtina, jog iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo vertė siekia 169 600,00 Eur (36 600,00 Eur + 133 000,00 Eur). Tačiau net ir šios atsakovo nurodomos aplinkybės ginčo atveju neturi reikšmės, kadangi žemės sklypas ir gyvenamasis namas dalinti natūra. Atsakovo nurodomas nenorėjimas gyventi tame pačiame name neturi jokios teisinės reikšmės. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog ieškovės V. A. pajamos objektyviai yra nepakankamos, kad būtų išmokėta kompensacija atsakovui (netgi teoriškai skaičiuojant, kad atsakovė visą darbo užmokestį skirtų kompensacijos mokėjimui, atsakovė kompensaciją galėtų išmokėti per septynerius metus). Taigi, atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas neatitinka net pamatinių civilinės teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atsakovo prašomas turto padalijimo būdas taip pat neatitinka ir šalių nepilnamečių vaikų interesų, kadangi atsakovui E. A. priteisus kompensaciją ir pastarajam pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovė V. A. netektų dalies savo pajamų, ko pasėkoje nukentėtų vaikų interesai, kurių išlaikymui ieškovė skiria savo uždirbamas lėšas. Be to, tokiu atveju neabejotinai būtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš nekilnojamojo turto ir dėl to ieškovei su vaikais kiltų grėsmė netekti gyvenamojo būsto. Dėl reikalavimo priteisti atsakovo sumokėtą kredito įmokų dalį ieškovė nurodo, kad atsakovui E. A. palikus šeimą tarp ieškovės ir atsakovo įvyko pokalbis dėl vaikų išlaikymo ir atsakovo buvo prašoma mokėti išlaikymą kiekvienam iš dviejų nepilnamečių vaikų po 500 Eur į mėnesį. Atsakovas iš pradžių nesutiko su tokiu reikalavimu, tačiau netrukus po išsikraustymo, kaip jau ir buvo minėta procesiniuose ieškovės dokumentuose, pradėjo teikti tokį išlaikymą savo vaikams, t.y. iš viso po 1 000 Eur per mėnesį. Ši vaikų išlaikymui skirta suma kiekvieną mėnesį buvo ir yra sumokama padengiant įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS, sumokant už namui suteiktas paslaugas ir komunalinius mokesčius, dukters E. darželį, o likusi suma kiekvieną mėnesį buvo pervedama į ieškovės V. A. banko sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės V. A. kartu su 2024 m. kovo 18 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir papildomų įrodymų prijungimo pateikti įrodymai, t.y. paties E. A. paskaičiavimai. Nors atsakovas E. A. formaliai mokėjo kredito įmokas kreditoriui Luminor Bank AS, tačiau praktiškai šie pinigai buvo skiriami vaikų išlaikymui, kadangi ieškovė V. A. tuos pinigus, kurie pagal atsakovą turėjo būti skirti kredito įmokoms dengti, naudojo vaikų išlaikymui. Vis dėlto, jeigu teismas spręstų, kad kredito įstaigai formaliai sumokėtos įmokos nelaikytinos vaikų išlaikymui skirtais pinigais, tokiu atveju iš atsakovo E. A. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis yra lygus iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio ir faktiškai kiekvieną mėnesį mokėto išlaikymo skirtumui. Atsakovo E. A. reikalavimas priteisti dalį kredito įstaigai sumokėtų įmokų nepagrįstas ir dėl to, kad CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, o ieškovės ir atsakovo santuoka nėra nutraukta ir šiai dienai, todėl atsakovo E. A. gautos pajamos, iš kurių buvo dengiamas kreditas, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Dėl reikalavimo priteisti Gyvenamojo namo rekonstrukcijos pabaigimo ir registracijos nekilnojamojo turto registre išlaidas ieškovė nurodo, kad visos atsakovo sumokėtos sumos buvo dengiamos iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių lėšų. Be to, prievolės pripažinimas bendra prievole priklauso ne nuo to, kad ieškovė yra turto bendrasavininkė (kaip nurodo atsakovas priešieškinyje), o nuo tokios prievolės kvalifikavimo ir teisinio ginčo santykio identifikavimo. Atsakovas E. A. visas sumas, kurios yra nurodomos patikslintame priešieškinyje sumokėjo, ir prievoles kreditoriams prisiėmė asmeniškai, t.y. be jokio ieškovės V. A. sutikimo, vienasmeniškai. Su ieškove nebuvo tartasi nei dėl vienos prievolės, nei dėl vienos sumos. Dėl šios priežasties laikytina, jog visos prievoles, kurias vykdydamas atsakovas E. A. sumokėjo patikslintame priešieškinyje nurodomas sumas, yra asmeninės atsakovo E. A. prievolės. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo priteisti iš ieškovės V. A..

