Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K., sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui A. Ž., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas tiekė elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šis butas nuo 2004-11-23 iki 2014-11-03 priklausė A. P., nuo 2014-11-03 iki 2016-01-22 Lietuvos Respublikai, nuo 2016-01-22 iki šiol priklauso I. Š.. Šio buto buvęs savininkas A. P. mirė 2012-05-09. Ieškovas nurodė, jog už šiam butui tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2014-03-13 buvo susidariusi 648,30 EUR skola, o nuo 2012-05-09 (A. P. mirties dienos) iki 2014-03-13 yra susidariusi 596,09 EUR skola. Šį įsiskolinimą ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, nes mirus A. P., jo įpėdiniai palikimo nepriėmė (kitų įpėdinių nebuvo). Elektros energijos tiekimas šiam butui buvo nutrauktas 2014 m. kovo 13 d. 2014-04-28 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl susidariusios skolos, kuriuo prašė atsakovą priimti skolininko palikimą bei apmokėti įsiskolinimą už elektros energiją. 2014-10-27 palikimo perėjimo valstybei liudijimu visas A. P. turtas perėjo valstybei. 2016-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi valstybė pardavė šį butą I. Š. už 435,40 EUR sumą. Atsakovas susidariusio įsiskolinimo už butui tiektą elektros energiją ieškovui neatlygino, motyvuojant, jog iki teismo ieškovas nepateikė atsakovui prašomų pateikti dokumentų, o atsakovas galėtų atsakyti ieškovui tik nuo to momento, kai ieškovas pranešė atsakovui apie mirusį asmenį, o šiuo atveju ieškovas ne tik savalaikai neinformavo atsakovo, bet žinodamas apie mirusį asmenį-vartotoją, neatjungė elektros tiekimo ir toliau skaičiavo mokesčius už suteiktą elektros energiją.

Byloje kilo ginčas ar valstybė, perėmusi mirusiojo asmens turtą, turi pareigą ieškovui mokėti už paveldėtam butui tiektą elektros energiją už laikotarpį nuo palikėjo mirties iki elektros energijos tiekimo nutraukimo (t.y. nuo 2012-05-09 iki 2014-03-13), t.y. po palikėjo mirties, tačiau Valstybei dar neesant informuotai apie palikėjo mirtį ir nepradėjus paveldėjimo procedūrų.

LR CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t.y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartis Nr. 2A-723-450/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 2 d. paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi, įstatymas numato, jog įpėdinis paveldi ne tik palikėjo turtą, o ir palikėjo turtines prievoles. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.53 str. 4 d.). Palikėjas A. P. mirė 2012-05-09, tuo tarpu ieškovas 2014-04-28 kreipėsi į atsakovą, prašydamas perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą, informavo apie susidariusį įsiskolinimą. 2016-05-20 atsakovas pakartotinai informuotas apie skolą. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, kurio metu atsakovas prašė pateikti atsakovo daugiau duomenų apie susidariusią skolą, kol galiausiai atsisakė ieškovui sumokėti skolą.

Taigi, ginčo skolos (po palikėjo mirties) susidarymo laikotarpiu palikimą priėmė valstybė, kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.62 str. 3 d.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad yra būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą už suteiktą elektros energiją, informuodamas atsakovą (2014-04-28) apie savo reikalavimą iki šiam priimant palikimą. Tokiu būdu ieškovas informavo atsakovą apie savo reikalavimus praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos už elektros energiją priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), kadangi palikėjas buvo miręs 2012-05-09. Palikėjas A. P. mirė 2012-05-09, todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2012-08-09, iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Apie susidariusį įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas 2014-04-28 pranešimu. Tokiu būdu CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas. Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tik realiai sužinojęs apie palikėjo-vartotojo mirtį, iš karto informavo atsakovą. Atsakovo atstovas teigė, kad apie vartotojo-palikėjo mirtį ieškovas žinojo dar seniau nei informavo atsakovą (2013 metais), tačiau teismui nepateikta tokių pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR VMI prie LR FM. AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra didelė įstaiga, teikianti elektros tiekimo ir kitas paslaugas labai dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėjas neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas turėjo anksčiau žinoti apie palikėjo mirtį, kadangi šis paskutinę įmoką buvo atlikęs labai senai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat teismui nepateikė. Todėl laikoma, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog apie palikėjo mirtį ieškovas sužinojo 2014 m. balandžio mėn. ir apie tai informavo atsakovą, jog šis priimtų vartotojo palikimą. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.

