Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2013-10-25 Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 41), kuris priklausė O. R. Š, mirusiai 2011-10-20 (1t., b.l. 18-19). Šis butas 2014-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas D. G. (1t., b.l. 17-22). Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio iki 2011 m. spalio mėn. susidarė 1010,46 Eur įsiskolinimas ieškovui (1t., b.l. 12, 14, 15). 2012-08-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą, informavo apie susidariusį įsiskolinimą (1t., b.l. 57). 2013-03-27, 2013-08-12 atsakovas pakartotinai informuotas apie skolą (1t., b.l. 79, 80).

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. nuostatų aiškinimų ir taikymo. Todėl šiuo klausimu teismas pirmiausia ir pasisako sprendime.

Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo termino. Pagal CK 5.63 str. 4 d. pratęsti šį terminą gali teismas, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai. CK 5.63 str. 4 d. įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Ši tvarka taikytina ir palikimui perėjus valstybei.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad O. R. Š. mirė 2011-10-20. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2011-2012 metų laikotarpyje, kurio metu yra susidariusi ieškovo reikalaujama skola, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno. Susidarius skolai ieškovas 2012 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės O. R. Š.. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-08-21 nutartimi ieškovui nurodė, kad O. R. Š. mirė 2011-10-20 ir įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus- patikslinti atsakovą, kadangi ieškovo žiniomis paveldėtojų nebuvo atsiradę teismas ieškinį grąžino ieškovui 2012-08-29 nutartimi (2 t., b.l. 8). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2012-08-23 kreipėsi į atsakovą, prašydamas perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą ir informuodamas apie susidariusį įsiskolinimą (1t., b.l. 58). Taigi konstatuotina, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą bei informuodamas apie susidariusį įsiskolinimą, tik 2012-08-23, t. y. 7 mėnesiais praleidęs CK 5.63 str. nustatytą terminą, nes terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2012-01-20.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo šioje byloje, 2016-04-29 nutartimi konstatavo, kad ieškovas apie palikėjos skolą informavo atsakovę 2012-08-23, t. y nepraėjus trejiems metams nuo palikėjos mirties (2011 m. spalio 20 d.), todėl atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas kreditorinėms pretenzijoms pareikšti (CK 5.63 str. 4 d.). Dėl šios aplinkybės teismas nepasisako dėl atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytų argumentų, kad terminas negali būti atnaujintas, kadangi yra suėjęs naikinamasis senaties terminas.

Teismas klausimą, ar konkrečios kreditorinių reikalavimų pareiškimo praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, privalo spręsti, atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 straipsnis). Įvertinus aukščiau aptartas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas įstatymo nustatytu laiku nepareiškė kreditorinio reikalavimo, kadangi jam nebuvo žinomos aplinkybės apie O. R. Š. mirtį, skolos susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno ir tik kreipusis į teismą dėl skolos iš O. R. Š. išieškojimo ieškovui tapo žinoma, kad ji 2011 m. spalio 20 d. mirė, ko pasekoje ieškovas nedelsiant informavo atsakovą apie atsiradusius paveldėjimo teisinius santykius ir apie susidariusią skolą iki O. R. Š. mirties. Teismo vertinimu negalima konstatuoti, kad ieškovo elgesys neatitiko rūpestingo, atidaus, organizuoto kreditoriaus elgesio, įvertinus ir ieškovo teisinį statusą, kad jis yra pelno nesiekiantis subjektas, sukurtas daugiabučio namo savininkų, tikslu administruoti bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, pažymėtina, kad termino praleidimas nebuvo ženklus, be to, apie palikimo atsiradimą ir susidariusią skolą atsakovas buvo informuotas iki palikimo priėmimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas įstatymų nustatyto termino pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir pateisinančiomis, todėl tenkina prašymą dėl termino atnaujinimo (LR CK 5.63 str. 4 d.).

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. numato, kad buto savininkai teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

Sąskaitas faktūras Nr. 001-003 išrašytos už komunalinius mokesčius buto (duomenys neskelbtini), savininkei O. R. Š iki jos mirties 2011-10-20, 1010,46 eurų sumai mokesčių ir rinkliavų (įmokos namo remontui, įmokos katilinės remontui, buto šildymas, šiukšlių išvežimas, mokestis bendrijos valdybos išlaikymui ir namo personalo išlaikymui, žemės nuomos mokestis, kredito įstaigos suteiktos paslaugos) buvo neapmokėtos.

Byloje nustatyta, kad įsiskolinimas iki palikėjos O. R. Š. mirties (2011 m. spalio 20 d.) sudarė 1010,46 Eur (3488,93 Lt) pagal sąskaitas Nr. 001-003 (1t., b.l. 13, 14, 15).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių permėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kai paveldėtojas yra Valstybė, išskyrus tai, kad Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1010,46 Eur skolos.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl to, kad atsakovė yra valstybė, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 300 eurų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2t., b.l. 27-28).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j.a.k. 188659752, ieškovui Butų savininkų bendrijai „Vienybė“, j.a.k. 135355147, 1010,46 eurus skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 1010,46 eurų sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.