Atsiliepimas

Atsakovas E. A. 2024 m. spalio 10 d. rašytiniais paaiškinimais (DOK-151202) nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos metu ieškovės pakeistą poziciją dėl santuokos metu įgyto motociklo vertės ir kompensacijos atsisakymo, bei į reiškiamą reikalavimą priteisti ieškovei visas 3 200 Eur pinigines lėšas gautas pardavus minėtą šeimos automobilį, žodžiu teismo posėdyje paaiškinant, kad toks reikalavimas reiškiamas įvertinant tai, kad motociklas pereina atsakovui, atsakovas teismui patvirtina, kad neprieštarauja tokiai ieškovės pakeistai pozicijai ir sutinka, kad po santuokos įrašo panaikinimo motociklas Victory Kingpin būtų priteistas atsakovui, o ieškovei už tai būtų priteistos visos 3 200 Eur piniginės lėšos, gautos pardavus automobilį Lancia Voyager. Atsakovas taip pat patikslino 2024 m. balandžio 4 d. patikslinto priešieškinio antrą reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo, papildant dalimi dėl tolimesnio prievolės vykdymo tvarkos, išdėstant šį patikslinto priešieškinio reikalavimą sekančiai: „2) žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti ieškovei, ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas lieka ieškovei bei, vadovaujantis santuokos metu įgyto turto padalinimo lygiomis dalimis prezumpcija, įpareigoti ieškovę asmeniškai pilna apimtimi toliau vykdyti įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. būsto paskolos sutartį Nr. BK080891D, kredito davėjas: Luminor Bank AS, atstovaujamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, joje numatytomis sąlygomis ir tvarka“.

2024 m. spalio 28 d. ieškovė V. A. pateikė atsiliepimą (DOK-160809) į atsakovo reikalavimo patikslinimą, nurodydama, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovas E. A. tikslindamas reikalavimą iš esmės tikslina ne reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaip tai yra nurodoma atsakovo 2024 m. spalio 9 d. pareiškime teismui, tačiau iš esmės reiškia naują ir papildomą reikalavimą, kuriuo teismo prašo įpareigoti ieškovę V. A. toliau vykdyti įsipareigojimus kreditoriui (Luminor Bank AS, atstovaujamam Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus) pagal kredito sutartį, nors ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari. Jokie teisės aktai nenumato, kad po santuokos nutraukimo vienas iš sutuoktinių galėtų būti įpareigotas toliau vykdyti prievolę, kuri yra solidari. Tokiais atvejais yra nustatinėjamos skolininkų dalys bendroje prievolėje, o ne vienas iš skolininkų įpareigojamas vykdyti prievolę. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo natūra, atsakovo naujai keliamas klausimas dėl solidarios prievolės padalijimo netenka prasmės, kadangi sutuoktinių dalys bendroje prievolėje yra lygios. Tenkinus atsakovo E. A. priešieškinio reikalavimus iš ieškovės V. A. ne tik, kad būtų priteista 80 000 Eur kompensacija, tačiau ieškovė būtų įpareigota viena dengti būsto kreditą, kurio įmokos su palūkanomis šiai dienai siekia daugiau nei 400 Eur per mėnesį. Kaip ir buvo nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės V. A. pajamos objektyviai yra nepakankamos, kad būtų išmokėta kompensacija atsakovui. Tuo tarpu dar įpareigojus ieškovę mokėti būsto kreditą, teoriškai skaičiuojant, kad atsakovė visą savo darbo užmokestį skirtų kredito grąžinimui ir kompensacijos išmokėjimui, ieškovė kompensaciją išmokėtų per penkiolika metų. Taigi, net teoriniai skaičiavimai (kurie, be kita ko, net ir nerealūs) parodo atsakovo priešieškinio tiek dėl turto padalijimo, tiek dėl kredito tarpusavio padalijimo absurdiškumą. Be to, tokie reikalavimai neatitinka net pamatinių civilinės teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo Ieškovės ir atsakovo dalys solidarioje prievolėje pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. būsto paskolos sutartį Nr. BK080891D po santuokos nutraukimo laikytinos lygiomis ir nėra nei įstatyme, nei sutartyje įtvirtinto pagrindo, kuris leistų nukrypti nuo tokio lygių dalių principo.