Sprendžiant skolos klausimą, ieškovas teismui nurodė, kad skolos už tiektą elektros energiją susidarymo laikotarpis už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą yra nuo 2012-05-09 iki 2014-03-13, t.y. nuo palikėjo mirties iki elektros tiekimo nutraukimo. Ieškovas neprašo priteisti skolos, kuri susidarė iki palikėjo mirties, tačiau prašo priteisti skolą, atsiradusią po palikėjo mirties. Skolos susidarymo dydį patvirtina ieškovo prie bylos pateikti buto skaitiklio rodmenų nurašymo užduoties išrašai, atsakovas kitokio dydžio teismui neįrodė. Kaip jau buvo pažymėta, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartis Nr. 2A-723-450/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.).

Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), o prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – Valstybei - atsirado pareiga atsakyti už įsiskolinimus už suvartotą elektros energiją po palikėjo mirties, kadangi ji įstatymo pagrindu laikoma šio turto savininke (įpėdine). Atsakovo atstovas teisme ginčijo, jog ieškovas turėjo anksčiau nutraukti elektros tiekimą šiam butui, kadangi ieškovas jau 2013 m. žinojo apie palikėjo-vartotojo mirtį bei ieškovas turėjo tokią galimybę ir pareigą tai padaryti, tačiau kaip minėta šių aplinkybių (apie 2013 m. ieškovo žinojimą apie palikėjo mirtį) atsakovas teismui neįrodė ir nepagrindė neabejotinais rašytiniais įrodymais, taip pat neįrodė (nenurodė jokių teisinių pagrindų) kokiu pagrindu ieškovas turėjo nutraukti elektros tiekimą minėtam butui šiuo nagrinėjamu atveju. Taip pat atsakovas neįrodė teismui, kad šie ieškovo pateikti ginčo buto skaitiklio rodmenis būtų neteisingi, ar tai, kad šio buto skaitiklis ginčo laikotarpiu buvo sugedęs ar kitų aplinkybių, dėl kurių valstybė neturėtų atsakyti šiuo atveju už paveldėtam butui po palikėjo mirties suteiktą elektros energiją, iš esmės atsakovo atstovas rėmėsi tik prielaidomis, nepateikiant teismui tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 str. 1 d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.). CK 6.384 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Šiuo nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vartotojui A. P. elektros energija į jam priklausantį butą buvo tiekiama ilgą laiką, elektros tiekimo tinklai buvo prijungti, ieškovo teigimu tarp jų buvo sudaryta ne rašytinė sutartis. Kasacinis teismas, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties, neįmanoma nustatyta sutarties turinio arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su vartotoju ir tokiu atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už suteiktą elektros energiją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nenustačius, jog ieškovas turėjo pareigą elektros tiekimą nutraukti minėtam butui anksčiau, pagal ieškovo pateiktus teismui įrodymus apie skolos dydį, laikoma, jog ieškovas įrodė susidariusio įsiskolinimo dydį ir yra pagrindas jį priteisti, kadangi atsakovas ir visas palikėjo turtines teises ir pareigas perėmė nuo palikėjo A. P. mirties, t.y. 2012 m. gegužės 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), atitinkamai nėra pagrįsta atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad atsakovas galėtų atsakyti ieškovui tik nuo to momento, kai ieškovas pranešė atsakovui apie mirusį asmenį. Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė, jog palikimą priėmusiam įpėdiniui tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t.y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Todėl teismas daro išvadą, kad visa ieškovo reikalaujama priteisti skola už suvartotą elektros energiją priklauso atsakovui, t.y. prievolės, kylančios nuo palikimo atsiradimo dienos (2012-05-09) asmeniui priėmus palikimą, yra palikimą priėmusio asmens prievolės, t.y. atsakovo LR Valstybės (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovui neįrodžius, jog ieškovo nurodytas skolos dydis neteisingas ar kad faktiškai šiam butui nebuvo teikiama elektros energija, iš atsakovo ieškovui priteistina minėta 596,09 EUR skola.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad palūkanas skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl to, kad atsakovas yra valstybė, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 EUR sumokėto bylinėjimosi išlaidų bei 1,71 EUR už Registrų pažymas (NTR ir GRT), iš viso 16,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB (duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 596,09 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.