- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-723-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15066-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- Butų savininkų bendrijos „Vienybė“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Butų savininkų bendrija „Vienybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2114,17 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad atsakovei iki 2014 m. kovo 31 d. priklausė 2 kambarių butas, esantis Kranto al. 52-21, Kaunas, kuris yra Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ narys. Nors butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau pagal sąskaitas atsakovė nesumokėjo 2114,17 Eur mokesčių ir rinkliavų, nors atsakovei po buvusios buto savininkės mirties buvo teiktas prašymas dėl susidariusios skolos. Tuo metu ieškovė nebuvo kreditorė, nes atsakovei nebuvo perėjusi nuosavybė, tačiau mano, kad kreditorinis reikalavimas atsakovei buvo pareikštas laiku. Susidariusi skola yra pagrįsta, atsakovė yra sumokėjusi tam tikrą jos dalį, kas vertintina kaip skolos pripažinimas. Be to, atsakovė priėmė palikimą, todėl yra atsakinga ir už palikėjos skolas.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, 2013 m. spalio 25 d. paveldėjo butą, esantį Kranto al. 52-21, Kaune, kuris priklausė O. R. Šiškevičiūtei, mirusiai 2011 m. spalio 20 d. Atsakovei 2014 m. birželio 29 d. buvo pateiktas prašymas apmokėti 9842,43 Lt įsiskolinimą, kuris susidarė už butą iki O. Šiškevičiūtės mirties ir po jos mirties, todėl atsakovė apmokėjo dalį mokesčių, t. y. atlyginimus, karšto vandens mokesčius butui ir už šildymą po buvusios buto savininkės mirties – 2542,56 Lt, o kitas įmokas atsakovė atsisakė mokėti, nurodydama, kad skola, susidariusi iki buvusios buto savininkės mirties, negali būti reikalaujama iš atsakovės. Be to, butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat nors palikimas priimamas visas, tačiau dėl dalies sąskaitų faktūrų nebuvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai ir yra suėjęs įstatyme numatytas naikinamasis terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2114,17 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 741,15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 63,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės Valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 25 d. Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, paveldėjo butą, esantį Kranto al. 52-21, Kaune, kuris priklausė O. R. Šiškevičiūtei, mirusiai 2011 m. spalio 20 d. ir kuris 2014 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas D. Giniūnui. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio iki 2014 m. kovo mėn. susidarė 9842,38 Lt (2850,55 Eur) įsiskolinimas ieškovei. 2012 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą bei informuodama apie susidariusį įsiskolinimą. 2013 m. kovo 37 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė pakartotinai informuota apie skolą. Atsakydama atsakovė nurodė, jog realizavus turtą, surinkus visus kreditorinius reikalavimus, įvertinus atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su turto perėmimu bei realizavimu, iš lėšų, gautų pardavus turtą, bus atsiskaitoma su kreditoriais. 2014 m. birželio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo. 2014 m. liepos 14 d. atsakovė raštu informavo, jog sutinka padengti PVM sąskaitose-faktūrose Nr. 004, Nr. 006 ir Nr. 007 priskaičiuotų mokesčių dalį, t. y. atlyginimams skirtas išmokas, karšto vandens mokestį ir šildymo išlaidas - 2542,56 Lt (736,38 Eur), todėl atsakovė liko skolinga ieškovei 7299,83 Lt (2114,17 Eur).
Teismo vertinimu, ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir taip pareiškė savo kreditorinį reikalavimą, nes palikėja mirė 2011 m. spalio 20 d., tuo tarpu ieškovė 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą ir informuodama apie susidariusį įsiskolinimą. 2013 m. kovo 27 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė pakartotinai buvo informuota apie skolą. Nors atsakovė nurodė, kad įsiskolinimo dalis susidarė laikotarpiu, kai atsakovė buto nuosavybės teise nevaldė, todėl jai pareiga padengti įsiskolinimą nekyla, tačiau įpėdinis paveldi ne tik palikėjo turtines teises, bet ir turtines prievoles, todėl teismas iš atsakovės priteisė visą susidariusią įsiskolinimo ieškovei sumą. Iš sąskaitų faktūrų matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio iki 2014 m. kovo mėn. susidarė 9842,38 Lt (2850,55 Eur) įsiskolinimas ieškovei, atsakovė ieškovei sumokėjo 2542,56 Lt (736,38 Eur), todėl teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2114,17 Eur (7299,83 Lt).
Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaudamasis CPK 88 str., 93 str., 98 str., 96 str., ieškovei iš atsakovės priteisė 741,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei iš atsakovės valstybės naudai 63,00 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą tenkinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1) Ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir taip pareiškė savo kreditorinį reikalavimą. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies, dalį skolos pripažįsta ir apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl CK 5.63 str. taikymo bei valstybės, perėmusios mirusiojo asmens turtą, pareigos mokėti už paveldėtam butui teiktas paslaugas už laikotarpį iki palikėjos mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje taip pat nustatyta, kad įsiskolinimas iki palikėjos O. R. Šiškevičiūtės mirties (2011 m. spalio 20 d.) sudarė 1010,46 Eur (3488,93 Lt) pagal sąskaitas Nr. 001-003, o po palikėjos mirties nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2014 m. kovo mėn. (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) – 1103,71 Eur (3810,89 Lt) pagal sąskaitas Nr. 004-007. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįsta ir įrodyta visą skolos sumą – 2114,17 Eur ir ją visą teismo sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai, motyvuodamas tuo, kad ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir taip pareiškė savo kreditorinį reikalavimą. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, kad įsiskolinimo dalis susidarė laikotarpiu, kai atsakovė buto nuosavybės teise nevaldė, todėl jai pareiga padengti įsiskolinimą nekyla, tačiau įpėdinis paveldi ne tik palikėjo turtines teises, bet ir turtines prievoles.
LR CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei remiantis kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po palikėjos mirties susidaręs atsakovės įsiskolinimas už jai, kaip buto savininkei, teiktas paslaugas – 1103,71 Eur pirmosios instancijos teismo buvo priteistas pagrįstai, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Likusioje patenkinto ieškinio dalyje, kuri yra susijusi su palikėjos skolos, susidariusios iki jos mirties – 1010,46 Eur išieškojimu, ginčas kilo dėl CK 5.63 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino, nustatyto palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, aiškinimo ir jo taikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir taip pareiškė savo kreditorinį reikalavimą, nes palikėja mirė 2011 m. spalio 20 d., tuo tarpu ieškovė 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą ir informuodama apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia teismo išvada. Kaip jau minėta, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į tai, palikėjos mirties data – 2011 m. spalio 20 d. laikytina palikimo atsiradimo diena, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į apeliantę, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą bei informuodama apie susidariusį įsiskolinimą, tik 2012 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidusi CK 5.63 str. nustatytą terminą, nes terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2012 m. sausio 20 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos, susidariusios iki palikėjos mirties (1010,46 Eur), priteisimo yra pagrįsta netinkamu CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinto termino aiškinimu bei naikintina (CPK 330 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, plėtodama kasacinio teismo praktiką, be kita ko, pasisakė ir dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties, šio termino praleidimo padarinių ir kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė informavo atsakovę apie savo reikalavimus praleidusi CK 5.63 str. 1 d. nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, palikėjos skolos už butui suteiktas paslaugas iki jos mirties priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovės termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 str. 4 d.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė apie palikėjos skolą informavo atsakovę 2012 m. rugpjūčio 23 d., t. y nepraėjus trejiems metams nuo palikėjos mirties (2011 m. spalio 20 d.), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas kreditorinėms pretenzijoms pareikšti (CK 5.63 str. 4 d.). Kadangi jau yra nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo, todėl netikslinga, kad ieškovė ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo, nes tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Ieškovei turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą šioje byloje, nes civilinio proceso vienas iš tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.) ir šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl skolos priteisimo už paveldėtam butui teiktas paslaugas už laikotarpį iki palikėjos mirties (1010,46 Eur) naikintina dėl netinkamo CK 5.63 str. taikymo, ir nustačius, jog toje pačioje byloje būtina spręsti klausimą dėl termino ieškovės reikalavimui pareikšti pratęsimo, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šių procesinių veiksmų (pareikšti prašymą dėl termino pratęsimo ir jį išnagrinėti) apeliacinės instancijos teismas atlikti negali (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kadangi skundžiamas teismo spendimas dalyje naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl 1010,46 Eur skolos, susidariusios iki palikėjos mirties, ir su tuo susijusių palūkanų priteisimo bei šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.